Civilinė byla Nr. e2A-1259-855/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17533-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB "Grinda" dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atlyginimo už naudojimąsi nuotekų tinklais priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB ,,Grinda“, prašydama: 1) įpareigoti atsakoves inicijuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių paviršinių nuotekų tinklų išpirkimo procedūras; 2) nustatyti 354,02 Eur dydžio vieno mėnesio naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais kainą ir priteisti ieškovei iš atsakovių 10 974,62 Eur atlyginimą už naudojimąsi paviršinių nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės nuomos teise valdomame žemės sklype, esančiame Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, esantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai, kuriuos atsakovės nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. naudoja viešam nuotekų surinkimui bei tvarkymui ir viešajam interesui užtikrinti. Tinklai atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte pateiktas tinklų tinkamumo bei Aprašo 7 punkte pateiktas tinklų reikalingumo sąlygas, todėl egzistuoja Aprašo 8 punkte nustatytas pagrindas atsakovėms išpirkti nurodytus tinklus. Kadangi atsakovės ieškovei priklausančiais tinklais naudojasi neatlygintinai, ieškovei turi būti teisingai atlyginama už jai nuosavybės teise priklausančios paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, nustatant 354,02 Eur dydžio vieno mėnesio naudojimosi ieškovės infrastruktūros tinklais kainą ir iš atsakovių priteisiant susikaupusį 10 974,62 Eur atlyginimą už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.
3. Pažymėjo, kad paviršinių nuotekų tinklų naudojimas nėra susijęs su konkretaus pastato eksploatacija, nes paviršinių nuotekų tinklais yra išleidžiamas lietaus ir/ar sniego vanduo, kurio susidarymas, kiekis ir patekimas į tinklus niekaip nepriklauso ir nėra susijęs su pastato naudojimu/eksploatavimu. Paviršinių nuotekų tinklai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, ir jų naudojimas nepriklauso nuo Pramogų arenos pastato naudojimo. Aprašo 8 punktu nustatyta, kad infrastruktūros objektas yra išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Ieškovei priklausantys ginčo tinklai atitinka tiek Aprašo 6 punkte, tiek abu Aprašo 7 punkte nurodytus reikalavimus, kas sudaro pagrįstą pagrindą reikalauti iš atsakovių tinklus išpirkti. Atsakovės, būdamos atsakingos už viešosios funkcijos vykdymą – paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimą abonentams ir vartotojams, turi pareigą atlyginti ieškovei už naudojimąsi jai priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais, bei šiuos tinklus išpirkti.
4. Nors ieškovė ir moka mokesčius atsakovei UAB „Grinda“ už buitinių nuotekų tvarkymą, tačiau atsakovė UAB „Grinda“ ieškovės paviršiniais nuotekų tinklais naudojasi neatlygintinai, be kita ko, už šių tinklų priežiūrą, remontą lieka atsakinga ieškovė, kas yra nesąžininga. Susidaro situacija, kuomet UAB „Grinda“ ima mokestį iš ieškovės už paviršinių nuotekų tvarkymą, tuo pačiu tvarkymui neatlygintinai naudodama ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus.
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad ieškovė klaidingai vertina faktinę situaciją ir nepagrįstai teigia, jog atsakovės naudoja ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus. Ne atsakovė UAB ,,Grinda“ naudojasi ieškovei priklausančiais tinklais, o ieškovė naudoja šiuos tinklus surinkti ir išleisti lietaus vandeniui nuo savo valdomos teritorijos į nuotekų tvarkytojos UAB ,,Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Paviršinių nuotekų tinklai, kuriuos ieškovė prašo išpirkti, buvo statyti kartu su pramogų arenos pastatu ir šalia jo esančiomis aikštelėmis ir tarnauja išimtinai tik pramogų arenai, t. y. ieškovei priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais nuotekos neteka nuo jokių kitų sklypų ar pastatų – šiais savo paviršinių nuotekų tinklais ieškovė išleidžia jos teritorijoje susidarančias paviršines nuotekas į UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus tolimesniam nuotekų transportavimui, valymui ir išleidimui.
7. Ieškovė neginčija, kad jos paviršiniai nuotekų tinklai statant pastatą buvo pastatyti komerciniais tikslais, t. y. statytojas savo lėšomis ir iniciatyva sukūrė komercinį pastatą ir jam tinkamai eksploatuoti (šalinti lietaus nuotekas) reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Nesant tokių tinklų, šis pastatas negalėtų būti tinkamai eksploatuojamas – nesant lietaus nuotekų šalinimo tinklų, ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas ilgainiui būtų užlietas, kaip ir šalia jo įrengtos transporto stovėjimo aikštelės. Ieškovė nepaaiškina, kokiu būdu jos privačioje teritorijoje esantys, išimtinai tik jai nuosavybės teise priklausantys ir jos poreikių tenkinimui (pramogų arenos pastato tinkamam eksploatavimui) įrengti paviršinių nuotekų tinklai atlieka viešąją funkciją / priklauso viešajai infrastruktūrai, t. y. kokiu būdu ieškovei priklausantys privatūs tinklai atitinka Aprašo 7 punkte įtvirtintą viešojo reikalingumo kriterijų. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra naudojami viešam nuotekų surinkimui ir tvarkymui bei viešajam interesui užtikrinti.
8. Atsakovė UAB „Grinda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
9. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai aptarnauja ieškovės valdomų komercinės paskirties objektų kompleksą bei žemės sklypą. Ieškovė leidžia jos valdomų kompleksų teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną, t. y. perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB „Grinda“ nuo savo valdomo žemės sklypo ribos (paviršinių nuotekų atidavimo ribos). Ieškovė savo paviršines nuotekas į magistralinį tinklą atiduoda Ąžuolyno gatvėje, Viršuliškių mikrorajone, ir ieškovės atiduotos paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Neries upę netoli Latvių gatvės, Žvėryno mikrorajone. Tai reiškia, jog nuotekos nuo ieškovės valdomos teritorijos iki Neries upės turi pratekėti 1955 m ilgio magistraliniu tinklu, už kurio eksploatavimą ieškovė ir moka abonentinį mokestį. Ieškovės turimi paviršinių nuotekų tinklai skirti pačios ieškovės, vykdančios komercinę veiklą, poreikių tenkinimui, todėl ieškovės, o ne atsakovių pareiga yra pasirūpinti paviršinių nuotekų surinkimu ir perdavimu paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB ,,Grinda“.
10. Nagrinėjamoje situacijoje teisės aktai nenustato pagrindo atsakovėms įgyti ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus, o ieškovė atitinka visus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus abonento kriterijus ir jai tenka pareiga mokėti paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį atsakovei UAB „Grinda“, kas yra nustatyta įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-828/2020. Abonentui nesutinkant dėl abonentinio mokesčio mokėjimo, jis turi teisę atsijungti nuo magistralinio tinklo ir paviršines nuotekas tvarkytis savo sklypo ribose.
11. Ieškovės pateikiami nuomos kainos skaičiavimai nepagrįsti, o reikalavimas nustatyti nuomos mokestį už paviršinių nuotekų šalinimo tinklus nėra suderinamas su teisingu atlygiu už nuosavybės naudojimą, nes ieškovė yra komercinę veiklą vykdantis ir pelną gaunantis asmuo, paviršinių nuotekų tinklai buvo sukurti (pastatyti) būtent ieškovės komercinių poreikių (o ne viešųjų, kaip deklaruoja ieškovė savo ieškinyje) tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB "Grinda" iš ieškovės UAB "Vilniaus pramogų arena" 2 925 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismas nustatė, kad valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai – Sporto salė, Ledo rūmai su dviem dengtomis ledo aikštelėmis, statiniai – aikštelės. Ieškovė valstybinės žemės sklypo dalis valdo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Šiame valstybei priklausančiame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr. 4400-4621-1769, Nr. 4400-5570-7965; Nr. 4400-5569-4801; Nr. 4400-5569-4790; Nr. 4400-5569-4778; Nr. 4400-5569-4789 (toliau – ginčo tinklai). Tame pačiame žemės sklype yra nutiestas atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomas magistralinis paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklas, unikalus Nr. 4400-5343-9519. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys ginčo tinklai yra sujungti su šiuo magistraliniu paviršinių nuotekų tinklu ieškovės valdomame sklype.
14. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-797-854/2020 patenkino UAB ,,Grinda“ ieškinį UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ ir priteisė iš UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ skolą už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-828/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba kita savivaldybės valdoma įmonė, šiuo atveju - atsakovė UAB ,,Grinda“. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalį paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse: paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Taigi, būtinos sąlygos, kurioms esant paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, nuosavybės teise priklausanti kitiems asmenims, turi būti perduodama viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui – ši infrastruktūra yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui.
16. Nors nagrinėjamo ginčo tinklai atitinka Aprašo 6 punkte įtvirtintus infrastruktūros tinkamumo kriterijus: jie yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Aprašo 6.1 punktas), nėra ginčo dėl to, jog jų techninė būklė atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus (Aprašo 6.2 punktas), jie prijungti prie viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui priklausančios paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros (Aprašo 6.3 punktas), tačiau ginčo tinklai neatitinka Aprašo 7 punkte nustatytų reikalingumo kriterijų visumos: 1) infrastruktūros objektas yra savivaldybių viešosiose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose, nustatytose pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio nuostatas (7.1 punktas), 2) viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas įvertina infrastruktūros objekto išpirkimo įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui / mažėjimui (tai yra įvertina, ar viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiškiau paslaugą teikti išperkama infrastruktūra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus) (7.2 punktas).
17. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 3 punkte įtvirtintas infrastruktūros objekto išpirkimo tikslas, t. y. nustatyta, kad ,,infrastruktūros objektas išperkamas siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis“. Taigi tam, kad apskritai būtų sprendžiama dėl tinklų išpirkimo ir vertinamos kitos nustatytos tinklų išpirkimo sąlygos bei pradedamos vykdyti išpirkimo procedūros, pirmiausia turi būti konstatuota, jog to reikia teisės aktuose įtvirtintam tikslui siekti. Šis įtvirtintas tikslas sistemiškai dera su Aprašo 7.2 punkte įtvirtintu reikalingumo kriterijaus apibrėžimu, pagal kurį viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas įvertina infrastruktūros objekto išpirkimo įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimui / mažėjimui (tai yra įvertina, ar viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ekonomiškiau paslaugą teikti išperkama infrastruktūra, ar reikėtų įrengti individualius ar grupinius geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius (objektus). Taigi, tinklai gali būti išperkami tik tokiu atveju, kai jie reikalingi viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo paslaugoms teikti. Tai reiškia, kad tam, jog būtų pagrindas atsakovėms išpirkti ginčo tinklus, turi būti nustatyta, jog jų išpirkimas reikalingas Aprašo 3 punkte įtvirtinam tikslui pasiekti, t. y. jie reikalingi tam, jog paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos galėtų būti tinkamai tiekiamos abonentams ir vartotojams. Turi būti įrodyta ir nustatyta, kad be ginčo tinklų viešojo paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos negali būti teikiamos. Iš viešojo paslaugų pobūdžio išplaukia, kad išpirktini tinklai turi būti naudojami ne tik jų savininko (šiuo atveju – ieškovės) poreikiams tenkinti, tačiau turi būti reikalingi viešąsias paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiam subjektui (šiuo atveju – atsakovėms) tam, jog šios galėtų vykdyti savo viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas.
18. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ginčo tinklų reikalingumo Aprašo prasme aplinkybei patvirtinti, t. y. nepagrįstas tinklų reikalingumas siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešosiomis paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – ginčo tinklų planų – matyti, kad ginčo objektu esantys inžineriniai tinklai nutiesti ir jungia ieškovei priklausančius pastatus / statinius bei atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomą magistralinį paviršinių nuotekų vamzdyną. Tiek tinklų išsidėstymas bei planuose matomi sujungimo taškai, tiek liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. A. patvirtino, kad ginčo tinklai išsidėstę aplink ieškovei nuosavybės teise priklausančius pastatus / statinius ir jungia pastaruosius su atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomais magistraliniais paviršinių nuotekų tinklais 84 numeriu pažymėtame šulinyje. Tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad paviršinių nuotekų vanduo, patekęs ant ieškovei priklausančių pastatų / statinių ir jos nuomos teisėmis valdomo žemės sklypo, yra surenkamas, ginčo tinklais transportuojamas, prateka ieškovės valymo įrenginius ir įleidžiamas į atsakovės valdomą centralizuotą magistralinį vamzdyną. Taigi, ginčo tinklai buvo pastatyti ir skirti ieškovei priklausantiems pastatams aptarnauti – ant pastatų stogų ir kitų statinių (automobilių aikštelių) paviršių surinktam lietaus ar kitų kritulių vandeniui transportuoti iki atidavimo į atsakovės valdomus viešojo paviršinių nuotekų tvarkymo tinklus. Taip pat ginčo tinklais transportuojamas paviršinių nuotekų vanduo surinktas nuo ieškovės nuomojamo žemės sklypo teritorijos. Iš tinklų planų nėra matyti ir ieškovė neįrodinėjo, kad ginčo tinklais tekėtų paviršinių nuotekų vanduo, surinktas ne nuo ieškovei priklausančių statinių ar ne nuo ieškovės nuomos pagrindu valdomos teritorijos. Kaip matyti iš planų, prie ginčo tinklų nėra prijungtų jokių kitų tinklų, kuriais tekėtų paviršinių nuotekų (lietaus) vanduo nuo kitiems asmenims priklausančių ar jų valdomų objektų. Nesant duomenų, kad ginčo tinklais būtų surenkamas ar transportuojamas kritulių vanduo nuo objektų, kurie nėra valdomi ar nepriklauso ieškovei, teismas laikė, kad vienintelė ginčo tinklų paskirtis yra nuo ieškovei priklausančių pastatų ir jos valdomos teritorijos nuvesti lietaus vandenį į Vilniaus miesto centralizuotus paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose nuotekos yra atitinkamai toliau tvarkomos viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-797-854/2020 ir Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-828/2020, išnagrinėję šalių ginčą dėl skolos už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas priteisimo iš ieškovės, nustatė ir išaiškino, kad ieškovė, ginčo tinklais perduodanti surinktas paviršines nuotekas atsakovei UAB ,,Grinda“, atitinka abonento sąvoką, kad ieškovės valdomų pastatų komplekso bei žemės sklypo nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas bei kad ieškovė naudojasi atsakovės UAB ,,Grinda“ paslaugomis.
20. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ginčo tinklai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turto vienetai, anot teismo, nepatvirtinta jų reikalingumo viešajai lietaus nuotekų tvarkymo funkcijai vykdyti. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų ir liudytojo parodymų matyti, jog ginčo tinklai suformuoti kaip pagrindinių objektų – pastatų ir statinių – priklausiniai, skirti minėtiems objektams aptarnauti: surinkti lietaus vandenį nuo objektų ir, transportavus, perduoti į viešojo paviršinio nuotekų tvarkytojo tinklus. Toks tinklų naudojimas patvirtina jų tarnavimą ieškovės interesui, tačiau nėra pakankamas spręsti dėl jų reikalingumo atsakovių viešajai nuotekų tvarkymo paslaugai teikti, t. y. nepatvirtina, jog atsakovės nurodytų paslaugų abonentams ir vartotojams negalėtų teikti be ginčo tinklų.
21. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tinklai skirti aptarnauti tik ieškovei priklausančius pastatus / statinius bei jos valdomą teritoriją ir yra neatsiejamu funkciniu ryšiu susiję su ieškovei priklausančiais pastatais / statiniais, teismas pripažino, jog paviršinių nuotekų atidavimas viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui vyksta ginčo tinklų pajungimo į atsakovės valdomą magistralinį vamzdyną vietoje. Aplinkybė, kad paviršinės nuotekos nuo ieškovės nuosavybės teise turimų pastatų / statinių bei jos nuomos pagrindu valdomos teritorijos surenkamos, transportuojamos ir išleidžiamos panaudojant taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausančius ir atskirais objektais nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo tinklus, nekeičia ginčo tinklų paskirties aptarnauti ieškovei priklausančius pastatus ir susietą valdomą teritoriją bei paviršinių nuotekų atidavimo ribos – ieškovei priklausančių tinklų ir atsakovės valdomo magistralinio vamzdyno jungties vietos.
