Civilinė byla Nr. e2A-1122-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20859-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.12.1; 2.6.8.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.4;

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovui A. I., ieškovų A. I. ir uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės komprojektas“ atstovui advokatui G. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ atstovui advokatui V. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-84-475/2020 pagal ieškovų A. I. (A. I.) bei uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės komprojektas“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solanika“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ priešieškinį ieškovams A. I. (A. I.) bei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės komprojektas“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baldų projektai.LT“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“, uždaroji akcinė bendrovė „Cerna“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sapras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. I. (A. I.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovės UAB „Solanika“ neteisėtai valdomus daiktus: šlifavimo stakles SCM SANDYA, inv. Nr. 33, 1 vnt.; gręžimo stakles CML, inv. Nr. 34, 1 vnt.; horizontalaus medienos gręžimo stakles, inv. Nr. 35, 1 vnt.; pjovimo stakles F-90, inv. Nr. 36, 1 vnt.; kompiuterį K7 athlon, inv. Nr. 11, 1 vnt.; plokščių briaunų šlifavimo stakles, inv. Nr. 39, 1 vnt.; universalios medienos stakles, inv. Nr. 40, 1 vnt.; oro valymo filtrus FTNS-12M, inv. Nr. 41 ir 42, 2 vnt.; drožlių siurblį su kolektoriumi, inv. Nr. 43, 1 vnt.; kraną elektrinį pakabinamą, inv. Nr. 44, 1 vnt.; frezavimo stakles FŠ-3, inv. Nr. 45, 1 vnt.; medžio apdirbimo stakles FSŠ-1A, inv. Nr. 46, 1 vnt.; medžio drožlių stakles, inv. Nr. 47, 1 vnt.; obliavimo stakles, inv. Nr. 49, 1 vnt.; diskinius pjūklus, inv. Nr. 50 ir 51, 2 vnt.; išilginio pjovimo diskines stakles C-6, inv. Nr. 52, 1 vnt.; stakles vertikalias gręžimo, inv. Nr. 54 ir 55, 2 vnt.; akmens grąžtą CDD9, 6ES-Plius, inv. Nr. 56, 1 vnt.; filtravimo įrenginį EC08, inv. Nr. 28, 1 vnt.; universalias reismusines stakles LOK2, 1 vnt., esančius (duomenys neskelbtini), juos grąžinant jų savininkui-ieškovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad prašomus išreikalauti daiktus jis įsigijo už 8 717,56 Eur (30 100,00 Lt) kainą 2009 m. spalio 30 d. turto perdavimo­–priėmimo aktu Nr. 4, o universalias reismusines stakles LOK2, 1 vnt. už 2 027,34 Eur (7 000,00 Lt) įsigijo 2010 m. rugsėjo 8 d. prikimo– pardavimo sutartimi. Nurodyti daiktai yra atsakovei UAB „Solanika“ priklausančiose gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Antstolis M. P. 2016 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatavęs, jog ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. negali patekti į nurodytas patalpas, kuriose yra jam priklausantis turtas. Ieškovas dėl susidariusios situacijos ne kartą mėgino susisiekti su atsakove, tačiau ji daiktų ieškovui geranoriškai negrąžina.

3.       Ieškovė UAB „Marijampolės komprojektas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Solanika“ išreikalauti neteisėtai valdomus daiktus (prekes): SEVROMATIC“ 25-50 kg dešinė – 1 vnt. ir kairė – 1 vnt.; „Tandembox“ galinis paaukštinimas simetriškas, pilkas – 4 vnt.; „Tandembox” paaukštinimas 500 mm, pilkas – 4 vnt.; „Tandembox” stalčiaus sistema 140 mm, pilka, L-500 – 2 vnt.; „Tandembox” stalčiaus sistema 204 mm, pilka, L-500 – 2 vnt.; „Tandembox” stalčiaus sistema 83 mm, pilka, L-500 – 2 vnt.; „Tandembox” stalčiaus sistema, 68 mm, pilka, L-500 – 1 vnt.; 4 mm skaidraus veidrodžio gaminys – 2 vnt.; 5 mm skaidraus stiklo gaminys – 7 vnt.; akutė Pedret 22/85 cr pagerint – 1 vnt.; akutės prailg BEL 10 MM, 22d – 2 vnt.; alkidiniai emaliniai dažai RI LAK PENTAPRIM, juodos sp. 4 – 1 vnt; alkūn D110x90* (BEES)(50) – 1 vnt.; antgal Srieg l/2*xl62F 530002N/1035SAV – 1 vnt.; antgal Srieg l/2*xl6x2m – 2 vnt.; apdailos juostelė 102, dramblio kaulo sp., išorinė, 9 mm – 2 vnt.; apsaug. juosta balt. lygi 3200M – 30,5 vnt.; armatūra 8x6000 B500B (KR) – 0,12 vnt.; baldų detalės laminuotos – 1 vnt.; batų spintelė 950x950x420 – 1 vnt.; bėg. „Ursus/Exclusive“ 3,00 sid – 1 vnt.; bėg. apat. „Elegant“ 3,00 šamp. – 1 vnt.; bėg. apat. „Elegant“ sid 4,05 m – 1 vnt.; bėg. apat. „Elegant“ sid. 1,70 m – 1 vnt.; bėg. apat. „Elegant“ 2,35 m sid. – 1 vnt.; bėg. viršut „Decor G“ 3,00 šamp. – 1 vnt.; bėg. viršut. „Decor G“ 2,35 m sid. – 1 vnt.; bėg. viršut. „Decor G“ sid. 4,05 m – 1 vnt.; bėg. viršut. „Decor G“ sid. 1,70 m – 1 vnt.; bėgeliai guoliniai SOFT, CLOSE, L500 – 1 vnt.; BLUM lankstas „BLUMOTION“ 35,90* – 2 vnt.; BLUM lankstas +30*11, ‘BLUMOTION’ – 2 vnt.; BLUM lankstas 35, 25*-90* – 2 vnt.; BLUM lankstas 35, išorinis prie „BLUMOTION“ – 18 vnt.; BLUM lankstas atitraukiantis 155*, išorinis – 2 vnt.; BLUM lankstas, „BLUMOTION“ 35, išorinis – 18 vnt.; BLUM pire Blumotion, lankstas išorinis – 2 vnt.; BLUMOTION lankstas d35, išorinis – 2 vnt.; BOHOLMEN COLANDER 15X44 BLACK BOHOLMEN koštuvas 15x44 juoda – 2 vnt.; Cargo mini 30 maxima, chrom, GRASS – 1 vnt.; cementas STD „SD“ CEM IVA-LL 42 5N - 2 vnt.; cilindras – 4 vnt.; CLIP tvirtinimo plokštelė su eksc. reguliavimu – 42 vnt.; CLIP tvirtinimo plokštelė, +9mm – 2 vnt; D. klij. D14 Ąž. laukinis 863 (25 vnt) – 3 vnt.; D. klij. D14 Smėl kremas 308(25) – 2 vnt.; D. klij. D14 Smėl kremas 308(28) – 2 vnt.; dangtelis 14,5 – 22 vnt.; dangtelis F06 PZ mat. žalv. – 1 vnt.; dangtelis komp. laidams 60 CPIR, MET – 2 vnt.; dažai emulsiniai Cieszynka Balt 31 – 1 vnt.; dažai Inetrior Primer AP 2,71 – 1 vnt.; dažai Innetak2 51–1 vnt.; dažai Luja A 91 mat. – 1 vnt.; deginto ąžuolo DF – 60,9 vnt.; dirbtinė oda 2115 Microfaster P – 2,10 vnt.; dirbtinė oda ZAN 3106 – 8,6 vnt.; drožtas lukštas (Ąžuolas 2,5 mm) – 3,78 vnt.; drožtas lukštas (Uosis 1,5 mm) – 5,88 vnt.; durelės į lentyną 800x345 – 2 vnt.; elektrodas AV-31 D2, 50 3 kg – 1 vnt.; emalė Univ Pentaprim Balt lkg/0,9 1 (12) – 1 vnt.; FAGLAVIK HANDLE 116 mm CHROME-PLAFAGLAVIK rankena 116 mm chromuotas 2-p – 3 vnt.; FAGLAVIK KNOB CHROME-PLATED 2-P FAGLAVIK rankenėlė chromuotas 2-p – 2 vnt.; fanera karučiui WB6414 4,00-8 – 1 vnt.; faxe balta medienos spalva – 1 vnt.; fiksator 04,0933 32x26 (50/500) – 2 vnt.; FORSAFOAM NBS montaž. Putos 750 ml pistoletui – 12 vnt.; gipskartonio sraigtas 4,8x100 med. – 600 vnt.; glaistas Knauf Fugenfuller 10 kg – 1 vnt.; glaistas SIM tuba Nr 02 ąžuolas – 1 vnt.; glaistas universalus Step 0,5 kg – 1 vnt.; grotelės vent apvalios Vagner MV100BVS – 1 vnt.; gruntas giluminis CT17 101 – 1 vnt.; gruntas Laraprim 0,81 pilkas – 1 vnt.; gruntas Luja AP 91 – 1 vnt.; HDF lamin 2850x2070x3,0 kremas U1313 – 10 vnt.; impregnuoti medienos tašai 50*100 – 0,18 vnt.; intarpas „H-18“ 3,00 m sid – 2 vnt.; intarpas H „Sevroll“ 3,00m sid — 1 vnt.; įspraust. šepet. dvig. 14,5x4 pilk. — 27 vnt.; Įspraust. šepetėlis SP 4,8x4 – 24 vnt.; JUNG jungiklis 1 kl. 10A/250V p/t – 2 vnt.; JUNG jungiklis 2 kl. mechan, p/t – 2 vnt.; JUNG klavišas 1 vnt baltas – 2 vnt.; JUNG lizdas s/ž p/t baltas 16A 250V – 10 vnt.; JUNG rėmelis 3 vnt. – 1 vnt.; Jung rėmelis 1 vnt. – 5 vnt.; jungtis CD-P profiliui kryžminė (krabas) – 7 vnt.; juost Sand 7012 K9x4R 100 m (600) – 2 vnt.; juost sand 7032 K9x4B 100 m (600) – 6 vnt.; juosta metalizuota 52 mm x 30 m – 1 vnt.; juosta Tesa apsauginė Sensitive 38 mm x 50 m – 1 vnt.; kabės JK680-06 10M 400283 – 10 vnt.; Kabi. met. WP1906/Z-391 G5 – 18 vnt.; kaištis bald 8 x 50 (50 vnt) – 2 vnt.; kaištis GK metalinis Gold dubel KTS – 50 vnt.; kamera karučiui WB6406_WB6454 4,00-8 – 1 vnt.; kamp tvirtin 90 x 35 x 40 x 2,5 (100) – 10 vnt.; Kartinėk Metai. Gręž. 71060 D600 mm – 2 vnt.; kasos prekystalis – 4 vnt.; kištukas 5 x 16A RG-015L (60) – 1 vnt.; klavišas dvigubas baltas/jung. – 2 vnt.; klijai Knauf PERLFIX 5 kg – 1 vnt.; klijai Termix 0111 Balti 100 g – 1 vnt.; klijai Termix 0220 Gelt 100 g 11,2 x 200 mm – 1 vnt.; klijuojant, šepetėlis SM 4,8 x 4 – 12 vnt.; komplektas medinių konstruktyvių dalių – vnt.; laikiklis regul. D-25 atviras – 3 vnt.; lakas / Pusiau KO 339 – 1 vnt.; lam. juosta balta 2250 KL – 10 vnt.; laminuota plokštė – 58,434 vnt.; lankst. Laguna „LUX“ sid. Nr. 1177 – 9 vnt.; lankstas d35, STARSOFT, pusinis, su HO ir exc – 2 vnt; LED juosta 2835 12w šiltai balta – 2 vnt.; lemp Lium 36W 840LT T8 (VAGNER) – 10 vnt; lentyna 1900 x 900 x 250 – 3 vnt.; lentyna pakabinama, archyvui 1600 mm – 1 vnt.; lentyna paprasta – 15 vnt; lentyna paprasta 2320 x 600 x 500 – 1 vnt.; lentyna paprasta – 2320 x 800 x 500 – 3 vnt.; lentyna paprasta 2320 x 900 x 340 – 2 vnt.; lentyna paprasta 2320 x 900 x 500 – 5 vnt.; lentyna tarp seifo ir metalinės spintos – 1 vnt.; lentynėlė 800 – 1 vnt.; lentynos paprasta 2320 x 800 x 340 – 7 vnt.; lentynos tarp spintų – 5 vnt.; LFMP LIUM 36W LT T8 (VAGNER) – 6 vnt.; MDF 2800 x 2070 x 18 baltas . baltas Lenkija – 3 vnt.; medienos ruošiniai – 11,5 vnt.; medžio ruošiniai – 4 vnt.; minkštas vaškas (9010) BALTAS – 1 vnt.; mišinys išsilyginantis Ceresit CN69 25 kg – 2 vnt.; mišinys išsilyginantis Killto Kestonit Optio 20 kg – 2 vnt.; mišinys tinko KNAUF Rodband 30 kg (vok) – 6 vnt.; muilas sk Mltia Aqua Active 1 1 Refil – 2 vnt.; muilas sk Mltia Springe&Milk 1 1 Refil – 1 vnt.; mūrvinė KRX 8/4.0/50 (10 vnt.) – 20 vnt.; numeris namo ZW-A500-3 140 mm – 1 vnt.; numeris namo ZW-A500-8 140 mm – 1 vnt.; NZL 72-17501 dažalas Micro Ton – 20 vnt.; ortakis alium D130 3 m (50) – 1 vnt.; O-žiedas 13 x 2 NBR 70SH – 12 vnt.; padanga karučio ratui PR3000 – 1 vnt; padėklas prekėms sudėti – 1 vnt.; padėties spyruoklė „Elegant“ – 14 vnt.; pakaba F4-128, cinkuota – 10 vnt.; pakėlėjas pneumat. 80N – 4 vnt.; pigmentas Avatint CW – 20 vnt.; pigmentas Avatin YE – 20 vnt; pigmentas Avatin OM – 20 vnt.; pirštin megzt apliet pu dyd xl c22cu – 2 vnt.; pirštin. siūtos medviln. su taškei. – 3 vnt.; pirštinės odinės Mod Op-čąį DYD 11 – 1 vnt.; plaktukas plokš. mišr. RJ3050 VAGNER – 1 vnt.; plieno vilna Ronseal Steel Wo OI, vidutinė – 2 vnt.; plieno vilna RONSEAL STEEL WOOL, grubi – 2 vnt.; plokštė gipso kartono 1,2 x 2,6 m Knauf – 7 vnt.; plokštė gipso kartono impr. 1,2x2,0 m Knauf – 6 vnt.; plokštelė CLIP, BLUM lankstui – 4 vnt.; Pompa gumin. klozet. HF1062024 (50) – 1 vnt.; prailg. G0116/KF-O6 Įž 6 viet – 3 vnt.; prekių priėmimo stalas lentyna – 2 vnt.; prekių priėmimo vieta – 1 vnt.; prekystalis su lentynomis 1150 x 560 x 300 – 1 vnt.; prekystalis su lentynomis žemas – 2 vnt.; prekystalis šaldyt. spint. prie stelažų – 1 vnt.; prekystalis šaldytuvui paslėpti 1150 x 560 x 1000 – 1 vnt.; prekystalis, spinta šaldytuvui prie stelažų 2270 x 660 x 560 – 1 vnt.; profilio antgaliai Micro – 2 vnt.; profilio dangtelis skaidrus – 2,05 vnt.; profilis Alų Anoduotas – 2,05 vnt.; profilis CD 60 4 m Budmat – 7 vnt.; profilis UD 30 4 m Budmat (16) – 4 vnt.; proveržlė DIN9021 15 Zn – 0,9 vnt.; PYC 22 x 0,6 „Smėlinis kremas“ 65B – 2 vnt.; PVC juos22/0,45 „Redwod“ 6056 – 60 vnt.; PVC juost22/0,45 „Šv. šervud“ 926V – 70 vnt.; PVC RĖPI 23/2 „Redwod“ 6056 – 8 vnt.; PVC REH 23/3 „Šv. šervud“ 926V – 30 vnt.; RAL9010 TH4401-L0443/10 dažai Finitura PU 10 – 0,5 vnt.; 182) RAL9010 TH4401-L0443/30 dažai Finitura PU 30 – 4 vnt.; rank Un88/128 Mat CR (25) – 2 vnt.; rankena – 9 vnt.; rankenėlė ARAS V, MAT CHROM – 4 vnt.; rankenėlė LADA, 128, inox – 6 vnt.; rankenėlė UA02-96-ALU, L forma – 1 vnt.; rankšluostinė, 2 dalių chromas – 1 vnt.; Rat. ap. WD10 „EleganOHiTech – 6 vnt.; Rat. ap. WDFc-18 „Elegant“HiTech – 16 vnt.; Rat. virš. „Factor“ WPF DUO – 10 vnt.; Rat. virš. „Gemini“ WPG DUO – 6 vnt.; virš. „S10”WP10 DUO -2 vnt.; REH 22/0,45 Šv. ąžuol. 9867 – 14,83 vnt.; rėmelis dvivietis baltas / jung. – 3 vnt.; rėmo tvirtinimo varžtas (100 vnt) – 0,12 vnt.; sąvarža 1111 12W4 (2-1000) – 1 vnt.; sąvarža stalv. D35 x 150 mm – 4 vnt.; Savisr 4,2 x 22 25vnt – 2 vnt.; Savisr 4,2 x 22 25vnt – 3 vnt.; SIMONS TECTUS TE 205 3D F1 / Vyris (iki 40 kg) K2 – 4 vnt.; Skabė CD profiliui 125 mm Budmat – 20 vnt.; skardos lankstinys – 1 vnt.; skers. apat. „S10” 2,35 m sid – 1 vnt.; Skers. apat. „S10” 2,35 m sid – 1 vnt.; skers. apat. „DecorG“ 3,00 m sid – 5 vnt.; skiediklis 646 – 35 vnt.; skiediklis Nitro- B 5L (Savingė) – 1 vnt.; SL4340 gruntas-primer (25 1) – 25 vnt.; smėlis fr 0:4 – 30 vnt.; spinta rūbų 2200 x 600 x 900 – 1 vnt.; spinta rūbų 2320 x 600 x 600 – 1 vnt.; spinta rūbų 2320 x 600 x 900 – 4 vnt.; spinta rūbų 600 – 1 vnt.; spinta rūbų 900 – 1 vnt.; spinta ūkinė 2320 x 450 x 600 – 1 vnt.; spinta ūkinė su durelėmis 23200 x 600 x 340 – 2 vnt.; spinta ūkinė šluotoms sukabinti – 1 vnt.; spinta WC pakabinama, spintelė – ūkinė – 1 vnt.; spintelė – lentyna dviejų dalių – 1 vnt.; spintelė pakabinama wc – 1 vnt.; spintelė pakabinama virš seifo – 1 vnt.; spyna – 3 vnt.; spyna 4292 – 1 vnt.; spyna EVO – 9 vnt.; spyna EVO PZ – 3 vnt.; sraigt 5,0 x 70 / 42 Gelt Zn (500-3000) – 1 vnt.; stalas rašomasis – 2 vnt.; stalas rašomasis 1300 x 600 x 740 – 1 vnt.; stalas su metalinėmis kojomis – 1 vnt.; stalčinė 1 stulpelio su 3 lentynom 2320 x 700 x 340 – 15 vnt.; stalčinė stumdoma ant ratukų – 4 vnt.; stalčinė su 3 lentynomis 2320 x 700 x 340 – 12 vnt.; staliukas spaudimui matuoti – 4 vnt.; stalviršis – 1 vnt.; STANDART PVC kantas 514/9569 23 x 0,8 – 20 vnt.; stiklinė vitrina – 2 vnt.; strypas – 22 vnt.; strypas M14 x 1000 DIY – 2 vnt.; stumdomos durys – 3 vnt.; stumdomos durys su švinu – 1 vnt.; sujung. Kamp D. 16x2 530020N/1065 – 1 vnt.; sulenkiamų durų ratukai ZSE-18 – 3 vnt.; susp orui 8x13 Refittex 20 – 2 vnt.; SV4310 kiektiklis-hardener – 25 vnt; Šlif CS561 Nr30 D125 FIBRA (25) – 7 vnt.; šlifuoklis 402004 30W Smailus – 1 vnt.; tarpinė -5*, pakilimas po plokštelėmis 6 mm – 2 vnt.; tarpinė klozeto Baltic 9417 – 1 vnt; tarpinė SP7612 – 50 vnt.; tarpinė stiklui 4 mm (S) C-2 – 7 vnt.; teptuk. plokš, natur 441 75 mm – 1 vnt.; tinklas arm. 3,7 mm – 2 vnt; trišak l/2xl6x2m 530011N/1060 1216SAV – 4 vnt; trišak. Srieg D. 16x2 530010N/1045 16SAV – 2 vnt.; TV4240 kietiklis-hardener – 63,58 vnt.; tvritinimo elementas, d-25, vidinis, chromo sp. – 1 vnt.; uosio sorlentės (viengubo pjovimo) 3,0 – 4,63 vnt.; uosis COM MDP fan. – 3,1 vnt.; uosis COM MDP fan. 2800/2070/19 mm – 5,796 vnt; vamzdis profil 40*20*2 mm – 6 vnt.; vamzdis profil 80*40*2 mm – 6 vnt; vartelių konstrukcija prie stelažo – 1 vnt.; varžtas 5 x 90 mm cr – 6 vnt.; varžto galvutė 5 x 13 mm cr – 6 vnt.; ventiliacinės grotelės 80 x 480 AL MC – 2 vnt.; vert. prof. „Romeo“ sidab. – 6 vnt.; vertikal, prof. „Factor“ sid. – 4 vnt.; vertikai, prof. „Alfa“ sid – 6 vnt.; veržlė Din934 M14 Zn8 – 0,7 vnt.; vieno pjovimo pusinės lentos – 2,52 vnt.; vyriai 11 R D 14 x 80 – 36 vnt.; volelis Pak Perfecta 6 cm SPOKAR – 2 vnt.; volelis Velur 10 cm/15x4mm – 2 vnt.; vonelė dažams 12x19 cm – 1 vnt.; vonelė dažams 15 x 32 cm juoda – 1 vnt.; WC suktukas – 4 vnt.; Z-ll aliuminio profilio rėmelis, 4 mm skaidrus veidrodis, plėvelės klijavimas – 2 vnt., esančias (duomenys neskelbtini), grąžinant jas jų savininkei-ieškovei.

4.       Ieškovė nurodė, kad prašomos išreikalauti prekės jai priklauso nuosavybės teise. Jos iki 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomos gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios priklauso atsakovei UAB „Solanika“. Iki uždraudimo patekti į šias patalpas ieškovė apie metus ten vykdė savo veiklą – gamino baldus. Antstolis M. P. 2016 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatavęs, kad ieškovės direktorius A. I. nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. nebegali patekti į ginčo sandėlį, kuriame yra ieškovei priklausantis turtas. 2016 m. rugsėjo 29 d. dokumentų perdavimo toliau saugoti aktu Nr. 1 ieškovės direktoriui A. I. perėmus iš buhalterės ieškovės apskaitos ir veiklos dokumentus buvo nustatyta, kad ginčo sandėlyje yra likę ieškovei priklausančių prekių už 25 178,05 Eur. Ieškovės direktorius ne kartą mėgino susisiekti su atsakove, tačiau atsakovė daiktų nei vienam teisėtam ieškovės atstovui geranoriškai negrąžina.

5.       Atsakovė UAB „Solanika“, nesutikdama su ieškiniais ir prašydama juos atmesti, kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš ieškovų 3 100,00 Eur žalos už neteisėtai pasisavintą automobilį, 10 278,75 Eur žalos atlyginimo už naudojimąsi atsakovės patalpomis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., po 442,50 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. (priešieškinyje pareikšto patikslinto laikotarpio) iki naudojimosi atsakovei priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), pabaigos, 6 procentus dydžio metines palūkanas, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė nurodė, kad automobilis Mercedes Benz, C 200 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suremontuotas, siekiant jį parduoti už maksimalią kainą. Automobilį ketino įsigyti ieškovės UAB „Marijampolės komprojektas“ direktorius A. I., kuris buvo pažystamas, todėl automobilis jam buvo perduotas naudojimui, neatlikus pirkimo–pardavimo sandorio. Paaiškėjus, kad A. I. automobiliu naudojasi, tačiau neketina už jį atsiskaityti, buvo pareikalauta automobilį grąžinti. Telefoninio pokalbio metu A. I. pareiškė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sandoris yra įvykęs, automobilio savininkė yra UAB „Marijampolės komprojektas“ ir atsakovei jis nebus grąžintas. Atsakovė kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu ieškovas pateikė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (vertė 3 100,00 Eur), nors atsakovė savo sutarties egzemplioriaus nėra gavusi. Neteisėtai pasisavinus automobilį ir už jį neatsiskaičius, atsakovei buvo padaryta 3 100,00 Eur turtinė žala. Atsakovė ir UAB „Sapras“ 2016 m. lapkričio 3 d. sudarė automobilio Mercedes Benz C 200 CDI pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau automobilis realiai perduotas naujajai savininkei nebuvo. Atsakovė taip pat nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę ūkiniai-turtiniai santykiai, kurie kiekvienai iš šių šalių sukuria teises ir prievoles. Ieškovo A. I. ieškinyje nurodyti daiktai šalių sutarimu palikti atsakovei, kaip užstatas, kad bus sudaryta nuomos sutartis bei apmokėta už naudojimąsi atsakovės patalpomis. Ieškinio kaina nurodyta 8 717,56 Eur, tačiau daiktų vertė šiai dienai yra ne tokia, kokią nurodė ieškovas. Ieškovas piktnaudžiauja teise teismui įvardindamas tik pažeistas teises, o nutylėdamas likusius prievolinius santykius tarp šalių. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad ieškovas nėra pateikęs reikalavimo atsakovei dėl minėtų objektų pasiėmimo savo žinion. Atsakovė paaiškino, kad ji patyria žalą dėl to, kad įrenginiai stovi jai priklausančiuose patalpose. Tų daiktų neįmanoma identifikuoti, nes nepateikti įrodymai, iš kurių galima būtų nustatyti jų identifikacinius numerius. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad daiktai priklauso jiems. Patalpas nuomojosi bankrutavusi UAB „Baldų projektai.LT“, kuri mokėjo nuomą, tačiau jai iškelta bankroto byla, atsakovė yra įtraukta kaip kreditorė. Bankrutavusi UAB „Baldų projektai.LT“ pretenzijų dėl daiktų nereiškė. Be to, ieškovai teigė esant susitarimams su trečiaisiais asmenimis, todėl ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Atsakovė patyrė nuostolius dėl to, kad jos patalpose yra ieškovų daiktai. Įrenginiai turi identifikacinius požymius, tai yra gamintojo suteikiamą numerį, tačiau ieškovai šių duomenų nenurodo.

7.       Ieškovas A. I. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovo nenurodo ieškovų neteisėtų veiksmų, iš kurių kildinama tariama žala, kaltė bei priežastinis ryšys su ieškinyje nurodytomis sumomis. Patikslintas priešieškinis papildytas reikalavimu priteisti nuomos mokestį į ateitį, kuris negali būti tenkinamas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kuris nors iš ieškovų naudotųsi patalpomis, už kurias atsakovė prašo priteisti nuomos mokestį. Priešieškiniui pagrįsti atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių nei A. I., nei UAB „Marijampolės komprojektas“ nėra gavę. Šios sąskaitos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruotos tik prieš pareiškiant priešieškinį, todėl, galimai, tuo metu ir buvo išrašytos, o ieškovai jų negalėjo būti gavę. Atsakovė tas pačias patalpas yra išnuomojusi keliems juridiniams asmenims, nepaisant to, kad ir pati jas naudoja, todėl siekis prisiteisti tariamą nuomą už tas pačias patalpas iš ieškovų yra nesąžiningas. Nei A. I., nei UAB „Marijampolės komprojektas“ nuomos sutarties su atsakove nėra sudarę, patalpomis nesinaudoja.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovų ieškinius tenkino ir nusprendė iš atsakovės išreikalauti neteisėtai valdomus ieškovų prašomus išreikalauti daiktus – turtą, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė; iš atsakovės ieškovui A. I. priteisė 2 450,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei UAB „Marijampolės komprojektas“ – 4 910,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 110,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto).

9.       Teismas vertino, kad atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo dviprasmiška. Viena vertus teigė, kad įrengimai jai nepriklauso, jų neatiduoda, nes nežino, ar jie tikrai priklauso ieškovams, kita vertus pareiškė reikalavimą ieškovams dėl žalos atlyginimo, teigdama, kad patiria žalą, nes atsakovės patalpos užimtos ieškovų daiktais, todėl atsakovė negali šių patalpų išnuomoti kitiems asmenims. Dėl ieškovo veiksmų, naudojantis atsakovei priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), atsakovė įrodinėjo patyrusi bendrą 10 278,75 Eur žalą. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinius nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę ūkiniai-turtiniai santykiai, kurie kiekvienai iš šių šalių sukuria teises ir prievoles. A. I. ieškinyje nurodyti daiktai šalių sutarimu palikti atsakovei, kaip užstatas, kad bus sudaryta nuomos sutartis bei apmokėta už naudojimąsi atsakovės patalpomis. Tačiau bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovė teigė, kad šalių nesieja jokie teisiniai santykiai.

10.       Teismas taip pat vertino, kad į bylą pateiktų įrodymų visuma ir šalių paaiškinimai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovai turėjo ir turi valdymo teises į ginčo daiktus. Iš šalių paaiškinimų ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų bei antstolio R. B. 2016 m. spalio 18 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. (su pataisymu) turto aprašų, nustatyta, kad ginčo daiktai yra iki šiol atsakovei priklausančiose patalpose. Šalys galiausiai laikėsi pozicijos, kad jų nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Nenustatyta jokių teisinių pagrindų, kodėl ginčo daiktai yra atsakovės patalpose. Atsakovės argumentus, jog ji daiktų negrąžina ieškovams dėl to, kad nežino, ar jie tikrai priklauso ieškovams, ir kad jų neįmanoma identifikuoti teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovė reiškia priešieškinį ieškovams dėl žalos atlyginimo už naudojimąsi jai priklausančiomis patalpomis, todėl žino, kad minėti daiktai priklauso ieškovams. Be to, šalims 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdžio metu buvo suteikta galimybė apžiūrėti ir įvertinti patalpose esančius įrenginius, dalyvaujant antstoliui, ieškovams ir atsakovei ir pateikti teismui konstatuotų faktinių aplinkybių aprašymą, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo.

11.       Teismas laikė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia identifikuoti ieškovų prašomus išreikalauti daiktus ne tik pagal identifikacinius numerius, bet ir pagal teismui pateiktuose dokumentuose atskirų daiktų požymius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai įrodė visas aplinkybes, reikšdami vindikacinius ieškinius, todėl jų reikalavimus tenkino.

12.       Dėl atsakovės patikslinto priešieškinio. Teismas nurodė, kad transporto priemonės Mercedes Benz C 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalys neginčijo. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra patvirtintas kainos sumokėjimo faktas, nėra pakankamas įrodymas teigti, kad ieškovė neatsiskaitė su atsakove pagal sutartį, nes byloje nustatyta, kad atsakovei perduotas sutarties dalykas. Pinigų nesumokėjimo faktą turėjo įrodyti atsakovė, teigdama, kad sutarties dalyką ji perdavė, esant kitam žodiniam susitarimui dėl kainos mokėjimo, tačiau ji šių aplinkybių neįrodė. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 3 100,00 Eur žalos atlyginimo. Teismas papildomai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog transporto priemonė VĮ „Regitra“ registruota atsakovės vardu nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra teisėta jo savininkė.

13.       Teismas nurodė, kad priešieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo už naudojimąsi atsakovei priklausančiomis patalpomis, ji kildina iš nuomos sutartinių teisinių santykių žodinio susitarimo pagrindu. Bylos šalių pozicijai esant prieštaringai ir ją keičiant, šalims teigiant, kad tarp jų nebuvo jokių susitarimų, teismas sprendė, kad šalys ketino sudaryti nuomos sutartį, tačiau šalims pradėjus konfliktuoti, jos nesusitarė dėl nuomos sutarties esminių sąlygų, todėl sutartis tarp šalių dėl patalpų nuomos nebuvo sudaryta. Nesant įrodymų apie sutartinius patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos santykius, teismas taip pat sprendė, kad atsakovė neįrodė reikalavimo dėl sumų už patalpų nuomą priteisimo pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad šalys ne tik, kad nesudarė rašytinės nuomos sutarties, bet ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jų kokius nors sutartinius prievolinius teisinius santykius. Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašytos tik po ieškinio pareiškimo teisme, todėl jas teismas vertino kritiškai.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovų ir atsakovės prievoliniai teisiniai santykiai nesaisto. Nustačius, kad ieškovų ieškinys atsakovei dėl daiktų, esančių atsakovei priklausančiose patalpose, išreikalavimo yra pagrįstas, teismas sprendė, jog pati atsakovė yra kalta, jog minėti daiktai užima jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, dėl ko jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Atsakovė patiriamą žalą kildino iš paskolos sutarties, kurią sudarė norėdama įsigyti minėtas patalpas nuosavybės teise, tačiau byloje nėra įrodymų, kad kokie nors ieškovų veiksmai įtakojo paskolos sutarties sudarymą, atsakovei siekiant įgyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad atsakovė žalos dydį turėjo įrodinėti negautų pajamų pavidalu, t. y., kokias pajamas ji būtų gavusi iš nuomos teisinių santykių. Tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to atsakovė teigė, kad nuomoja patalpas tretiesiems asmenims, todėl teismas taip pat sprendė, jog atsakovė realios žalos nepatyrė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė visų būtinų sąlygų ieškovų civilinei atsakomybei kilti ir dėl to jos patikslinto priešieškinio reikalavimų netenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Solanika“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Dėl absoliutaus spendimo negaliojimo pagrindo. Atsakovė viso teisminio proceso metu, atsikirsdama į ieškovų reikalavimus bei priešieškinio reikalavimus grindė Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo vadovautis aukštesnės instancijos teismo nutartimi, bei ištaisyti procesinius trūkumus, tačiau skundžiamame sprendime apie aukštesnės instancijos teismo nutartį bei atsakovės poziciją pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kas yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindas – atsakovės atsikirtimų ir reikalavimų teismas neišnagrinėjo, sprendime apie tai nepasisakė, sprendimą priėmė tik tais motyvais, kurie palankus ieškovams, įskaitant ir ieškovų motyvus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę (atsiskaitymas tarp įmonių „juodais“ pinigais).

1.2.       Dėl staklių gražinimo. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovė negrąžina daiktų (staklių) ieškovui A. I., nes nežino, ar šie daiktai priklauso ieškovams, visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutarties 30 punkte pasisakė, kad nei antstolio M. P. 2016 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-16-120, kuriame nurodyta, kad A. I. negali patekti į jo nurodytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nei ieškovo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos kelios staklės gamybinėse patalpose, neleidžia identifikuoti nufotografuotų daiktų ir daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent atsakovei priklausančiose patalpose yra prašomos išreikalauti iš atsakovės staklės, oro valymo filtrai, diskiniai pjūklai ir kitas turtas, kad ji, o ne UAB „Marijampolės komprojektas“ ar galimai kiti tretieji asmenys, ši turtą valdo.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas šališkai nutyli svarbias bylą teisingai išspręsti padėsiančius atsakovės atsikirtimus: 1) ieškovės ir atsakovės nesieja prievoliniai santykiai, bei nėra prievolių kylančių iš įstatymo, kas reiškia, kad nėra civilinės atsakomybės pagrindų (KAT 2019 m. sausio 24 d. nutartis 30 punktas); 2) nėra nustatyta aplinkybių, kokiu būdu (per trečiuosius asmenis, tiesiogiai tariantis su atsakove ir pan.) ir koks ieškovams priklausantis turtas galimai pateko atsakovei priklausančias patalpas (KAT 2019 m. sausio 24 d. nutartis 30 punktas); 3) atsakovė apie niekuo nepagrįstą ieškovo naudojimąsi patalpomis ir jose esančiais daiktais sužinojo tik iš antstolio, kuris prašomus gražinti daiktus įpareigojo apeliantą saugoti; 4) daiktai atsakovės yra saugomi ne dėl to, kad nežinoma jų nuosavybė, bet dėl to, kad byla nagrinėjantis teismas priėmė laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, o ja vadovaujantis antstolis uždraudė daiktus perduoti bet kokiam asmeniui ir įpareigojo apeliantą juos saugoti. Skundžiamu sprendimu teismas paviršutiniškai įvertino tik ieškovo nurodytas aplinkybes, bei jų pagrindu priėmė atsakovei nepalankų sprendimą. Ieškovo A. I. reikalavimas išreikalauti iš atsakovės neteisėtai valdomus daiktus-turtą yra atmestinas, kaip pareikštas ne tam atsakovui.

1.4.       Dėl prekių grąžinimo. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nenustato, kad sąskaitų likučių žiniaraščiuose, prekių apyvartos žiniaraščiuose išvardinti daiktai (prekės) yra ieškovės nurodytose patalpose. Atliekant faktinių aplinkybių nustatymo protokolo surašymą, antstolis aktyviai naudojosi vaizdo įrašymo ir fotografavimo priemonėmis ir šiuo atveju – pagal ieškovės reikalavimą prašomi gražinti objektai užfiksuoti nėra. Būtent antstolio faktinių aplinkybių nustatymo metu sudaromos nuotraukos neginčijamai įrodo, kad šių daiktų pas atsakovę nėra.

1.5.       Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties 31 punkte taip pat pasisakyta, kad vien tik prekių apyvartos ir sąskaitos likučių žiniaraščiai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad prašomas išreikalauti turtas yra atsakovei priklausančiose patalpose ir ji (atsakovė), o ne kiti asmenys, jį neteisėtai valdo, jeigu jis yra išlikęs. Šiuo atveju nėra išsiaiškintos aplinkybės ir ištirti įrodymai, kokiuose sandėliuose buvo laikomos nurodytos prekės, ar nurodytas turtas, kuris buvo apskaitomas kaip atsargos, nebuvo perparduotas (turtas skirtas perpardavimui) ar sunaudotas gamybai (nurašytas) ir pan., nes pati ieškovė gamino kietuosius baldus. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties 32 punkte nurodyta, kad ieškovės nurodytų aplinkybių tenkinti ieškiniams aiškiai nepakanka, tačiau teismas ir vėl, vadovaudamasis aiškiai nepakankamais įrodymais ir visiškai nutylėdamas atsakovės atsikirtimus, bei ignoruodamas aukštesnės instancijos teismo nutartį, priima neįvykdomą ir absurdišką sprendimą – apeliantas negali grąžinti to ko neturi. 

1.6.       Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nėra nurodyta, kodėl atsakovės argumentai ir įrodymai yra atmesti, tačiau teismo sprendimas yra motyvuotas priešingai nei byloje yra nustatyti faktai ir surinkti įrodymai dėl ieškovės nurodytų prekių grąžinimo. Atsakovės teismui deklaravo, kad ieškovės nurodytų prekių sąrašo niekada nevalė, todėl nėra aišku, kaip galėtų įvykdyti teismo sprendimą natūra, t. y. grąžinti prekes ieškovei.

1.7.       Dėl automobilio. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas atmesti reikalavimą buvo ieškovo argumentų pripažinimas, kad jis už ginčo automobilį yra atsiskaitęs grynais pinigais, bei automobilis parduotas trečiajam asmeniui. Toks teismo sprendimas atsakovei kelia nuostabą – tiek automobilio savininkas, tiek ir automobilio pirkėjas yra juridiniai asmenys, todėl atsiskaitymas, kaip teismas nurodė „grynais pinigais“ yra ne sprendimą motyvuojanti aplinkybė, bet nusikalstama veika. Teismas pažeidė vieną iš seniausių civilinės teisės principų – ex injuria jus non oritur, bei motyvuodamas nusikalstama veika pateisina atsiskaitymą už sandorį.

1.8.       Pirmosios instancijos teismas neatstatė teisinės pusiausvyros tarp šalių, tačiau įnešė visišką sumaištį – trečiasis asmuo, kuriam buvo parduota teisė į automobilį, įsiteisėjus šiam sprendimui, turi galimybę sandorį pripažinti negaliojančiu bei taikyti restituciją, o dėl to, kad automobilis nebuvo realiai perduotas trečiajam asmeniui, atsakovei tektų gražinti pinigus, tačiau automobilio buvimas pas ieškovą yra pripažintas teisėtu, t. y. jo nuosavybe. Tokiu atveju atsakovė lieka ir be automobilio ir be pinigų. Tai yra aiškūs absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Automobilio, kaip turto registravimas yra privalomas VĮ „Regitra“ todėl teismui, pripažinus kad transporto priemonę ieškovas valdo teisėtai, šį teisėtumą galima įgyvendinti tik vienintelių būdu – VĮ „Regitra“ įregistravus naują savininką. Atsakovė nesuvokia, kokiu būdu sprendimas galėtų būti įvykdytas, kadangi VĮ „Regitra“ jokių įpareigojimų net ir nenustatyta, o ieškovas niekada negalės būti laikomas daikto savininku.

1.9.       Dėl žalos. Atsakovė pareiškia, kad skundžiamo sprendimo 28 punkte išdėstyti argumentai yra nelogiški – atsakovė kreipiasi dėl žalos, nes yra užimtos jos patalpos, o teismas nusprendžia, kad priešieškinio reikalavimas ne žala, o nuoma, kad tarp šalių neva buvo nuomos teisiniai santykiai. Atsakovė neprašo vertinti nuomos santykių, todėl tokia teismo ex officio iniciatyva yra nesuprantama, bet patvirtina tik vieną – patikslinto priešieškinio reikalavimas (žala) yra neišnagrinėtas. Atsakovė ieškovo atsakomybę kildina ne iš sutartinių santykių, bei nereikalauja skolos, t. y. nesumokėto nuomos mokesčio, o reikalavimo pagrindas yra faktinė aplinkybė, kad ieškovas savavališkai užėmė ir naudojosi patalpomis, už kurių naudojimąsi atlyginta nebuvo, o taip, pat dėl aktyvių ieškovo veiksmų atsakovė buvo ir toliau įpareigota patalpas naudoti ne komerciniais tikslais, bet vykdyti antstolio įpareigojimus – saugoti ieškovo turtą.

16.       Ieškovai A. I. (A. I.) ir UAB „Marijampolės komprojektas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinė skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ne tik nurodyti aplinkybių susijusių su šios bylos ankstesniu nagrinėjimu, tačiau ir privalomai vadovautis apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kadangi perdavus bylą nagrinėti iš naujo visoje apimtyje, nėra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių egzistavimas arba neegzistavimas, byla nėra grąžinama nagrinėti tik tam, kad būtų ištirtos konkrečios aplinkybės, nes ji atsiduria tokioje teisinėje stadijoje kai yra nagrinėjama iš naujo, atsiranda galimybė surinkti ir ištirti papildomus, visiškai naujus įrodymus.

2.2.       Atsakovės teiginiai, kad ji nėra tinkamas atsakovas reikšti reikalavimui dėl ieškovui A. I. priklausančių daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, yra tik deklaratyvi jos gynybinė pozicija, kuri ne tik akivaizdžiai neteisinga, bet ir itin prieštaringa pati sau. Atsakovė neturi teisės prieš trečiuosius asmenis remtis patalpų nuomos sutartimis, kurios nėra išviešintos viešame registre. Aktualiu laikotarpiu užfiksuotos faktinės aplinkybės taip pat leidžia manyti, jog atsakovė ne tik yra patalpų savininkė, bet ir faktinė valdytoja. Atsakovės teiginiai, jog ji apie ieškovo daiktų buvimą jai priklausančiose patalpose ir šių patalpų naudojimą sužinojo tik iš antstolio, yra akivaizdžiai prieštaringi ir gali būti vertintini, kaip jos siekis vengti grąžinti daiktus ar toliau vilkinti procesą. Nors atsakovė neneigia, kad iki šiol jo patalpose yra ieškovui priklausantys daiktai, tačiau laikosi itin formalios ir deklaratyvios pozicijos, ieškodama visiškai neesminių priežasčių procesui vilkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą tenkinti ieškovo ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

2.3.       Atsakovės pozicija dėl ieškovės reikalaujamų grąžinti prekių yra itin prieštaringa, kadangi viena vertus, ji pripažino, jog jos patalpose yra prekės, kurios nepriklauso jai, pripažino, kad dėl prekių saugojimo ji patiria žalą ir reikalauja jos atlyginimo iš ieškovės, tačiau kita vertus, formaliais pagrindais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad nebuvo įrodyta ieškovės prekių buvimo vieta, jų turėjimas ir pan. Tiek bylos rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai, tiek ir pačios atsakovės faktinių aplinkybių pripažinimas akivaizdžiai paneigia jos paties teiginius apie tai, jog neva byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės prekių buvimo vietą. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog turi būti nustatyta, ar ieškovės nurodytos prekės nebuvo perparduotos ar sunaudotos gamyboje, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, kada ir kaip ieškovės prekės atsidūrė atsakovės patalpose, kada jai kilo prievolė rūpintis šiomis prekėmis, esant byloje nustatytam faktui, jog prekės yra būtent atsakovės dispozicijoje. Atsakovė supranta, kad turi ieškovės prekes ir gali jas grąžinti, tačiau vien formaliais pagrindais ginčija teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

2.4.       Atsakovės reikalavimas priteistą žalą, kaip tariamai nesumokėtą automobilio kainą, nepagrįstas tuo aspektu, kadangi reiškiamas dviejų skirtingų asmenų atžvilgiu, nors automobilį pirko tik vienas iš jų – ieškovė. Tiek byloje esanti automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, tiek pačios atsakovės atstovo A. A. paaiškinimai patvirtina, kad automobilis buvo parduotas būtent iškovei, jį perduodant ieškovės atstovui (vadovui)-ieškovui. Taigi, šiuo atveju ieškovas net nėra pirkimo–pardavimo sutarties šalis ir iš jo negali būti reikalaujama kažkokios žalos priteisimo. Atsakovės reikalavimas priteistą žalą, kaip tariamai nesumokėtą automobilio kainą, yra akivaizdžiai nesąžiningas ir nepagrįstas, nes ji neįrodė buvus susitarimo atsiskaityti vėliau, nei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė taip pat visiškai nedetalizuoja, kokie jos manymu tretieji asmenys nebuvo įtraukti į šią civilinę bylą, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų pirmosios instancijos teismas neva nusprendė. Visi su automobiliu susiję asmenys – atsakovė (automobilio pardavėjas), ieškovė (automobilio pirkėjas Nr. 1), ieškovas (automobilio pirkėjo Nr. 1 atstovas), UAB „Sapras“ (automobilio pirkėjas Nr. 2) – yra įtraukti į procesą ir turėjo galimybę pareikšti savo pozicijas ir savarankiškus reikalavimus.

2.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš nuomos sutartinių santykių, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė tariamus ieškovų neteisėtus veiksmus traktuoja kaip deliktą ir taiko deliktinės atsakomybės nuostatas. Net jei laikytis atsakovės pozicijos dėl deliktinės atsakomybės kilimo, atsakovė savo patikslintame priešieškinyje nepagrindė ir nenurodė ieškovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų, iš kurių kildinama žala, kaltės bei priežastinio ryšio su priešieškinyje nurodytomis sumomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribų, apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo

18.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

19.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas vadovavosi būtent CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nes objektyviai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl šalis siejusių santykių, turto įgijimo aplinkybių. Jokių baigtinių išvadų dėl byloje pirmosios instancijos teismo taikytų ir aiškintų materialinės teisės normų apeliacinės instancijos teismas nepadarė, o perdavė iš naujo nagrinėti visą bylą.

20.       Atsakovė (toliau ir – apeliantė) UAB „Solanika“, nesutikdama su teismo išvadomis, padarytomis pakartotinai išnagrinėjus bylą ir nusprendus ieškovų ieškininius reikalavimus patenkinti, o priešieškinį atmesti, teigia, kad sprendime apie aukštesnės instancijos teismo nutartį bei atsakovės poziciją pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kas, jos vertinimu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

21.       Kasacinis teismas dėl apeliacinės instancijos teismo nurodymų grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui privalomumo yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis gali daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, teismas, iš naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus, gali nustatyti kitas bylos aplinkybes ir turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

22.       Nagrinėjamoje byloje minėta, kad apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visą bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išnagrinėti pareikštus šalių reikalavimus ir atsikirtimus iš naujo pagal byloje pateiktus įrodymus visais keliamais aspektais, tarp jų – dėl turto valdymo, jo masto, identifikuojančių požymių, šalis siejusių santykių ir pagal iš naujo nustatytas aplinkybes padaryti išvadas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. 

Dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

23.        CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžta, kad vindikacinis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002). Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

25.       Nagrinėjamuoju atveju ieškovai reiškė ieškinį išreikalauti iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo konkrečius ieškinyje nurodytus daiktus. Pirmosios instancijos teismas ieškininius reikalavimus tenkino, spręsdamas, kad ieškovai įrodė, jog prašomi išreikalauti daiktai, esantys atsakovės patalpose, priklauso nuosavybės teise ieškovams. Tuo tarpu, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Su tokiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija pagrindo sutikti neturi.

26.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovei UAB „Solanika“ nuosavybės teise priklauso dalis negyvenamųjų patalpų – gamybinių patalpų (patalpos nuo 1-16 iki 1-24; nuo 1-37 iki 1-39; 1-49; 1-50; 1-56; nuo 1-75 iki 1-79, nuo 1-112 iki 1-119; nuo 1-125 iki 1-128; nuo 1-133 iki 1-181), esančių (duomenys neskelbtini) (šalių nurodomas adresas (duomenys neskelbtini)). UAB „Solanika“ 700 kv. m. patalpų pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį Nr. 150901001 išnuomojo UAB „Baldų projektai.LT“ (el. b. t. 1, b. l. 8-9), 500 kv. m patalpų pagal 2016 m. spalio 17 d. nuomos sutartį Nr. 161001 išnuomojo UAB „Cerna“ (el. t. 1, b. l. 187-195). Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas A. I. 2009 m. aukcione įsigijo parduodamą BUAB „Europlius“ turtą, kurį prašo išreikalauti iš atsakovės (2009 m. spalio 30 d. Turto perdavimo–priėmimo aktas Nr. 4 (el. b. t. 1, b. l. 6)), bei 2010 m. rugsėjo 8 d. iš H. Lozaičio įsigijo universalias reismusines stakles LOK2 (el. b. t. 1, b. l. 7). Ieškovė UAB „Marijampolės komprojektas“ savo reikalavimą išreikalauti iš atsakovės jai priklausantį turtą grindė prekių apyvartos žiniaraščiu (prekių sąrašas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., el. b. t. 1, b. l. 55-72) ir sąskaitų likučių žiniaraščiu (laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., el. b. t. 1, b. l. 73-75), iš kurio matyti, kad pirktų prekių, skirtų perparduoti, likutis yra 25 178,05 Eur.

27.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškinyje nurodyti daiktai ir esantys apeliantei priklausančiose patalpose nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovai įrodinėdami esantys ginčo kilnojamųjų daiktų-įrengimų bei medžiagų savininkai į bylą teikė mokėjimo nurodymus, ilgalaikio turto žiniaraščius, materialiai atsakingo asmens žiniaraščius, tuo tarpu apeliantė, atsikirsdama į pareikštus reikalavimus, nenuosekliai byloje teikė savo poziciją: iš pradžių neigė, kad ginčo daiktai yra jos nuosavybės teise valdomose patalpose, vėliau pakeitė poziciją ir nurodė, kad daiktai yra, tačiau jų nėra galimybės identifikuoti, o grįsdama šio turto buvimą jai priklausančiose patalpose, teigė, kad ji naudojasi daiktų sulaikymo teise bei, kad jai (apeliantei) nėra žinoma, ar šių daiktų savininkai yra ieškovai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant, ar ieškinyje nurodyti daiktai yra apeliantei priklausančiose patalpose, ar esantys daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovams bei, ar atsakovė valdo daiktus teisėtai, reikalinga įvertinti byloje pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas nuosavybės teisių įgijimas į ginčo turtą, patikimumą.

28.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių paaiškinimus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, turto aprašus, turto perdavimo–priėmimo aktą, pirkimo–pardavimo sutartį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, jog ieškovų šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomi išreikalauti konkretūs kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovams ir natūra yra pas atsakovę. Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. turto perdavimo-priėmimo aktas (el. b .t. 1, b. l. 6), pirkimo–pardavimo sutartis (el. b. t. 1, b. l. 7) mokėjimo nurodymai (el. b. t. 4, b. l. 118-123), prekių apyvartos žiniaraštis (el. b. t. 1, b. l. 55-72), sąskaitų likučių žiniaraštis (el. b. t. 1, b. l. 73-74), antstolio sudarytas turto aprašas (el. b. t. 4, b. l. 98-106), teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina konkrečių daiktų įsigijimą už tam tikrą kainą, taip pat patvirtina, kad daiktai buvo ir tebėra ieškovės buhalterinėje apskaitoje, t. y., kad ginčo daiktai priklauso ieškovams.

29.       Nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškinyje nurodyti daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovams, spręstinas klausimas, ar byloje esančių įrodymų pagrindu pakanka konstatuoti aplinkybę, jog jiems nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma išreikalauti iš apeliantės, yra (buvo) natūra pas ją vindikacinio ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės nustatytinos identifikuojant prašomus išreikalauti daiktus.

30.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas A. I. daiktus, kuriuos prašoma išreikalauti ieškiniu, yra įsigijęs pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, o ieškovės UAB „Marijmapolės komprojektas“ prašomi išreikalauti daiktai įtraukti į jos buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos metu apeliantė pripažino (CPK 187 straipsnis), kad ginčo daiktai yra jos nuosavybės teise valdomose patalpose, be to, iškilus šalių ginčui, antstolis, vykdydamas Kauno apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-26535-454/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2016 m. spalio 18 d. bei 2016 m. lapkričio 14 d. Turto apyrašais aprašė ir identifikavo ginčo turtą, nustatęs, kad Turto apyrašuose nurodytas turtas rastas patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. patalpose, priklausančiose apeliantei UAB „Solanika“.

31.       Byloje apeliantė neįrodinėjo, kokiu pagrindu valdo ginčo daiktus, apsiribojo prieštaringais argumentais, kad ji nežinanti kam nuosavybės teise priklauso turtas, be to, kaip jau minėta, teikė paaiškinimus, kurių nepagrindė byloje surinktais įrodymais, kad turi teisę pasinaudoti daiktų sulaikymo teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 178 straipsnis), šių, byloje pateiktų, įrodinėjimo priemonių, kurių pagrindu padaryta išvada apie ieškovų nuosavybės teises į ginčo turtą, patikimumu suabejoti pagrindo nėra ir nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ieškovams (CK 4.47 straipsnis) ir, kad jis yra (buvo) natūra pas atsakovę vindikacinio ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu, kuri ginčo turtą valdo neteisėtai (CK 4.95 straipsnis).

 Dėl apeliantės priešieškinio

32.       Nagrinėjamoje byloje priešieškinio reikalavimus atsakovė kildina iš neteisėto ieškovės naudojimosi atsakovės patalpomis. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalis).

33.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių byloje išsakytus argumentus sprendė, kad šalys ketino sudaryti nuomos sutartį, tačiau šalims pradėjus konfliktuoti, jos nesusitarė dėl nuomos sutarties esminių sąlygų, todėl sutartis tarp šalių dėl patalpų nuomos nebuvo sudaryta. Tuo tarpu apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalių nesiejo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai. Apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovės atsakomybę kildina ne iš sutartinių santykių, bei nereikalauja skolos, t. y. nesumokėto nuomos mokesčio, o reikalavimo pagrindas yra faktinė aplinkybė, kad ieškovas savavališkai užėmė ir naudojosi patalpomis, už kurių naudojimąsi atlyginta nebuvo, o taip pat, kad dėl aktyvių ieškovės veiksmų atsakovė buvo ir toliau įpareigota patalpas naudoti ne komerciniais tikslais, bet vykdyti antstolio įpareigojimus – saugoti ieškovo turtą.

34.       Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atskleidė patalpų naudojimo tikslą – šalys ketino bendrai naudoti ginčo patalpas, vėliau tarėsi dėl nuomos, tačiau susitarimo nepasiekė. Byloje nustatyta, kad ieškovams priklausantis turtas yra natūra atsakovei priklausančiose patalpose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011; Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-510/2009, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-404-1158/2010 ir kt.). Nors atsakovė ir nurodė, kad ieškovams priklausantis turtas riboja jos teisės disponuoti savo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai, naudodamiesi turtu, gauna naudą ar jie sutaupė nemokėdami atsakovei nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu. 

35.       Įvertinus byloje sprendžiamo ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad susiklosčiusi situacija, kai apeliantė, elgdamasi nenuosekliai, t. y. reikalaujant ieškovams, negrąžina jiems priklausančio turto, neigia (ginčija) ieškovų nuosavybės teises į turtą, kitu atveju, teigdama, kad ieškovams priklausančio turto buvimas riboja jos nuosavybės teisės į ginčo turtą, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų. Apeliantė riboja ieškovų galimybę valdyti jiems priklausantį ir pas apeliantę nuosavybės teise valdomose patalpose esantį nekilnojamąjį turtą, sudaro kliūtis šį turtą pasiimti ir taip atlaisvinti patalpas, kuriose šis turtas yra sandėliuojamas. Byloje apeliantė neteikė įrodinėjimo priemonių, kad daiktus ieškovai patalpino (sandėliavo) savavališkai, taip pat nenustatyta, kad asmenys, kurių turtas randasi ieškovei priklausančiose patalpose, gavo naudos ar be teisinio pagrindo sutaupė. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams priklausantys daiktai apeliantės patalpose yra  laikomi (sandėliuojami) išimtinai tik dėl apeliantės veiksmų, kuriais ji apribojo ieškovų teisės naudotis jiems priklausančiu turtu. Už daiktų, priklausančių ieškovams sulaikymą, yra atsakinga pati apeliantė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė (atsakovė) neįrodė visų būtinų sąlygų ieškovų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 straipsnis).  

36.       Nagrinėjamoje byloje ginčas taip pat kilo ir dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. ieškovė UAB „Marijampolės projektai“ ir apeliantė UAB „Solanika“ sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pagal VĮ „Regitra“ pateiktą standartinę sutarties formą. Sutartyje buvo aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – automobilis „Mercedes Benz C 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo kaina – 3 100,00 Eur (el. b. t. 2, b. l. 11). Jokios kitos papildomos sąlygos dėl mokėjimo atidėjimo, nurodytos nebuvo. Apeliantė priešieškiniu reikalavo iš ieškovės priteisti jai sutartyje už automobilį sutartą kainą,  teigdama, kad, įsigijusi automobilį, ieškovė jai nesumokėjo sutartyje nurodytos kainos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą ir šioje dalyje atmetė, nurodydamas, kad vien tai, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra patvirtintas kainos sumokėjimo faktas, nėra pakankamas įrodymas teigti, kad ieškovė neatsiskaitė su atsakove pagal sutartį.

37.       Parduodamo daikto kainos sumokėjimas tiesiogiai lemia sandorio įvykdymą. Kadangi kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jos reikalavimą, todėl nustačiusi, kad šalių sutartyje nenustatyta kainos sumokėjimo sąlygos, kolegijos vertinimu, taikytinos dispozityviosios normos, pagal kurias kaina laikoma sumokėta daikto perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis).

38.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka nustatyta, kad nuosavybės teisės ieškovės vardu į ginčo automobilį nebuvo įregistruotos. Tiek apeliantės, tiek ieškovės atstovas pripažino (CPK 187 straipsnis), jog po ginčo šalių sudarytos 2016 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, apeliantė kartu su UAB „Sapras“ dėl to paties automobilio „Mercedes Benz C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 3 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį taip pat pagal VĮ „Regitra“ pateiktą standartinę sutarties formą (el. b. t. 2, b. l. 54). Iš apeliantės atstovo paaiškinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarius šią, 2016 m. lapkričio 3 d. sutartį, apeliantė automobilio įgijėjui UAB „Sapras“ perdavė nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtinančius dokumentus, buvo atlikta automobilio nuosavybės teisės registracija UAB „Sapras“ vardu, atsakovė iš UAB „Sapras“ gavo sutartyje nustatytą kainą.

39.       Atsižvelgiant į šioje byloje teisėjų kolegijos nustatytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantės argumentai, dėl 2016 m. birželio 3 d. sutarties, sudarytos su ieškove UAB „Marijampolės projektai“ tinkamo įvykdymo yra nereikšmingi. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai sudaryta sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarydama sutartį su UAB „Sapras“ ir šios sutarties pagrindu perleisdama nuosavybės teises bei faktiškai perdavusi automobilį, apeliantė nutraukė sutartinius santykius su ieškove UAB „Marijampolės projektai“, todėl prarado teisinį pagrindą iš ieškovės reikalauti kainos 2016 m. birželio 13 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). 

40.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukė suinteresuotų asmenų, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų buvo pasisakyta teismo sprendime. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais ir laiko juos nepagrįstais.

41.       Įstatyme konkrečiai įvardyti atvejai, kurie pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Šie atvejai – proceso teisės normų pažeidimai – iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso, todėl ir jų ištaisyti aukštesnės instancijos teisme neįmanoma. Jei aukštesnės instancijos teismas taisytų tokius pažeidimus, tai reikštų, kad bylos šalys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kiekvienoje byloje (esant teismo sprendimui (nutarčiai), apskųstam apeliacine ar kasacine tvarka) patikrinimas, nepriklausomai nuo skundo turinio, ex officio priklauso teismui; konstatavus tokius pagrindus, sprendimas visada naikinamas (nors skunde šalys to ir neprašo), o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

42.       Vienu iš įstatyme pripažintų absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Esant tokiam proceso teisės normų pažeidimui, objektyviai neįmanoma šio pažeidimo bei jo sukeltų padarinių pašalinti bylos negrąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes, nusprendus dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (asmenų) materialiųjų teisių ir pareigų, toks asmuo apskritai netenka galimybės pasinaudoti visomis jam proceso pirmosios instancijos teisme suteikiamomis teisėmis.

43.       Nagrinėjamos bylos situacija, kai teisminis ginčas vyko dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Apeliantė nenurodė, kokie jos manymu tretieji asmenys nebuvo įtraukti į šią civilinę bylą, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų pirmosios instancijos teismas nusprendė. Visi su automobiliu susiję asmenys – atsakovė (automobilio pardavėjas), ieškovė (automobilio pirkėjas sutarties 2016 m. birželio 3 d. pagrindu) bei trečiasis asmuo UAB „Sapras“, automobilį įsigijusi 2016 m. lapkričio 3 d. sutarties pagrindu, yra įtraukti į procesą ir turėjo galimybę pareikšti savo pozicijas ir savarankiškus reikalavimus. Visa tai įgalina konstatuoti, kad apeliaciniame skunde įvardintas kaip absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris galėtų atitikti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto atvejį, nebuvo nustatytas.

44.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei spręsdamas, kad atsakovė neįrodė visų būtinų sąlygų ieškovų civilinei atsakomybei kilti, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir materialiosios teisės normas bei nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliantės UAB „Solanika“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45.       Apeliantės UAB „Solanika“ apeliacinio skundo netenkinus, jai apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu ieškovė UAB „Marijampolės komprojektas“ (apmokėjusi teisines paslaugas) turėjo 1 028,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JCK20 Nr. 20250 (apmokėta 2020 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu), 135,11 Eur teisinių paslaugų teikimo pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JCK20 Nr. 20581 (apmokėjimą pagrindžiančio dokumento pridėta nėra) ir 242,00 Eur teisinės pagalbų teikimo pagal 2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija JCK20 Nr. 20675 (apmokėta 2020 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymu). Ieškovė yra pateikusi į bylą įrodymus, kurie patvirtina 1 270,50 Eur (242,00+1 028,50) teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą. Tuo tarpu į bylą nėra pateikta ieškovės 135,11 Eur turėtų išlaidų realumą pagrindžiančių įrodymų (nėra apmokėjimą pagrindžiančio dokumento), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyto dydžio teisinių paslaugų teikimo išlaidos yra nepagrįstos ir ieškovei nepriteisiamos.

46.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11, 8.19 punktais, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir teisinių paslaugų teikimo išlaidos, pagal 2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JCK20 Nr. 20675, neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš apeliantės ieškovės UAB „Marijampolės komprojektas“ naudai priteisiama 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

47.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“, j. a. k. 159861167, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės komprojektas“, j. a. k. 251237590, naudai priteisti 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct), bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė