Administracinė byla Nr. eAS-282-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10294-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 53.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“, B. T., Z. T. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, B. T., Z. T. ir akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi teismą su skundu, kurį 2023 m. sausio 2 d. patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-5468-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjo atstovas 2024 m. vasario 14 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr.48SK-5468-(14.48.111E.); 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą įtraukti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) teritoriją, teritorijos kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teritorija); 3) patvirtinti tarp pareiškėjo V. T. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis). Pareiškėjas ir NŽT 2024 m. vasario 1 d. sudarė tokią Taikos sutartį:
„V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Pareiškėjas), ir
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, atstovaujama L. K., veikiančios pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. sausio 24 d. įgaliojimą Nr. 1Į-72-(1.7 E.) „Dėl taikos sutarties sudarymo“ (Atsakovas),
toliau kartu vadinami Šalimis ir kiekvienas iš jų atskirai – Šalimi.
KADANGI:
A. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Teismas) nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-974-931/2024, pagal Pareiškėjo skundą (Skundas) dėl Atsakovo 2022 m. gruodžio 20 d. priimto sprendimo Nr. 48SK-5468-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (Sprendimas) panaikinimo (Byla);
B. Byloje kilo ginčas dėl Pareiškėjo valdomam turtui, t. y. žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona (SAZ);
C. Šalys susitarė ginčą baigti taikiai.
TODĖL:
Šalys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalimi, susitarė dėl Bylos užbaigimo, sudarant šią taikos sutartį (Taikos sutartis) žemiau nurodytomis sąlygomis.
1. Taikos sutarties dalykas
1.1. Atsakovas pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos;
1.2. Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:
1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“;
1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – „pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“;
1.3. Pareiškėjas atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų Bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš Atsakovo.
2. Atsakomybė
2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1–1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos;
2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog Teismo patirtas išlaidas atlygina Pareiškėjas;
2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo;
2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo;
2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo Bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos Bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.
3. Šalių pareiškimai ir garantijos
3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui;
3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje Pareiškėjui ir Atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli;
3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.
4. Baigiamosios nuostatos
4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir Bylą nutraukti.
4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir Bylos nutraukimo.
4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.
4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.“
Teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. T. 2024 m. vasario 14 d. pateiktą naują patikslinto skundo reikalavimą – panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą įtraukti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) teritoriją, teritorijos kodas (duomenys neskelbtini).
Šalims pateikus pasirašytą Taikos sutartį ir prašant jos tvirtinimo klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka, byloje 2024 m. kovo 19 d. 9.10 val. buvo paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė nuomonę dėl taikos sutarties, kurioje nurodė, jog NŽT nėra subjektas, kuris pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – ir Įstatymas) ar kitą teisės aktą turėtų teisę teikti prašymą išregistruoti Teritoriją, o juo labiau, esant Registre įregistruotai Teritorijai, teikti prašymą panaikinti įrašą apie Registre įregistruotą Teritoriją viename iš žemės sklypo, patenkančio į šią Teritoriją, registrų. Registro objektas yra Teritorija, o į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Registro įrašuose tik padaromi įrašai, tokiu būdu paviešinant, kad žemės sklypas patenka į Registre įregistruotą Teritoriją. Registrų centro nuomone, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimu gali būti panaikinta Teritorija, o ne atskiruose į šią Teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus Teritoriją, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Registro įrašuose. Atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutarties dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, be to, galimai pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) teises, taip pat nebūtų aišku, kaip tokią teismo nutarties dalį, prieštaraujančią galiojančiam teisiniam reglamentavimui, Registro tvarkytojas turėtų įvykdyti, Taikos sutartis negali būti tvirtinama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė nuomonę dėl Taikos sutarties, kurioje prašė teismo netvirtinti tarp pareiškėjo ir NŽT sudarytos Taikos sutarties. Teigė, kad Taikos sutartimi pareiškėjas ir NŽT susitaria panaikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris sukėlė aiškias teisines pasekmes Bendrovei, nes Sprendimas priimtas atlikus viešojo administravimo procedūrą pagal Bendrovės prašymą ir Sprendimu sprendžiama dėl Bendrovės materialių teisių ir pareigų (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), patenkančio į nustatytą AB „Vilniaus paukštynas“ sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir SAZ), kadastro duomenų pakeitimo), tačiau Bendrovė neįtraukiama į Taikos sutartį; panaikinant Sprendimą, lieka neužbaigta Bendrovės prašymu pradėta viešojo administravimo procedūra pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.), t. y. nėra administracinio sprendimo, kurį Bendrovė galėtų skųsti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnį, todėl pažeidžiama Bendrovės teisė į teisminę gynybą; Taikos sutartimi siekiama išspręsti ginčą ne dėl Sprendimo (Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo), bet dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais nustatyta (grafiškai pažymėta) SAZ, t. y. dėl SAZ nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo; Taikos sutartimi siekiama išeiti už byloje nagrinėjamo ginčo ribų ir panaikinti SAZ ir išregistruoti SAZ iš Nekilnojamojo turto registro, t. y. išspręsti klausimą ne dėl NŽT, bet dėl kitų subjektų atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad NŽT atliko Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir priėmė ginčijamą Sprendimą ne dėl SAZ nustatymo (ne dėl SAZ ribų 1 000 m spinduliu nuo Bendrovės pastatų, į kurias patenka apie 1 500 žemės sklypų, nustatymo), bet dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, t. y. į Žemės sklypo duomenis įrašė, kad Žemės sklypas yra SAZ ribose ir jam taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Jeigu esama SAZ, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, būtų tinkamai pažymėta Ūkinės veiklos apribojimo plane, o teritorijų planavimo dokumentuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamiems žemės sklypams būtų tinkamai nurodytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tokios klaidos, kaip formuojamiems žemės sklypams, patenkantiems į sanitarinės apsaugos zoną, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nenustatymas kadastro duomenų byloje, tiesiog nebūtų atsiradusios, nes kadastro duomenys nustatomi būtent pagal teritorijų planavimo dokumentą, kuriame žemės sklypas buvo suprojektuotas. Bendrovės pastatų SAZ laikoma esama teisės akte nustatyto dydžio (1 000 m) sanitarinės apsaugos zona nuo žemės reformos pradžios, t. y. atsiradusia ir nustatyta iki buvo pradėti formuoti žemės sklypai šios teritorijos ribose, SAZ identifikuota griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, NŽT pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį atliko žemės sklypų, jų formavimo metu patekusių į esamos SAZ ribas, netinkamai nustatytų duomenų ištaisymą ir įformino (nurodė) tas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios turėjo būti taikomos Žemės sklypui jo formavimo metu. Todėl NŽT Sprendimas atitinka ir teisės aktus, galiojusius iki Įstatymo įsigaliojimo, ir Įstatymo nuostatas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė prašymą, kuriame prašė sustabdyti administracinės bylos Nr. eI3-974-931/2024, nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu NŽT kardinaliai pakeitė savo poziciją ir priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo vykdymo“ (toliau – ir NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimas), kuriuo nuspręsta: AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimas laikomas negaliojančiu. Vietoj NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimo (šis NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas pripažįstamas netekusiu galios), priimtas naujas administracinis sprendimas – NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Bendrovės 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti, – neatlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyto žemės sklypų, įskaitant ir Žemės sklypą, kadastro duomenų keitimo. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo registracijos duomenyse nurodyta, kad šiuo NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimu atsakoma į Bendrovės 2022 m. gegužės 11 d. prašymą (sprendžiama dėl Bendrovės 2022 m. gegužės 11 d. prašymo).
