Civilinė byla Nr. e2-146-980/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08473-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.; 2.6.18.3.; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovės BM „Vakaro Mozaika“ atstovui, advokatui Dariui Kurpavičiui,

atsakovės atstovei teisės skyriaus vyresniajai patarėjai Julijai Paulikienei,

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atstovui M. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (teisių perėmėjos) MB “Vakaro Mozaika“  ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Išskirtinio būsto statyba“, UAB „Aesta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pradinė ieškovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 22 354,47 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškinyje nurodė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (toliau - ir Ieškovė, Rangovas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau - ir Atsakovė, Užsakovas) 2019-05-29 sudarė Rangos sutartį Nr. J9- 1735 (toliau - ir Sutartis). Minėtos Sutarties objektas - Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos, esančios Galinio Pylimo g. 17, Klaipėdoje, vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbai pagal parengtą techninį projektą. Sutarties kaina – 1 130 989,88 Eur, įskaitant visus mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji tinkamai laikėsi šalių sudarytos Rangos sutarties reikalavimų ir tinkamai atliko Sutartyje aptartus darbus tam tikrais etapais, Užsakovui pateikė atliktų darbų aktus už 2020 m. rugsėjo mėnesį, pažymą apie atliktų darbų vertę, 2020-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą Serija IBS Nr. 137 (27 795,30 Eur sumai), tačiau Užsakovas neatsiskaitė už tam tikrais etapais atliktus darbus. Pažymėjo, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo skolos suma nurodyta ne 27 795,30 Eur, o 22 354,47 Eur, kadangi Ieškovės žiniomis Atsakovė 5440,83 Eur sumokėjo tiesiogiai subrangovui UAB „Aesta“. Atkreiptinas dėmesys, jog Atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir neinformavo Ieškovės apie tai, jog dalį piniginių sumų už atliktus darbus, kurie nurodyti 2020 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktuose, pervedė tiesiogiai UAB „Aesta“. Nors Atsakovė nepateikė duomenų apie piniginių lėšų pervedimą UAB „Aesta“, tačiau įvertinant tai, jog, Ieškovės žiniomis, dalį piniginių lėšų už atliktus darbus Atsakovė pervedė tiesiogiai subrangovui, todėl Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 22354,47 Eur skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė gera valia skolos negrąžina, Ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu pradinė ieškovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir MB „Vakaro mozaika“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1. Sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ perleido reikalavimo teises MB "Vakaro mozaika" į atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai įsiskolinimą. Dėl to, 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas pakeitė ieškovę (pradinę kreditorę) UAB „Išskirtinio būsto statyba“, juridinio asmens kodas 302351346, į jos teisių perėmėją (naująją kreditorę/ieškovę) MB "Vakaro mozaika", juridinio asmens kodas 304064359, civilinėje byloje Nr. e2-1744-980/2021, o UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nustatė laikyti byloje trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodė, jog šalių sudarytos 2019-05-29 Rangos sutarties Nr. J9-1735 5.3 p. numatyta, kad: „Užsakovas gali atsiskaityti tiesiogiai su subrangovu (-ais) ir kitu (-ais) ūkio subjektu (-ais), jei subrangovas ar kitas ūkio subjektas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe. Tokiu atveju turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp Užsakovo, Rangovo ir subrangovo ar kito ūkio subjekto, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu ar kitu ūkio subjektu tvarka.“ Atsižvelgiant į tai ir į Ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 2020-07-02 prašymą Nr. S20-117, su subrangovu UAB „Aesta“ 2020-08-10 buvo pasirašyta trišalė atsiskaitymo sutartis Nr. J9-2254, dėl apmokėjimo už inžinerinių sistemų remonto darbus. Taigi subrangovui UAB Aesta pateikus techninės priežiūros specialisto pasirašytus ir Statytojo vizuotus atliktų darbų aktus, bei pateiktas PVM sąskaitas faktūras, jos buvo apmokėtos. Už atliktus darbus sumokėta 6595,02 Eur suma, o ne 5440,83 Eur, kaip nurodė Ieškovė.

Nurodė, kad ieškovė, atlikdama rangos darbus Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijoje darbus vykdė nesilaikydama darbų atlikimo eiliškumo. Baigiamieji apdailos-dažymo darbai buvo vykdomi nebaigus ardymo, inžinerinių tinklų pravedimo, grindų dangos atstatymo darbų, ieškovas (Rangovo) pateiktuose papildomų darbų sąmatose įkainiai neatitikdavo sutarties darbų įkainių. Darbų kiekiai ir darbų vykdymo technologija būdavo nesuderinta su Užsakovu (Atsakovu) ir techninės priežiūros vadovu. Nuo 2019 m. liepos 09 d., kiekvieną savaitę buvo organizuojami gamybiniai pasitarimai dėl Klaipėdos Žaliakalnio mokykloje vykdomų remonto darbų. Juose dalyvaudavo Ieškovė (Rangovas), Atsakovė (Užsakovas), bei techninis prižiūrėtojas. Nuolatos Ieškovei buvo reiškiamos pretenzijos dėl atliekamų darbų kokybės ir atitikties techniniam projektui. Tačiau Ieškovė (Rangovas) trūkumų netaisė. 2019 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje gautas Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos raštas Nr. (1.1.13)R2-74 Dėl remonto darbų atlikimo, kuriame gimnazijos direktorė išreiškė priekaištus dėl Ieškovė UAB Išskirtinio būsto statybos atliekamų darbų kokybės ir darbų vilkinimo.  Techninis prižiūrėtojas A. M. ne kartą Ieškovą (Rangovą) įspėjo ir padarė įrašą statybos žurnale, kad remonto darbai nevykdomi, kaip nurodyta projekto darbų atlikimo eiliškume. Taigi, kaip matyti iš faktinės situacijos, galimai, darbai, kurie nurodyti atliktų darbų akte už rugsėjo mėn. nebuvo priimti ir patvirtinti tech. priežiūros vadovo. Galimai šie darbai nebuvo atlikti pagal reikalavimus arba neatlikti tokios apimties, kaip nurodyta. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį - vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą - sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas - sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo - priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Taigi nesant pateikto ir pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto, bei vadovaujantis 2019-05-29 Rangos sutarties Nr. J9-1735 nuostatomis, Atsakovei nekilo pareiga apmokėti už darbus, kurie nurodyti pateiktame atliktų darbų akte - 21200,28 Eur sumai.

Trečiasis asmuo UAB „Aesta“ apie procesą informuota tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Ieškovės MB “Vakaro mozaika” atstovas advokatas D. Kurpavičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, jog tarp užsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl objekto Žaliakalnio mokyklos remonto darbų. Rangovas dirbo objekte ilgą laiką ir tarp šalių nuolat vykdo bendradarbiavimas, kas mėnesinis darbų perdavimas jų apmokėjimas. Jeigu eigoje ir kildavo darbinių nesklandumų dėl darbų kokybės, tempo ir kitų šalys susitardavo ir rasdavo kompromisą ir darbai vyko sėkmingai. Vėliau tarp šalių iškilo konfliktas ir jo išdava yra šiandieninis ginčas, nes su pradiniu rangovu, o dabar reikalavimo teisės perėmėja nėra atsiskaityta už 2021 m. rugsėjo mėnesį atliktus darbus. Abi šalys turi priešpriešines teise ir pareigas. Pažymėjo, jog byloje nėra nei vieno dokumento, kuriame būtų užfiksuota, kad neapmokėti rangos darbai nebūtų buvę atlikti ar atlikti su defektais. Atsakovė tik laikosi pozicijos, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų. Atsakovė atsisako apmokėti už darbo iš esmės tik dėl to, kad darbai nebuvo priimti techninės priežiūros ir dėl to galimai jie apskritai nebuvo atlikti. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad darbai nebuvo atlikti apskirtai arba buvo atlikti kitokia apimtimi, esminis ginčo momentas, kad rangovas nesilaikė darbų perdavimo procedūros. Užsakovas turi pareigas tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą tačiau jų nesilaikė, nors privalėjo savo lėšomis organizuoti darbų priėmimą, tačiau to nepadarė dėl iškilusio konflikto. Kaip ir viso sutarties galiojimo laikotarpiu atliktų darbų aktas buvo surašytas ir pateiktas elektroniniu paštu techniniam prižiūrėtojui, tačiau jis paprasčiausiai atsisakė jį pasirašyti, nes taip jam nurodė užsakovas, o užsakovas atsisakė apmokėti, nes techninis prižiūrėtojas jų nepriėmė, todėl laiko kad ir neatliko. Atsakovė pažeidė, tiek sutarties nuostatas, tiek įstatymo reikalavimus ir nepagrįstai atsisakė priimti darbus, kurie buvo atlikti, todėl turi pareigą už juos apmokėti ieškovei.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. Paulikienė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pradinė ieškovė, vykdydama rangos darbus, nebendradarbiavo su užsakove, piktybiškai naudojosi savo teisėmis. Užsakovė informavo rangovę, kad 2020 m. spalio 1 d. objekte bus sudaryta komisija, kuri priiminės darbus, tačiau rangovė savo darbų už rugsėjo mėnesį dėl neaiškių priežasčių neperdavė, nors tame pačiame objekte dirbę subrangovai ta galimybe pasinaudojo ir savo darbus perdavė, todėl jiems buvo sumokėta tiesiogiai pagal trišales sutartis. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nėra galimybės nustatyti ar apskritai rangovė atliko statybos darbus ir ar juos atliko reikiama apimtimi.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atstovas, vadovas M. C. prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendradarbiavimas su užsakovės atstovais pasidarė sudėtingas dar 2020 metų vasarą, kuomet gavus Savivaldybės užsakytos ekspertizės išvadas paaiškėjo, jog Žaliakalnio mokyklos remonto darbai turi būti peržiūrėti ir priimti atitinkami užsakovės sprendimai dėl tolimesnių darbų. Užsakovė delsė priimti reikiamus sprendimus ir ignoravo ekspertizės išvadoje nurodytas aplinkybes, o jis, būdamas rangovu, nenorėjo toliau vykdyti statybos darbų be papildomų sprendimų, nes norėjo išvengti dėl tokio užsakovo požiūrio galinčias kilti pasekmes. Statybos darbai buvo atliekami dar visą 2020 metų rugsėjo mėnesį ir atitinkamai kaip ir visą sutarties galiojimo laikotarpį priduodami etapais, todėl rugsėjo pabaigoje elektroniniu laišku techniniam prižiūrėtojui A. M. buvo pateiktas atliktų darbų akto projektas. Gavus atsakymą, kad darbai bus priimami tik spalio 1 d., jie buvo pasirengę perduoti užsakovui atliktus darbus objekte, tačiau techninis prižiūrėtojas atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, nurodydamas, jog sutartis su rangovu jau yra nutraukta ir užsakovas neleidžia priimti darbų. Atitinkamai užsakovė – savivaldybė, negavusi pasirašytų atliktų darbų aktų, atsisakė už juos apmokėti. Laiko, kad neapmokėta buvo ne dėl to, kad darbi nebuvo atlikti, o dėl to, kad prasidėjo konfliktas su užsakovės atstovais ir jis nuolat kėlė klausimą, koks bus savivaldybės sprendimas dėl ekspertizės išvadų ir su jomis susijusių papildomų darbų.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis rangos sutarties vykdymo laikotarpiu buvo užsakovo samdomas techninis objekto prižiūrėtojas. Nurodė, kad pagal sutartį ir susiformavusią praktiką, jis nuolat lankydavosi ginčo objekte ir kartu su darbų vadovais sužiūrėdavo kokie kiekiai darbų atlikti, kokie kiekiai medžiagų sunaudoti ir dėl to darbų aktavimas vyko kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį. Kadangi kartą per savaitę vykdavo susirinkimai su užsakovo ir rangovo atstovais ir juose nuolat buvo išsakomi priekaištai rangovui, dėl to prasidėjo kalba apie sutarties su juo nutraukimą ir dar rugpjūčio mėnesį rangovui buvo siūloma pasitraukti iš objekto geranoriškai. Kadangi jis rugsėjo mėnesį sužinojo, kad statybos žurnalas yra dingęs iš objekto, jis negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų ir priimti rangovo atliktų darbų. Jis negali nieko pasakyti apie tai, ar darbai buvo atlikti tinkamai ar neatlikti, todėl kad nebuvo išlaikyta darbų jam pridavimo procedūra. Jis laiko, kad rangovas turi pareigą būtinai jį pasikviesti į objektą ir perduoti jam atliktus darbus, todėl jo pozicija yra tokia, kad šiuo atveju, kadangi darbai nebuvo jo priimti vadinasi jis laiko, kad jie ir nebuvo atlikti. Jokių aktų ar įrašų apie tai, kokie darbai objekte buvo atlikti po 2021 m. rugsėjo 10 d. jis neatliko ir darbų kiekių ar kokybės net netikrino, kadangi 2021 m. spalio 1 d., pasibaigus ataskaitinio mėnesio laikotarpiui, su juo nebuvo bendraujama ir jis nebuvo pakviestas į objektą priimti darbų, todėl laiko, kad užsakovas teisingai nesumoka už akte už rugsėjo mėnesį atliktus darbus. Nurodė, kad darbų defektai surašomi tik tada, kai baigiami darbai, todėl apie defektus šiuo atveju nėra kalbos, nes rangovas nepridavė jam darbų, todėl jis laiko, kad jie nebuvo atlikti ir negali nustatyti defektų darbų, kurie nebuvo jam priduoti. Jis nepriėmė darbų, kadangi užsakovas nurodė, jog sutartis su rangovu yra nutraukiama.

Liudytoja V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra savivaldybės darbuotoja, kuri buvo paskirta atsakinga už ginčo objektą ir vykdė užsakovo funkcijas. Ji nurodė, jog 2020 m. spalio 1 d. buvo vykdomas darbų perdavimas objekte ir visi kiti rangovai perdavė savo darbus, o šis rangovas savo atliktų darbų neperdavė. Liudytoja nurodė, jog savivaldybė neapmokėjo už rugsėjo mėnesio darbus, nes techninis prižiūrėtojas jų nepriėmė ir jie nebuvo užsakovui priduoti.

Teismas

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys pradinė ieškovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (teisių perėmėja nauja ieškovė MB „Vakaro Mozaika“) ir atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 29 d. sudarė Rangos sutartį Nr. J9- 1735 (toliau - ir Sutartis). 

Šia rangos sutartimi šalys susitarė, kad sutarties objektas – Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos, esančios Galinio Pylimo g. 17, Klaipėdoje, vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbai pagal parengtą techninį projektą. Sutarties kaina – 1 130 989,88 Eur, įskaitant visus mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį.

Nagrinėjamo ginčo atveju šalys sudarytoje Statybos rangos sutartyje nustatė užsakovo atsiskaitymo su rangovu tvarką. Pagal Sutarties 4.1.2. punktą mokėjimai už atliktus darbus Rangovui atliekami per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo.

Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą - sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas - sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo - priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Bylos duomenimis,  šalių atstovų, liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog rangos sutarties galiojimo laikotarpiu rangos darbai buvo atliekami ir perduodami užsakovui etapais – kas mėnesį. Liudytoju teisme apklaustas objekto techninę priežiūrą vykdęs A. Mickus patvirtino, jog tarp šalių, iš tiesų, buvo susiformavusi praktika, kad jis, kiekvieno mėnesio pabaigoje, gavęs rangovo pateiktą atliktų darbų akto projektą, kartu su darbų vadovais objekte sutikrindavo juose nurodytus darbus, jų kiekius ir pasirašydavo atliktų darbų aktus už praėjusį mėnesį ir po to, juos pateikdavo Užsakovui, po ko atitinkamai Užsakovas apmokėdavo už atliktus darbus.

 Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių ieškovės (teisių perėmėjos) ir atsakovės (Užsakovės) kilo dėl to, kad ieškovė įsigijo reikalavimo teisę iš pradinės ieškovės rangovės – UAB „Išskirtinio būsto statyba“ už 2020 m. rugsėjo mėnesį objekte atliktus darbus, kurie liko neapmokėti atsakovės užsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės. Ginčo objektas – neapmokėti darbai pagal byloje pateiktą 2020 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktą, kuris nebuvo Užsakovės priimtas ir pasirašytas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių –pradinės ieškovės ir atsakovės sudaryta Rangos sutartis buvo nutraukta užsakovės iniciatyva nuo 2020 m. spalio 1 d.

Ieškovė ieškinį grindžia nurodydama, jog iš esmės Rangos sutartis nebebuvo vykdoma iki objekto užbaigimo, nes tarp šalių statybų proceso eigoje apie 2020 m. rugpjūčio mėnesį įvyko konfliktas dėl Užsakovės iniciatyva atliktos ekspertizės išvadų, tolimesnių darbų apimties, todėl šio konflikto išdavoje Užsakovė ir atsisakė priimti 2020 m. rugsėjo mėnesį atliktus darbus, už juos apmokėti, bet ir nutraukė rangos sutartį.

Atsakovė neigia savo pareigą apmokėti už rangovės (pradinės ieškovės) atliktus ginčo objekte 2020 m. rugsėjo mėnesį darbus, nes laiko, kad šie darbai nebuvo tinkamai priduoti / perduoti objekto techninę priežiūrą vykdžiusiam A. Mickui, dėl to jis nepasirašė atliktų darbų akto ir jų nepriėmė, todėl galimai tie darbai nebuvo atlikti visai arba buvo atlikti ne visi ir ne ta apimtimi.

Pradinė ieškovė į bylą pateikė 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 137, kurią išrašė atsakovei už atliktus etapinius darbus pagal pridedamų darbų atlikimo aktą Nr. 22. 27 795,30 Eur sumai.

Byloje pateiktas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovo pasirašytas 2020 m. rugsėjo atliktų darbų aktas, kuriame išvardinti 2020 m. rugsėjo mėnesį UAB „Išskirtinio būsto statyba“ objekte atlikti darbai. Nustatyta, kad atsakovė pateikto atliktų darbų akto nėra pasirašiusi ir nėra priėmusi bei apmokėjusi už jame nurodytus statybos darbus.

Byloje pateikta UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pažyma apie atliktų darbų vertę už rangovo atliktus – vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbus, kurių vertė 27 795,30 Eur su PVM.

Priešingai nei teismo posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas techninę priežiūrą vykdęs A. Mickus, iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu jam buvo išsiųstas atliktų darbų aktas už 2020 m. rugsėjo mėnesį, po ko jis atsakydamas elektroniniu laišku informavo rangovą, kad dėl susiklosčiusios situacijos darbai bus priimami spalio 1 d. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu A. M. pakartotinai buvo išsiųsti susipažinimui koreguoti atliktų rugsėjo mėnesio darbų kiekiai. Tokiu būdu matyti, jog liudytojo A. M., atsakovės atstovai J. Paulikienės argumentai, kad rangovas nebendradarbiavo su užsakovu, nekvietė techninio prižiūrėtojo bei užsakovo atstovų priimti atliktų darbų ir neteikė jam atliktų darbų aktų yra paneigti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog būtų priėmęs rangovo atliktus darbus 2020 m. spalio 1 d., tačiau negalėjo to padaryti, nes tą dieną sutartis su rangovu jau buvo nutraukta ir jis negavo nurodymo iš Užsakovo priimti darbus, todėl laikosi pozicijos, kad darbai jam nebuvo perduoti, todėl galimai ir nebuvo atlikti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nei savivaldybės atstovė J. Paulikienė, nei liudytoja apklausta V. T., nei liudytojas A. M. negalėjo nurodyti, kokia yra užsakovo pozicija ir kurie rašytiniai duomenys patvirtina, kurie iš atliktų darbų akte nurodytų rangos darbų pradinės ieškovės buvo atlikti iki 2020 m. spalio 1 d., su kuriais iš jų užsakovė nesutinka, kurie jų buvo atlikti su defektais ir kokioje apimtyje atsakovė ginčija į bylą pateiktą atliktų darbų aktą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei PVM sąskaitą faktūrą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog subrangovo UAB „Aesta“ atlikti darbai buvo užsakovo priimti 2020 m. spalio 1 d. ir už juos apmokėta tiesiogiai subrangovui. Tokiu būdu matyti, jog dalį darbų, iš atliktų objekte 2020 m. rugsėjo mėnesį pagal trišalę sutartį visgi užsakovė priėmė ir už juos apmokėjo. Savivaldybės atstovė J. Paulikienė pažymėjo, jog šiai dienai nėra galimybės nustatyti, kokie darbai, iš tiesų, buvo atlikti pradinės ieškovės pagal faktą ir ar jie atitinka atliktų darbų akte nurodytus darbus. Pažymėtina, jog techninę priežiūrą vykdęs A. M. nėra pateikęs užsakovei jokio akto, kito rašytinio dokumento, kuris paneigtų į bylą pateikto atliktų darbo akte nurodytų darbų kiekius ir apimtis, nors statybos rangos darbus tame pačiame objekte pagal naujai sudarytą sutartį užbaigė jau kitas rangovas, vadinasi darbų rezultatu buvo pradėta faktiškai naudotis.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad Statytojas (užsakovas) privalo: organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo:

1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai;

2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;

4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti;

5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

Šalių sudarytos Rangos sutarties 4.1. punkte numatyta, kad Užsakovas įsipareigoja 4.1.1. organizuoti darbų priežiūrą, kontroliuoti darbų apimtis ir kokybę. Pastebėjus defektus, nedelsiant pranešti Vykdytojui; 4.1.2. priimti iš Vykdytojo atliktus darbus per 5 darbo dienas pasirašyti pateiktą darbų atlikimo aktą. Už tinkamai ir laiku atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo.

CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo pareiga, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, nedelsiant pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Taigi, darbų priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas (CK 6.694 straipsnio 1 dalis).

Šis aktas yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. 

Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; kt.). 

Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti tik keli atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.)

Analizuojant aptartą teisinį reglamentavimą ir Kasacinio teismo suformuotą praktiką, atmestini atsakovės atstovės argumentai, jog ginčo atveju atsakovė neturėjo pareigos priimti pradinės ieškovės atliktus darbus pagal pateiktą atliktų darbų aktą, motyvuodama savo atsisakymą tik aplinkybe, jog sutartis su Rangove yra vienašališkai nutraukiama, o techninę priežiūrą vykdęs asmuo jų nepriėmė. Nei aukščiau aptarta šalių sudaryta rangos sutartis, nei civilinio kodekso nuostatos nenumato tokių išimčių iš bendros taisyklės, įtvirtintos ir teismų praktikoje jog, pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; kt.). 

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog atsakovė taikė pradinės ieškovės atžvilgiu sutartinę atsakomybę du kartus – ir vienašališkai nutraukė Rangos sutartį ir neapmokėjo už atliktus darbus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti 2020 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo faktą ir jų kiekius bei apimtis.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog kartu su pradine ieškove (UAB „Išskirtinio būsato statyba“) šioje byloje patyrė 2806 Eur  bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro (2153 Eur +150 Eur) advokato D. Kurpavičiaus teisinei pagalbai apmokėti ir 503 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į byloje pateiktą pradinės ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir MB „Vakaro mozaika“ sudarytos 2021 m. rugsėjo 3 d. reikalvimo perleidimo sutarties nuostatas bei į tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, iš atsakovės priteistina 2806 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Vakaro Mozaika“ naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti. 

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 22 354,47 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 47 cnt) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 22 354,47 Eur (dvidešimt du tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt keturi eurai 47 cnt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2806 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Vakaro Mozaika“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. 

Teisėja                                Viktorija Čiapaitė