Civilinė byla Nr. e2A-811-258/2016
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00582-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.3.; 3.3.1.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei J. L. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pagal Sutartį Nr. 1 – 1237,02 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 482, 89 Eur skola, 48,29 Eur bauda, 705,84 Eur delspinigiai, o pagal Sutartį Nr. 2 – 576,73 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 228,02 Eur skola, 22,80 Eur bauda, 325,91 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ ieškinyje nurodė, kad 2006-07-12 UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakove pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 607480009 (toliau – Sutartis Nr. 1) pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekes – kombinuotą viryklę Beko CE 51010 ir šaldytuvą Beko CSE 31001, kurie buvo perduoti atsakovei valdyti ir naudotis 2006-07-12 turto perdavimo – priėmimo aktu, o atsakovė įsipareigojo per 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį, tai yra iki 2008-07-12 įsipareigojo sumokėti kreditoriui 2 544,98 Lt sumą. 2006-08-25 UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakove pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 234995490 (toliau – Sutartis Nr. 2) pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – motopjūklą Husqvarna 142, kuri buvo perduota atsakovei valdyti ir naudotis 2006 m. birželio 25 d. turto perdavimo – priėmimo aktu, o atsakovė įsipareigojo per 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį, tai yra iki 2008-08-25 sumokėti kreditoriui 1215,78 Lt sumą.
Atsakovei J. L. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2015-04-10, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. L. 482,89 Eur pagrindinės skolos pagal Sutartį Nr. 1, 48,29 Eur baudos pagal Sutartį Nr. 1, 43,94 Eur delspinigių pagal Sutartį Nr. 1, 228,02 Eur skolos pagal Sutartį Nr. 2, 22,80 Eur baudos pagal Sutartį Nr. 2, 20,75 Eur delspinigių pagal Sutartį Nr. 2, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-04-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 18,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai.
Teismas nustatė, kad vadovaujantis išperkamųjų nuomos sutarčių 11.2 punktu, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įsigytų daiktų vertės tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus informuoti lizingo bendrovę apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Kadangi atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl privalo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daikto vertės ir sudaro 48,29 Eur pagal Sutartį Nr. 1 bei 22,80 Eur pagal Sutartį Nr. 2.
Teismas nustatė, kad pagal sutarčių 11.1 punktą, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas pagal Sutartį Nr. 1 už 2941 pradelstas dienas paskaičiavo 705,84 Eur delspinigių bei pagal Sutartį Nr. 2 už 2897 pradelstas dienas paskaičiavo 325,91 Eur delspinigių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties ir teismas pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, konstatavo, kad tinkami ir protingi būtų pagal Sutartį Nr. 1 43,94 Eur delspinigiai, skaičiuojami po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso už 182 dienas (482,89 Eur x 0,05 proc. x 182 = 43,94 Eur), o pagal Sutartį Nr. 2 20,75 Eur delspinigiai, skaičiuojami po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso už 182 dienas (228,02 Eur x 0,05 proc. x 182 = 20,75 Eur). Todėl ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės pagal Sutartį Nr. 1 – 43,94 Eur delspinigių, o pagal Sutartį Nr. 2 – 20,75 Eur delspinigių.
- Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovės J. L. UAB „Kapitalo valda“ naudai 705,84 Eur paskaičiuotų sumažintų delspinigių pagal Sutartį Nr. 1; 325,91 Eur paskaičiuotų sumažintų delspinigių pagal Sutartį Nr. 2 bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytam sutrumpintam 6 mėnesių terminui reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, teismas sprendžia klausimą dėl ieškinio senaties taikymo tik esant ginčo šalies reikalavimui (CK 1.126 str. 2 d. 1 p), t.y. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Šiuo atveju nei viena šalis tokio reikalavimo nepateikė, todėl teismas, savo iniciatyva remdamasis bendrais principais taikydamas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. pažeidė CK 1.126 str. 2 d. numatytą teisinį reguliavimą.