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pažymėjo, jog, NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimu netenkindamas Bendrovės 2022 m. gegužės 11 d. prašymo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą, nepriėmė sprendimo pripažinti netekusiu galios Sprendimą, nes dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vyksta teisminis ginčas. Bendrovės siekis teikiant 2022 m. gegužės 11 d. prašymą NŽT – pakeisti į SAZ ribas patenkančių žemės sklypų kadastro duomenis ir šiuos pakeitimus išviešinti (įrašyti) Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK) ir Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), todėl teisines pasekmes prašymą NŽT pateikusiai Bendrovei sukuria visi pagal 2022 m. gegužės 11 d. prašymą atliktoje viešojo administravimo procedūroje priimti sprendimai: NŽT sprendimas tenkinti 2022 m. gegužės 11 d. prašymą (NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimas) arba netenkinti 2022 m. gegužės 11 d. prašymo (NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimas), bei visi sprendimai pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, tarp jų ir Sprendimas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis. NŽT atlikti veiksmai ir priimti sprendimai byloja, kad visi NŽT sprendimai, priimti nagrinėjant Bendrovės 2022 m. gegužės 11 d. prašymą atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą – pakeisti žemės sklypų, patenkančių į SAZ ribas, kadastro duomenis ir juos įrašyti į NTK ir NTR, tai sprendimai, priimti toje pačioje viešojo administravimo procedūroje, yra neatsiejamos tos pačios procedūros dalys, vienas tos pačios procedūros rezultatas, todėl negali prieštarauti vienas kitam arba turėti skirtingą reikšmę, t. y. juose negali būti išreikšta skirtinga, viena kitai prieštaraujanti, viešojo administravimo subjekto (NŽT) valia dėl tos pačios teisės akto nuostatos (Įstatymo 9 str. 3 d.) taikymo. Šie administraciniai sprendimai – tai toje pačioje procedūroje priimto vieno administracinio sprendimo sudėtinės neatsiejamos dalys, todėl šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas negalėjo būti vertinamas atskirai, taip pat šių administracinių sprendimų apskundimo teisė negalėjo būti įgyvendinama skirtingu būdu.
Pareiškėjas 2024 m. kovo 18 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė teismo įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2024 m. vasario 8 d. rašte prašytą pateikti informaciją ir VĮ Registrų centro 2024 m. kovo 12 d. rašte Nr. S-8082 (1.4 E) minimus dokumentus, t. y.: 1) VAĮ reikalavimus atitinkantį VĮ Registrų centro sprendimą dėl nurodytos teritorijos įregistravimo žemės sklypo registre, nurodant įstatymo normą, pagal kurį jis buvo priimtas (jeigu pačiame sprendime tai nėra nurodyta) ir argumentuojant, kaip šis sprendimas atitinka toje normoje nustatytas sąlygas; 2) paaiškinimą, kaip prašymą pateikęs AB ,,Vilniaus paukštynas“ atitinka įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) paaiškinimą, kaip AB ,,Vilniaus paukštynas“ 2023 m. liepos 27 d. prašymas atitinka įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (iki 2022 m. gruodžio 31 d.), t. y. ar šiuo atveju buvo taikoma kita procedūra, ar įstatymų leidėjo valia VĮ Registrų centrui negalioja ir VĮ Registrų centras turi kažkokią specialią jurisdikciją šiais klausimais; 4) paaiškinti, kodėl nebuvo vadovautasi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris reikalauja pateikti žemės sklypo savininko sutikimą, įvertinant, kad VĮ Registrų centras nuo 2022 m. gruodžio 9 d. žinojo, kad žemės sklypo savininkai nesutinka su SAZ nustatymo jų žemės sklypui; nuo 2023 m. kovo 6 d. žinojo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) yra ginčijamas teisme; 5) paaiškinimą, kodėl VĮ Registrų centras neišsiuntė pranešimo žemės sklypo savininkams apie tai, kad jų žemės sklypas yra įtrauktas į teritoriją, taip pat, kodėl informacija apie tai nebuvo pateikta į nagrinėjamą bylą; 6) AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. liepos 27 d. prašymą su priedais.
