Civilinė byla Nr. e2-1870-808/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.2.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2021 m. vasario 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rec Balticvent“ ieškinį atsakovui T. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas
n u s t a t ė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydama priteisti iš atsakovo 476,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka ir įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 13 d. Teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinti keturių kreditorių reikalavimai bendrai 6544,51 Eur sumai, iš kurių ieškovės finansinis reikalavimas sudaro 476,45 Eur. Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi buvusiam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir vieninteliam akcininkui T. G. paskirta 607,00 Eur bauda už įstatyminės pareigos perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir turtą per teismo nustatytą terminą. Administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą, kurioje pažymėta, kad bendrovė neturėjo jokio materialaus turto, bankroto procese pajamų negauta, debitoriai nenustatyti; administravimo išlaidos atlyginamos iš administratoriaus lėšų, o kreditorių reikalavimų padengimui lėšų nėra. Taigi tokiu prašymu sieiama užbaigti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras, kas rodo, jog žalos atlyginimas nebus nukreiptas į buvusius įmonės vadovus. Administratorė nepateikė ieškinio dėl žalos atlyginimo. VĮ Registrų centre BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2016 m. rugsėjo 7 d. Juridinių asmenų tvarkytojui bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, o nuo 2017 m. birželio 15 d. ji buvo nemoki ir turėjo tik skolas, tačiau veiklą vykdė ir taip ieškovei padarė žalą. Nors įmonė jau likviduota, ieškovės kreditorinis reikalavimas iki šiol nėra patenkintas. Tarp ieškovės ir UAB "(duomenys neskelbtini)" vyko bendradarbiavimas pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu. Ieškovė turėjo parduoti prekes, o UAB "(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo už jas atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovė išrašė 2017 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. REC 170923 ir 2017 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. REC 170927, kurios buvo įteiktos UAB "(duomenys neskelbtini)", T. G..tačiau už prekes neatsiskaitė. Atsakovas raštu nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priteisė ieškovei 328,56 Eur skolos, 25,89 Eur delspinigių, 40,00 Eur pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 394,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priverstinį išieškojimą vykdantis antstolis nurodė, kad VĮ “Regitra” ir VĮ “Registrų centras” duomenimis įmonė neturti jokio registruotino turto. Areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Įmonėje nėra darbuotojų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu yra vykdomos 4 vykdomosios bylos, kuriose išieškoma suma sudaro daugiau nei 6000,00 Eur, todėl antstolis nustatė, jog įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos. Todėl antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Laikantis įstatymo reikalavimų įmonei buvo išsiųsti pranešimai (2019-01-02 ir 2019-10-30) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės įsiskolinimas nesumažėjo. 2019 m. lapkričio 6 d. skolininkei pateiktas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopija (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis). Skola nebuvo padengta. Atsakovas, kaip buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, 2017 m. birželio 15 d., kai įmonė tapo nemoki, turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, taip prisiimdamas įsipareigojimą atlyginti ieškovės patirtą žalą.
Trečiasis asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsniu, 441 straipsnio 2 dalimi, į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byla skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant pranešimus.
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudarė ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IP 82/17, kuria ieškovė turėjo parduoti prekes, o UAB "(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo už jas atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Už perduotas prekes ieškovės išrašė dvi PVM sąskaitas-faktūras: 2017-10-19 Nr. REC 170923 ir 2017-10-20 Nr. REC 170927, bendrai 328,56 Eur sumai. Sąskaitos-faktūros buvo įteiktos UAB "(duomenys neskelbtini)", t.y. jas ir prekes gavo atsakovas T. G.. Kadangi nebuvo atsiskaityta, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimu už akių, patenkinus ieškinį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 328,56 Eur skolos 25,89 Eur delspinigių, 40,00 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 394,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. e2-6021-251/2018). Antstolis, vykdęs priverstinį išieškojimą ir nustatęs, kad pagal VĮ “Regitra” ir VĮ “Registrų centras” duomenis įmonė neturi jokio registruotino turto; areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra; įmonėje nėra darbuotojų; antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu yra vykdomos keturios vykdomosios bylos, kuriose išieškoma suma sudaro daugiau nei 6000 Eur, todėl įmonė neturi turto ar pajamų iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Laikantis įstatymo nuostatų (ĮBĮ 6 straipsnio 2 d.) įmonei buvo išsiųsti pranešimai (2019-01-02 ir 2019-10-30) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2019 m. lapkričio 6 d. skolininkei buvo pateikta pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopija (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1507-866/2020 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka. Teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinti keturių kreditorių reikalavimai bendrai 6544,51 Eur sumai, tarp jų ir ieškovės kreditorinis reikalavimas - 476,45 Eur sumai.
Nagrinėjamu atveju bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro išregistruotos dėl bankroto įmonės kreditorius (ieškovė) kreipėsi į teismą tiesioginiu ieškiniu buvusiam įmonės vadovui, taip pat buvusiam vieninteliam akcininkui (atsakovui), savo reikalavimą kildindama iš CK 2.87 straipsnyje įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymuose nustatytos pareigas ir CK 6.263 straipsniu argumentuodama atsakovo neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovę.
Kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).
Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 ir 39 punktai). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas.
Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2015-0-09-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 39 punktas). Taigi bendrovės vadovui atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei jo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) rezultatas bus įvertintas kaip akivaizdus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas. Juolab, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl atsiradusios žalos argumentuoja tuo, kad atsakovas, jau būdamas nemokios įmonės savininku, sudarė Pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, o jos nebuvo apmokėtos.
Konkrečiu atveju yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2017 m. spalio 16 d., pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. birželio 15 d., pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. lapkričio 27 d. (VMI finansinis kreditorinis reikalavimas). Taigi, atsakovas sudarydamas sutartį su ieškove dėl prekių įsigijimo, jau turėdamas įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir žinodamas, kad negalės atsiskaityti, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė ir prisiėmė daugiau įsipareigojimų. Teismo vertinimu, atsakovas savo veiksmais elgėsi apgaulingai ir nesąžiningai. Juolab, kad pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pateikė ne atsakovas, bet ieškovė ir, teismui iškėlus bankroto bylą, atsakovas nepateikė atsiliepimo, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, nepateikė reikalaujamų įmonės dokumentų dėl ko atsakovui buvo skirta bauda.
Konkrečiu atveju aktualu paminėti, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės bei atsakovo elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala ieškovei, nes bendrovės vadovui numatyta savalaikė pareiga laikytis teisės aktų - inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei, jai esant nemokiai, o taip pat pareiga nepažeisti kreditorių interesų veiklą organizuojant rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Respublikos Nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalis ir CK 2.87 straipsnis). Konkrečiu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovui elgiantis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai ieškovei nebūtų padaryta žala, nes atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą ir matydamas augančius įsiskolinimus kreditoriams bei suprasdamas, kad įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šios pareigos atsakovas ne tik nevykdė, bet vėl užsakęs prekes su ieškove neatsiskaitė, taip padarydamas jai žalą. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis yra tenkinamas, priteisiant teisiant iš atsakovo ieškovės naudai 476,45 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 476,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 400,00 Eur už advokato paslaugas, viso 415,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. G., (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Rec Balticvent“, į.k. 300057933, naudai 476,45 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 45 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 476,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 415,00 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė