Civilinė byla Nr. e2-1547-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00298-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei IT HELPAS, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P.,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo.
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB IT HELPAS (toliau – ir bendrovė) iškėlimo. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas 2020 m. gegužės 19 d. sudarė 9 296,59 Eur, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs ir sudaro daugiau nei 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė yra gyvybinga, vykdo ūkinę-komercinę veiklą, kurios rezultatai leis vykdyti prievoles ateityje, pareiškėjos teigimu, yra visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, taip pat yra galimybė, kad, iškėlus restruktūrizavimo bylą, bendrovė parengs ir pateiks teismui tvirtinti bendrovės dalyviams ir kreditoriams priimtiną restruktūrizavimo planą. Pareiškėja pažymėjo, kad bendrovė su kreditoriais susitarimo dėl pagalbos nesudarė. Pareiškėja neprašo skirti nemokumo administratoriaus, nes bendrovė yra nedidelė įmonė, kreditorių yra nedaug, todėl nebus sudėtinga bendrovės vadovui pačiam atlikti įstatyme nustatytas restruktūrizavimo administratoriaus funkcijas, be to, bus sutaupyta dalis bendrovės pajamų.
3. Atsakovė su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį nutraukus patalpų nuomos sutartį su A. P. firma „Komota“ ir optimizavus bendrovės veiklos sąnaudas (veiklą perkėlus į kitas patalpas, kurių nuoma ir mokesčiai už komunalinius patarnavimus apie 2,5 karto mažesni), per metus išlaidos patalpų nuomai sumažėjo apie 60 proc. arba 6 000 Eur be PVM. Šio optimizavimo rezultatai pasijautė jau 2019 m. antroje pusėje, kurią bendrovė baigė pelningai. Trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių pelnas būtų buvęs didesnis, jei ne teisinės išlaidos bylinėjantis su A. P. firma „Komota“, siekusios apie 2 500 Eur. Dideli antrojo ketvirčio nuostoliai susidarė dėl dvigubos nuomos ir patalpų remonto išlaidų. 2020 m. toliau buvo optimizuojama bendrovės veikla, atsisakyta mažai pelningos ir daug sąnaudų reikalaujančios kompiuterių serviso veiklos, siekiama išvystyti apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų diegimo ir priežiūros sritį. Nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 0,5 etato buvo sumažintas bendrovės administratorės darbo krūvis, 2020 m. birželio – liepos mėnesiais buvo sukurtos naujos 1,5 etato technikų darbo vietos. Neigiamas 2020 m. pirmojo ketvirčio rezultatas didžiąja dalimi buvo sąlygotas didelių teisinių išlaidų (apie 1 500 Eur). Bendrovė 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais dirbo pelningai – preliminariais duomenimis gauta 5 716 Eur pelno. Per šiuos metus sudaryta nemažai naujų ilgalaikių įrangos priežiūros sutarčių, nuolatiniai užsakymai gaunami iš pagrindinės bendrovės akcininkės UAB „Komotos sistemos“, atnaujinami dėl karantino pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai. Šiuo metu bendrovė neturi pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Iš visų kreditorių tik A. P. firma „Komota“ yra pradėjusi priverstinį skolos išieškojimą iš bendrovės, yra areštuotas bendrovės turtas ir sąskaitos kredito įstaigose, apsunkinta bendrovės veikla. Kitų kreditorių nuomone, tikslinga tęsti bendrovės veiklą, nes jai pavyko optimizuoti sąnaudas, dirbama pelningai. Bendrovės sąskaitose kredito įstaigose yra beveik 9 000 Eur, tai sudaro apie 36 proc. A. P. firmai „Komota“ priteistos sumos, debitoriai taip pat skolingi nemažas sumas.
4. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimu prašo pareiškimo netenkinti, o nustačius, kad yra pagrindas restruktūrizavimo bylos iškėlimui, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti ne bendrovės vadovą, o nešališką nemokumo administratorių. Trečiasis asmuo yra bendrovės akcininkas. Pareiškėjos ir bendrovės vadovas ir akcininkas, valdantis kontrolinį šių juridinių asmenų akcijų paketą, yra M. B.. Ilgą laiką trys juridiniai asmenys (UAB „Komotos sistemos“, UAB IT HELPAS ir A. P. firma „Komota“) bendradarbiavo, tačiau, kilus konfliktui tarp akcininkų, prasidėjo teisminiai ginčai. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu A. P. firmai „Komota“ iš bendrovės priteista 23 264,38 Eur skola. Bendrovės įsiskolinimas pareiškėjai, kurio pagrindu prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą bendrovei, susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Skola tarp dviejų susijusių juridinių asmenų atsirado fiktyviai imituojant atitinkamus sandorius, nes bendrovė ir jos vadovas tikslingai tam ruošėsi, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tikslingai privedė bendrovę prie nemokumo būsenos. M. B. siekia išvengti kontrolės, kad nuslėptų galbūt neteisėtus savo veiksmus, todėl, iškėlus restruktūrizavimo bylą ir nepaskyrus bendrovei nemokumo administratoriaus, būtų pažeisti bendrovės kreditorių interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.
6. Teismas nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Iš pateikto bendrovės preliminaraus balanso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. matyti, kad atsakovės turtas sudaro 30 834 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 61 829 Eur. Teismas sprendė, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai du kartus viršija jos turto vertę, ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. bendrovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga. Teismas nustatė, kad bendrovė nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga. Nors bendrovė tęsia savo vykdomą ūkinę komercinę veiklą, tačiau, teismo vertinimu, bendrovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, teismas padarė išvadą, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų nuo jos įsteigimo dienos, ji beveik visą laiką dirba nuostolingai (išskyrus 2017 metus, kai buvo gautas 416 Eur pelnas). Bendrovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, Juridinių asmenų registro duomenimis, jos įsipareigojimai kreditoriams nuolat didėja. Nors iš pateiktų balansų matyti, kad didėja ir bendrovės turimas turtas, tačiau šis didėjimas didžiąja dalimi nulemtas augančių debitorinių skolų, o tai rodo, kad dalis bendrovės klientų vengia su ja atsiskaityti, bendrovė nepateikė teismui įrodymų, kad deda pastangas atgauti šias skolas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bendrovė laikotarpiu nuo 2016 metų iki dabar tik kartą, t. y. 2020 m. liepos 24 d., kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš A. P. firmos „Komota“, todėl, teismo vertinimu, bendrovės argumentas, kad debitoriai jai skolingi nemažas sumas, neįrodo jos galimybių sėkmingai tęsti vykdomą veiklą, leisiančią vykdyti prievoles ateityje.
7. Bendrovė nepateikė įrodymų apie jos sudarytas / vykdomas sutartis, projektus, nors buvo įpareigota tai padaryti, todėl teismas nurodė, kad negali laikyti pagrįstu bendrovės teiginio, jog per šiuos metus buvo sudaryta nemažai naujų ilgalaikių įrangos priežiūros sutarčių, atnaujinami pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo proceso metu bendrovė planuoja pelną gauti iš tos pačios veiklos, kurią vykdant jos finansinė padėtis tapo itin sunki. Bendrovės teiginiai, kad ji siekia vystyti apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų diegimo ir priežiūros sritį, nepagrįsti rašytiniais įrodymais, nepateikti duomenys apie bendrovės generuojamas / planuojamas generuoti ateityje pajamas, veiklos sąnaudas, kiti skaičiavimai, leidžiantys spręsti apie vykdomos veiklos perspektyvumą. Bendrovė nenurodė, kad atliks esminius struktūrinius pertvarkymus (atsakovė nurodė tik puse etato sumažinusi įmonės administratorės darbo krūvį ir sukūrė naują 1,5 etato technikų darbo vietą), nepateikė įrodymų, jog ėmėsi konkrečių priemonių, kad debitorinės skolos būtų atgautos ar pradėtos derybos, teisminiai procesai su debitoriais. Teismo vertinimu, vien tai, kad sudaryta nauja negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nėra pakankama priemonė veiklai atstatyti, stabilizuoti ir ateityje įvykdyti savo prievoles. Teismas nurodė, kad iš bendrovės pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog jos nurodomos priemonės sudarys pakankamas sąlygas atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalią veiklą. Teismo vertinimu, vien veiklos tęsimas, prielaidos ateityje uždirbti pelną iš šios veiklos, kuri beveik visą bendrovės gyvavimo laiką buvo nuostolinga, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jos gyvybingumą. Tokiu būdu teismas sprendė, kad bendrovė nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra negyvybinga, neužtikrino rungtyniškumo principo bylos procese ir pažeidė JANĮ 22 straipsnio 2 dalies normą.
8.2. Teismas nepagrįstai bendrovės gyvybingumo įrodinėjimo naštą perkėlė bendrovei, kuriai nepateikus atitinkamų įrodymų, apeliantės pareiškimo netenkino, taip pažeisdamas apeliantės teisinį interesą. Apeliantė teiginius dėl bendrovės gyvybingumo pagrindė turima informacija iš nuolatinio bendradarbiavimo su bendrove – apeliantė aprūpina bendrovę jos veiklai reikalingomis prekėmis. Bendrovė yra gyvybinga ir pajėgi perspektyvoje įveikti esančius finansinius sunkumus. Nei JANĮ, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios bendrovės gyvybingumą, turi būti nurodytos kreditoriaus pareiškime teismui ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis tas aplinkybes reikėtų įrodyti.
8.3. Pagal naujai JANĮ nustatytą reglamentavimą, nei kreditorius (pareiškėjas), nei skolininkas (atsakovas) neturi pareigos pateikti teismui restruktūrizavimo plano projekto. Todėl nemokumo procese, pradėtame pagal kreditoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos skolininkui (atsakovui) iškėlimo, negali būti taikomi tokie patys įmonės gyvybingumo nustatymo kriterijai, kokie buvo ir yra taikomi, kai dėl restruktūrizacijos kreipiasi pats finansinių sunkumų turintis juridinis asmuo.
8.4. Kreipdamasis su pareiškimu į teismą kreditorius siekia apginti savo interesą – restruktūrizuoti skolininką, išsaugoti veikiančią įmonę, ypač kai ta įmonė užima svarbią vietą kreditoriaus verslo plane. Tas kreditoriaus interesas yra teisėtas ir turi būti apgintas, o jo apgynimas negali išimtinai priklausyti tik nuo priešingos šalies – atsakovo pozicijos proceso ar restruktūrizavimo atžvilgiu. Nemokumo procese, kai su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, skolininko gyvybingumui konstatuoti turėtų pakakti to, kad įmonė faktiškai veikia, nėra mokesčių įsiskolinimo, darbuotojams mokamas atlyginimas, yra gaunamos pajamos ir pats kreditorius pripažįsta įmonę esant gyvybingą.
8.5. Teismas nepagrįstai konstatavo bendrovę esant negyvybingą bei nepagrįstai reikalavo informacijos, kuri paprastai yra teikiama restruktūrizavimo plano projekte. Pagal JANĮ nustatytą tvarką, kai į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, nei viena iš šalių neturi pareigos pateikti teismui restruktūrizavimo plano projekto ir teismas neturi teisinio pagrindo jo reikalauti.
8.6. Teismas turėjo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, įpareigoti bendrovę parengti restruktūrizavimo plano projektą ir tik po to, kai kreditorių susirinkimas priimtų sprendimą dėl plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių, spręsti dėl bendrovės restruktūrizavimo perspektyvos.
8.7. Teismas pažeidė JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, nes nustačius, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga, turėjo spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, sudaryti joms galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Tokiu būdu skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o pradėtas bendrovės nemokumo procesas tęsiamas iki bus iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla arba išnyks visos nemokumo bylos iškėlimo sąlygos.
9. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pagrįsta teismo išvada, kad bendrovė nėra gyvybinga įmonė JANĮ prasme, todėl kelti jai restruktūrizavimo bylą nėra teisinio pagrindo. Byloje pateikti įrodymai bei apeliantės ir bendrovės paaiškinimai dėl galimybių ir priemonių bendrovei toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, yra deklaratyvaus pobūdžio, neleidžiantys objektyviai įvertinti tokių priemonių efektyvumo ir realumo.
9.2. Apeliantės ir bendrovės vadovas yra tas pats asmuo – M. B., todėl jis, turėdamas teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, turėjo visas galimybes pateikti visus apeliantės ir bendrovės poziciją pagrindžiančius įrodymus. Bendrovės gyvybingumą pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti, nes jų nėra, o buvo apsiribota tik deklaratyviais teiginiais apie atnaujintus projektus, naujas ilgalaikes sutartis ir pan.
9.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl JANĮ 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios sudarytų pagrindą bendrovei iškelti restruktūrizavimo ar bankroto bylą, iš apeliantės nėra atimta teisė pakartotinai kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo.
10. Atsakovė UAB „IT HELPAS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendrovė teismui pateikė duomenis apie savo vykdomą veiklą, esančius įsiskolinimus, piniginių lėšų pokyčius sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, organizacines, technines ir kitas priemones, kurių imtasi siekiant optimizuoti bendrovės veiklą, gauti pelną ir atsiskaityti su kreditoriais. Dalies šių duomenų teismas nevertino, o dalį jų interpretavo klaidingai.
10.2. Viena iš pagrindinių prastą finansinę įmonės būklę nulėmusių priežasčių buvo buvusio bendrovės direktoriaus sudaryta patalpų nuomos sutartis. 2019 metų vasarą pakeitus bendrovės nuomojamas patalpas, per metus išlaidos patalpų nuomai sumažėjo apie 60 proc. Teismo nevertino aplinkybės, kad 2019 m. didesnes nei įprasta administracines bendrovės išlaidas lėmė dalį laiko mokėta „dviguba“ nuoma už patalpas – senąsias, kuriose buvo vykdoma veikla, bei naująsias, kurias išsinuomojus, jose buvo atliekamas remontas, bei šio remonto išlaidos, kurios mažai įmonei sudarė pakankamai didelę išlaidų dalį.
10.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad nemažą dalį administracinių bendrovės išlaidų 2019 m. antrame pusmetyje ir 2020 m. pirmame ketvirtyje sudarė teisinės išlaidos bylinėjantis su vienu iš kreditorių – A. P. firma „Komota“. Pasibaigus šiam teisiniam procesui, analogiškų administracinių išlaidų bendrovė neturės. Be to, bendrovė, net ir turėjusi nenumatytų trumpalaikių išlaidų, jau beveik metus laiko veikia pelningai (išskyrus karantino laikotarpį).
10.4. Teismas neteisingai vertino 2020 metų tarpinių finansinių ataskaitų pokyčius. 2020 m. gegužės 22 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu bendrovės turtas augo dėl piniginių lėšų didėjimo (6 315 Eur), o debitorinių skolų pokytis sudarė tik 5 255 Eur ir iš esmės buvo nulemtas nesuėjusių po karantino atnaujintų ir įgyvendintų projektų apmokėjimo terminų.
10.5. Teismas nevertino pateiktų įrodymų apie numatytą pagalbą bendrovei – 2020 m. vasario 4 d. visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime priimto sprendimo didinti bendrovės įstatinį kapitalą 20 000 Eur, išleidžiant naujų akcijų emisiją. Įstatinio kapitalo padidinimas leis ženkliai padidinti bendrovės turtą bei pagerinti finansinę padėtį.
10.6. Bendrovė yra veikianti įmonė ir nuolat gauna pajamas iš savo veiklos. Tai patvirtina pateikti 2020 metais išrašytų sąskaitų faktūrų sąvadai bei kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašai. Bendrovės pajamos per 2020 metus stabiliai augo, piniginės lėšos kredito įstaigose per 3 mėnesius sudarė beveik 8 000 Eur (šiuo metu sąskaitose yra apie 14 500 Eur). Nepaisant sąskaitų arešto apsunkintos bendrovės veiklos, ji neturi įsiskolinimų darbuotojams, VSDFV, VMI, kitiems kreditoriams. Bendrovės sudarytos sutartys teismui nepateiktos, nes tai konfidenciali informacija, kuria galėjo pasinaudoti trečiąja bylos šalimi esantis akcininkas A. P., valdantis su bendrove konkuruojančią įmonę „Komota“.
10.7. 2020 m. rugsėjo 14 d. visi įmonės kreditoriai (išskyrus du, kuriems bendra skola sudaro 31 Eur), yra susiję asmenys: patronuojanti įmonė UAB „Komotos sistemos“, bendrovės vadovas ir netiesioginis (per patronuojančią bendrovę) naudos gavėjas M. B., bei A. P. firma „Komota“, valdoma A. P., kuris tiesiogiai ir netiesiogiai valdo 23,5 proc. bendrovės akcijų. Iš visų kreditorių tik A. P. firma „Komota“, būdama tiesiogine bendrovės konkurente, siekia priverstinai išieškoti skolą iš bendrovės. Kiti kreditoriai siekia suteikti finansinių sunkumų patiriančiai bendrovei pagalbą, leisdami atidėti skolos grąžinimą ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui bei kitomis priemonėmis, išsaugoti darbo vietas ir yra suinteresuoti pelninga bendrovės veikla.
10.8. Įmonių nemokumo bylose pirmenybė turi būti teikiama įmonės, darbo vietų ir veiklos išsaugojimui, kruopščiai įvertinant įmonės gyvybingumą ir perspektyvas. Nors mažų įmonių veiklą trumpame periode vertinti yra sunku, teismas neturėjo formaliai pažiūrėti į pateiktus duomenis bei net ankstesnių metų bendrovės veiklos rezultatus vertinti pagal naujojo JANĮ nuostatas.
10.9. Bendrovei keltina restruktūrizavimo byla, nes ji gali sėkmingai tęsti veiklą, mokėti mokesčius bei įdarbinti darbuotojus, kas, įvertinant ekonominę situaciją, yra svarbu ir naudinga valstybei.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
13. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
14. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis); juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis); juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
15. Pagal JANĮ nuostatas juridinio asmens restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei esant nemokiai, o pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas. Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
16. Pirmosios instancijos teismas bendrovei atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ji nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo bendrovę esant negyvybingą, nes: (1) nepagrįstai gyvybingumo įrodinėjimo naštą perkėlė bendrovei; (2) restruktūrizavimo procese, pradėtame pagal kreditoriaus pareiškimą, negali būti taikomi tokie patys įmonės gyvybingumo nustatymo kriterijai, kokie taikomi, kai dėl restruktūrizavimo kreipiasi pats finansinių sunkumų turintis juridinis asmuo, todėl skolininko gyvybingumui konstatuoti turi pakakti, kad bendrovė faktiškai veikia, nėra mokesčių įsiskolinimo, darbuotojams mokamas atlyginimas, yra gaunamos pajamos ir pats kreditorius pripažįsta bendrovę esant gyvybingą; (3) teismas nepagrįstai reikalavo informacijos, kuri paprastai yra teikiama restruktūrizavimo plano projekte, nors nei apeliantė, nei bendrovė neturėjo pareigos pateikti teismui restruktūrizavimo plano projekto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
18. Nagrinėjamu atveju bendrovės gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad ji vykdo ūkinę – komercinę veiklą; yra sudarytos naujos ir vykdomos esamos sutartys, projektai; neturi pradelstų įsiskolinimų VMI ir VSDFV; 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais dirbo pelningai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors bendrovė ir tęsia savo vykdomą veiklą, tačiau į bylą nepateikti jos gyvybingumą pagrindžiantys įrodymai. Pagrindo priešingai išvadai nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
19. Apeliantė netinkamai aiškina JANĮ nuostatas bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo pareigos aspektu, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad bendrovei nekilo pareiga įrodyti savo gyvybingumo. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad restruktūrizavimo procese, pradėtame pagal kreditoriaus pareiškimą, bendrovės gyvybingumui konstatuoti turi pakakti vien kreditoriaus valios ir jo pareiškime nurodomų argumentų, t. y. tai, kad bendrovė faktiškai veikia, nėra mokesčių įsiskolinimo, darbuotojams mokamas atlyginimas, yra gaunamos pajamos ir pats kreditorius pripažįsta bendrovę esant gyvybingą. Visų pirma, teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę įpareigoti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus, pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti (JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareikalavo, kad bendrovė pateiktų jos gyvybingumą patvirtinančius įrodymus, be kita ko įrodymus apie sudarytas / vykdomas sutartis, projektus, už suteiktas paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras, generuojamas / planuojamas generuoti pajamas, veiklos sąnaudas, bendrovės vykdomą veiklą ir jos perspektyvas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neprašė bendrovės pateikti restruktūrizavimo plano projekto, o tik įrodymus, pagrindžiančius procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus. Antra, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bendrovei (jos vadovui) tenka JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, kurių tinkamas vykdymas reikšmingas įmonės nemokumo ir gyvybingumo vertinimui. Trečia, teismas išvadą dėl sąlygų restruktūrizavimo bylos iškėlimui egzistavimo (šios nutarties 16 punktas) sprendžia iš šalių į bylą pateiktų įrodymų visumos, pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tokiu būdu nepagrįsti apeliantės argumentai dėl rungtyniškumo principo pažeidimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien veiklos, kuri beveik visą bendrovės gyvavimo laiką buvo nuostolinga, tęsimas, nėra pakankamas pagrindas bendrovės gyvybingumui konstatuoti. Bendrovės į bylą pateikti dokumentai – negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, PVM sąskaitos faktūros pagal nuomos sutartis, sąskaitos už teisines paslaugas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys, duomenys apie įsiskolinimo VMI ir VSDFV nebuvimą, banko sąskaitų išrašai, nėra pakankami juridinio asmens gyvybingumo konstatavimui (CPK 185 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrovė nepateikė įrodymų apie sudarytas ir vykdytinas sutartis, projektus, apie generuojamas bei ateityje planuojamas generuoti realias pajamas, veiklos sąnaudas, bei kitų duomenų, kurie pagrįstų bendrovės vykdomos veiklos perspektyvumą. Taigi nesant į bylą pateiktų pirmiau nurodytų įrodymų, nėra galimybės spręsti apie realias bendrovės vykdomos veiklos apimtis bei jos perspektyvas.
21. Nėra pagrindo atsiliepime į atskirąjį skundą bendrovės nurodomų argumentų dėl bendrovės išlaidų, pakeitus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sumažėjimo, bei buvusių bylinėjimosi išlaidų, kurių bendrovė nebeturės, pripažinti pakankamomis priemonėmis bendrovės turimiems finansiniams sunkumams įveikti. Nei apeliantė, nei bendrovė iš esmės nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės finansinių sunkumų nuolatinio pobūdžio, t. y. kad bendrovė finansinių sunkumų turi nuo jos įsteigimo dienos (2015 m. gruodžio 2 d.). Tokiu būdu bendrovė turi imtis papildomų priemonių esamai finansiniai padėčiai pagerinti, nes vien tos pačios ūkinės – komercinės veiklos tęsimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neleis bendrovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus.
22. Apeliantė ir bendrovė, teigdamos, kad bendrovė yra gyvybinga, duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles kreditoriams ateityje, nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų apie numatomas (planuojamas) gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentai apie veiklos tęstinumą turi būti ne deklaratyvūs, o realūs, pateikiant teismui atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tai, kad pastaruosius keletą mėnesių bendrovės veikla buvo pelninga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka išvadai dėl bendrovės veiklos ilgesnėje perspektyvoje gerėjimo bei galimybių vykdyti prievoles kreditoriams. Bendrovės argumentai, kad jos finansinė padėtis pagerės padidinus įstatinį kapitalą, vertintini nepagrįstais, nes kaip matyti bendrovės akcininkai sprendimą didinti įstatinį kapitalą priėmė 2020 m. vasario 4 d. susirinkime, tačiau nei pirmosios instancijos teismui ginčo nagrinėjimo metu, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai apie minėto sprendimo realų įgyvendinimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė yra gyvybinga. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes bendrovė neatitinka vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos – gyvybingumo.
Dėl bankroto bylos kėlimo
24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, nes nustačius, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga, atsirado pagrindas teismui spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
25. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis, sprendė, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai du kartus viršija jos turimo turto vertę ir ji negali laiku vykdyti turtinių įsipareigojimų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs bendrovės pateiktą preliminarų balansą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Minėto balanso duomenimis, bendrovės turtą sudaro 30 834 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 61 829 Eur.
27. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Taigi kiekvienu atveju klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs bendrovės nemokumą ir atsisakęs iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, turėjo nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis) (šios nutarties 25 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien finansinės apskaitos duomenys nepakankami minėto klausimo teisingam išnagrinėjimui. Nors apie įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti jos mokumo būklę. Reali bendrovės turtinė padėtis nustatytina ir pagal kitus įrodymus, pagrindžiančius pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę, t. y. į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė.
29. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis), klausimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškio ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos iškėlimą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o klausimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsižvelgtina į šios nutarties 27 ir 28 punktuose nurodytus aspektus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei IT HELPAS iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Aldona Tilindienė