2024 m. kovo 19 d. teisme gautas pareiškėjo pareiškimas dėl byloje paskirto rašytinio teismo posėdžio. Pareiškėjas nurodė, kad prašymas tvirtinti Taikos sutartį buvo sąlyginis, t. y. tik jeigu teismas priims patikslintą skundą. Tokios pareiškėjo pozicijos esmė, kad tokiu būdu jis Taikos sutartimi pasinaikintų vieną NTR įrašą, kuris padarytas NŽT sprendimo pagrindu, ir tęstų ginčą dėl analogiško kito NTR įrašo, kuris padarytas Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo pagrindu. Pareiškėjas paaiškino, kad, jeigu teismas atsisako priimti reikalavimą dėl Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo panaikinimo, Taikos sutarties sudarymas šioje byloje pareiškėjui neturi jokios prasmės, nes SAZ jo žemės sklypui vis tiek galios, tai yra aiškiai nurodyta ir VĮ Registrų centro pateiktoje nuomonėje.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylos sustabdymo, patvirtino pareiškėjo ir NŽT sudarytą taikos sutartį ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukė. Teismas taip pat atmetė trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pasisakydamas dėl bylos stabdymo pirmosios instancijos teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką bei ABTĮ 11 straipsnį, įvertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodė faktų ir aplinkybių, kurie leistų vertinti, jog tarp administracinių bylų Nr. eI3-974-931/2024 ir eI3-6344-644/2024 egzistuoja prejudicinis ryšys. Atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 ginčijamas NŽT sprendimas yra priimtas vėliau nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, nenurodė, kokią įtaką šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto sprendimo panaikinimas. Vien tai, kad kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, savaime nesuponavo, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylos sustabdymo.
Teismas, cituodamas ABTĮ 51 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir aktualią LVAT praktiką dėl taikos sutarties, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis dėl ginčo dalyko – NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Sprendimo.
Dėl trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų, kad patvirtinus Taikos sutartį bus pažeistos jo teisės, teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, AB „Vilniaus paukštynas“, vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 541.1 papunkčio nuostatomis, kaip suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatyta teritorija (sanitarinė apsaugos zona), vykdymu asmuo, NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė 2022 m. gegužės 11 d. prašymą organizuoti teritorijos (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą į NTK ir NTR ir konkrečių žemės sklypų, kurių formavimo metu, sanitarinės apsaugos zona (SAZ) ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti nurodytos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose, kadastro duomenų pakeitimą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 20 d. rašte Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų nustatymo procedūra.
Iš į bylą pateikto NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) buvo matyti, kad AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas buvo netenkintas, o NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. Teismo vertinimu, priešingai, nei nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, procedūra, kuri buvo pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą, patvirtinus Taikos sutartį, neliks neužbaigta, nes, kaip 2023 m. gruodžio 21 d. rašte nurodė NŽT, 2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. NŽT nusprendus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažinus negaliojančiu, AB „Vilniaus paukštynas“ inicijuota administracinė procedūra buvo baigta.
Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog byloje skundžiamas NŽT Sprendimas buvo priimtas dėl AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo, kuris NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. rašto pagrindu laikomas negaliojančiu, o AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas netenkinamas. Byloje neginčijama AB „Vilniaus paukštynas“ teisė ABTĮ nustatyta tvarka skųsti NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“. Tačiau AB „Vilniaus paukštynas“ ir NŽT tarpusavio santykis niekaip negali atimti iš pareiškėjo teisės sudaryti Taikos sutartį dėl jam teisines pasekmes sukėlusio Sprendimo. AB „Vilniaus paukštynas“ ir VĮ Registrų centras nepagrįstai nurodė, kad Taikos sutartyje pareiškėjas ir NŽT susitaria išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu. Tokio susitarimo nėra, Taikos sutarties 1.2 punkte atsakovas įsipareigoja pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro kompetencija įvertinti kokio dokumento pagrindu padarytą žymą ir ją atitinkamai panaikinti.
Dėl pareiškėjo 2024 m. kovo 19 d. prašyme nurodytų aplinkybių teismas pažymėjo, kad jame nėra aiškiai išreikšta pareiškėjo valia netvirtinti pareiškėjo ir atsakovo NŽT sudarytos Taikos sutarties.
Teismas kritiškai vertino pareiškėjo poziciją, kad teismui nepriėmus reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, Taikos sutarties sudarymas šioje byloje pareiškėjui neturi jokios prasmės.
Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl NŽT 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 48SK-5468-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas prašo teismo panaikinti šį skundžiamą NŽT Sprendimą.
Taikos sutarties 1.1 punktu atsakovas pripažino pareiškėjo reikalavimą dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamo Sprendimo panaikino ir susitarė, kad Spendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Taigi šalių 2024 m. vasario 1 d. Taikos sutartimi iš esmės yra patenkintas pareiškėjo reikalavimas pilna apimtimi – panaikintas skundžiamas NŽT 2022 m. gruodžio 20 d. Sprendimas.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pareiškėjo 2024 m. kovo 19 d. pateiktos pozicijos, kad teismui nepriėmus patikslinto skundo reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, Taikos sutarties sudarymas nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės, nevertino kaip prašymo netvirtinti šalių pasirašytos 2024 m. vasario 1 d. Taikos sutarties.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių, nurodytų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, nėra, t. y. nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pateiktos Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Šalių pateiktos Taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y. kad nutartis įgis res judicata galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 str. 3 d.). Taikos sutartis pasirašyta tinkamų proceso dalyvių. Taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.).
Atsakovas pripažino pareiškėjo reikalavimo teisę dėl Sprendimo panaikinimo, todėl teismas laikė, kad patvirtinus Taikos sutartį buvo apgintos pareiškėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, kuris palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, neturėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismo atmestas (ABTĮ 40 str. 3 d.).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 51 straipsnio 1, 2 dalimis, 103 straipsnio 5 punktu, teismas sprendė, kad teismui pateikta ir šalių sudaryta Taikos sutartis, tvirtintina ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.
III.
Pareiškėjas V. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį.
Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamais šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pareiškėjas Taikos sutartį ir prašymą dėl jos patvirtinimo teikė su patikslintu skundu, kurį teismas priimti atsisakė, todėl atitinkamai neturėjo pagrindo tvirtinti Taikos sutartį.
Pareiškėjas su NŽT sudarytą Taikos sutartį pateikė su patikslintu skundu, kuriame išdėstė teismui tokius reikalavimus: panaikinti NŽT Sprendimą; panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą įtraukti Žemės sklypą į Teritoriją; patvirtinti tarp pareiškėjo V. T. ir NŽT sudarytą Taikos sutartį. Taikos sutartis buvo sudaroma pagal NŽT pasiūlymą ir jos pateiktą Taikos sutarties projektą, kuriame pati NŽT į Taikos sutartį įsirašė savo pareigą kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl 1.2.1. ir 1.2.2. punkte nurodytos žymos ir teritorijos išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Sudarydamas Taikos sutartį pareiškėjas ir jo atstovas galvojo, kad Taikos sutarties 1.2.2. punkte nurodyta SAZ teritorija yra įregistruota NŽT prašymu, pagal Įstatymo 141 straipsnio 1 dalį. Dėl to pareiškėjas galvojo, kad prašymą dėl SAZ teritorijos įregistravimo pateikusi NŽT gali atitinkamai pateikti naują prašymą dėl SAZ teritorijos išregistravimo. Iš Taikos sutarties turinio akivaizdu, kad Taikos sutartį rengusi NŽT taip pat galvojo, kad Sprendimo panaikinimas atitinkamai sukuria pagrindą naikinti tiek to Sprendimo pagrindu atliktą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, tiek pagal naują tvarką įregistruotą SAZ teritoriją, kuri pareiškėjo Žemės sklypui galėjo būti įregistruota tik dėl Sprendimo. Jau po Taikos sutarties sudarymo pareiškėjo atstovas iš VĮ Registrų centro atstovės sužinojo, kad VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas yra priimtas ne NŽT, bet AB „Vilniaus paukštynas“ prašymu ir dėl to nėra aišku, ar VĮ Registrų centras galės įvykdyti Taikos sutarties 1.2.2. punkte numatytą NŽT prašymą. Būtent dėl šios aplinkybės pareiškėjas Taikos sutartį teismui teikė kartu su patikslintu skundu, kuriame buvo išdėstytas naujas išvestinis reikalavimas dėl VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo panaikinimo. Kadangi teismas pareiškėjo patikslintą skundą priimti atsisakė, tai ir pagrindo spręsti dėl Taikos sutarties tvirtinimo neturėjo. Juo labiau, kad pareiškėjo atstovas tą teismui nurodė ir savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
2. Taikos sutarties sudarymo tikslas yra pareiškėjo Žemės sklypui nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos panaikinimas ir išregistravimas, tačiau šis Taikos sutarties sudarymo tikslas nebus pasiektas, nes VĮ Registrų centras nurodė, kad jis nevykdys Taikos sutarties 1.1.2. punkte numatyto NŽT prašymo.
Abu jau po Taikos sutarties sudarymo į bylą pateikti VĮ Registrų centro raštai (2024 m. kovo 12 d. ir 2024 m. kovo 4 d.) patvirtino, kad Taikos sutarties 1.2.2. punkte numatytas NŽT prašymas nebus įvykdytas ir pareiškėjo Žemės sklypui ir toliau galios SAZ apribojimai, kurie iš esmės yra nesuderinami su Žemės sklypo paskirtimi ir naudojimo būdu. Šiuo atveju ginčas kilo dėl SAZ nustatymo pareiškėjo žemės sklypui ir teismo patvirtinta Taikos sutartimi šis ginčas nėra niekaip išsprendžiamas. Taikos sutartimi yra naikinama tas, kas realiai ir taip nebegalioja: nuo 2023 m. kovo 1 d. Žemės sklypo kadastro duomenyse SAZ nebėra nustatomas, taigi tiek Taikos sutartimi naikinamas NŽT Sprendimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, tiek to Sprendimo pagrindu įregistruota žyma apie SAZ realiai nebėra aktualūs. Tai aiškiai nurodė ir VĮ Registrų centras. Vienintelė šių juridinių faktų reikšmė ta, kad jie sudarė sąlygas VĮ Registrų centrui 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo priėmimui ir SAZ teritorijos įregistravimui. Tačiau teismo patvirtinta Taikos sutartis šio sprendimo galiojimui neturi jokios įtakos, ką aiškiai nurodė VĮ Registrų centras. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja tiek pareiškėjo valiai, tiek Taikos sutarties instituto tikslams.
3. Pareiškėjo atstovas dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo labai aiškiai nurodė, kad jis reikalauja žodinio bylos nagrinėjimo ir jog su patikslintu skundu pateiktas prašymas dėl Taikos sutarties patvirtinimo buvo sąlyginis, todėl teismui atsisakant priimti patikslintą skundą pareiškėjas atitinkamai nesutinka su Taikos sutarties patvirtinimu ir bylos nutraukimu. Tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas neva neišreiškė aiškios valios dėl taikos sutarties netvirtinimo, ir priėmė nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo. Tokiais veiksmais teismas pademonstravo neobjektyvumą, patvirtino Taikos sutartį prieš pareiškėjo valią, pažeidė žodinio proceso principą ir ignoravo į bylą pateiktus įrodymus (tiek pareiškėjo, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų), kurie patvirtino, kad Taikos sutarties tvirtinimas niekaip neapgins neteisėtais valstybės institucijų sprendimais pažeistų pareiškėjo teisių.
Tretieji suinteresuoti asmenys B. T. ir Z. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį.
B. T. ir Z. T. nurodo, kad teismo nutartis priimta ignoruojant VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, kad esminė Taikos sutarties sąlyga, t. y. Žemės sklypo nustatyta sanitarinė apsaugos zona nebus išregistruota, kas reiškia, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės ir toliau bus pažeidžiamos. Taigi teismo nutartis niekaip neapgina neteisėtais valstybės institucijų sprendimais pažeidžiamų trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atsisakyti tenkinti prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą Taikos sutartį; tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo ir sustabdyti administracinės bylos Nr. eI3-974-931/2024 nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024.
AB „Vilniaus paukštynas“ pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Taikos sutarties sąlygas bei teigia, kad tokio turinio Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, nes teismo patvirtinta Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir LVAT praktikai, taip pat Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl AB „Vilniaus paukštynas“, neįtraukto į Taikos sutartį, materialiųjų teisių ir pareigų, Taikos sutarties sąlygos pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus:
1. Taikos sutartis negali būti sudaryta pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu, priimtu pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys įrašant į Žemės sklypo duomenis SAZ specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (Įstatymo IV skyrius, pirmasis skirsnis). Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nuostatas NŽT atliktoje viešojo administravimo procedūroje, kurioje priimtas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjas yra AB „Vilniaus paukštynas“, kurio prašymą ir kitus dokumentus turi išnagrinėti viešojo administravimo subjektas – NŽT ir priimti vieną iš galimų Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių sprendimų. Ši administracinė procedūra pagal VAĮ yra inicijuota ir yra pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymus. Vykdant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinę procedūrą, NŽT pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą priėmė šiuos administracinius sprendimus: NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo minėtas prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūra; sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, tarp jų ir Sprendimą, pakeisti žemės sklypų, tarp jų ir Žemės sklypo, kadastro duomenis, pagal kurį NTK ir NTR Žemės sklypo duomenyse padaryta žyma, kad Žemės sklypui taikomos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu NŽT kardinaliai pakeitė savo poziciją ir priėmė NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą netenkinti Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymo. Teisines pasekmes AB „Vilniaus paukštynas“ sukuria ne tik NŽT sprendimas tenkinti prašymą arba netenkinti prašymo, bet ir sprendimai pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, tarp jų ir Sprendimas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis.
Patvirtinus Taikos sutartį, kuria Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios, AB „Vilniaus paukštynas“ pateiktu prašymu inicijuota NŽT viešojo administravimo procedūra (Įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta procedūra) lieka neužbaigta, nes AB „Vilniaus paukštynas“ kaip asmuo, pateikęs 2022 m. gegužės 11 d. prašymą NŽT, neturi viešojo administravimo subjekto (NŽT) priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kurį galėtų skųsti pagal VAĮ 14 straipsnį. Be to, Sprendimo, priimto pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, pripažinimas netekusiu galios Taikos sutartimi, atimant iš AB „Vilniaus paukštynas“ teisę VAĮ 14 straipsnio nustatyta tvarka skųsti teismui tokį Sprendimo panaikinimą, neabejotinai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Taikos sutartimi pripažįstant Sprendimą netekusiu galios išsprendžiama tik tarpinė ginčo dalis tik dėl vieno viešojo administravimo procedūroje (Įstatymo 9 str. 3 d. numatytoje procedūroje) priimto administracinio sprendimo, tačiau lieka neišspręsta esminė ginčo dalis dėl pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą NŽT atliktos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, atlikus kurią ir buvo priimtas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taikos sutarties sąlygos, numatančios, kad NŽT pripažįsta skundo reikalavimus dėl Sprendimo panaikinimo ir Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios, aiškiai byloja, kad Taikos sutarties šalys susitarė, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra keičiant Žemės sklypo kadastro duomenis negalėjo būti atlikta, nors Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, kurią atliko NŽT pagal AB „Vilniaus paukštynas“ dėl visų žemės sklypų, patenkančių į SAZ, (ne)teisėtumo klausimas dar nagrinėjamas teisme administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024.
Iš Taikos sutarties sąlygų matyti, kad pareiškėjas ir NŽT Taikos sutartimi siekia išspęsti klausimą dėl visos pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą NŽT atliktos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, atlikus kurią ir buvo priimtas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. išspręsti klausimą dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo atsisakoma atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo. Tai akivaizdžiai neatitinka byloje nagrinėjimo ginčo pobūdžio, nes byloje nagrinėjamas tik vieno Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Patvirtinus Taikos sutartį nepagrįstai suvaržytos AB „Vilniaus paukštynas“ teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, nes be AB „Vilniaus paukštynas“ (kuris dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo) sutikimo ar derinimo patvirtinta Taikos sutartis sukėlė AB „Vilniaus paukštynas“ neigiamas pasekmes, tačiau negali būti ginčijama įprasta tvarka teikiant skundą teismui dėl sprendimo pripažinti Sprendimą netekusiu galios panaikinimo. Neleistina situacija, kai Taikos sutartimi, sudaryta tik tarp pareiškėjo ir NŽT, tik šios šalys susitaria dėl jiems priimtinos ginčo išsprendimo baigties, ,,susitaria dėl Sprendimo neteisėtumo“, tačiau visiškai neatsižvelgiama į tai, kad Taikos sutartimi yra pažeidžiamos Bendrovės (viešojo administravimo procedūros iniciatorės ir galiojančiu Sprendimu labiausiai suinteresuoto asmens) teisės, o ji neturi galimybės šių teisių ginti įprasta teismine tvarka teikiant skundą dėl viešojo administravimo subjekto – NŽT pagal Vilniaus paukštyno prašymą priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
Taikos sutartimi šalys siekia įtvirtinti, kad Sprendimu buvo nustatyta SAZ ir, kad tai padaryta neteisėtai, todėl šalys išsprendžia ginčą dėl SAZ nustatymo (ne)teisėtumo. Toks Taikos sutarties preambulėje nurodytas ginčo pobūdis neatitinka tikrovės. Sprendimu nenustatyta ir negalėjo būti nustatyta SAZ, Sprendimu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys nurodant, kad Žemės sklypas yra jau nustatytos SAZ ribose.
Pareiškėjo ir NŽT siekis Taikos sutartimi išspręsti kito pobūdžio ginčą dėl SAZ – teritorijos, kurios dydis yra 1 000 m atstumas nuo AB „Vilniaus paukštynas“ pastatų, nustatymo (ne)teisėtumo prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, Taikos sutarties sudarymo sąlygoms, kurios aiškiai nustatytos teismų praktikoje.
1. Taikos sutartis pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas neįtraukus į ją AB „Vilniaus paukštynas“ arba nesuderinus Taikos sutarties sąlygų su AB „Vilniaus paukštynas“ / negavus AB „Vilniaus paukštynas“ patvirtinimo, kad Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų, reiškia ne ką kita, kaip trečiojo asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios, reiškia, kad pareiškėjas ir NŽT tarpusavyje susitarė ir nustatė, kad SAZ nenustatyta, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane ir U zonos Bendrajame plane SAZ duomenys (ribos ir dydis) nenustatyti. Tokios Taikos sutarties sąlygos ne tik prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, bet ir įrodo, kad pareiškėjas ir NŽT viršija įgaliojimus, nes Taikos sutartimi sprendžiami klausimai, nepriskirti šalių kompetencijai, t. y. sprendžiama dėl dokumentų (sprendimų), kurių šalys nepriėmė, galiojimo, teisėtumo, pagrįstumo. Taikos sutarties sąlyga, reglamentuojanti Sprendimo neteisėtumą dėl to, kad SAZ nenustatyta ir nebuvo pagrindo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, ir atitinkamai Sprendimo panaikinimą, prieš tai teisme neišsprendus klausimo dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais nustatyta SAZ, pagrįstumo ir taikymo, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir LVAT praktikai.
Taikos sutartyje nepateikta jokių motyvų dėl Sprendimo ,,neteisėtumo“, t. y. pripažinimo netekusiu galios pagrindo, kas prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Taip pat toks viešojo administravimo subjekto (NŽT) veikimas yra nesuderinamas su konstituciniu asmenų lygybės principu, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą užtikrinti subjekto prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.
2. Taikos sutarties dalykas neatitinka skunde nurodytų reikalavimų. Taikos sutartimi susitariama, kad Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios ir NŽT įsipareigoja pateikti VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti: žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“; duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos. Skunde nėra pateiktas reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl SAZ įregistravimo, byloje nesprendžiamas klausimas dėl NTR objekto – SAZ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SAZ plotas 13 083 858 kv. m įregistravimo NTR teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau Taikos sutartyje pareiškėjas ir NŽT susitarė išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri nėra Žemės sklypo kadastro duomuo, įregistruota ne pagal NŽT Sprendimą (Taikos sutarties 1.2.2 punktas).
Taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti Teritoriją (SAZ) (išregistruoti SAZ duomenis, nurodytus NTR išrašo 11.2 papunktyje), nes, visų pirma, Sprendimu SAZ nebuvo nustatyta, o Sprendimu buvo tik pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys; antra, SAZ tai konkrečių duomenų (rodiklių) NTR objektas, nesusidedantis iš žemės sklypų duomenų, šio NTR objekto duomenys nustatyti ne Sprendimu, todėl Sprendimo pripažinimas negaliojančiu – vieno Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo panaikinimas nėra ir negali būti laikomas visos Teritorijos (SAZ) panaikinimu (Įstatymo 12 str. 4 d.). Akivaizdu, kad Taikos sutarties sąlygos, kuriomis sprendžiamas klausimas dėl SAZ išregistravimo ar kreipimosi dėl SAZ išregistravimo, akivaizdžiai išeina už byloje nagrinėjamo ginčo ribų.
Taikos sutarties nuostatos, įtvirtintos 1.2.2 punkte, numatančios šalių susitarimą išregistruoti iš NTR duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Žemės sklypo NTR išrašo 11.2 punktas), ne tik sprendžia klausimą, kuris nėra byloje nagrinėjamo ginčo dalykas (išeina už skundo reikalavimų ribų), bet ir, priešingai nei nurodyta nutartyje, yra sąlyginės. Tokios Taikos sutarties sąlygos dėl SAZ išregistravimo (Duomenų apie įregistruotą SAZ išregistravimo) įgyvendinimas priklauso nuo kito subjekto (VĮ Registrų centro), kuris nėra Taikos sutarties šalis, priimamo sprendimo, kurį jis gali priimti arba nepriimti. Taikos sutarties sąlygos įvykdymą lemia ne Taikos sutarties šalių, bet kito subjekto valia, atliekami veiksmai, priimami sprendimai. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino ar ši Taikos sutarties sąlyga nėra beprasmė, kadangi VĮ Registrų centras jau bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad SAZ Teritorija negalės būti išregistruota pagal Taikos sutarties sąlygas ir NŽT prašymą. Vien susitarimas dėl kreipimosi į AB „Vilniaus paukštynas“ VĮ Registrų centrą negali būti laikomas šalims padarinius sukeliančiu veiksmu, nes iš aplinkybių visumos akivaizdu, kad sudarant Taikos sutartį jos šalys siekė susitarti ir dėl Teritorijos (SAZ) išregistravimo.
3. Dėl bylos sustabdymo, net teismui konstatavus, kad tarp bylų nėra tiesioginio neatsiejamo prejudicinio ryšio, bylos sustabdymo klausimas galėjo ir turėjo būti sprendžiamas ir taikant kitą sustabdymo pagrindą, numatytą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte – kai byla sustabdoma kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Negalima nagrinėti bylos ir spręsti dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024, t. y. iki teismo bus nustatyta, ar NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas netenkinti Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą žemės sklypų kadastro duomenų keitimą yra teisėtas ir, ar tai reiškia, kad žemės sklypų, įskaitant ir Žemės sklypą, kadastro duomenys negalėjo būti pakeisti NŽT sprendimais; ar vis dėlto, priešingai, teisėtas ir galiojantis yra būtent NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas, kuriuo patenkintas AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas, ir kurio pagrindu priimti sprendimai pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, tarp jų ir Sprendimas. Todėl teismas turėjo pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau nepagrįstai atsisakė tą padaryti.
Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo V. T. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų B. T. ir Z. T. atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistą.