2. Dienų už kurias turi būti skaičiuotini delspinigiai sumažinimas šioje byloje yra nepagrįstas ir neproporcingas apelianto teisėtų lūkesčių atžvilgiu, neužtikrina teisingumo, pažeidžia apelianto, kaip nuostolius patyrusios šalies interesus. Atsakovas sutartis pažeidė ir delsė vykdyti prievoles. Skolininkas yra nesąžiningas ir vengia bendravimo su kreditoriumi, todėl įstatymo nustatytas delspinigių dydis, skaičiuotinas už kiekvieną pradelstą dieną, laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurie privalo būti priteistini pilna apimti siekiant užtikrinti sutarties šalių pusiausvyrą.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas delsė reikalauti prievolę, nevertino ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių. Ieškovas iš karto po reikalavimo teisės į atsakovą atsiradimo (2009-03-04) ėmėsi aktyvių veiksmų: 2009-03-23 išsiuntė atsakovui pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą, paragino grąžinti skolą ir paskaičiuotus perdavimo dienai susijusius su prievolės neįvykdymu mokėjimus kreditoriui, bei įspėjo, jog prievolės neįvykdžius bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną praleistą įvykdyti prievolę dieną. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįvykdė to, ko ieškovas reikalavo pagal perleistą reikalavimą jo perleidimo dienai ilgą laiką, todėl ieškovas perdavė UAB „Sergel“ skolą iš atsakovo išieškoti ikiteisminiu būdu (ekonomiškiausiu būdu abiem šalims), tačiau skolos išieškoti per ilgą laiką nepavykus, skolos perdavimas buvo grąžintas ieškovui.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantas savo iniciatyva teisėtai sumažino iš Sutartimi Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytą delspinigių dydį nuo 0,2% iki 0,05%, dydžio. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai apskaičiavo priteistinų delspinigių dydį. Teismo delspinigių skaičiavimo būdas yra nepagrįstas teisėtumo ir pagrįstumo atžvilgiu, nes pradelstų dienų skaičius už kurias skaičiuojami delspinigiai teismo iniciatyva buvo sumažintas nepagrįstai pritaikius senatį nesant atsakovo prašymo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2006-07-12 su atsakove J. L. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 234995490, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekes – kombinuotą viryklę Beko CE 51010 ir šaldytuvą Beko CSE 31001, sutartyje nustatant pabrangimo koeficientą 12,30 %, metinių palūkanų normą 11,40%, sutarties mokestį 5,09 proc.. 2006-08-25 UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakove J. L. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 234995490, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – motopjūklą Husqvarna 142, nustatant pabrangimo koeficientą 17,51 proc., metinių palūkanų normą 16 proc., sutarties mokestis – 4,19 proc. Abejose aukščiau paminėtuose šalių sulygtų sutarčių 11.2 punkte numatyta, jog „nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios Sutarties <...> 5.5 p. Nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.“ 11.1. punktu šalys susitarė dėl finansinių prievolių neįvykdymo pasekmių, t.y. atsakovui „pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį Nuomininkas įsipareigoja mokėti Lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną”. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškovui UAB „Kapitalo valda“ perleido reikalavimus į sutarties priede nurodytus skolininkus, įskaitant ir atsakovę J. L..
Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) UAB „Kapitalo valda“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas sumažino ieškovo prašomus priteisti delspinigių dydžius pagal išperkamosios nuomos sutartis. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, patikrina sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą skundžiamoje dalyje.
Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai pagal 2006-07-12 ir 2006-08-25 sudarytas išperkamosios nuomos sutartis. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti ir pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas atsakovui neprašant nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir delspinigius paskaičiavo už 182 dienas, o ne už 2941 pradelstas dienas pagal Sutartį Nr. 1 ir už 2897 pradelstas dienas pagal Sutartį Nr. 2. Apelianto teigimu, dienų už kurias turi būti skaičiuotini delspinigiai sumažinimas šioje byloje yra nepagrįstas ir neproporcingas apelianto teisėtų lūkesčių atžvilgiu, neužtikrina teisingumo, pažeidžia apelianto, kaip nuostolius patyrusios šalies interesus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas nėra pateikęs įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį. Antra, net ir apeliantui savanoriškai sumažinus sutartyse numatytus delspinigius nuo 0,2 procentų iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma pagal sutartis gerokai viršija pačią skolą, todėl yra neadekvati bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir apeliantas dėl skolos priteisimo nuo 2008 m., kuomet suėjo galutinis apmokėjimo terminas pagal sutartis, iki 2015 m. į teismą nesikreipė. Apeliantas nurodo, kad skolą bandė išieškoti ikiteisminiu keliu, tačiau įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė (CPK 179 str.), todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pasyvus elgesys, siekiant išsiieškoti skolą (savalaikis į teismą nesikreipimas) negali nepagrįstai apsunkinti atsakovės (vartotojos) padėtį. Pirmos instancijos teismas į šias aplinkybes pagrįstai atsižvelgė ir pasinaudodamas teismui įstatymo leidėjo CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas, pagrįstai delspinigius pagal Sutartį Nr. 1 sumažino iki 43,94 Eur, skaičiuojamus po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso už 182 dienas (482,89 Eur x 0,05 proc. x 182 = 43,94 Eur), o pagal Sutartį Nr. 2 sumažino iki 20,75 Eur, skaičiuojamus po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso už 182 dienas (228,02 Eur x 0,05 proc. x 182 = 20,75 Eur).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamoje dalyje sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str. – 179 str., 320 str., 328 str.).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėja Rita Kisielienė