Administracinė byla Nr. I-1649-257/2015

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02022-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.5; 3.2.4; 3.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos pranešėjos ir posėdžio pirmininkės Laisvutės Kartanaitės,

kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Ritai Dabužinskienei,

dalyvaujant atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michailui Norbutui (Michail Norbutas),

dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, atstovei Vilmai Vaitkienei,

dalyvaujant atsakovui A. V.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovui,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui notarei Violetai Deveikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas:

1. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas;

2. Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“;

3. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“ kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste;

4. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktą, kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste;

5. Pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, dalį, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.;

6. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti A. V. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.

Pareiškėjo pareiškime (1–8 b. l., I tomas) nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2014 m. gegužės 28 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 1SD-(3.1)-1737 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai R. M. nuosavybėn perleido 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., nes jame buvo valstybinės reikšmės miškams priskirti plotai. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. M. į buvusių savininkų B. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2829 ha žemės Mažeikių mieste, teisėtumo pagal pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. M. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina B. M. ir tėvas N. M. iki žemės nacionalizacijos Mažeikių apskrityje Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 0,3962 ha žemės, 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2992-169/2007, jį patenkino ir nuosavybės teisių atkūrimui nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. motina B. M. ir tėvas N. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,3962 ha žemės Mažeikių apskrityje Mažeikių valsčiuje Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini), bei atnaujino terminą prašymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti. R. M. įgaliotas asmuo I. K. M. 2008 m. vasario 20 d. pateikė tuometinės Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui prašymą R. M. atkurti nuosavybės teises išskiriant 30 arų žemės sklypą Mažeikių mieste ((duomenys neskelbtini) gatvių kvartale), o už likusį 0,0962 ha žemės plotą skirti antrą lygiavertį turėtajam žemės sklypą Mažeikių mieste. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kurio grafinėje dalyje Nr. 42 suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone“ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresą – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. vasario 18 d. raštu Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas atlikti R. M. pasirinkto 0,2828 ha žemės sklypo Nr. 42 (duomenys neskelbtini) mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtą šio žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir kt. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 18 d. raštą Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“, 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste planą bei nustatė pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir architektūrinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukštų skaičius – 1-2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukštis iki kraigo – 10 m. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini) atkūrė R. M. nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų B. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 0,2829 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktu nusprendė atkurti R. M. (sprendimo Nr. 35S-31) nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, kurio nominali vertė 21 672 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. (toliau – ir Žemės sklypas). 2011 m. spalio 17 d. Žemės sklypą pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, patvirtintą Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, notarinio registro Nr. 7236 paveldėjo A. V. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-397 informavo, kad Mažeikių mieste esantys kitos paskirties žemės sklypai, tarp kurių ir 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Pastebėjo, kad šios teritorijos dar 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti miškų plotai, patenkantys į Žemės sklypą. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymos Nr. 46408 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, kuriame esantys miško sklypai Nr. 28 (dalis), Nr. 26 (dalis) ir Nr. 27 (dalis) yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Iš prie minėtos grafinės medžiagos matyti, kad į Žemės sklypą patenka 0,28 ha miško žemės, iš kurios 0,20 ha yra priskirta valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.) buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 27 d.) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės miškus. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir  istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. T. Z, bylos Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010). Nustatyta, kad 0,2829 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., yra valstybinės reikšmės miško – 0,2000 ha, patenkančio į Mažeikių girininkijos miško kvartalo Nr. 219 miško sklypus Nr. 26, 27, 28, todėl darytina išvada, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės R. M., yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 2 dalį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, ir negaliojantys ab initio, nes nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką negalėjo būti atkurtos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti taikoma restitucija (LAT CBS teisėjų kolegijos aprobuota 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003), t. y. R. M. privalėtų grąžinti Žemės sklypą, įsigytą neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau 2011 m. balandžio 22 d. jis mirė, minėtą Žemės sklypą paveldėjo A. V.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, patvirtintas Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, notarinio registro Nr. 7236, dalis dėl Žemės sklypo, kuriame yra valstybinės reikšmės miško, paveldėjimo yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą Žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės miškams priskirti miestų miškų plotai, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Viešojo intereso gynimą gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija, C. R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3'-397/2009). Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant į gamtinės aplinkos ir jos objektų apsaugos požiūriu ypatingą statusą, esantį pagrindu šias teritorijas pripažinti ypač vertingomis teritorijomis ir visuotinę reikšmę turinčia nacionaline vertybe, kurios išsaugojimas yra viešasis interesas, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo šiose teritorijose klausimus negali būti nepaisoma iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos imperatyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-l257/2007). Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D.P., E.T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. P.Ž., A.Ž., Z.Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Ginčijami administraciniai aktai – sprendimai, įsakymai ir sandoriai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams ir sandoriui yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi apginti.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad panaikinus sandorį restitucija turi būti taikoma natūra – atsakovas A. V. turėtų būti įpareigotas grąžinti valstybės nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Dėl A. V. prašymo dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad jo prašymas yra nepagrįstas, nes valstybė įsipareigoja grąžinti asmenims tik turto įsigijimo išlaidas. Asmuo išlaidų neturėjo, nes turtą paveldėjo.

Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose (81–83, 88–91 b. l., I tomas) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. LTSR Ministrų tarybos 1985-05-31 nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame aprašomoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas „(duomenys neskelbtini)“ gyv. rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005-03-31 sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintas Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-os dalies 36 ha plote detalusis planas. Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektūra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-28 sprendimu Nr. Tl-347 (kurį dabar prokuroras prašo panaikinti). Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, registruojami sklypai (įgyvendinamos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos). Taigi Mažeikių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kuriame suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone“ 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypui suteikė adresą – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Pažymėtina, kad Taryba sprendimą bei administracijos direktorius įsakymą priėmė vadovaujantis turima informacija, t. y. turimi duomenys nepatvirtino, kad Žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras nurodo, kad 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti miškų plotai, patenkantys į Žemės sklypą. Tačiau prokuroras nenurodo, kad minėti miškų plotai būtų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o tą Valstybinė miškų tarnybą privalėjo padaryti. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. vasario 18 d. raštu Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“ kreipėsi į administracijos direktorių, prašydamas atlikti R. M. pasirinkto 0,2828 ha žemės klypo Nr. 42 (duomenys neskelbtini) mikrorajone ((duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtą šio žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir kt. Pažymėjo, kad R. M. pats pasirinko Žemės sklypą, t. y. ne miško sklypą, bet žemės ir jam nekilo abejonių dėl sklypo pobūdžio. Pažymėtina, kad abejonių, ar Žemės sklype yra miškas nekilo ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus darbuotojams, nes 2005-03-31 sprendimu Nr. Tl-109 patvirtintą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-os dalies 36 ha ploto detalųjį planą antspaudu ir parašu suderino skyriaus vedėjas, o pakoreguotą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kuriame suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos), savo parašu suderino skyriaus darbuotoja. Abejonių ar klausimų dėl žemės pobūdžio nekilo ir detaliojo plano rengėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to laisvoje valstybinėje žemėje ir buvo suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Po to buvo įgyvendintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos. Teismas turėtų įvertinti ne tik prokuroro ginamo viešojo intereso, bet ir privataus intereso svarbą, įvertinti, ar priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, yra adekvačios siekiamam tikslui, ir ar atitinka proporcingumo principui keliamus reikalavimus. Įvertinus prokuroro ginamą viešąjį interesą, t. y. Žemės sklypo plotą, kad jis yra nedidelis (0,2829 ha), nustatytą sklypo paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos), ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikšmingos vertės sklypui, jis konkuruoja su privataus intereso svarba. Žemės sklypo negalima vadinti mišku, kadangi jame medžių masyvas labai mažas, jame iškasinėta, neprižiūrimas (nedirbama žemė, nevaloma teritorija), dėl to užaugo savaiminiais menkaverčiais želdiniais, ko negalima pavadinti mišku. Mano, kad apgynus viešąjį interesą prokuroro prašomu būdu bus padaryta didesnė žala kitoms viešojo intereso sferoms, būtent socialinio teisingumo srityje, o fiziniam asmeniui, sąžiningai įgijusiam žemės sklypą, bus sukurti papildomi ir nereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai.

Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas Michailas Norbutas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Svarbus momentas – kad yra patvirtinti miškų plotai, o ne ribos. Miškų tarnybos prašė pateikti tuos duomenis, kurie yra numatyti Miškų valstybės kadastro nuostatuose. Iš pateiktų dokumentų galima nustatyti, kad teikiama informacija iš dalies prieštarauja viena kitai. Atsakyme teigiama, kad miškai buvo įregistruoti 2003-10-16. Prokuroro pareiškime yra nurodyta, kad 2014-02-17 rašte Valstybinė miškų tarnyba jau nurodo, kad miškai buvo inventorizuoti 2007 m. ir įregistruoti Lietuvos valstybinių miškų kadastre. Šiandien į bylą pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad miško masyvas buvo įregistruotas 2010 m. Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų 18 punktą, turi būti nurodyta konkreti miško masyvo įrašymo data. Šiuo atveju yra nurodyti tik metai, t.y. 2010 m. Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų 18.1.9 punktą, turi būti įregistruotos miško masyvo ribos. Šiame rašte nenurodytos ribos, taip pat rašte nebuvo pateikta jokių duomenų apie miško kvartalą, išskyrus jo numerį, nenurodytas miško kvartalo identifikavimo kodas. Taip pat šiame rašte nepateikta jokių duomenų, kurie apibūdintų sklypą, nenurodytas sklypo identifikavimo numeris. Taip pat nenurodytos sklypo ribos, ribų posūkių taškai, kas turi būti nurodyta pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų 18.3.12 punktą. Miškų valstybės kadastro nuostatų 28 punkte yra pažymėta, kada kadastro objektas yra laikomas įregistruotu – įregistruotas laikomas tada, kai kadastro tvarkytojas priima sprendimą įregistruoti kadastro objektą, kadastro duomenys ir informacija išrašomi į kadastro duomenų bazę ir suteikiamas kadastro identifikavimo kodas. Mano, jog kol neatlikti visi trys etapai, negalima teigti, kad kadastro objektas įrašytas į registrą. Šiuo atveju iš pateikto atsakymo galima daryti išvadą, kad vienintelis objektas, kuris yra įregistruotas (2010 m.), yra miško masyvas. Byloje pateikta privataus miško žemės sklypo 2014-12-18 patikrinimo pažyma Nr. 13, kurioje pažymėta, kad miško kadastrinio sklypo ribinės linijos neaiškios. Tai reiškia, kad pati tarnyba patvirtina, kad nežino miško ribų. Jeigu nėra aiškios miško ribos, negalima teigti, kad kažkoks žemės plotas patenka į miško plotą. Kol nėra nustatytos tikslios miško ribos, negalima vienareikšmiškai nustatyti, koks konkrečiai plotas patenka į miško teritoriją. Dėl šių priežasčių prokuroro prašymas turėtų būti atmestas. Nurodė, kad dėl restitucijos taikymo sutinka su prokuroro nuomone.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Mažeikių skyrius, atsiliepime (68–76 b. l., I tomas) nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012-11-28 gavo Valstybinės miškų tarnybos raštą Nr. R2-3212 „Dėl valstybinės reikšmės miškų“, kuriuo Valstybinė miškų tarnyba Nacionalinę žemės tarnybą informavo, kad rengiant Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nustatyta, jog, be kitų privačių kitos paskirties žemės sklypų, ginčo Žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi buvusių savininkų B. M. ir N. M. pagrindinėje byloje esančius dokumentus ir R. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 92 esančius dokumentus, 2013-12-11 raštu Nr. lSD-(3.1)-3435 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, pažymėdama, kad juose nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Žemės sklypas (ar jo dalis) yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškų plotams, bei prašydama Valstybinės miškų tarnybos pateikti informaciją, ar Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ priėmimo metu Žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miškų plotų ir kokią dalį nurodyto Žemės sklypo jie užėmė. Šiuo raštu Nacionalinė žemės tarnyba Valstybinės miškų tarnybos taip pat paprašė informuoti (pateikiant grafinę medžiagą), kurioje konkrečioje vietoje valstybinės reikšmės miškų plotai pateko į Žemės sklypą, taip pat informuoti, nuo kada šiame Žemės sklype esantys miškai buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Valstybinė miškų tarnyba, atsakydama į minėtą Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-11 raštą Nr. lSD-(3.1)-3435, 2014-02-14 raštu Nr. R2-397 Nacionalinę žemės tarnybą informavo, kad 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti miškų plotai, patenkantys į Žemės sklypą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Iš Valstybinės miškų tarnybos su 2014-02-21 raštu Nr. R2-516 pateiktos grafinės medžiagos matyti, kad Žemės sklypo, į kurį Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 buvo atkurtos nuosavybės teisės R. M., dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva). Kita šio Žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus. Iš šios Valstybinės miškų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, kuriame esantys miško sklypai Nr. 28 (dalis), Nr. 26 (dalis) ir Nr. 27 (dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“, yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Iš minėtos grafinės medžiagos matyti, kad į Žemės sklypą patenka 0,28 ha miško žemės, iš kurios 0,20 ha yra priskirti valstybinės reikšmės miškams minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 R. M. nuosavybės teises į Žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2011-04-28), Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2011-07-01) ir Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2012-02-01) nuostatos, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31 (dalis), kuriuo(-ia) R. M. atkurtos nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškams priskirtus miškų plotus, turėtų būti panaikintas(-a). Taip pat turėtų būti panaikintas ir Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktas, kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2012-02-01) buvo nustatyta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtino Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis buvo 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turėjo būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose. Atkūrimo įstatymo nuostatas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 34 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-20 iki 2011-04-24) buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, buvo atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ įrengtą arba neįrengtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtinto dydžio žemės sklypą tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Minėtos tvarkos 106 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-20 iki 2011-04-24) buvo nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėjo turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai priimdavo pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotą privatizuotiną žemės sklypo detalųjį planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąjį eiliškumą. Kaip buvo minėta, Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kuriame suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai, dydžio miestuose nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ (toliau – Tvarka), 4.1 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 1997-12-11 iki 2014-01-01) buvo nustatyta, kad miestų, rajonų savivaldybių architektūros tarnybos (vyriausieji architektai) kartu su apskričių viršininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyrių specialistais, vadovaudamiesi miestų bendraisiais (generaliniais) ir detaliaisiais planais, žemės kadastro duomenimis, nustato teritorijas, kuriose tikslinga plėtoti individualią statybą bei žemę naudoti kitai paskirčiai, ir rengia šių teritorijų brėžinius (planus, ištraukas iš miesto bendrojo plano). Juose nurodoma žemės sklypų vieta, apytikslis plotas hektarais, valstybės parduodamos žemės vieno hektaro nominali kaina, kuri apskaičiuojama pagal Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, ir informacija apie teritorijos inžinerinę įrangą arba (statybos atvejų) galimybes prisijungti prie gretimose teritorijose esančių inžinerinių komunikacijų. Šios Tvarkos 4.2 ir 4.3 papunkčiuose buvo nustatyta, kad Tvarkos 4.1 punkte nurodytų brėžinių pagrindu buvo rengiamas miesto teritorijų sąrašas, kurį tvirtino miesto, rajono savivaldybės taryba, ir jame nustatomas bendras visų teritorijų žemės plotas, kurį už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti piliečiams individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Pagal minėtos Tvarkos 4.4 papunktį, apskričių viršininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai turėjo pateikti miestų, rajonų savivaldybėms duomenis apie tai, kiek piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą miestuose, pareiškė pageidavimą gauti žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Tvarkos 4.5 ir 4.6 papunkčiuose buvo nustatyta, kad naujų žemės sklypų dydis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą visų teritorijų žemės plotą, į tai, kiek piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą miestuose, pareiškė pageidavimą gauti žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai, taip pat į inžinerinių komunikacijų, gatvių bei visuomeninių objektų statybos žemės ploto poreikį teritorijoje, o miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) pasiūlymai dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose turėjo būti apsvarstyti ir aprobuoti savivaldybės taryboje. Pagal Tvarkos 5 ir 6 punktus, miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) parengti pasiūlymai dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose kartu su paaiškinamaisiais raštais turėjo būti teikiami apskričių viršininkams, kurie, gavę šios Tvarkos 5 punkte nurodytą medžiagą, per 15 dienų nuo medžiagos gavimo parengdavo ir pateikdavo išvadas dėl tvirtintino naujų žemės sklypų dydžio pagrįstumo. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, darytina išvada, kad iki 2010-07-01 apskrities viršininkas, o nuo 2010-07-01 Nacionalinė žemės tarnyba, sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai priimdavo pagal savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą individualiai statybai žemės sklypo detalųjį planą ir pagal parengtus miestų, rajonų savivaldybių merų (valdybų) pasiūlymus dėl naujų žemės sklypų dydžio. Kaip buvo minėta, Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, 2010-02-18 raštu Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių, persiųsdamas R. M. prašymą dėl naujo žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir prašydamas atlikti R. M. įgalioto asmens V. M. pasirinkto naujo 0,2828 ha žemės sklypo Nr. 42 (duomenys neskelbtini) mikrorajone (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtą šio žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir kt. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-02-18 raštą Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“, 2010 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ 1 punktu patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste planą ir nustatė pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos ir pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Todėl siekiant apginti viešąjį interesą ir grąžinti valstybės nuosavybėn Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – valstybinės reikšmės miškams priskirtus miestų miškų plotus – turėtų būti panaikinti: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ 1 punktas ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31, kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškams priskirtus miškų plotus bei Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktas. Pagal visuotinai žinomą teisės principą ex injuria jus non oritur (lot. iš ne teisės teisė neatsiranda), R. M. turtinių teisių perėmėjas A. V. negalėjo būti laikomas teisėtu Žemės sklypo savininku, nes nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą jam negalėjo būti perleistos, t. y. jis gavo iš valstybės tai, ko neturėjo teisės gauti. Panaikinus minėtą administracinį aktą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t. y. turi būti pripažintas negaliojančiu ir jo pagrindu sudarytas vienašalis sandoris. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o pagal šio straipsnio 2 dalį – tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Remiantis Civilinio kodekso 6.146 straipsnio nuostatomis, restitucija yra vykdoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju yra taikoma piniginė restitucija. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintas negaliojančiu 2011-10-17 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 7236, kuriuo A. V. paveldėjo valstybinės reikšmės miškams priskirtus miškų plotus, esančius Žemės sklype. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą Žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – miestų miškų plotai, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei. Konstitucinis Teismas 1996-09-25 nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, jog žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Todėl ypač svarbu, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei nuosavybės į žemę santykius reguliuoti taip, kad būtų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija.

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, atstovė Vilma Vaitkienė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos tenkinti. Dėl restitucijos taikymo taip pat pritaria pareiškėjo atstovės išdėstytai nuomonei. Dėl patirtų nuostolių atlyginimo A. V. pinigais – pripažinus administracinius aktus negaliojančiais bei dalį paveldėjimo teisės liudijimo, nuosavybės teisių atkūrimo procesas bus pakartotas iš naujo ir pretendentui bus suteiktas naujas sklypas. Pareiškėjas, būdamas įpėdiniu, turės teisę rinktis naują savivaldybės suformuotą sklypą.

Atsakovas A. V. atsiliepime (100–101 b. l., I tomas) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. V. 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,2829 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., tai yra pagrindas teigti, jog atsakovas nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą įgijo teisėtai ir tuo metu tam nebuvo jokių teisinių kliūčių, apie kurias jis būtų galėjęs žinoti. Ieškiniu neginčijama R. M. teisė atkurti nuosavybės teises į jo tėvų B. M. ir N. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, todėl galima teigti, jog nuosavybės teisės R. M. buvo atkurtos teisėtai. Vienintelė problema, iš kurios ir kildinamas ieškinys – jog atkūrus nuosavybės teises, pretendentui buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujai suformuotas žemės sklypas, kuris, pasak pareiškėjo, apskritai negalėjo būti suformuotas, nes žemė toje vietoje priklausė valstybei, kaip esanti valstybinės reikšmės miškų teritorijoje. Mano, jog tvirtinant gyvenamosios teritorijos detalųjį planą, buvo gauti visi reikalingi leidimai bei suderinimai, taip pat iš Mažeikių miškų urėdijos, kuri administruoja valstybinius miškus. Akivaizdu ir tai, jog tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, valstybinio miško teritorija būtų tinkamai inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastre), VĮ Registrų centras nebūtų sudaręs ir įregistravęs nei žemės sklypų planų, nei nuosavybės teisių į tuos sklypus.

Atsakovas A. V. patikslintame atsiliepime (180 b. l., I tomas) nurodė, kad nuo 2010 metų birželio mėn. privačių gyvenamųjų namų kvartale, kuriame yra jo sklypas, vyko infrastruktūros įrengimo darbai: lyginama teritorija, tiesiami keliai ir pan. Po šių darbų atlikimo, apžiūrėjęs sklypą, jame aptiko tik pavienius krūmus, nieko panašaus į mišką ten nėra. Nuosavybės atkūrimo R. M. procesas vyko pagal tvarką, kurią nustato tai reglamentuojantys teisės aktai, ginčo žemės sklypo kadastro duomenų fiksavimo metu nenustatyta, kad sklype būtų miško; pagal kadastro duomenis ginčo žemės sklypo pagrindė tikslinė naudojimo paskirtis buvo kita. Tačiau iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktos medžiagos matyti, kad jam priklausantis 0,2829 ha sklypas yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškų plotams, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Atsižvelgdamas į tai sutinka, kad būtų taikoma restitucija, grąžinant valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, patirtus nuostolius, sklypo vidutinę rinkos vertę – 25 254,87 Eur.

Atsakovas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sklype vyko darbai, buvo skirtos milijoninės lėšos, krūmai buvo visiškai panaikinti, toje vietoje, kur yra jo sklypas, krūmai yra išlikę; yra nutiesti privažiavimo į sklypą keliai. Nurodė, kad su R. M. sudarė sandorį, jog sklypas, kuris bus atstatytas, atiteks jam – jis sumokėjo už tai pinigus, bet kadangi R. M. buvo silpnos sveikatos, jie susitarė, kad jis parašys testamentą. Šis žmogus parašė testamentą. Dėl piniginių pretenzijų nurodė, kad jei sklypą iš jos paims, jam bus suteikiamas naujas sklypas, o kadangi žemės reforma bus pasibaigusi, namo nestatysi ten, kur nenori. Pagal paveldėjimo įstatymą jis valstybei sumokėjo paveldėjimo mokesčius (virš 3800 Lt) ir iki šiol moka žemės mokesčius, nors sklypu negali naudotis. Sumą yra nurodęs. Nori, kad būtų kompensuota sklypo rinkos vertė, nes jis mokėjo visus mokesčius. Jo paveldėtame sklype miško nėra, yra tik keli pavieniai krūmai. Nurodė, kad patyrė moralinę, materialinę žalą, prašo priteisti vidutinę rinkos vertę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija atsiliepime (130–132 b. l., I tomas) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas, esantis VĮ Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26, 27 ir 28 taksaciniuose miško sklypuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr.1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ (priedas Nr. 18) šis valstybinės reikšmės miškams priskirtas miško žemės plotas perduotas valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai valdyti patikėjimo teise. VĮ Mažeikių miškų urėdija, pastebėjusi, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotos privačios kitos paskirties žemės valdos kertasi su valstybinės reikšmės miško žemės plotais, 2012-09-24 raštu Nr. 3.9(D)-1339 „Dėl (duomenys neskelbtini) kvartalo detaliojo plano įvertinimo“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suorganizuoti pasitarimą dėl susidariusios situacijos išaiškinimo, į pasitarimą pakviečiant VĮ Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus atstovus. 2012-10-01 gautas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. R8-2.36-4116, kuriuo pranešama, kad 2012 m. spalio 4 d. organizuojamas pasitarimas susidariusiai situacijai aptarti. 2012 m. spalio 4 d. vykusiame pasitarime dalyvavusiems savivaldybės administracijos, VĮ Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus atstovams, VĮ Mažeikių miškų urėdija pristatė esamą situaciją – informavo, jog valstybinės reikšmės miško žemės plote yra įregistruoti privatūs kitos paskirties žemės sklypai, pateikė planinę medžiagą bei sąrašą privačių valdų, kurios patenka į valstybinės reikšmės miško plotus, informavo pasitarimo dalyvius, kada ir kokiais teisės aktais mieste esantys miškai buvo priskirti valstybinės reikšmės miškams, o jų valdymas patikėjimo teise perduotas VĮ Mažeikių miškų urėdijai. VĮ Mažeikių miškų urėdija informavo pasitarimo dalyvius, jog įstatymai nenumato galimybių valstybinės reikšmės miškuose įregistruoti privačias valdas. Įvertinus visą turimą informaciją, pasitarimo metu buvo nutarta ieškoti galimybių išregistruoti privačius kitos paskirties žemės sklypus, kurie patenka į valstybinės reikšmės miško plotus, o jų savininkams pasiūlyti sklypus kitose vietose. Apie sklypų išregistravimo eigą VĮ Mažeikių miškų urėdija nebuvo informuojama. Šiuo atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į 0,2829 ha valstybinės reikšmės mišką, kadangi jos įgalioti pareigūnai – Mažeikių rajono savivaldybės taryba, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priėmė neteisėtus administracinius teisės aktus. Šie teisės aktai (jų dalys), pažeidžiantys imperatyvius teisės aktų reikalavimus, turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (35 b. l., II tomas). Atsiliepimu prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime (96–98 b. l., I tomas) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad kitos paskirties žemės sklypo 0,2829 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Ginčo žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, kuriame esantys miško sklypai Nr. 28 (dalis), Nr. 26 (dalis) ir Nr. 27 (dalis) yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Nuosavybės teisių atkūrimo metu į ginčo žemės sklypą pateko 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotos. 2007 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patikslinta Akmenės rajono savivaldybės ir miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schema, tačiau situacija nepasikeitė – į ginčo žemės sklypą pateko 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotos. Taigi, atsakovai, priimdami ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai neatsiž­velgė į minėtus Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, jų ribas bei pateiktas schemas bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnį, kuriuose numa­toma, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavy­bės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Miš­kai šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybės išperkamiems (Įstatymo 13 straipsnio 1 punktas). Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Pažymėjo, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš civilinės apy­vartos daikto negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymą yra išimtinės, tai daiktas yra išimtas iš civilinės apyvartos. Tokiu atveju galimi tik tie sąžiningo įgijėjo teisių gynimo būdai, kurie nereikalauja valstybės išimtinės nuosavybės pavertimo privačia. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (43 b. l., II tomas). Atsiliepimu taip pat prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė Violeta Deveikienė atsiliepime (169–170 b. l. ) nurodė, kad išduodama paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą vadovavosi pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-30 įsakymu Nr. 35VĮ-344 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-03-29 sprendimu Nr. 35S-31. Notaras nerevizuoja pateiktų žemėtvarkos tarnybos įsakymų ir sprendimų ir jų pagrindu išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Prašo spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė Violeta Deveikienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu (33 b. l., II tomas). 2015 m.  rugsėjo 25 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens notarės Violetos Deveikienės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (40–42 b. l., II tomas).

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).

Pažymėtina, jog pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2014 m. gegužės 28 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 1SD-(3.1)-1737 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai R. M. nuosavybėn perleido 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., nes jame buvo valstybinės reikšmės miškams priskirti plotai. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturi pagrindo netikėti nurodytu teiginiu, taip pat teismui į bylą nepateikti tai paneigiantys įrodymai.

Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2014 m. gegužės 28 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 26 d. raštą Nr.1SD-(3.1)-1737 „Dėl viešojo intereso gynimo“ (9–14 b. l., I tomas). Iš turimų rašytinių įrodymų, t. y. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 3 d. rašto Nr. R8-2.33-2135 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ (23 b. l.) ir valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. (10.15.36.) TELS-3296 „Dėl dokumentų pateikimo“ (39 b. l., I tomas) matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 1SD-(3.1)-1737 „Dėl viešojo intereso gynimo“ gavimo kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialą dėl papildomų duomenų suteikimo. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2014 m. birželio 18 d. (1 b. l.), nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo gauta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir prašomos pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2829 ha žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008-11-25 galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. sprendimu (15–16 b. l., I tomas) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. motina B. M. ir tėvas N. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,3962 ha žemės Mažeikių apskrityje, Mažeikių valsčiuje, Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), bei atnaujino terminą prašymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti. R. M. įgaliotas asmuo I. K. M. 2008 m. vasario 20 d. pateikė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui prašymą R. M. atkurti nuosavybės teises išskiriant 30 arų žemės sklypą Mažeikių mieste ((duomenys neskelbtini) gatvių kvartale), o už likusį 0,0962 ha žemės plotą skirti antrą lygiavertį turėtajam žemės sklypą Mažeikių mieste (17 b. l., I tomas). Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kurio grafinėje dalyje Nr. 42 suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos) (24–28 b. l., I tomas). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 18 d. raštą Nr. R2-311(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“, 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Al-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste planą bei nustatė pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir architektūrinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukštų skaičius – 1–2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukštis iki kraigo – 10 m (32 b. l.). Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“ (34 b. l.) atkūrė R. M. nuosavybės teises į jam tenkančią buvusių savininkų B. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 0,2829 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ (35 b. l., I tomas) 2 punktu nusprendė atkurti R. M. (sprendimo Nr. 35S-31) nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, kurio nominali vertė 21 672 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m. (36–37 b. l., I tomas). 2011 m. spalio 17 d. Žemės sklypą pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, patvirtintą Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, notarinio registro Nr. 7236 paveldėjo A. V. (40–43 b. l.).

Pažymėtina, kad pagal LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ (46–47 b l.) pateiktus duomenis, galima matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ (62–63 b. l.) taip pat nurodyta, kad „2006 metais atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre miško plotai patenkantys žemės sklypus [...] Nr. (duomenys neskelbtini) [...]. Šie miško plotai vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, tačiau šiuo metu tai padaryti nėra galimybės dėl galimai neteisėtų veiksmų, atliktų 2009–2012 metais, suformavus miško žemėje kitos paskirties žemės sklypus ir juos perdavus privatiems asmenims“.

Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. 46408 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas“ (48 b. l.) nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,28 ha miško žemės plotai, iš jo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. 46408 (48 b. l., I tomas) ginčo žemės sklypo dalis pažymėta sutartiniu ženklu (pilka spalva) – valstybinės reikšmės miško plotai ir kitu sutartiniu ženklu (balta spalva) – miško žemė, kuri yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis.

Be to, Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. 50130 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas“ (114 b. l.) nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“; į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. 50130 (114 b. l.) ginčo žemės sklypo dalis pažymėta sutartiniu ženklu (žalia spalva) – valstybinės reikšmės miško plotai ir kitu sutartiniu ženklu (žalsva spalva) – miško žemė, kuri yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. 50129 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Taksaciniai rodikliai“ (115 b. l.) nurodyta, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Mažeikių miškų urėdijos/Mažeikių girininkijos miško kvartalą Nr. 219, sklypus Nr. 26, Nr. 27 ir Nr. 28, kuriuose iš viso yra 0,28 ha miško žemės. Taip pat pridėta taksoraščio ištrauka Nr. 50129 (116 b. l.) (miško sklypo detalus aprašymas).

Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad valstybės įmonėje Registrų centre ginčo teritorija nėra įregistruota. Atsižvelgdama į šiuos atsakovų motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalys priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Be to, Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ (46–47 b. l.) informuojama, kad 2006 metais atlikus valstybinę miškų inventorizaciją Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre miško plotai, patenkantys į žemės sklypus, tarp jų žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais miškų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Taigi įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išsakytus atsakovų argumentus, daro išvadą, kad ginčo atveju 0,28 ha miško plotai, perduoti privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir dislokacijos  vietą (Mažeikių miestas) negali būti pripažinti mažareikšmiais, t. y. šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu  valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -1561/2013).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas  byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Konstatuotina, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“ kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktas, kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, yra nepagrįsti, todėl naikintini.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinta negaliojanti 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, dalis, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti restituciją natūra – įpareigoti A. V. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo. Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams-fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti.

ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų būti laikytinas šešių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Paplauskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiškėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iš pareiškėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimą, ir konstatuota, kad pareiškėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiškėjai naują tokio paties dydžio žemės sklypą.

Nagrinėjamu atveju 0,2829 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., buvo paveldėtas, žemės sklypo įsigijimo išlaidų nėra, todėl nėra pagrindo valstybę įpareigoti atlyginti A. V. jo prašomas išlaidas.

Atsižvelgdama į tai, kad buvo pripažinta negaliojanti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sąžiningi asmenys, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus (CK 6.271 straipsnis) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti, atsakovo A. V. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (100–101 b. l., I tomas) negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas.

Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini)“ kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktą, kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste.

Pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Violetos Deveikienės, dalį, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.

Taikyti restituciją natūra – įpareigoti A. V. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                       Laisvutė Kartanaitė                                                                                   

                                                                      Žanas Kubeckas

                                                                      Jarūnė Sedalienė