NŽT atsiliepime nurodo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjo atstovas advokatas K. P. 2023 m. gruodžio 29 d. pateikė Taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir NŽT, kurioje šalys susitarė ginčą baigti taikiai. Taip pat minėta Taikos sutartis buvo pateikta 2024 m. vasario 14 d. kartu su patikslintu skundu, kuriuo, be kita ko, pareiškėjas prašė patvirtinti šią Taikos sutartį. Pažymi, kad Taikos sutarties 4.1 papunktyje nurodyta, kad „šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir Bylą nutraukti.“ Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą panaikinti NŽT Sprendimą. Iš Taikos sutarties 1.1–1.3 papunkčių matyti, kad Taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas. Taikos sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad ,,1.1. Atsakovas (NŽT) pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.“ Ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus Taikos sutartį, Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ ir neliks pagrindo, kuriuo remiantis buvo tenkintas AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre SAZ teritoriją (Įstatymo 141 straipsnių 41 dalies redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, šia Taikos sutartimi bus apgintos pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai dėl kurių pažeidimo pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistą.
NŽT atsiliepime nurodo, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo ne dėl administracinės procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs AB „Vilniaus paukštynas“ atstovo „AKJ Consults“ advokatų profesinės bendrijos advokato A. K. 2022 m. gegužės 11 d. prašymą išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (sanitarinę apsaugos zoną), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo (toliau – ir Prašymas Nr. 1), 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ informavo, kad prašymas netenkinamas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštas Nr. 48SD-11194- (14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ laikomas negaliojančiu, bei nurodė šio rašto apskundimo tvarką. Taigi atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad patvirtinus Taikos sutartį AB „Vilniaus paukštynas“ pateiktu prašymu inicijuota NŽT Vilniaus rajono skyriuje administracinė procedūra (Įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta procedūra) liks neužbaigta, nebus viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kuri AB „Vilniaus paukštynas“ VAĮ 14 straipsnio nustatyta tvarka galėtų skųsti gindamas savo teises ir teisėtus interesus, išplečia nagrinėjamo ginčo ribas, todėl yra nepagrįsti.
NŽT pažymi, kad Sprendimu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, papildant juos specialiąja žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų SAZ. Taikos sutartyje nurodant, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, neatskleidžia šios administracinės bylos Nr. eI3-974-931/2024 esmės, nes Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti tik vienu aspektu, papildant juos SAZ. Todėl Taikos sutartyje pagrįstai nurodyta, kad šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo valdomam turtui, t. y. Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų SAZ.
NŽT taip pat pažymi, kad Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios, negali būti aiškinama taip, kad galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane ir U zonos Bendrajame plane SAZ duomenys (ribos ir dydis) nenustatyti. Pažymi, kad teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojami šie žemės sklypai, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas tik 2008 m. birželio 16 d. NŽT teigimu, Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, VĮ Registrų centre šiam Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ.
NŽT daro išvadą, kad Taikos sutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų, nes Taikos sutartimi pareiškėjas ir NŽT susitaria pripažinti netekusiu galios Sprendimą, kuris buvo priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo V. T., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų B. T. ir Z. T. atskiruosius skundus prašo dėl jų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į atsiliepime VĮ Registrų centro išdėstytus argumentus.
VĮ Registrų centras nurodo, kad nagrinėjamu atveju Registro tvarkytojas, gavęs suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m liepos 27 d. prašymą „Įregistruoti teritoriją, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ar pakeisti jos duomenis Registre ir pažymėti jos ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ su erdviniais duomenimis, Nekilnojamojo turto registre 2023 m. rugpjūčio 3 d. įregistravo Teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“, pažymėjo ją Kadastro žemėlapyje, taip pat žemės sklypų, kurie pateko į nustatytą Teritoriją, registro įrašuose (taip pat ir Žemės sklypo Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. rugpjūčio 3 d. įrašė informaciją apie šią Nekilnojamojo turto registre įregistruotą teritoriją. Skundžiama nutartimi teismo patvirtinta Taikos sutartis, kuria pareiškėjas ir NŽT susitarė ne tik dėl skunde reiškiamo reikalavimo panaikinti Sprendimą, įpareigoti NŽT pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl Žemės sklypo registro įraše 2023 m. sausio 1 d. padarytos žymos: „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“, išregistravimo, bet taip pat NŽT įsipareigojo pateikti VĮ Registrų centrui prašymą išregistruoti Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro įraše 2023 m. rugpjūčio 3 d. padarytą įrašą apie įregistruotą teritoriją, kurioje laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zoną (Taikos sutarties 1.2.2 punktas). VĮ Registrų centras pažymi, kad NŽT nėra subjektas, kuris pagal Įstatymą ar kitą teisės aktą turi teisę teikti prašymą išregistruoti Teritoriją, o tuo labiau, esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai Teritorijai, teikti prašymą panaikinti įrašą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Teritoriją viename iš žemės sklypo, patenkančio į šią Teritoriją, registrų. Taip pat pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro objektas yra Teritorija, o į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro įrašuose tik padaromi įrašai, tokiu būdu paviešinant, kad žemės sklypas patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Teritoriją. Registrų centro nuomone, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimu gali būti panaikinta Teritorija, o ne atskiruose į šią Teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus Teritoriją, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro įrašuose. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras mano, kad dalis skundžiama nutartimi patvirtintų Taikos sutarties sąlygų dėl NŽT įsipareigojimo pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl Žemės sklypo registro įraše 2023 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotos teritorijos: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“ prieštarauja teisiniam reguliavimui dėl ko VĮ Registrų centras, gavęs NŽT prašymą kartu su Taikos sutartimi, galėtų tik išregistruoti Žemės sklypo registro įraše 2023 m. sausio 1 d. padarytą žymą – Teritorija, kurioje taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo V. T., trečiųjų suinteresuotų AB „Vilniaus paukštynas“, B. T. ir Z. T. atskiruosius skundus prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė sustabdyti bylą, patvirtino tarp pareiškėjo ir NŽT sudarytą Taikos sutartį ir nagrinėjamą bylą nutraukė, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pabrėžtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).
Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).
Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 5 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą netvirtinti Taikos sutarties ir papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad Taikos sutartimi pareiškėjas ir NŽT susitaria panaikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris sukėlė aiškias teisines pasekmes Bendrovei, nes Sprendimas priimtas atlikus viešojo administravimo procedūrą pagal Bendrovės prašymą ir Sprendimu sprendžiama dėl Bendrovės materialių teisių ir pareigų, bei yra pažeidžiama Bendrovės teisė į teisminę gynybą. Taikos sutartimi siekiama išspręsti ginčą ne dėl Sprendimo (Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo), bet dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais nustatyta (grafiškai pažymėta) SAZ, t. y. dėl SAZ nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. AB „Vilniaus paukštynas“ vertinimu, Taikos sutartimi siekiama išeiti už byloje nagrinėjamo ginčo ribų ir panaikinti SAZ ir išregistruoti SAZ iš Nekilnojamojo turto registro, t. y. išspręsti klausimą ne dėl NŽT, bet dėl kitų subjektų atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, vertina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismas nutartyje tik formaliai pasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmuo prašymo netvirtinti Taikos sutartį argumentų ir išsamiai nevertino bei nenurodė ar Taikos sutartis nepažeis trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės, tik perrašė atsakovo argumentus, tačiau tinkamai ir išsamiai nepasisakė dėl AB „Vilniaus paukštynas“ nurodytų argumentų (be kita ko, dėl tinkamos AB „Vilniaus paukštynas“ teisės į teisminę gynybą, dėl taikos sutartimi apsunkinamos AB „Vilniaus paukštynas“ veiklos, Sprendimo įtakos AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymu inicijuotai procedūrai, ginčo situacijai aktualaus pasikeitusio teisinio reguliavimo, dėl padarinių kilsiančių patvirtinus Taikos sutartį ir panaikinus Sprendimą, dėl Taikos sutarties įgyvendinimo (VĮ Registrų centrui nesutinkant įgyvendinti sutarties sąlygų), taip pat dėl AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų, kad Taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti SAZ, ir kad šalių susitarimas iš NTR išregistruoti žymas apie konkrečias teritorijas išeina už ginčo ribų). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino esminių trečiojo suinteresuoto asmens argumentų dėl Taikos sutarties įtakos jo teisėms ir interesams, taip pat dėl to, kad Taikos sutartis išeina už bylos nagrinėjimo ribų ir negalėjo būti tvirtinama.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, jog bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, vykdantis ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir kurio iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ir trečiųjų suinteresuotų asmenų B. T. ir Z. T. nuomonės dėl Taikos sutarties tvirtinimo, taip pat ir pirmosios instancijos teismas nevertino ar trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės bus pažeidžiamos, t. y. ar nebus pažeidžiamos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės patvirtinus Taikos sutartį.
Kaip jau minėta, ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (liet. be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. jis neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo labai aiškiai nurodė, kad jis reikalauja žodinio bylos nagrinėjimo ir jog su patikslintu skundu pateiktas prašymas dėl Taikos sutarties patvirtinimo buvo sąlyginis, todėl teismui atsisakant priimti patikslintą skundą pareiškėjas atitinkamai nesutinka su Taikos sutarties patvirtinimu ir bylos nutraukimu.
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. T. 2024 m. vasario 14 d. pateiktą naują patikslinto skundo reikalavimą. Skundžiamoje nutartyje teismas dėl pareiškėjo 2024 m. kovo 19 d. prašyme nurodytų aplinkybių pažymėjo, kad jame nėra aiškiai išreikšta pareiškėjo valia netvirtinti pareiškėjo ir atsakovo NŽT sudarytos Taikos sutarties. Taigi, teismas kritiškai vertino pareiškėjo poziciją, kad teismui nepriėmus reikalavimo panaikinti Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, Taikos sutarties sudarymas šioje byloje pareiškėjui neturi jokios prasmės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi teismas turėjo įvertinti tikrąją pareiškėjo valią pasirašyti Taikos sutartį ir jo siekį ją patvirtinti, tačiau tokios valios pareiškėjas teikdamas Taikos sutartį patvirtinti teismui nenurodė, kaip tik jis prašymu visų pirma siekė patikslinto skundo priėmimo ir tik priėmus patikslinto skundo reikalavimus sutiko su Taikos sutarties patvirtinimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino tikrosios pareiškėjo valios sudaryti ir pasirašyti tokios formos ir turinio Taikos sutartį, kokia buvo pateikta teismui.
Kitas aspektas, kurį savo atskirajame skunde akcentuoja pareiškėjas, yra jo teisės pažeidimas nesudarant galimybės dalyvauti žodiniame teismo posėdyje, t. y. žodinio proceso principo pažeidimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS 556-193/2008). Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, žodinio proceso principas neturi būti pažeidžiamas ne tik nagrinėjant bylą iš esmės, bet ir taikos sutarties tvirtinimo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl žodinio proceso ir nesudarydamas galimybės teikti argumentus dėl Taikos sutarties sąlygų, pažeidė pareiškėjo teisę į žodinį procesą ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Pirmosios instancijos teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, kad AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodė faktų ir aplinkybių, kurie leistų vertinti, jog tarp administracinių bylų Nr. eI3-974-931/2024 ir Nr. eI3-6344-644/2024 egzistuoja prejudicinis ryšys. Atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 ginčijamas NŽT sprendimas yra priimtas vėliau nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, nenurodė, kokią įtaką šioje byloje skundžiamo sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto sprendimo panaikinimas. Vien tai, kad kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, savaime nesuponuoja, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla.
ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal šį punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas ir tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023). Taigi teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 pateiktus procesinius dokumentus bei ginčo pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad minėtoje byloje ginčijamas NŽT 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas netenkinamas ir atitinkamai laikomas negaliojančiu NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas, yra priimtas vėliau nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje. Taigi, trečiajam suinteresuotam asmeniui nenurodžius, kokią įtaką Sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto sprendimo panaikinimas, o tik remiantis argumentu, kad kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, teismas pagrįstai AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą nelaikė pagrindu sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.
Pažymėtina, kad šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, aiškinimas ir taikymas atitinka praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024, 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024 ir 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eAS-172-575/2024, kuriose nagrinėjimo dalykas yra iš esmės identiškas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo V. T., trečiųjų suinteresuotų asmenų B. T. ir Z. T. atskirieji skundai tenkinami, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą tenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų B. T. ir Z. T. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Milda Vainienė