Administracinė byla Nr. I3-7668-257/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01554-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.1; 55.1.1; 55.1.3
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. patikslintą skundą atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja S. A. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 14-7917 ir priteisti 173,35 Eur (atskaičius mokesčius) turtinę žalą, kurią sudaro Sodros išmokėtos laikinojo nedarbingumo išmokos dydžio ir papildomų mokamų atostogų reabilitacijai išmokėtinų atostoginių dydžio skirtumas.
Pareiškėjos S. A. patikslintas skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to prašė pareiškėja (b. l. 30-34). Pareiškėja S. A. patikslintame skunde nurodė, kad dirba Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialiste, yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras 2019 m. lapkričio 20 d. jai išdavė siuntimą reabilitacijai (Forma Nr. 027/a), kuris galioja 2 metus, t. y. iki 2021 m. lapkričio 20 d. ir šis siuntimo galiojimo laikas įrašytas pačiame siuntime. Ji, gavusi siuntimą, kreipėsi į Druskininkų „Dainavą“, tačiau jos užregistruoti reabilitacijai galimybių nebuvo. Taip pat nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. sausio mėn. telefonu ne kartą kreipėsi į Palangos „Pušyną“, tačiau galimybių ją užregistruoti reabilitacijai nebuvo. 2020 m. kovo mėn. šalyje paskelbus karantiną dėl Covid-19 pandemijos, vykti į reabilitaciją ji taip pat neturėjo galimybių. Ji 2020 m. liepos 2 d. telefonu kreipėsi į sanatoriją „Dainava“ Druskininkuose, kur telefonu buvo užregistruota reabilitacijai nuo 2020 m. liepos 26 d. Pateikė 2020 m. liepos 3 d. prašymą darbdaviui dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo reabilitacijai pagal išduotą Medicinos centro siuntimą, vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalimi ir Kolektyvinės sutarties 67 punkto nuostata. 2020 m. liepos 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius sprendimu Nr. 14-7917 atsisakė suteikti jai papildomas mokamas atostogas. Kadangi jau buvo užregistravusi reabilitacijai, tai jai šeimos gydytojas 2020 m. liepos 24 d. išdavė laikinąjį nedarbingumą, kuris reabilitacijos laikotarpiu buvo tęsiamas. 2020 m. birželio 18 d. buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinė sutartis, kurios 67 punkte nustatyta, kad pareigūno, kurio narystė profesinėje sąjungoje yra ne trumpesnė kaip vieni metai, prašymu, esant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro siuntimui, siuntime nurodytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam negu 10 dienų, suteikiamos papildomos mokamos atostogos. Nurodo, kad paminėtos Kolektyvinės sutarties 67 punkto kilmė pagal analogiją yra Vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta galimybė suteikti pareigūnui papildomas mokamas atostogas esant svarbioms aplinkybėms. Jos nuomone, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, jog mano, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos taikytinos dokumentų, išduotų po sutarties įsigaliojimo, vykdymui. Pareiškėjai Medicinos centro siuntimas išduotas 2019 m. lapkričio 20 d., o Kolektyvinė sutartis pasirašyta ir įsigaliojo vėliau, todėl Kolektyvinės sutarties nuostatos atgal negalioja. Pareiškėja mano, kad tokia atsakovo nuostata yra nepagrįsta, nes Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. išduotas siuntimas galioja iki 2021 m. lapkričio 20 d., tai nurodyta pačiame siuntime. Taip pat pažymi, kad Medicinos centro siuntimas pats savaime nėra juridinis faktas ir nėra teisinė pasekmė. Siuntimas yra pagrindas atsirasti juridiniam faktui ar teisinei pasekmei. Medicinos centro siuntimas gali nesukelti jokių teisinių pasekmių, jei siuntimą gavęs pareigūnas nesikreips į reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas arba reabilitaciją teikiančios įstaigos neturės galimybės suteikti paslaugas, t. y. teisiniai santykiai net neprasidės. Taip pat akcentavo, kad savo prašyme suteikti papildomas mokamas atostogas kaip teisinį pagrindą ji nurodė ne tik Kolektyvinę sutartį, bet ir Statuto 51 straipsnio 1 dalį, tačiau atsakovas skundžiamame sprendime dėl Statuto 51 straipsnio 1 dalies nieko nepasisakė. Taip pat nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties 67 punkto taikymo. Kalėjimų departamentas atsakovui atsakė, jog esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Kolektyvinės sutarties 67 punktas nurodytai pareigūnei (pareiškėjai) turėtų būti taikomas, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad reabilitacijai siūlo naudoti kasmetinių atostogų dalį arba pasinaudoti laikinojo nedarbingumo kompensavimo sistema. Ji priėmė sprendimą pasinaudoti laikinojo nedarbingumo kompensavimo sistema, o tai reiškia, kad laikinojo nedarbingumo apmokėjimo tvarka už reabilitacijos laikotarpį jai buvo paskaičiuota, skirta ir iš Sodros biudžeto išmokėta išmoka. Laikinojo nedarbingumo išmokos apskaičiavimo tvarka ir dydis yra mažesnis nei apmokėjimas už atostogas. Ji dėl neteisėto atsakovo sprendimo patyrė žalą ir prašo priteisti 173,35 Eur – Sodros išmokėtos laikinojo nedarbingumo išmokos dydžio ir papildomų mokamų atostogų reabilitacijai išmokėto atostoginių dydžių skirtumą. Sodra į jos asmeninę sąskaitą pervedė 343,64 Eur. Nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus buhalterę, kuri ją el. paštu informavo, jog jos vienos dienos vidutinis darbo užmokestis atostoginiams skaičiuoti yra 77,08 Eur (neatskaičius mokesčių). Tai reiškia, kad už 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų reabilitacijai, jai atsakovas turėjo priskaičiuoti 770,80 Eur atostoginių (neatskaičius mokesčių). Naudojosi internetine skaičiuokle apskaičiuodama atostoginių sumą (atskaičius mokesčius), jai išmokėtina atostoginių suma turėjo būti – 516,99 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, kuria vertina kaip gautos laikino nedarbingumo išmokos iš atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą, t. y. 173,35 Eur atskaičius mokesčius (516,99 – 343,64 Eur).
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime (b. l. 42-45) nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nesutinka dėl pareiškėjos pozicijos, jog šiems santykiams taikoma ir Kolektyvinė sutartis, kuri pasirašyta po pareiškėjos siuntimo reabilitacijai gavimo (siuntimas reabilitacijai gautas 2019-11-20), taip pat atsakovas nesutinka, kad siuntimas reabilitacijai galioja 2 metus. 2019-11-20 išduotame Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma „Siuntimo tikslas: Dėl lėtinio susirgimo rekomenduojamas antirecidyvinis gydymas pagal VRM ministro įsakymą Nr. IV-762 judamojo atramos aparato pažeidimų profilio pareigūnų, buvusių pareigūnų reabilitacijos paslaugas teikiančioje įstaigoje per 2 kalendorinius metus. Galioja iki 2021-11-20.“ Pareiškėjos nuomone, nurodomas 2 kalendorinių metų terminas reiškia siuntimo galiojimo laiką, tačiau atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-03-20 įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1V-762 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, kai tai iš dalies apmokama arba neapmokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1V-203 6 punkte įtvirtinta, kad to paties sveikatos sutrikimo atveju pareigūnai gali būti siunčiami tik vienam antirecidyvinio gydymo kursui per dvejus kalendorinius metus <...>. Taigi, minėtas 2 kalendorinių metų laikotarpis yra ne siuntimo galiojimo laikas, o periodiškumas, kas kiek laiko toks siuntimas gali būti išduodamas. Atsižvelgiant į pareiškėjos išsamų teisės aktų vertinimą mano, kad pareiškėja tikslingai klaidina teismą, tuo siekdama sau turtinės naudos, arba sąžiningai klysta. Mano, kad minėto siuntimo galiojimas laikas yra ne daugiau 30 dienų, nes tokį galiojimo terminą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtino Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 13 punktas. Papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymu „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ Nr. V-50 patvirtintas „Medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiesiems teikimo specialiųjų reikalavimų aprašas“, kuriame įtvirtinta, jog pacientai į reabilitacijos skyrius siunčiami iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos poūmiu ligos periodu. Nors jokie teisės aktai konkrečiai neįvardina, koks laikotarpis laikomas poūmiu ligos periodu, tačiau medicinos praktikoje laikomasi nuomonės, kad šis laikotarpis trunka 1 mėnesį. Šiuo atveju nuo siuntimo reabilitacijai išdavimo (nuo 2019-11-20) iki užsiregistravimo reabilatacijai (2020-07-02) praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Nors pareiškėja teigia, kad ji ir anksčiau ne kartą skambino užsiregistruoti reabilitacijai į gydymo įstaigas, tai negali būti vertinama pareiškėjos naudai kaip neginčijamas įrodymas. Atsakovo nuomone, pareiškėja, pateikusi reikalavimą atlyginti turtinę žalą bei reikalaudama panaikinti įstaigos sprendimą, yra saistomas pareigos nurodyti detalizuotas bylai reikšmingas aplinkybes bei turi pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus. Šiuo atveju pareiškėja nurodo, kad „telefonu į reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas kreipiausi ne kartą iki Kolektyvinės sutarties pasirašymo. Pavyzdžiui, į Druskininkų „Dainavą“ pirmą kartą kreipiausi tik gavusi siuntimą, tačiau užregistruoti manęs nebuvo galimybių. Taip pat laikotarpiu nuo 2019-11-20 iki 2020 m. sausio mėnesio telefonu ne kartą kreipiausi į Palangos „Pušyną“. Tačiau galimybių užregistruoti mane reabilitacijai nebuvo.“ Šiuo atveju pareiškėja nenurodė, kada tiksliai kreipėsi į įstaigas norėdama registruotis reabilitacijai bei nepaaiškino, kodėl įstaigos jos neregistravo. Atsakovas neneigia galimybės, jog norimu laiku nebuvo vietų reabilitacijai (kadangi tai atsakovui nėra žinoma), tačiau nesuprantama, kaip įstaigos, teikiančios reabilitacijos paslaugas, galėjo pareiškėjos visai neužregistruoti vėlesniam laikui. Ir nors pareiškėja teigia, kad užsiregistruoti galimybės anksčiau nebuvo ir dėl 2020 m. kovo mėnesį šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos, šis teiginys vertinamas kritiškai, kadangi nuo siuntimo išdavimo iki karantino paskelbimo šalyje praėjo beveik 4 mėnesiai. Nors Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-07-17 sprendimas Nr. 14-7917 iš esmės yra teisingas ir pagrįstas, atsakovas neneigia, jog dėl žmogiškosios klaidos ir panašių atvejų įstaigoje nebuvimo, sprendime aptartos tik Kolektyvinės sutarties nuostatos, bet nepasisakyta apie Statuto nuostatų. Kaip nurodo ir pareiškėja, Statuto 60 straipsnyje įtvirtinta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisė į medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo atliekant tarnybines pareigas, taip pat prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją. Statuto 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų. Kiekvienu iš šių atvejų ministras ir statutinių įstaigų vadovai per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų. Šiuo atveju, nors tai pažodžiui nenurodyta skundžiamame Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-07-17 sprendime Nr. 14-7917, įstaigos direktorius, įvertinęs siuntimo gavimo laiką bei delstą laiką iki užsiregistravimo reabilitacijai, pasinaudojo savo diskrecijos teise bei paskatinimo tvarka nesuteikė papildomų mokamų atostogų pareiškėjai. Taip pat nurodo, kad atsakovas, gavus pareiškėjos prašymą dėl mokamų atostogų, kreipėsi į Kalėjimų departamentą 2020-07-14 raštu „Dėl Šakos kolektyvinės sutarties praktinio įgyvendinimo“ Nr. 14-7780 ir gavo Kalėjimų departamento 2020-07-24 atsakymą Nr. 1S-1837 su rekomendacija suteikti pareiškėjai papildomas mokamas atostogas, tačiau atsakovas, išsamiai įvertinęs teisinį reguliavimą, priėmė sprendimą nesivadovauti rekomendacijomis ir priėmė sprendimą pats. Kartu nurodo, kad atsakovas ir toliau palaiko Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-07-17 sprendime Nr. 14-7917 nurodytą poziciją dėl Kolektyvinės sutarties taikymo šiame ginče. Kaip buvo nurodyta skundžiamame sprendime, teisės norminiams aktams, kokiu laikytina ir Kolektyvinė sutartis, keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Mano, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos taikytinos dokumentų, išduotų po sutarties įsigaliojimo, vykdymui. Mano, kad leidus grįžtamąjį Kolektyvinės sutarties galiojimą, būtų neproporcingai pagerinta tik dalies subjektų padėtis. Nors atsakovo nuomone skundžiamas sprendimas priimtas teisėtai, vis dėlto, jei teismas spręstų, kad atsakovo priimtas sprendimas neteisėtas ir pareiškėja dėl to patyrė turtinę žalą, atsakovas su paskaičiuotu turtinės žalos dydžiu nesutinka. Pažymi, kad pareiškėjos naudotos internetinės skaičiuoklės duomenyse neatsispindi realus pareiškėjos atlyginimo dydis, pvz., nematomi duomenys, kokia atlyginimo dalis nuskaičiuojama kaip mokestis profesinei sąjungai, be to, pareiškėjos skaičiavimas iškreipia atlyginimo skaičiavimo formulę, kadangi sumos skaičiuojamos ne visam mėnesiui, o 10 dienų. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-09-10 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 14-10016 matyti, kad realus pareiškėjos gautų pajamų skirtumas turint nedarbingumo pažymėjimą, o ne naudojantis mokamomis atostogomis, yra 62,57 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 14-7917 „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“ teisėtumo bei pagrįstumo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja S. A. eina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės pareigas, yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnė. Byloje nustatyta, kad profesinės sąjungos nare pareiškėja yra nuo 2018 m. spalio 12 d. (b. l. 59, 60). 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškėjai buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro siuntimas reabilitacijai, kuriame nurodyta: ,,Galioja iki: 2021-11-20“ (b. l. 11). Pareiškėja 2020 m. liepos 3 d. pateikė prašymą suteikti jai 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų nuo 2020 m. liepos 27 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 51 straipsnio 1 dalimi bei 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties (toliau – Kolektyvinė sutartis) 67 punktu ir atsižvelgiant į Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išduotą siuntimą jos reabilitacijai (b. l. 10).
Skundžiamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 14-7917 „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2020 m. liepos 3 d. prašymą, priimtas vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 67 punktu ir 99 punktu, nurodant, jog Kolektyvinės sutarties nuostatos taikytinos dokumentų, išduotų po sutarties įsigaliojimui, vykdymui, laikantis nuomonės, kad dokumentų, išduotų iki Kolektyvinės sutarties įsigaliojimo vykdymas sutarties pagrindu prieštarauja sisteminiam teisės aktų aiškinimui, nustatančiam, kad teisės aktai atgal negalioja. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad siekdama suformuluoti vieningą Kolektyvinės sutarties įgyvendinimą, atsakovas 2020 m. liepos 14 d. raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašydamas išaiškinimo dėl Kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo vykdant iki jos įsigaliojimo išduotus dokumentus, pasiūlyta iki bus suformuota vieninga Kolektyvinės sutarties įgyvendinimo praktika, reabilitacijai naudoti kasmetinių apmokamų atostogų dalį arba pasinaudoti laikino nedarbingumo kompensavimo sistema. Atsakovas, gavęs rekomendacijas, su jomis supažindins pareiškėją ir kitus įstaigoje dirbančius profesinės sąjungos narius (b. l. 6-7).
Statuto 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad pareigūnų tarnybos santykiai reglamentuoti šiame statute. Kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos specialios su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti šiame statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Statuto 51 straipsnio 1 ir 3 dalyse (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų. Kiekvienu iš šių atvejų ministras ir statutinių įstaigų vadovai per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamos ministro nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo ministro nustatytos tvarkos dėl papildomų mokamų atostogų dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikimo, tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1V-1035 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo” pakeitimo” patvirtintas Papildomų mokamų atostogų dėl svarbių aplinkybių suteikimo tvarkos aprašas.
Vidaus tarnybos sistemos ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, kai tai iš dalies apmokama arba neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-762 (redakcija, galiojusi nuo 2019-05-16 iki 2020-12-05, toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 ir 20 punktuose nurodyta, kad pareigūnui, kuriam yra nustatomas antirecidyvinio gydymo poreikis, kai dėl jo nėra pagrindo jam išduoti elektroninį pažymėjimą, gali būti suteikiamos Vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalyje numatytos atostogos arba į Reabilitacijos įstaigą pareigūnas vyksta laisvu nuo tarnybinių pareigų vykdymo metu. Pareigūnui, kuriam yra būtina prevencinė medicininė psichologinė reabilitacija dėl aprašo priedo V skyriaus 2–5 punktuose ir 6.6–6.10 papunkčiuose nurodytų indikacijų, kai dėl jų nėra pagrindo jam išduoti elektroninį pažymėjimą prevencinei medicininei psichologinei reabilitacijai, gali būti suteikiamos Vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalyje numatytos atostogos arba į Reabilitacijos įstaigą pareigūnas vyksta laisvu nuo tarnybinių pareigų vykdymo metu.
2020 m. birželio 18 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinė sutartis (b. l. 12-23), kurios 99 ir 101 punktuose nurodyta, jog ši sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir galioja 2 metus. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinio tinklalapio Kolektyvinė sutartis buvo įregistruota ir galioja nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 18 d. (https://socmin.lrv.lt/lt/paslaugos/administracines-paslaugos/kolektyviniu-sutarciu-registras-ir-kolektyviniu-sutarciu-registravimo-tvarka).
Kolektyvinės sutarties 67 punkte numatyta, kad pareigūno, kurio narystė profesinėje sąjungoje yra ne trumpesnė kaip vieni metai, prašymu, esant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro siuntimui, siuntime numatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam negu 10 dienų, suteikiamos papildomos atostogos.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakydamas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. liepos 14 d. raštą, 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. 1S-1837 nurodė, jog ,,Kolektyvinės sutarties 67 p. iš tikrųjų nedetalizuoja, kokio pobūdžio siuntimas (gydymui, reabilitacijai, medikų konsultacijai ar pan.) turi būti išduotas, darytina išvada, kad tai gali būti bet kokio pobūdžio siuntimas, tik jame turi būti nurodytas tokio siuntimo laikotarpis. <...> Kolektyvinės sutarties 67 p. numatytą suteikiamų papildomų mokamų atostogų trukmė skaičiuojama darbo dienomis. Kalėjimų departamento nuomone, Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašte konkrečiu nurodytu atveju atitinkami teisiniai santykiai tarp Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir įstaigos pareigūnės atsiranda jai pateikus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro siuntimą ir prašymą suteikti papildomas apmokamas atostogas, t. y., galiojant 2020 m. birželio 18 d. Kolektyviniai sutarčiai, todėl Kolektyvinės sutarties 67 p., nustatančio, kad pareigūno, kurio narystė profesinėje sąjungoje yra ne trumpesnė kaip vieni metai, prašymu, esant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro siuntimui, siuntime numatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam negu 10 dienų, suteikiamos papildomos atostogos, nuostatos šiai pareigūnei turėtų būti taikomos“. Teismas visiškai sutinka su tokiu Kolektyvinės sutarties 67 punkto aiškinimu ir taikymu, dėl to papildomai nebesikartoja.
Kadangi pareiškėjos narystė profesinėje sąjungoje yra ne trumpesnė kaip vieneri metai, ji Šiaulių tardymo izoliatoriui pateikė 2020 m. liepos 3 d. prašymą dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. išduotą siuntimą reabilitacijai (kuriame nurodyta: ,,Galioja iki: 2021-11-20“), atsižvelgiant į Statuto 51 straipsnio 1 dalį, Tvarkos aprašo 9 bei 20 punktus, 2020 m. birželio 18 d. Kolektyvinės sutarties 67 punktą, kurio nuostatos pareiškėjai nagrinėjamu atveju taikytinos, atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius nepagrįstai 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 14-7917 „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl papildomų atostogų suteikimo. Taigi, atsakovas šiuo atveju netinkamai aiškino 2020 m. birželio 18 d. Kolektyvinės sutarties 67 punkto nuostatas. Kadangi pareiškėjai išduotame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. siuntime reabilitacijai yra nurodyta konkreti data – ,,Galioja iki: 2021-11-20“, teismas negali kitaip vertinti šio siuntimo galiojimo termino (laiko).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtino Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašą (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01), kurio 25 ir 26 punktuose nurodyta, kad siuntimus išduodantys ar atsakymus pateikiantys gydytojai teisės aktų nustatyta tvarka atsako už į siuntimą ar atsakymą įrašomų duomenų teisingumą, tinkamumą ir šio Aprašo pažeidimus. Apie netinkamai įformintą siuntimą ar pateiktą atsakymą turi būti informuojama ASPĮ, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas arba atsakymą pateikęs gydytojas ar asmens sveikatos priežiūros specialistas. Siunčiančioji ASPĮ privalo užtikrinti, kad netinkamai įformintas siuntimas būtų patikslintas ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pakartotinai pateiktas ASPĮ, kurioje pacientui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakymą pateikusi ASPĮ privalo užtikrinti, kad netinkamai įformintas atsakymas būtų patikslintas ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pakartotinai pateiktas ASPĮ, išdavusiai siuntimą asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti. Šiais atvejais turi būti nurodyta, kad pateikiamas siuntimas arba atsakymas yra patikslinti. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. išduotas siuntimas reabilitacijai būtų įformintas netinkamai.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nurodo, kad ji 2020 m. liepos 2 d. telefonu kreipėsi į sanatoriją „Dainava“ Druskininkuose, kur telefonu buvo užregistruota reabilitacijai nuo 2020 m. liepos 26 d. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja nedarbingumą turėjo nuo 2020-07-24 iki 2020-07-27 ir nuo 2020-07-28 iki 2020-08-07, VSDVF (toliau – ir Sodra) pareiškėjai pervedė 343,64 Eur išmoką (b. l. 35, 36). Taigi, byloje nėra ginčo, kad pagal išduotą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. siuntimą reabilitacijai, pareiškėja buvo nuvykusi į reabilitacijos įstaigą (sanatoriją), kur gavo gydymą, o reabilitacijos įstaiga (sanatorija) suteikė paslaugas pagal pastarąjį siuntimą. Taigi, reabilitacijos įstaigai (sanatorijai) nekilo abejonių dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. išduoto siuntimo galiojimo termino (laiko).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. išduotame Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma „Siuntimo tikslas: Dėl lėtinio susirgimo rekomenduojamas antirecidyvinis gydymas pagal VRM ministro įsakymą Nr. IV-762 judamojo atramos aparato pažeidimų profilio pareigūnų, buvusių pareigūnų reabilitacijos paslaugas teikiančioje įstaigoje per 2 kalendorinius metus. Galioja iki 2021-11-20.“ Atsakovo nuomone, minėtas 2 kalendorinių metų laikotarpis yra ne siuntimo galiojimo laikas, o periodiškumas, kas kiek laiko toks siuntimas gali būti išduodamas. Atsakovas mano, kad minėto siuntimo galiojimas laikas yra ne daugiau 30 dienų, nes tokį galiojimo terminą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtino Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 13 punktas. Teismas pažymi, kad šie argumentai nebuvo nurodyti skundžiamame sprendime, netenkinant pareiškėjos prašymo dėl papildomų atostogų suteikimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009 ir kt.). Teismui konstatavus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 14-7917 nėra pagrįstas bei teisėtas, atsakovo teismui pateiktame atsiliepime nurodyti motyvai, kuriais, be kita ko, yra grindžiamas ir skundžiamas sprendimas, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs skundžiamą atsakovo sprendimą, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus byloje skundžiamą sprendimą, nustatyta. Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, sprendžia, jog ginčijamas sprendimas nėra teisėtas, nes atsakovas netinkamai aiškino 2020 m. birželio 18 d. Kolektyvinės sutarties 67 punkto nuostatas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), neįvertino ir nesivadovavo Statuto 51 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų, nors pareiškėja prašyme dėl papildomų atostogų suteikimo rėmėsi šia Statuto nuostata, taip pat neįvertino ir nesivadovavo Tvarkos aprašo 9 bei 20 punktais. Pastarosios aplinkybės neneigia ir atsakovas, nurodydamas, kad dėl žmogiškosios klaidos ir panašių atvejų įstaigoje nebuvimo, sprendime aptartos tik Kolektyvinės sutarties nuostatos, bet nepasisakyta apie Statuto nuostatų. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir šiuo pagrindu naikintinas.
Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Remiantis šia nuostata, taip pat yra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 173,35 Eur sumą, kurią sudaro Sodros išmokėtos laikinojo nedarbingumo išmokos dydžio ir papildomų mokamų atostogų reabilitacijai išmokėtinų atostoginių dydžio skirtumas. Nurodė, kad Sodra į jos asmeninę sąskaitą pervedė 343,64 Eur. Nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus buhalterę, kuri ją el. paštu informavo, jog jos vienos dienos vidutinis darbo užmokestis atostoginiams skaičiuoti yra 77,08 Eur (neatskaičius mokesčių). Tai reiškia, kad už 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų reabilitacijai, jai atsakovas turėjo priskaičiuoti 770,80 Eur atostoginių (neatskaičius mokesčių). Naudojosi internetine skaičiuokle apskaičiuodama atostoginių sumą (atskaičius mokesčius), jai išmokėtina atostoginių suma turėjo būti – 516,99 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, kuria vertina kaip gautos laikino nedarbingumo išmokos ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą, t. y. 173,35 Eur atskaičius mokesčius (516,99 – 343,64 Eur).
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius nurodė, kad pareiškėjos naudotos internetinės skaičiuoklės duomenys neatsispindi realaus pareiškėjos atlyginimo dydžio, pvz., nematomi duomenys, kokia atlyginimo dalis nuskaičiuojama kaip mokestis profesinei sąjungai, be to, pareiškėjos skaičiavimas iškreipia atlyginimo skaičiavimo formulę, kadangi sumos skaičiuojamos ne visam mėnesiui, o 10 dienų; Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-09-10 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 14-10016 matyti, kad realus pareiškėjos gautų pajamų skirtumas turint nedarbingumo pažymėjimą, o ne naudojantis mokamomis atostogomis, yra 62,57 Eur. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjos naudotos internetinės skaičiuoklės duomenys nėra tikslūs.
Į bylą pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-09-10 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 14-10016 (b. l. 54), kurioje nurodytas pareiškėjai faktiškai sumokėtas darbo užmokestis atskaičius mokesčius (1453,81 Eur) ir vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius (1860,02 Eur) 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, taip pat nurodytas pareiškėjos gautos laikino nedarbingumo išmokos ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumas. Pažymoje nurodyta, kad 1860,02 Eur – 1453,81 Eur = 406,21 Eur, 406,21 Eur – 343,64 Eur = 62,57 Eur. Nors pareiškėja neginčija atsakovo pažymoje nurodytos 62,57 Eur sumos, t. y. nenurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius 62,57 Eur sumą apskaičiavo netinkamai, teismas pažymi, kad atsakovo pažymoje (b. l. 54) nurodyta 62,57 Eur suma nėra tiksli, kadangi norit apskaičiuoti tiksliai gautos laikino nedarbingumo išmokos ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą, reikia turėti duomenis apie pareiškėjai Sodros priskaičiuotą visą laikinojo nedarbingumo išmoką neatskaičius mokesčių, neužtenka vien tik duomenų, kokia suma buvo pervesta pareiškėjai į banko sąskaitą. Taip pat skaičiuojant atostoginių dydį reikia atsižvelgti į trijų paskutinių dirbtų mėnesių priskaičiuoto darbo užmokesčio (su mokesčiais) sumą (šiuo atveju aktualu šių metų balandžio, gegužės, birželio mėnesių priskaičiuotas darbo užmokestis pareiškėjai), o iš pažymos (b. l. 54) ir kitos pažymos apie vienos dienos vidutinį darbo užmokestį Nr. 14-10496 (b. l. 62-63) nematyti, kad skaičiavimai būtų daryti atsižvelgiant į pareiškėjos trijų paskutinių dirbtų mėnesių priskaičiuoto darbo užmokesčio (su mokesčiais) sumą. Kadangi buvo nustatyta, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti papildomų mokamų atostogų yra neteisėtas ir naikintinas, pareiškėją ir Šiaulių tardymo izoliatorių sieja darbo teisiniai santykiai, Šiaulių tardymo izoliatorius įpareigotinas per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai S. A. jos laikino nedarbingumo išmokos (už laikotarpį nuo 2020-07-24 iki 2020-07-27 ir nuo 2020-07-28 iki 2020-08-07) ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1127-525/2018).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 – 133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos S. A. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 14-7917 „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“.
Įpareigoti atsakovą Šiaulių tardymo izoliatorių per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai S. A. jos laikino nedarbingumo išmokos (už laikotarpį nuo 2020-07-24 iki 2020-07-27 ir nuo 2020-07-28 iki 2020-08-07) ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą.
Likusią pareiškėjos S. A. patikslinto skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Laisvutė Kartanaitė
Žanas Kubeckas
Jarūnė Sedalienė