22. Teismas atmetė kaip formalius ir teisinio reglamentavimo bei faktinės situacijos neatitinkantys ieškovės teiginius, kad ji į atsakovės valdomą magistralinį paviršinių nuotekų vamzdyną privalo išleisti išvalytas paviršines nuotekas, kas reiškia, jog ieškovė vykdo atsakovių funkcijas. Paviršinių nuotekų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, nustatantis aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos, iš kurio nuostatų matyti, kad yra nustatomi tam tikri reikalavimai, taip pat ir išleidžiamų į nuotakynus paviršinių nuotekų užterštumui. Taigi, kiekvienas subjektas, patenkantis į Reglamento reguliavimo apimtį, turi tvarkyti paviršines nuotekas ir viešąsias šių nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiam subjektui perduoti jas atitinkamos nustatytos būklės, atitinkančios taršos normas. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės, tai yra teisės aktuose nustatyta abonento pareiga, o ne paslauga viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui, kaip kad nepagrįstai nurodo ieškovė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
23. Ieškovė UAB „Vilniaus pramogų arena“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Iš ieškovės, kaip abonento, atiduodamos nuotekos, patenka į ieškovei priklausančius nuotekų tinklus, iš kurių patenka į atsakovei UAB "Grinda" priklausančius nuotekų tinklus. Taigi, ieškovė, atiduodama nuotekas tiek nuosavybės riba, perduoda jas atsakovei, kuri naudoja ieškovei priklausančius nuotekų tinklus, kad suteiktų viešąją paslaugą ir nuotekas priimtų. Toks faktinis atsakovės UAB "Grinda" nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui, o tai reiškia, kad tinklus privalu išpirkti. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai atsakovės, pasinaudodamos ieškovei priklausančiais ginčo tinklais, transportuoja nuotekas iki atsakovei priklausančių nuotekų tinklų, t. y. viešosios paslaugos teikimui naudoja ieškovės tinklus. Priešingu atveju galima būtų daryti išvadą, kad ieškovė pati sau teikia viešąją nuotekų tvarkymo paslaugą.
24.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl vienos esminių aplinkybių - nuotekų atidavimo ribos, nenustatė ir nepasisakė, kur konkrečiai yra ieškovės paviršinių nuotekų atidavimo į atsakovės tinklus riba. Pagal GVTNTĮ 3 str. 24 d. paviršinių nuotekų atidavimo riba – tai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Taigi, viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros riba siejama su abonentų bei vartotojų valdomo ir (ar) naudojamo turto riba bei su geriamojo vandens tiekėjo ir (ar) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma ar naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Nagrinėjamu atveju ieškovė paviršinių nuotekų atidavimo atsakovei riba yra ieškovei priklausančių pastatų riba (statinio nuotekų išvados), tuo tarpu nuotekų šalinimo tinklai savaime jokių paviršinių nuotekų nesurenka, todėl laikytina, kad nuotekų atidavimo riba yra ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto - statinio nuotekų išvadai, prie kurių yra prijungti šiuo metu ieškovei priklausantys paviršinių nuotekų tinklai bei automobilių stovėjimo aikštelės išvadai (trapai), kurie taip pat prijungti prie paviršinių nuotekų tinklų, kuriuos ieškovė prašo įpareigoti išpirkti. Ieškovės surenkamos paviršinės nuotekos yra priimamoms nuo ieškovei priklausančių pastatų ir aikštelėse esančių trapų ribos, nuotekos priimamos į ieškovei priklausančius ginčo tinklus, kurie naudojami atsakovės UAB "Grinda" viešosios paslaugos ieškovei teikimui.
24.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ginčo tinklai yra ieškovei priklausančių pastatų priklausiniai. Tiek ieškovei priklausantys pastatai - Ledo rūmai ir pastatas - sporto salė, tiek ginčo tinklai yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai su atskirais unikaliais numeriais, ir nuotekų šalinimo tinklai nėra pastatų priklausiniai, byloje nėra jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Ateityje ieškovė gali perleisti pastatus kitiems asmenims, neperleisdama ginčo tinklų, tokiu būdu netekdama abonento statuso, bet likdama nuotekų tinklų prižiūrėtoja ir teikdama jų transportavimo bei šalinimo paslaugą. Tačiau ieškovė nėra ir negali būti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikėju.
24.4. Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo nustatyti 354,02 Eur dydžio vieno mėnesio naudojimosi ieškovei priklausančiais tinklais kainą ir priteisti iš atsakovių 10 976,62 Eur įsiskolinimą už naudojimąsi tinklais, teikiant ieškovei kaip abonentui paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą. Reikalaujama atlyginti suma skaičiuojama vadovaujantis teismų praktikoje nustatyta metodika - pagal VĮ "Registrų centras" nustatytas ginčo infrastruktūros vertes, įvertinus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus: vamzdynų galiojimo normatyvai yra 50 metų; ginčo infrastruktūros vertė yra 212 410 Eur; atsakovių naudojimosi ieškovės tinklais laikotarpis nuo 2018-09 iki 2021-03-31, t. y. 31 mėn.; tad vieno mėnesio kaina sudaro 354,02 Eur (212 410 Eur / 600 mėn.=354.02 Eur), o naudojimosi tinklais visą nurodytą laikotarpį, t. y. 31 mėn. kaina sudaro 10 974,62 Eur.
25. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1 Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išaiškino, jog tam, kad būtų pagrindas atsakovėms išpirkti ginčo tinklus, turi būti nustatyta, jog jų išpirkimas reikalingas Aprašo 3 punkte įtvirtinam tikslui pasiekti, t. y. jie reikalingi tam, jog paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos galėtų būti tinkamai tiekiamos abonentams ir vartotojams. Taigi, turi būti įrodyta ir nustatyta, kad be ginčo tinklų viešojo paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos negali būti teikiamos. Viešasis paslaugų pobūdis suponuoja, kad išpirktini tinklai turi būti naudojami ne tik jų savininko (nagrinėjamu atveju – ieškovės) poreikiams tenkinti, tačiau turi būti reikalingi viešąsias paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiam subjektui (nagrinėjamu atveju – atsakovėms) tam, jog šios galėtų vykdyti savo viešojo paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas.
25.2. Ieškovė klaidingai, iškreiptai vertina esamą faktinę situaciją ir dėl to nepagrįstai teigia, jog atsakovės neva naudoja ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus, ir tai neva lemia šių tinklų naudojimą viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai teikti. Tiek liudytojo V. A. posėdžio metu teikti paaiškinimai, tiek byloje esantis tinklų planas ir jame aiškiai matomas tinklų išsidėstymas bei planuose matomi sujungimo taškai patvirtina, kad objektyviai yra visiškai priešingai – ne atsakovė UAB ,,Grinda“ naudojasi ieškovei priklausančiais tinklais, o pati ieškovė naudoja šiuos tinklus surinkti ir išleisti lietaus vandeniui nuo būtent savo valdomos teritorijos ir jose esančių ieškovei nuosavybės teise priklausančių komercinių pastatų į nuotekų tvarkytojos UAB ,,Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.
25.3. Ginčo paviršinių nuotekų tinklai, kuriuos Bendrovė reikalauja išpirkti, buvo statyti kartu su Vilniaus pramogų arenos pastatu ir šalia jo esančiomis aikštelėmis ir tarnauja išimtinai tik Vilniaus pramogų arenai, t. y. ieškovei priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais nuotekos neteka nuo jokių kitų sklypų ar pastatų – šiais savo paviršinių nuotekų tinklais ieškovė išleidžia jos teritorijoje susidarančias paviršines nuotekas į UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus tolimesniam nuotekų transportavimui, valymui ir išleidimui. Pati ieškovė byloje neginčijo, kad jos paviršiniai nuotekų tinklai statant pastatą buvo pastatyti komerciniais tikslais, t. y. statytojas savo lėšomis ir iniciatyva sukūrė komercinį pastatą ir jam tinkamai eksploatuoti (šalinti lietaus nuotekas) reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Nesant tokių tinklų, ieškovei nuosavybės teise priklausantis Vilniaus pramogų arenos pastatas objektyviai tiesiog negalėtų būti tinkamai eksploatuojamas – nesant lietaus nuotekų šalinimo tinklų, pastatas ilgainiui būtų užlietas, kaip ir šalia jo įrengtos transporto stovėjimo aikštelės.
25.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Grinda“ ieškovės paviršinių nuotekų šalinimo tinklų jokiai viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo funkcijai atlikti nenaudoja. Bendrovės turimi paviršinių nuotekų tinklai visų pirma yra skirti pačios Bendrovės, vykdančios privačią komercinę veiklą, poreikių tenkinimui, todėl būtent Bendrovės, o ne atsakovių pareiga yra pasirūpinti paviršinių nuotekų surinkimu ir perdavimu paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB ,,Grinda“.
25.5. Ieškovei priklausantys paviršinių nuotekų šalinimo tinklai neatitinka Aprašo 7 punkte įtvirtinto būtinojo reikalingumo kriterijaus – paviršinių nuotekų šalinimo tinklai yra ieškovės nuomos teise valdomame žemės sklype ir yra skirti ne visuomeninių, o komercinių būtent pačios ieškovės poreikių tenkinimui, nes ieškovė savo paviršines nuotekas į magistralinį tinklą atiduoda Ąžuolyno gatvėje, Viršuliškių mikrorajone, ir ieškovės atiduotos paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Neries upę netoli Latvių gatvės, Žvėryno mikrorajone, kas reiškia, jog nuotekos nuo ieškovės valdomos teritorijos iki Neries upės turi pratekėti 1955 m ilgio magistraliniu tinklu, už kurio eksploatavimą ieškovė ir moka abonentinį mokestį.
25.6. Į atsakovės UAB „Grinda“ valdomą magistralinį paviršinių nuotekų vamzdyną ieškovė, kaip nuotekų gamintoja, savo sukauptas paviršines nuotekas privalo išleisti tik išvalytas (kas, ieškovės vertinimu, reiškia, jog ji neva vykdo atsakovių funkcijas, ir dėl to šie tinklai neva privalo būti išpirkti), ir tai yra teisės aktuose ieškovei nustatyta abonento pareiga, o ne paslauga viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui, kaip kad nepagrįstai nurodo apeliantė.
25.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog nenustačius, kad ginčo tinklai būtų naudojami dar kieno nors interesais, išskyrus pačią ieškovę, o jais teka paviršinių nuotekų vanduo, kuris surenkamas išimtinai tik nuo ieškovei priklausančių pastatų / statinių ir jos valdomos teritorijos, t. y. ginčo tinklai skirti išimtinai ieškovės pasatams / statiniams ir nuomojamai teritorijai aptarnauti, nėra pagrindo nustatyti, jog šie tinklai būtų naudojami atsakovių viešajai paviršinių nuotekų funkcijai vykdyti ir būtų atsakovėms reikalingi šiai viešajai paslaugai teikti. Ne atsakovės naudoja ginčo tinklus viešajai paslaugai teikti, o ieškovė, kaip abonentė, šiais tinklais transportuoja savo surinktas paviršines nuotekas nuo jai priklausančių pastatų / statinių ir nuomojamo žemės sklypo tam, kad galėtų jas perduoti viešajam tvarkytojui, t. y. pasinaudotų viešąja nuotekų tvarkymo paslauga.
25.8. Teismui konstatavus, kad ieškovės reikalavimas išpirkti jos valdomus paviršinių nuotekų tinklus neatitinka Aprašo 7 punkte įtvirtinto reikalingumo kriterijau, atskirai išsamiai pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją už atsakovių tariamą naudojimąsi tinklais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Nėra pagrindo mokėti ieškovei nuomos ar kokį kitą mokestį, nes atsakovės tinklais nesinaudoja.
26. Atsakovė UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra skirti tik pačios ieškovės poreikių tenkinimui, aptarnauja ieškovės valdomus komercinės paskirties objektus bei žemės sklypą. Nesant nuotekų tiek pastatų kompleksas, tiek aplink jį esanti ieškovės valdoma teritorija būtų nuolat tvindomi lietaus metu, o užtvindytų pastatų ir teritorijos nebūtų galima eksploatuoti. Ginčo tinklai nėra reikalingi atsakovėms viešosios paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie atitinka Aprašo 7 punkto reikalingumo kriterijų.
26.2. Nuotekų išpirkimas nelemtų ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos didėjimo, nes priėmus palankų ieškovei sprendimą UAB "Grinda" pajamos nekistų, tuo tarpu sąnaudos padidėtų ginčo tinklų išpirkimo kaina bei ieškovės reikalaujamu atlyginiu u- naudojimąsi tinklais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovių įpareigojimo inicijuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių paviršinių nuotekų tinklų išpirkimą bei atlyginimo už naudojimąsi šiais nuotekų tinklais ieškovei priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
30. Byloje nustatyta, kad valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, kurio dalis ieškovės valdoma valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai – Sporto salė, Ledo rūmai su dviem dengtomis ledo aikštelėmis, statiniai – aikštelės, o taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr. 4400-4621-1769, Nr. 4400-5570-7965; Nr. 4400-5569-4801; Nr. 4400-5569-4790; Nr. 4400-5569-4778; Nr. 4400-5569-4789. Be to, šiame žemės sklype yra atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomas magistralinis paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklas, unikalus Nr. 4400-5343-9519, su kuriuo yra sujungti minėti ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai. Ieškovei 2021-03-05 raštu kreipusis į atsakoves su prašymu inicijuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių ginčo tinklų išpirkimą ir sumokėti atlyginimą už naudojimąsi šiais tinklais už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021-03-29 raštu Nr. A51-27394/21(3.3.2.26E-INF) informavo ieškovę, kad neplanuoja inicijuoti ieškovei priklausančių tinklų išpirkimo procedūrų bei atlikti ieškovės nurodytus ar kitus mokėjimus, tuo tarpu atsakovė UAB ,,Grinda“ 2021-04-08 raštu nurodė ieškovei, kad nesinaudoja ieškovei priklausančiais tinklais.
31. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakoves inicijuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių paviršinių nuotekų tinklų išpirkimo procedūras, nustatyti 354,02 Eur dydžio vieno mėnesio naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais paviršinių nuotekų tinklais kainą ir priteisti ieškovei iš atsakovių 10 974,62 Eur atlyginimą už naudojimąsi paviršinių nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Atsakovės su pareikštais reikalavimais nesutinka, nurodydamos, kad nėra teisės aktuose nurodyto teisinio pagrindo ieškovei priklausantiems tinklams išpirkti ar mokėti už naudojimąsi jais, kadangi tinklai nėra reikalingi viešosioms funkcijoms vykdyti, jie yra naudojami tik ieškovės interesais, t. y. nėra tinklų atitikties būtinajam reikalingumo kriterijui pagal Aprašo 7 punkto nuostatas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar ginčo tinklai atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas ir kriterijus, kuriems esant būtų teisinis pagrindas atsakovėms išpirkti šiuos tinklus iš ieškovės (ir / arba mokėti ieškovei už naudojimąsi ginčo tinklais).
Dėl būtinybės naudoti ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus viešajai paslaugai – paviršinių nuotekų tvarkymui – teikti (ne)buvimo
32. Ieškovė, nesutikdama su ieškinį atmetusio pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė, atiduodama savo valdomoje teritorijoje surenkamas nuotekas, perduoda jas atsakovei UAB "Grinda", kuri savo ruožtu naudoja ieškovei priklausančius nuotekų tinklus, kad suteiktų viešąją paslaugą ir nuotekas priimtų, ir toks faktinis atsakovės UAB "Grinda" nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui, atitinkamai tai reiškia, kad egzistuoja Aprašo 7 punkte nurodyti tinklų reikalingumo kriterijai, dėl kurių tokius tinklus privalu išpirkti. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka.
33. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ). Pažymėtina tai, kad šis įstatymas kompleksiškai reglamentuoja tiek geriamojo vandens tiekimo, tiek nuotekų (buitinių, komunalinių, gamybinių), tiek ir paviršinių nuotekų tvarkymo aspektus, todėl sprendžiant šalių ginčą, svarbu įvertinti su kokių konkrečiai viešųjų paslaugų teikimu jis yra susijęs ir priklausomai nuo to taikyti ginčui aktualias teisės normas.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė turi nuosavybės teisę į konkrečios paskirties inžinerinius tinklus – paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklus, esančius žemės sklype Ąžuolyno g. 7, Vilniuje. Taigi, atsižvelgiant į ieškovei nuosavybės teise priklausančių tinklų pobūdį, sprendžiant šalių ginčą yra aktualus būtent teisės normų, reglamentuojančių paviršinių nuotekų šalinimą/tvarkymą, taikymas.
35. GVTNTĮ 3 straipsnio 31 dalyje numatyta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).
36. Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (GVTNTĮ 3 straipsnio 26 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (keistu 2019 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. D1-366) „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.4 punkte numatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas.
37. Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje (GVTNTĮ 3 straipsnio 34 dalis).
38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybei priskirta savarankiška funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas) ir ją, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įgyvendina atsakovė UAB „Grinda“, t. y. jai Vilniaus miesto savivaldybės pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas.
39. GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Iš pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifikos ir viešojo pobūdžio, būtinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams kyla ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.
40. Nustatyta, kad tiek atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek atsakovė UAB "Grinda" atmetė ieškovės prašymą ir pasiūlymą išpirkti ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus, taip pat sumokėti už naudojimąsi jais. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, kad, pasak ieškovės, jai priklausantys paviršinių nuotekų surinkimo tinklai atsakovėms yra būtini, kadangi jais nesinaudodami jie negalėtų teikti viešosios paslaugos – paviršinių nuotekų tvarkymo. Taigi, ieškovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina faktinį ieškovės tinklų naudojimą ir dėl to atsakovės turi nuotekas išpirkti, tuo pačiu atlyginti ieškovei už ankstesnį naudojimąsi jos tinklais. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę ginčo situaciją, įstatyminį reglamentavimą neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės teiginiais.
41. Vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 13 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.
42. GVTNTĮ 3 straipsnio 27 dalyje numatyta, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
43. GVTNTĮ 3 straipsnio 32 dalyje numatyta, kad paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
44. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-500 „Dėl naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo“ I Skyriaus 2.3. punkte numatyta, kad nuotekų išvadas – pirma nuotekų vamzdyno atkarpa, jungianti abonento ir (ar) vartotojo pastato ar teritorijos nuotekų tvarkymo įrenginius, nuotekų išleidimo komunikacijas su geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros riba siejama su abonentų bei vartotojų valdomo ir (ar) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, sklypo riba, statinio nuotekų išvadas ir pan.) bei su geriamojo vandens tiekėjo ir (ar) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
46. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklausantys paviršinių nuotekų šalinimo tinklai yra valstybei priklausančiame žemės sklype, Ąžuolyno g. 7, Vilnius, kuriame tuo pačiu yra ir kiti ieškovei priklausantys pastatai - sporto salė, ledo rūmai, aikštelės.
47. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-32/2007). Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-134/2008; kt.).
49. Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).
50. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės valdomų ir jai priklausančių tinklų pobūdį, t. y. tai, kad jie iš esmės yra minėtų kitų ieškovei priklausančių pastatų (ledų rūmų, sporto salės, aikštelių), esančių Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, priklausiniai, taip pat įvertinus jų funkcinę paskirtį (paviršinių nuotekų šalinimo), konstatuotina, kad šie tinklai yra skirti būtent pagrindiniams daiktams (pastatams bei aikštelėms) aptarnauti, be jų jie negalėtų būti tinkamai eksploatuojami (negalėtų būti surenkamos paviršinės nuotekos) ir neatliktų funkcinės paskirties.
51. Nagrinėjamu atveju ta ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad nuotekų šalinimo tinklai yra valstybei priklausančiame žemės sklype ir VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre įregistruoti su savarankiškais unikaliais numeriais, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, savaime nereiškia, kad jie negali būti laikomi minėtų pagrindinių pastatų priklausiniais ir nėra skirti tokiems pastatams tarnauti. Teismas pažymi, kad esminis privačios inžinerinės sistemos skiriamasis požymis yra tas, kad ji tenkina tik pastato ar jo dalies savininkų ar naudotojų bei statinio naudojimo poreikius ir gali būti atskirta nuo bendrosios (viešosios) inžinerinės sistemos ne tik name esančiais prietaisais (įtaisais), bet ir kitomis ribas nustatančiomis priemonėmis, kaip šiuo atveju tai reglamentuota GVTNTĮ 3 straipsnio 32 dalyje, numatančioje paviršinių nuotekų atidavimo ribą.
52. Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 32 punktą, paviršinių nuotekų atidavimo riba – tai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog ši riba turėtų būti suvokiama kaip ieškovei priklausantys pastatai, nes kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo tinklai taip pat yra nekilnojamasis turtas bei infrastruktūra, su kuria gali būti siejama nurodyta nuotekų atidavimo riba.
53. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ginčo tinklai yra skirti aptarnauti tik ieškovei priklausančius pastatus / statinius bei jos valdomą teritoriją, jie buvo statyti būtent statant pagrindinius ieškovei priklausančius pastatus, ir statyti būtent komerciniais tikslais (statytojas savo lėšomis ir iniciatyva sukūrė tiek pastatus, tiek jiems eksploatuoti reikalingą inžinierinę infrastruktūrą), tad ir yra neatsiejamu funkciniu ryšiu susiję su ieškovei priklausančiais pastatais / statiniais, todėl pripažintina, jog paviršinių nuotekų atidavimas viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui vyksta ginčo tinklų pajungimo į atsakovės valdomą magistralinį vamzdyną vietoje.
54. Kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas: tiek tinklų išsidėstymas bei planuose matomi sujungimo taškai, tiek liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. A. patvirtino, kad ginčo tinklai išsidėstę aplink ieškovei nuosavybės teise priklausančius pastatus / statinius ir jungia pastaruosius su atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomais magistraliniais paviršinių nuotekų tinklais 84 numeriu pažymėtame šulinyje; paviršinių nuotekų vanduo, patekęs ant ieškovei priklausančių pastatų / statinių ir jos nuomos teisėmis valdomo žemės sklypo, yra surenkamas, ginčo tinklais transportuojamas, prateka ieškovės valymo įrenginius ir įleidžiamas į atsakovės valdomą centralizuotą magistralinį vamzdyną. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ginčo tinklais tekėtų paviršinių nuotekų vanduo, surinktas ne nuo ieškovei priklausančių statinių ar ne nuo ieškovės nuomos pagrindu valdomos teritorijos, o byloje esantys planai rodo, kad prie ginčo tinklų nėra jokių kitų prijungtų tinklų, kuriais tekėtų paviršinių nuotekų (lietaus) vanduo nuo kitiems asmenims priklausančių ar jų valdomų objektų. Aplinkybė, kad paviršinės nuotekos nuo ieškovės nuosavybės teise turimų pastatų / statinių bei jos nuomos pagrindu valdomos teritorijos surenkamos, transportuojamos ir išleidžiamos panaudojant taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausančius ir atskirais objektais nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo tinklus, kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nekeičia ginčo tinklų paskirties aptarnauti būtent ir išimtinai ieškovei priklausančius pastatus ir susietą valdomą teritoriją bei paviršinių nuotekų atidavimo ribos – ieškovei priklausančių tinklų ir atsakovės valdomo magistralinio vamzdyno jungties vietos. Nustačius, kad ginčo tinklai naudojami išimtinai ieškovės interesais ir poreikiais – vandeniui nuo jai priklausančių objektų surinkti ir transportuoti – nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo tinklai reikalingi viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai teikti.
55. Įvertinus teisinį reglamentavimą dėl infrastruktūros apibrėžties, taip pat nuotekų atidavimo ribos, darytina išvada, kad tai, jog atsakovė UAB „Grinda“ galėtų vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymo funkciją (nuo paviršinių nuotekų atidavimo ribos, nes nuo ten prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybė), jai nėra būtina naudotis privačia infrastruktūra, t.y. ieškovei nuosavybės teise priklausančiais tinklais. Šiuo atveju ieškovei priklausanti infrastruktūra pagal teisinį reglamentavimą nėra priskirtina prie viešosios infrastruktūros, todėl pareiga surinkti nuotekas ir priduoti tvarkyti atsakovei UAB "Grinda" tenka žemės sklypo valdytojai (nuomininkei). Ieškovė nepagrįstai išplečia paviršinių nuotekų tvarkytojos UAB „Grinda“ funkcijų apimtį, nors šiuo atveju UAB „Grinda“ neturi pareigos organizuoti paviršinių nuotekų surinkimo ir perdavimo į viešąją infrastruktūrą iš privačios infrastruktūros, o turi tik pareigą tvarkyti jai į viešąją infrastruktūrą atiduotas paviršines nuotekas.
56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovei priklausantys tinklai atsakovėms nėra reikalingi viešosios paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji jais naudojasi vien tik todėl, kad nuo paviršinių nuotekų atidavimo ribos (savo atsakomybės ribos) priima ieškovės tinklais iš privataus žemės sklypo, ieškovės pastatų / statinių patenkančias paviršines nuotekas.
57. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 31, 32 dalis paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos tik abonentams. GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.
58. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo paviršinių nuotekų tinklai priklauso ieškovei, į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-797-854/2020, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir kuris buvo paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-828/2020, teismai konstatavo, jog ieškovė, ginčo tinklais perduodanti surinktas paviršines nuotekas atsakovei UAB ,,Grinda“, atitinka nurodytą abonento sąvoką, nes ieškovės valdomų pastatų komplekso bei žemės sklypo nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto savivaldybės paviršinių nuotekų sistemas, todėl turi mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, ir nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovė atitinka abonento sąvoką, todėl jos atžvilgiu taikytina GVTNTĮ 3 straipsnio 27 dalyje numatyta išlyga. Taigi ieškovei, kaip abonentei, nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra (paviršinių nuotekų tinklai) nepatenka į nuotekų tvarkymo infrastruktūros apibrėžimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju nėra pagrindo spręsti dėl GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalies taikymo.
59. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės naudotųsi ieškovei priklausančiais tinklais ir (ar) kad jie būtų būtini jų funkcijų vykdymui – paviršinių nuotekų tvarkymui organizuoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsakovių įpareigojimo pradėti tokių tinklų išpirkimo procedūras, laikytinas visiškai pagrįstu ir teisėtu. Atmestus šį pagrindinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo detaliau pasisakyti bei iš esmės nagrinėti ir išvestinį reikalavimą, susijusį su atlyginimo už atsakovių naudojimąsi ginčo tinklais nustatymo bei priteisimo. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nenustatyta, kad ieškovei priklausantys tinklai būtini atsakovėms viešajai paslaugai teikti ir jais jie naudotųsi, tiek ieškovės apeliacinio skundo nurodyti argumentai, tiek atsakovių atsiliepimų argumentai dėl atlyginimo už naudojimąsi šiais tinklais apskaičiavimo (ne)teisingumo ir (ne)pagrįstumo taip pat vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ginčo atveju ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
60. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
62. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, tuo tarpu atsakovei UAB „Grinda“ iš ieškovės UAB "Vilniaus pramogų arena" priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos - 1 120 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Grinda“ (j. a. k. 120153047) iš ieškovės UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ (j. a. k. 302484955) 1 120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko