Civilinė byla Nr. 2S-2291-1097/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02224-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.5.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Audraleksa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laumiva“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laumiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Audraleksa“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laumiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Audraleksa“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 2 888,27 Eur skolą, 40 Eur su skolos išieškojimu susijusias išlaidas, 123,03 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       2022 m. gegužės 23 d. šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės 2022 m. gegužės 17 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir bylą nutraukė.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2022 m. liepos 8 d. gautas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto pagal Taikos sutartį išdavimo. Grįsdama prašymą, ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė Taikos sutarties sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės pagal teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktus.

6.       Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovės 2022 m. gegužės 17 d. sudaryta Taikos sutartis. Taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. sumokėti ieškovei 1 388,27 Eur likusios skolos dalį (Taikos sutarties 1.1 punktas), 40 Eur išlaidų, ieškovės patirtų dėl skolos išieškojimo, ir 71,73 Eur palūkanų (Taikos sutarties 1.2 punktas). Taikos sutartimi šalys susitarė, kad, atsakovei nurodytų įsipareigojimų laiku neįvykdžius, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas, remdamasis ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovė Taikos sutarties sąlygų laiku neįvykdė, konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Audraleksa“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad į bylą buvo pateikusi duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė nepateikė reikiamų ir tinkamų parduotos įrangos sertifikatų, kas sąlygoja šios įrangos pridavimą kartu priduodant objektą Valstybinei komisijai; atsakovė iki skundžiamos nutarties įsiteisėjimo pervedė ieškovei 500 Eur, taip padengdama dalį skolos.

8.       Ieškovė UAB „Laumiva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad šalys ginčą išsprendė Taikos sutartimi, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. birželio 30 d. sumokėti ieškovei 1 388,27 Eur likusią skolos dalį, 40 Eur išlaidų, ieškovės patirtų dėl skolos išieškojimo, ir 71,73 Eur palūkanų. Atsakovė nurodytos prievolės pilna apimtimi neįvykdė, duomenų, kurie patvirtintų skolos sumokėjimą, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartis, kuria teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties priverstinio įvykdymo.

Dėl naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme priėmimo

11.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2022 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 214 kopiją, iš kurios matyti, kad 2022 m. liepos 21 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama: ,,mokama už prekes pagal taikos sutartį“ (b. l. 50). Atsakovės teigimu, šis dokumentas patvirtina, jog atsakovė iki skundžiamos teismo nutarties įsiteisėjimo padengė dalį skolos. Dėl to, atsakovės vertinimu, teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo turėtų būti panaikinta.

12.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktą įrodymą, pažymi, kad jis teikiamas siekiant pagrįsti atsakovės atliktą mokėjimą pagal teismo patvirtintos 2022 m. gegužės 17 d. Taikos sutarties sąlygas. Šis dokumentas susijęs su atsakovės atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šio įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas įrodymas priimtinas ir prijungtinas prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

13.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Laumiva“ ir atsakovės UAB „Audraleksa“ 2022 m. gegužės 17 d. Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-401-272/2022 pagal ieškovės UAB ,,Laumiva“ ieškinį atsakovei UAB ,,Audraleksa“ dėl skolos už prekes ir palūkanų priteisimo. Kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovė 2022 m. liepos 8 d. nurodė, jog Taikos sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, nes atsakovė nesumokėjo Taikos sutartyje nurodytų sumų. Teismas, remdamasis ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovė Taikos sutarties sąlygų laiku neįvykdė, skundžiama nutartimi konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto tenkinti.

14.       Atsakovė, atskiruoju skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad: 1) į bylą ji buvo pateikusi duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė nepateikė reikiamų ir tinkamų parduotos įrangos sertifikatų; 2) atsakovė iki skundžiamos nutarties įsiteisėjimo pervedė ieškovei 500 Eur, t. y. dalį skolos padengė.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

16.       Pirma, taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

17.       Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

18.       Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintos ieškovės ir atsakovės 2022 m. gegužės 17 d. sudarytos Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė ir atsakovė savo parašu patvirtino, jog, praleidus Taikos sutartyje numatytos įmokos apmokėjimo terminą (2022 m. birželio 30 d.), laikoma, kad sutarties sąlygos nėra vykdomos ir ieškovė gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal pasirašytą Taikos sutartį dėl likusios neapmokėtos skolos sumos išieškojimo. Sutarties 6 punkte šalys patvirtino, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų civilinėje byloje Nr. 2-401-272/2022, ir nė viena iš šalių nepatyrė nuostolių, susijusių su bylinėjimusi civilinėje byloje. Taikos sutarties 7 punkte šalys patvirtino, kad, pasirašius Taikos sutartį, atsisako bet kokių savo pretenzijų ar reikalavimų, kylančių iš pirkimo-pardavimo santykių, kurių pagrindu atsirado skola, ir ateityje nereikš viena kitai reikalavimų. Taikos sutarties 8 punkte šalys pareiškė, kad joms žinomos CK šeštosios knygos LII skyriaus ir civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės, nustatytos CPK 293, 294 straipsniuose (b. l. 37, 39–41).

19.       Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodo, kad į bylą ji buvo pateikusi duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė nepateikė reikiamų ir tinkamų parduotos įrangos sertifikatų, kas lemia šios įrangos pridavimą kartu priduodant objektą Valstybinei komisijai. Kaip matyti iš byloje atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį, be kitų aplinkybių, atsakovė jame taip pat buvo nurodžiusi, kad ieškovės atstovas ,,nepilnai pateikė dokumentus apie įrenginių atitiktį projektiniams reikalavimams ir atsakovei kilo problemų priduoti įrenginius objekto techninės priežiūros vadovui, ko pasėkoje atsirado priežastis nepriimti ir nesumokėti pinigų už atliktus bet nepilnai suformintus dokumentaliai darbus, nes neatitiko projektinius reikalavimus. <...> ieškovės parduoti įrenginiai neatitiko projektinių reikalavimų ir ieškovės atstovas apie tai žinojo, o gautas piniginis mokėjimas grynais pinigais nėra įvertintas kaip sumokėta suma už parduotus įrenginius, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas. <...> ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovei buvo parduoti kokybiški įrenginiai, o už juos atsakovė neatsiskaitė, nes dalis pinigų buvo perduota grynais, o įrenginiai neatitiko projektinių reikalavimų“ (b. l. 14–15).

20.       Taigi, atsakovė, ginčydama teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, iš esmės vėl kelia klausimus, kuriuos kėlė bylos nagrinėjimo metu iki šalių Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Taikos sutarties sąlygas, pripažintina, kad šis ginčas buvo išspręstas šalių sudaryta Taikos sutartimi. Šalims ginčą išsprendus Taikos sutartimi bei teismui šią sutartį patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to nurodyti atsakovės argumentai atmestini kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

21.       Antra, CK 6.200 straipsnyje yra įtvirtinti sutarčių vykdymo principai, pagal kuriuos šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o, vykdydamos sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovė, pasirašydama Taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės, įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. sumokėti ieškovei 1 388,27 Eur skolos (Taikos sutarties 1.1 punktas), 40 Eur išlaidų, ieškovės patirtų dėl skolos išieškojimo, ir 71,73 Eur palūkanų (Taikos sutarties 1.2 punktas). Ieškovė 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Taikos sutartį. Teismui tenkinus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovė, ginčydama šį teismo procesinį sprendimą, atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo Taikos sutarties neįvykdė, t. y. nesumokėjo ieškovei Taikos sutarties 1.1, 1.2 punktuose nurodytų sumų per sutartyje įtvirtintą terminą (iki 2022 m. birželio 30 d.). Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad iki Taikos sutartyje nustatyto termino atsakovė savo įsipareigojimų pagal Taikos sutartį neįvykdė. Šio įsipareigojimo ar jo dalies atsakovė nebuvo įvykdžiusi ir skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė nesilaikė Taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą. Dėl to konstatuoti, kad skundžiama nutartis priimta nepagrįstai, nėra teisinio pagrindo.

22.       Kaip minėta, aplinkybės, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygos atsakovės nebuvo tinkamai vykdomos, t. y. įsiskolinimas nebuvo padengtas Taikos sutartyje numatytu terminu, apeliantė neneigia ir atskirajame skunde. Šiuo atveju atsakovės apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktas įrodymas apie 500 Eur sumokėjimą ieškovei po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, nepaneigia teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Pagal teisėje galiojantį sąžiningo elgesio imperatyvą, ieškovė, gavusi vykdomąjį raštą, privalės įvertinti atsakovės sumokėtų įmokų paskirtį ir mąstą, ir kreiptis priverstinio vykdymo tik dėl neįvykdytos Taikos sutarties dalies.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Taikos sutarties sąlygas, konstatuoja, kad jos yra aiškios, t. y. šalys susitarė dėl mokėjimų pagal Taikos sutartį atlikimo tvarkos bei jos netinkamo vykdymo pasekmių. Atsakovei pradelsus atlikti Taikos sutartyje numatytus mokėjimus, ieškovė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą pagal Taikos sutartį visai likusiai neapmokėtai Taikos sutartyje nurodytai skolos sumai. Aplinkybę, kad atsakovė suprato Taikos sutarties sąlygas, patvirtina jos po teismo nutarties priėmimo atliktas mokėjimas – ieškovei kreipusis dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovė atliko pradelstų mokėjimų dalį. Taigi, Taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ir ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pateiktas dėl reikalavimų, aptartų Taikos sutartyje. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo tik įgijusi tokią teisę Taikos sutartyje nustatyta tvarka, todėl neabejotinai veikė sąžiningai. Tuo tarpu atsakovė mokėjimų pagal Taikos sutartį nevykdė laiku ir vieną mokėjimą atliko tik po to, kai ieškovė teisme iniciavo vykdomojo rašto išdavimo procesą. Toks atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas ieškovės atžvilgiu ir atleidžiantis atsakovę nuo laisva valia sudarytoje Taikos sutartyje numatytų pasekmių dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl proceso teisės normų taikymo pirmosios instancijos teisme

24.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis (taikos sutarties šalis) turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-193-450/2017, 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-934/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-856/2022). 

25.       Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos Nr. 2-401-272/2022 medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Taikos sutartį skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartimi išsprendė nepranešęs apie tai CPK nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vykdomųjų raštų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarką.

26.       CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

27.       Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirojo skundo negrindžia aplinkybe dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teisę pateikti savo poziciją dėl ieškovės prašymo atsakovė realizavo pateikdama atskirąjį skundą ir jame išdėstydama savo argumentus. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties ir atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos bylos išsprendimui, pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Dėl to tai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.  

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas 

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Audraleksa“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                             Rūta Latvelė