Baudžiamoji byla Nr. 1-2161-843/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00453-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.8; 2.10.1.4
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ilonos Žukaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „T.“ gyvenantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
n u s t a t ė :
R. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2015-01-03, apie 5.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatyta 0,72 promilių girtumas), žodinio konflikto su sutuoktine E. S. metu, smurtavo artimoje aplinkoje, t.y. sugriebė ranka nukentėjusiajai už gerklės, sudavė dešinės rankos kumščiu smūgį į dešinį skruostą, smūgį galva į nosį, sugriebęs tampė už plaukų, įkando į pakaušį, bei sudavė du smūgius ranka į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Taip R. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-03 prisimena, kad buvo naktis. Jis buvo bute, (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, kartu su tėvu Jurijumi ir pamote Jurga bei su savo žmona E. S.. Išgėrinėjo kartu su tėvu ir pamote virtuvėje, todėl buvo išgėręs. Nepamena kada tiksliai atėjo Ernesta, ji su jais negėrė ir pradėjo pavydėti jo pamotei ir nuo to tarp jo ir žmonos Ernestos prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu žmona pasakė, kad turi kitą vyrą. Po šių jos žodžių, jis griebė ranka jai už gerklės ir prirėmė ją, tačiau kur, neatsimena, bet prisimena, kad po to trenkė jai kumščiu į veidą ir galva sudavė jai į nosį. Po to neprisimena kaip, bet atsidūrė koridoriuje su Ernesta, griebė jai už plaukų ir įkando į galvos sritį, kiek prisimena virš ausies ir sudavė kelis smūgius į galvos sritį. Po įvykio Ernestos atsiprašė, jie dabar sutaria. Dabar tikrai dėl to gailisi, tikrai daugiau taip nedarys (b.l. 22).
Nukentėjusiosios E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, iš kurių matyti, kad 2015-01-03 ji buvo dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jos vyro R. S. motinai L. M. gim. 1970 m., adresu (duomenys neskelbtini) Grigiškėse, Vilniuje, kuriame gyvena su vyru ir dvejomis dukromis G. (gim. 2008m.) ir T. (gim. 2012m.) S.. Gyvena keturiese. 2015-01-02, apie 14 val. pas juos į svečius atvyko Roberto tėvas J. M. su savo sugyventine Jurga, kurios pavardės nepamena, ir buvo pas juos iki 2015-01-04 dienos, maždaug 11.00 val. 2015-01-02 vakare, apie 22.00 val. Robertas su savo tėvais gėrė brendį pas juos virtuvėje. Ji su jais negėrė, buvo su dukromis miegamajame. Vyresnė duktė G. užmigo ant sofos-lovos, o ji migdė mažąją dukrą T. ir užmigo kartu su jomis toje pačioje lovoje. Prabudo 2015-01-03, apie 4.00 val. nuo televizoriaus garso. Dukros miegojo kietai, negirdėjo televizoriaus. Atsikėlusi ji nuėjo į virtuvę. Virtuvėje už stalo sėdėjo jos vyras su savo tėvu ir tėvo sugyventine, jie visi buvo neblaivūs, ant stalo stovėjo pusiau nugertas antras brendžio butelis. Atėjusi į virtuvę ji atsistojo prie kriauklės, kuri yra apie tris žingsnius nuo stalo, už kurio jie sėdėjo, įsipylė į stiklinę vandens ir jos vyras pasakė „ko čia atėjai, eik iš čia“. Ji atsakė „ko turiu eiti, noriu ir stovėsiu“. Tuomet vyras jai pasakė, kad yra neištikimas jai, todėl ji iš pykčio jam atsakė taip pat, kad yra neištikima. Vyras atsistojo, griebė ją savo dešine ranka už gerklės ir prirėmė prie kriauklės. Ji tuo metu jautė skausmą, susinervino, staigiai patraukė jo ranką nuo savo gerklės ir metė dešine ranka stiklinę į savo vyrą, kuris stovėjo priešais ją, bet į jį nepataikė. Stiklinė dužo nuo smūgio į sieną. Tada jis pakėlė savo dešinę ranką ir suspaudęs kumštį trenkė jai į dešinės pusės žandą, būdamas nuo jos maždaug metro atstumu. Ji buvo šoke nuo savo vyro elgesio ir pabėgo iš virtuvės į koridorių. Tuo metu jos vyro tėvas atsistojo virtuvėje ir pradėjo raminti jos vyrą, sakė „Robertai, nusiramink, ką tų darai. Iš pykčio prisakote, paskui gailėsitės“. Robertas tuo metu buvo virtuvėje, stovėjo ir žiūrėjo į ją, stovinčią koridoriuje. Ji koridoriuje atsistojo priešais sieninę spintą su veidrodžiu, kuri buvo arčiau miegamojo ir pasižiūrėjo į savo dešinės pusės žandą. Jos vyras, stovėdamas virtuvėje pora metrų atstumu nuo jos paklausė „tai tu rimtai mane išduodi ?“ Ji pasakė „koks tau skirtumas, kai pats mane išduoti“. Tada vyras priėjo prie jos, stovinčios prie sieninės spintos. Ji liepė jam pasitraukti ir atsirėmė prie sienos priešais sieninę spintą, o jis priėjęs paklausė „tai su kuo mane išduodi ?“ ir su savo kakta trenkė jai į nosį. Ji tada pajuto didelį skausmą ir bėgantį kraują iš nosies. Jai pradėjus bėgti iki virtuvės, vyras sugriebė ją savo dešine ranka už palaidų plaukų ir ji sustojo koridoriuje. Staiga koridoriuje tarp jų atsirado Roberto tėvas, kuris tiesiog stovėjo ir bandė patraukti Robertą nuo jos. Robertui laikant ją už plaukų, ji rėkė, kad ją paleistų, kaire ranka valėsi kraujuojančią nosį ir griebė jam dešine ranka už kairės ausies. Vyras pradėjo rėkti, kad jei ji jam yra neištikima, tai jis ją užmuš ir įkando jai dantimis į pakaušį. Roberto tėvas stovėjo tarp jų, kol jie buvo susikibę. Vienu momentu vyras ją paleido, tada ji nubėgo į virtuvę, kurioje stovėjo Roberto pamotė ir kvietė policijos pareigūnus. Tuo metu Roberto tėvas abiem rankomis laikė Robertą už rankų koridoriuje. Jai būnant virtuvėje, Roberto pamotė pasakė jai, kad geriau ji eitų į kambarį pas vaikus. Ji ėjo link kambario pro koridorių, kuriame stovėjo Robertas su tėvu, bet tėvas Roberto nebelaikė už rankų, tada Robertas jai vėl trenkė du kartus kumščiu į galvos sritį už kairės ausies, nepamena, kuria ranka. Ji susilenkė ir rankomis uždengė galvą. Tada prie jų, stovinčių koridoriuje, priėjo pamotė ir pasakė „Robertai nusiramink, jeigu tu mane gerbi. Geriau sieną daužyti, nei savo žmoną“. Tada Robertas trenkė kumščiu į sieną, kuria ranka trenkė, nematė. Ji nuėjo į miegamąjį pas dukras, atsisėdo ant lovos ir laukė kol atvažiavo policijos pareigūnai (b.l. 9).
2015 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2015-01-03, apie 05:20 val., (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, R. S. buvo sudavęs kelis smūgius kumščiu E. S. į skruostikaulį, tampė už plaukų, buvo sugriebęs už gerklės ir trenkė į gerklę, grasino subjauroti veidą. Ant nukentėjusiosios skruostikaulio matėsi nubrozdinimas, ant kaklo – mėlynė. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad žmona pastoviai jį žemina draugų ir tėvų akivaizdoje, todėl trenkė jai vieną kartą į veidą (b.l. 5-6); alkotesterio rodmenų kvitu, iš kurio matyti, jog R. S. 2015-01-03, 10.18 val. buvo nustatytas lengvas 0,72 promilės girtumo laipsnis (b.l. 26).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-01-03 buvo sugriebęs ranka sutuoktinei E. S. už gerklės, trenkė kumščiu jai į dešinį skruostą, galva trenkė į nosį, sugriebęs tampė už plaukų, įkando į pakaušį, bei sudavė du smūgius ranka į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo R. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau esant galimybei prašė bausmę sumažinti (b. l. 45).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. S. – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, viešosios rimties trikdymą, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 37-38), dirba (b. l. 39), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 41, 43), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 42).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas devynių mėnesių bausmės laikotarpis, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai.
Vadovaujantis BK 641 straipsniui, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-01-03, 7.00 val., iki 2015-01-03, 12.35 val. (1 para) (b. l. 25, 27). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam R. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 23-24).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. S. per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. S. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2015-01-03, 7.00 val., iki 2015-01-03, 12.35 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. S., kad:
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Aušra Valinskienė