Administracinė byla Nr. eA-2058-492/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00871-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“, uždarosios akcinės bendrovės „Friskas“, uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“, uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“, uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Kasparlita“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą; 2) VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 6 d. sprendimą; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, teritorinis registratorius priėmė 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą netenkinti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymo, kuriuo pakartojo minėtu LVAT sprendimu panaikintų sprendimų argumentus. Pareiškėjai apskundė teritorinio registratoriaus sprendimą Komisijai, kuri 2020 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o Komisijos sprendimas naikintinas ir dėl to, kad ji vadovavosi aplinkybėmis, kuriomis teritorinis registratorius nesivadovavo nei priimdamas sprendimą dėl pareiškėjų prašymo ištaisyti klaidą, nei priimdamas sprendimą registruoti žymą.
3. Pareiškėjai nurodė, kad LVAT nustatė ir teritorinis registratorius 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pakartojo, jog iš Juridinių asmenų registro duomenys buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registrą automatiniu būdu, netikrinant, ar konkretūs duomenys gali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą pagal jo duomenis. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad to neneigė ir Komisija. Pareiškėjų teigimu, aplinkybė, kad pastato savininkai galėjo ir gali susitarti dėl įvairių jo administravimo būdų ir formų, nereiškia tų savininkų susitarimo, tuo pačiu pagrindo registruoti bet kokią žymą apie pastato administravimą. Pareiškėjai pažymėjo, kad iš pateiktų pastato nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) yra ne gyvenamasis daugiabutis, o gamybinis pastatas.
4. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas turėjo nustatyti, jog Pastato patalpų savininkai sudarė susitarimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio reikalavimus, o ne vien tai, kad kažkas iš tų savininkų ar jų dalis nusprendė įsteigti tokią bendriją. Pastato patalpų savininkai susitarimo įsteigti bendriją nėra sudarę, jie niekada nesutiko, kad dalies savininkų įsteigta Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) administruotų pastatą. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad atsakovas pripažino, jog be Bendrijos įsteigimo fakto neturi jokių kitų dokumentų apie pastato patalpų savininkų valią dėl pastato administratoriaus skyrimo.
5. Pareiškėjų teigimu, Komisija nepagrįstai atmetė jų skundą, be faktinio ir teisinio pagrindo išplėtė teritorinio registratoriaus sprendimą, o teritorinis registratorius netyrė, kas įsteigė Bendriją, ir ar pastato bendraturčiai buvo sudarę kokią nors sutartį. Teritoriniam registratoriui vienintelis pagrindas registruoti žymą buvo Bendrijos pirmininko prašymas vadovautis Juridinių asmenų registro duomenimis ir atlikti automatinį duomenų perkėlimą į nekilnojamojo turto registrą. Teritorinis registratorius tą ir padarė, todėl pareiškėjai darė išvadą, kad toks jo veiksmas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
6. Pareiškėjai pažymėjo, kad Komisijos sprendime nurodomos aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (toliau – ir Įstatymas) išplėstinio taikymo, tačiau teritorinio registratoriaus sprendime registruoti žymą ir dėl pareiškėjų prašymo ištaisyti klaidą nėra nurodomos jokios aplinkybės, kad žymos registravimas būtų siejamas su Įstatymo taikymu fakultatyviniais pagrindais – dėl to sutarus pastato bendraturčiams, todėl tokie argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad byloje pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog Pastatas neturi tos paskirties, kuri nurodoma Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, Pastatas yra savarankiškas ir niekaip nesusijęs su jokiu daugiabučiu gyvenamuoju namu. Pareiškėjai pažymėjo, kad skirtingiems statiniams taikomas skirtingas Įstatymo teisinis reglamentavimas, todėl Įstatymas netaikytinas vienodai visiems statiniams. Pareiškėjai nurodė, kad faktiškai nebuvo registruotos žymos juridinio fakto turinį sudarančių aplinkybių. Pareiškėjų teigimu, atsakovas nekreipė dėmesio į Pastato duomenis Nekilnojamojo turto registre (kad jis nėra daugiabutis gyvenamasis namas) ir netinkamai taikė Įstatymą, be pagrindo pirmenybę teikė Juridinių asmenų registro duomenims, jų netikrindamas. Pareiškėjai nurodė, kad Pastato paskirtis yra registruota Nekilnojamojo turto registre ir yra būtent jo duomuo, kuriuo atsakovas pirmiausiai ir turėjo vadovautis, registruodamas juridinį faktą.
7. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Bendrija Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. buvo įregistruota J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymo ir Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintų dokumentų pagrindu. Notarė, 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinusi kitos paskirties pastato savininkų bendrijos įstatus, konstatavo, kad Bendrija įsteigta vadovaujantis Įstatymu. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrija įsteigta įgyvendinti Pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, vadovaujantis Įstatymu, tai yra nurodyta notarės patvirtintuose Bendrijos steigimo dokumentuose. Minėti dokumentai yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų argumentai, jog teritorinis registratorius netyrė, kas Bendriją įsteigė, ar pastato bendraturčiai (patalpų savininkai) buvo sudarę kokią nors sutartį dėl tokio administravimo, kaip tai numato CK 4.75 straipsnis, yra susiję su Bendrijos steigimo teisėtumo kvestionavimu. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentu, kad juridinį faktą patvirtinančio dokumento, nustatyto Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, nebuvimas yra pagrindas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, taisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintas nebaigtinis dokumentų sąrašas, o šio straipsnio 10 punktas kaip juridinį pagrindą nurodo kitus įstatymų nustatytus dokumentus. Atsakovas darė išvadą, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“, neturėjo jokio pagrindo, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, taisyti klaidą – pakeisti savo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą įregistruoti žymą apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją. Atsakovo teigimu, tiek teritorinis registratorius, tiek Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, atsižvelgė į LVAT sprendime nurodytus argumentus, įvertino Bendrijos steigimo dokumentuose nurodytus duomenis ir teisės aktus bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
11. Bendrija nurodė, kad egzistuoja žymos Nekilnojamojo turto registre įregistravimo teisinis pagrindas – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta Bendrija, kurios steigimo dokumentus patvirtino Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. D., vėliau (2015 m. balandžio 13 d.) Bendrijos įregistravimas Juridinių asmenų registre J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymo ir notarės patvirtintų dokumentų pagrindu. Bendrijos steigimo dokumentai ir įregistravimas Juridinių asmenų registre nėra panaikinti, nuginčyti ar pripažinti negaliojantys kitais pagrindais, byloje nėra ginčijamas Bendrijos įsteigimo teisėtumas. 2015 m. balandžio 10 d. Bendrijos atstovas pateikė prašymą registruoti žymą Nekilnojamojo turto registre, o iki žymos įregistravimo 2015 m. balandžio 14 d. Pastato registro duomenyse nebuvo žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių. Bendrija darė išvadą, kad žyma Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta egzistuojant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui. Bendrijos teigimu, žyma Nekilnojamojo turto registre atitinka pirminius dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, ir nėra jokios klaidos. Bendrija pažymėjo, kad ji buvo teisėtai įsteigta, įregistruota viešajame registre, nei vienas iš Pastato patalpų savininkų nekėlė Bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimų, nesikreipė dėl jų į teismą.
12. Bendrija paaiškino, jog Pastatas, kurio paskirtis yra gamybos pramonės, taip pat patenka į Įstatymo vartojamą „kitos paskirties“ pastato sąvoką, dėl to Pastatui galėjo būti taikomas šis įstatymas, nes toks pastatas patenka į Įstatymo reguliavimo apimtį. Bendrija pažymėjo, kad tai, jog Bendrija įsteigta įgyvendinti Pastato patalpų savininkų teises ir pareigas bei kad Bendrija įsteigta vadovaujantis Įstatymu, yra nurodyta notarės patvirtintuose Bendrijos steigimo dokumentuose, kurie galioja ir nėra nuginčyti. Bendrijos teigimu, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės kvestionuoti kompetentingų subjektų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų Bendrijos steigimo dokumentų.
13. Bendrija atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1105-577/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-31261-1097/2019, pažymėjo, kad pareiškėjų skunde pateikiamą poziciją paneigia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Bendrija darė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis aktualiomis teisės normomis, pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pakankamai motyvuoti, iš esmės nurodant esminius sprendimo priėmimo motyvus.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikino VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą, Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir įpareigojo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą. Teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš atsakovo VĮ Registrų centras pareiškėjams UAB „Vitropolis“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „Friskas“ po 334,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pareiškėjams UAB „OSKV“ ir UAB „KASPARLITA“ po 231,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė Bendrijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
15. Teismas, nagrinėdamas byloje kilusį ginčą dėl sprendimų, kuriais atsisakyta taisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pašalinant įregistruotą žymą apie juridinį faktą (bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymas / administravimas per įsteigtą bendriją) teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad aptariamas byloje ginčo objektas yra gamybinis pastatas, kurio pagrindinė paskirtis – gamybos, pramonės, 6 aukštų, bendras plotas 21 925,52 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro 853,06 kv. m (apie 4 proc. pagal plotą), Pastate yra kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 10 gyvenamosios paskirties ir 38 negyvenamosios paskirties patalpos. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 2015 m. balandžio 10 d. buvo gautas J. V. prašymas Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendriją. Kartu su šiuo prašymu J. V. teritoriniam registratoriui pateikė Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintus dokumentus. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtino 2015 m. balandžio 10 d. prašyme surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad šį juridinį asmenį galima registruoti, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytos aplinkybės. J. V. teritoriniam registratoriui 2015 m. balandžio 10 d. pateikė dar vieną prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją.
16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 39 punktu ir pažymėjo, kad VĮ Registrų centro teritorinis padalinys, išnagrinėjęs J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymą bei jam pateiktus notaro patvirtintus dokumentus, vadovaudamasis Nuostatų 42 punktu, Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. įregistravo Bendriją. Taip pat Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – Pastato, registro įraše 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Bendriją.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovas teritoriniam registratoriui pateikė 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše išregistruoti klaidingai 2015 m. balandžio 14 d. įregistruotą žymą apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo 2017 m. sausio 5 d. prašymą, 2017 m. sausio 19 d. priėmė pirminį sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-1646, kuriuo atsisakė keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai, nesutikdami su teritorinio registratoriaus 2017 m. sausio 19 d. priimtu sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-1646, skundė jį Komisijai, kuri 2017 m. kovo 16 d. pirminiu sprendimu Nr. cspr1-64 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2017 m. sausio 19 d. priimtą sprendimą. Pareiškėjai šiuos sprendimus skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3414-811/2017 pareiškėjų skundą atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir įpareigojo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų teritoriniam registratoriui teiktą 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“.
18. Teismas nurodė, kad teritorinis registratorius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“ ir 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą pareiškėjų prašymą atmesti. Pareiškėjai, nesutikdami su teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu, pateikė 2019 m. gruodžio 27 d. skundą Komisijai, kuri 2020 m. vasario 6 d. priėmė skundžiamą sprendimą palikti teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistu.
19. Teismas vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 85, 95 punktais, pažymėjo, kad LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019 nurodė, jog Nuostatai nustato daiktinių teisių ir su šių daiktinių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimo tvarką, tačiau registravimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registratorius, atmesdamas pareiškėjų prašymą taisyti klaidą ir išregistruoti / panaikinti žymą apie daikto valdymą per įsteigtą bendriją, iš esmės rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu bei Įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi.
20. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytoje nutartyje LVAT taip pat buvo nurodęs, jog duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą yra savarankiškas veiksmas (ir / ar sprendimas), kuris negali būti atliekamas automatiniu būdu, t. y. netikrinant, ar toks veiksmas gali būti atliktas, ar įstatyme yra numatytas pagrindas šį veiksmą atlikti. Veiksmai, kuomet vieno registro duomenys perkeliami į kitą viešą registrą netikrinant, ar konkretūs duomenys gali būti įrašyti į kitą registrą, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais viešojo administravimo prasme. Todėl teismas darė išvadą, kad, nors atsakovas nurodė skundžiamuose sprendimuose teisinį registro duomenų įrašymo pagrindą, t. y. skundžiami sprendimai atitinka teisėtumo reikalavimą, tačiau, neatlikus savarankiško faktinių registravimo Nekilnojamojo turto registre duomenų ir aplinkybių vertinimo, skundžiami sprendimai negali būti laikomi pagrįstais.
21. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsniu, 12 straipsnio 8 punktu, 15 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 20 punktu, 22 straipsnio 7, 10 punktais, 23 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 1, 2, 6–8 punktais, Nuostatų 60 punktu, pažymėjo, kad vienintelė absoliuti daiktinė teisė, iš kurios išvedamos kitos daiktinės teisės, yra nuosavybės teisė. Turto administravimas yra išvestinė daiktinė teisė (viena iš jų), kuria įgyvendinama nuosavybės teisė. Turto administravimas gali atsirasti teismo nutarties, įstatymo, sandorio ar administracinio akto pagrindu (CK 4.236 str. 2 d.). Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad turto administravimas atsirado ir atitinkamai žyma apie tai registre padaryta įstatymo pagrindu.
22. Teismas vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 6 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsniu, CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, 4.75 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad, įgyvendinant CK numatytą bendro daikto valdymo visų bendraturčių sutikimu nuostatą, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas visų savininkų informavimas apie bendrijos steigimo ir turto valdymo per bendriją iniciatyvą. Teismas pažymėjo, kad kitoks nurodytų nuostatų aiškinimas neatitiktų aukštesnės galios teisės akte – CK, nustatyto bendrojo daikto valdymo savininkų sutarimu (su jų žinia, juos informavus) teisinio režimo, nuosavybės teisės neliečiamumo ir jos apsaugos.
23. Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre registruojant išvestinę daiktinę teisę – turto administravimą, turi būti patikrintas šios daiktinės teisės atsiradimo faktinis pagrindas, t. y., ar su visų bendro daikto, kuriam prašoma įregistruoti žymą apie daikto administravimą, savininkų žinia (juos informavus) nustatytas bendros nuosavybės objekto administravimas. Teismo vertinimu, nei Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo, nei Nuostatų 95 punkto nuostatos neduoda pagrindo išvadai, kad duomenys apie bendrijos įsteigimą neturi būti tikrinami sprendžiant dėl kitame registre (Nekilnojamojo turto registre) kaupiamų duomenų pildymo, įrašymo ar tikslinimo, įvertinus prašomos registruoti daiktinės teisės ar juridinio fakto apie daiktinę teisę esmės ir atsiradimo pagrindų bei nuosavybės teisės, iš kurios ji išvedama, turinio, savininkų daugeto valios (įrodymų apie valios išreiškimą ar galimybės išreikšti valią suteikimą). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017).
24. Teismas nustatė, kad aptariamas bendras daiktas turi 48 patalpas, kurios priklauso skirtingiems savininkams. Iš Bendrijos steigiamojo susirinkimo 2014 m. gruodžio 10 d. protokolo Nr. 1 teismas nustatė, kad nurodomas patalpų skaičius 46, kurių 29 patalpų savininkai pritaria Bendrijos steigimui. Iš steigiamajame susirinkime dalyvavusių savininkų sąrašo teismas nustatė, kad dalyvavo 28 skirtingų patalpų savininkai (vienos patalpos savininkai registruoti atskirai dalyvių sąraše). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog kiti bendro daikto savininkai buvo informuoti apie iniciatyvą steigti bendriją ir per bendriją administruoti bendrą daiktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad steigiamojo susirinkimo protokole padarytas įrašas apie tai, jog visi bendro daikto savininkai informuoti apie iniciatyvą steigti bendriją (skelbimų lentoje ir asmeniniais pranešimais), nėra patvirtintas rašytiniais ar kitokiais patikimais įrodymais, pareiškėjai tokias aplinkybes neigia, Bendrija šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei teismui, nei registro tvarkytojui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad gamybinio pastato butų ir kitų patalpų savininkų sąrašas yra be savininkų parašų, pranešimas apie steigiamąjį susirinkimą ir pranešimo visiems bendraturčiams paskelbimo ar išsiuntimo įrodymų byloje nėra pateikta.
25. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į LVAT praktiką, nustatė, kad Bendrija Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. buvo įregistruota J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymo ir Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintų dokumentų pagrindu. Bendrijos įstatuose numatyta, kad Bendrija yra steigiama įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Teismas pažymėjo, kad Bendrija įsteigta steigimo procese dalyvaujant ne visiems pastato savininkams (tiksliau, nesant duomenų apie visų bendrasavininkių įtraukimą į steigimo procesą), Bendriją gamybos ir pramonės paskirties pastate įsteigę iš esmės fiziniai asmenys nuosavybės teise valdo nedidelį pastato plotą, t. y. apytikriai iki 5 proc.
26. Teismas darė išvadą, kad, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuomet apie 95 proc. bendro daikto nuosavybės teisę turintys savininkai nebuvo įtraukti į turto administravimo per Bendriją nustatymo procedūrą (nesant tokių duomenų ir jų nepareikalavus), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepaprašius pašalinti nurodytų netikslumų ar papildomų duomenų, įvertinus prašomos įregistruoti (ištaisyti) žymos apie juridinį faktą esmę ir atsiradimo pagrindus (sandoris, kuriuo sutariama dėl bendro daikto valdymo per bendriją), skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta taisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre apie visam bendram daiktui įregistruotą turto administravimą per bendriją, negali būti laikomi pagrįstais. Vien tai, kad Bendrijos įstatuose nurodomas Bendrijos steigimo tikslas, konkretus administruojamas turtas, nenustačius visų šio bendro turto savininkų informavimo apie planuojamą turto administravimą per bendriją (ar įtraukimą į šį procesą) fakto, teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog registro tvarkytojas nepadarė klaidos, registruodamas visam bendram daiktui turto administravimo per bendriją būdą, neturėdamas tokių duomenų (t. y. kad visi daikto savininkai dėl to sutarė ar kad steigiamajame susirinkime, esant informuotiems visiems daikto savininkams, didžioji savininkų dalis sutarė). Teismas konstatavo, kad tokia situacija atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytą klaidų registro duomenyse šalinio institutą, leidžiantį registro tvarkytojui tikslinti, ištaisyti duomenis, kurie neatitinka jam pateiktų dokumentų. Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenumato, jog daliai savininkų susitarus dėl bendro daikto administravimo būdo galima būtų tokius duomenis registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip susitarimą dėl bendro daiktų administravimo būdo (darant žymą apie tokį juridinį faktą).
27. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka Bendrijos steigimo dokumentai atleido Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją nuo pareigos darant pokyčius nekilnojamojo daikto registro duomenyse savarankiškai įvertinti duomenis, sudarančius pagrindą registruoti juridinius faktus, kadangi nagrinėjant pareiškėjų prašymą Juridinių asmenų registro duomenys vertintini visų duomenų, reikšmingų daryti pokyčius Nekilnojamojo turto registro duomenyse, visumoje. Teismas nesutiko su atsakovu, kad daiktinės teisės ar juridinio fakto įregistravimui reikšmingų duomenų tikrinimas laikytinas Bendrijos steigimo teisėtumo kvestionavimu. Teismo teigimu, tai, kad kai kurie Bendrijos steigimo aspektai svarbūs sprendžiant dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimo ir vertintini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo savarankiškai, nesudaro pagrindo teigti apie Bendrijos steigimo kvestionavimą.
28. Teismas nesutiko su Bendrijos teiginiais, kad atsiliepime nurodytose civilinėse bylose buvo konstatuotas turto valdymo per bendriją teisėtumas, kadangi nurodytose bylose nagrinėjimo dalyką sudarė skolos už faktinį bendro daikto bendrojo naudojimo objektų administravimą priteisimas bei sutarties, sudarytos tarp bendrijos ir de facto (faktiškai, iš tikrųjų) namo administratoriaus ginčijimas, o ne turto valdymo, kaip išvestinės daiktinės teisės, teisėtumas. Be to, teismai nurodytose civilinėse bylose rėmėsi ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurių įrašymą pareiškėjai laiko klaida ir prašo ištaisyti, juos pašalinant iš registro. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro ne Juridinių asmenų registro priimti sprendimai, o Nekilnojamojo turto registro sprendimai.
29. Teismas nurodė, kad tinkamas (visapusiškai ir išsamiai įvertinus duomenis) 2017 m. pareiškėjų prašymo išnagrinėjimas svarbus ir tuo aspektu, kad vienam daiktui galima nustatyti tik vieną administravimo būdą ir įsteigti administruoti tik vieną bendriją, o bendro turto išlaikymas, mokesčių ir rinkliavų mokėjimas vykdomas proporcingai turimai turto daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad nei Įstatymas, nei CK nuostatos nenumato, jog dalis savininkų gali būti nušalinta nuo bendro turto administravimo per bendriją klausimų svarstymo. Teismas pažymėjo, kad įregistruota Bendrija sudarė prielaidas svarstyti dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre apie juridinį faktą (turto administravimą) įrašymo, tačiau pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai vertinamas duomenų apie bendrijos įsteigimą pakankamumas išvestinei daiktinei teisei (žymai apie juridinį faktą dėl turto administravimo per bendriją) įregistruoti. Teismas darė išvadą, kad, atsižvelgus į teisės normų aiškinimą, Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymo ypatumus, turto administravimo kaip išvestinės daiktinės teisės atsiradimo pagrindus ir kitas aplinkybes, susijusias su bendru daiktu, vien juridinių asmenų registro duomenys nebuvo pakankami viso turto administravimui per bendriją (žymai apie bendrojo naudojimo objektų valdymą per įsteigtą bendriją) įregistruoti.
30. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2, 8.17, 8.18, 9 punktais ir darė išvadą, kad pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (įskaitant 22,50 eurų žyminį mokestį) neviršija rekomenduojamų dydžių vidurkio. Teismas nenustatė pagrindų mažinti priteistinas sumas.
III.
31. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
32. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujasi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog teritorinio registratoriaus 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo nei vienos Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įvardintos aplinkybės, įpareigojančios teritorinį registratorių atsisakyti įregistruoti žymą apie įsteigtą Bendriją, t. y. Nekilnojamojo turto registre gamybinio pastato registro įraše 2015 m. balandžio 14 d. nebuvo įregistruotų žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių.
33. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai išplėtė VĮ Registrų centro teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ribas, nurodydamas, kad, nagrinėdamas asmens prašymą įregistruoti žymą apie įsteigtą Bendriją, teritorinis registratorius turėjo vertinti šios Bendrijos steigimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. vertinti, ar pareiškėjai tinkamai buvo informuoti apie Bendrijos steigiamąjį susirinkimą, ar jie sutiko, kad būtų įsteigta Bendrija, ir pan. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neprivalo tikrinti, ar duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą nepažeidžia kitų asmenų teisių, nes tai nėra šios institucijos kompetencija. Ši institucija tik registruoja įstatyme nustatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše apie juridinius faktus, kurių registravimą nustato įstatymas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 1, 2 d.). Atsakovas pažymi, kad teismas žymos apie įvykusį juridinį faktą – įsteigtą Bendriją, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 1 d., 2 d. 20 p., Nuostatų 85, 95 p.) nepagrįstai prilygino daiktinių teisių, įvardintų CK ketvirtosios knygos II dalyje, registravimui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 str.), todėl padarė nepagrįstas išvadas.
34. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė, 2015 m. balandžio 10 d. patvirtinusi Bendrijos steigimo dokumentus, konstatavo, jog juridinio asmens steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos bei atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytos aplinkybės (Įstatymo 6 str. 6 d.), ir daro išvadą, kad notarė patikrino, ar Bendrijos steigiamasis susirinkimas buvo sušauktas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., ar visiems butų ir kitų patalpų savininkams buvo pranešta apie Bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą, ar Bendrijos steigiamajame susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų savininkų, ar Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimti susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (Įstatymo 6 str. 1–3 d.).
35. Atsakovas nurodo, kad nei viename teisės akte nėra normų, įpareigojančių Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, priimant sprendimą dėl Nekilnojamojo turto registre duomenų apie įvykusį juridinį faktą – įsteigtą Bendriją, paviešinimo, reikalauti duomenų, nurodytų teismo sprendime. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad net ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris registruoja juridinius asmenis, jų duomenis, tais atvejais, kai šio registro tvarkytojui pateikiami steigimo dokumentai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 54 punkte nustatyta tvarka patvirtinti notaro, jam nesuteikta teisė tikrinti tokių duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams (Nuostatų 59 p.). Atsakovas daro išvadą, kad teismas notaro įvertintų ir patvirtintų juridinio asmens steigimo dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams analizę be jokio teisinio pagrindo įvardino kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą.
36. Atsakovas pažymi, kad būtent notaras, patvirtinęs Bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, konstatavo, jog yra įvykdyti visi Bendrijos steigimui privalomi Bendrijų įstatyme nurodyti reikalavimai. VĮ Registrų centro pakartotinis Bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo ir informavimo apie šį susirinkimą procedūrų vertinimas būtų notaro patvirtintų dokumentų ir notaro atliktų veiksmų vertinimas, o tai viršytų įstatyminės kompetencijos ribas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrijos steigimo metu buvo įtvirtintas ir vėliau notaro patvirtintas faktas, jog Bendrijai suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl pastato administravimo būdo, todėl teismo išvada, kad notaras, tvirtindamas Bendrijos steigimo dokumentus (Įstatus), netikrino ir netvirtino administravimo atsiradimo teisėtumo, nepagrįsta. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie įsteigtą Bendriją neatitinka pateiktų dokumentų, nes notaro patvirtintuose Bendrijos įstatuose nurodyti duomenys atitinka duomenis, įrašytus į Nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.).
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
38. Bendrija nurodo, kad teismas peržengė pareiškėjų reikalavimų ribas, kadangi byloje pareiškėjai nekėlė Bendrijos steigimo teisėtumo klausimo. Teismas nurodė, kad Bendrija apie tai, jog visi bendro daikto savininkai informuoti apie iniciatyvą steigti bendriją patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau Bendrija pažymi, jog administracinis teismas, būdamas aktyvus ir matydamas, jog teisingam bylos išnagrinėjimui trūksta dokumentų ar duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių teismo nurodytas aplinkybes, turėjo teisę įpareigoti Bendriją pateikti papildomus dokumentus. Bendrija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčijama žyma Nekilnojamojo turto registre atlikta egzistuojant teisiniam pagrindui: Įstatymo 8 str. 1 ir 5 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str., 15 str. 2 d. 20 p., 23 str. 1 d., Nuostatų 85, 95 p., taip pat ir faktiniam pagrindui: įstatymų nustatyta tvarka buvo įsteigta Bendrija; Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė 2015 m. balandžio 10 d. patvirtinto Bendrijos steigimo dokumentus; 2015 m. balandžio 13 d. Bendrija buvo įregistruota Juridinių asmenų registre J. V. 2015 m. balandžio 10 d. prašymo ir Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintų dokumentų pagrindu; Bendrijos steigimo dokumentai ir / ar įregistravimas Juridinių asmenų registre nėra panaikinti, nuginčyti ar pripažinti negaliojantys kitais pagrindais; Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė, 2015 m. balandžio 10 d. patvirtinusi 2014 m. gruodžio 10 d. Bendrijos įstatus, konstatavo, kad Bendrija teisėtai įsteigta vadovaujantis Įstatymu; Bendrijos atstovas 2015 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą registruoti žymą Nekilnojamojo turto registre; iki žymos įregistravimo 2015 m. balandžio 14 d. Pastato registro įraše nebuvo padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių.
39. Bendrija pažymi, kad ginčijama žyma Nekilnojamojo turto registre atitinka pirminius dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl nebuvo ir nėra jokios klaidos. Bendrijos teigimu, Bendrija buvo teisėtai įsteigta, buvo išlaikytos visos privalomos teisės aktų procedūros ir įregistruota viešajame registre. Nei vienas iš Pastato patalpų savininkų nekėlė Bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimų, nesikreipė dėl to į teismą. Bendrija pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį, jis atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Jokie teisės aktai nenumato teismo nurodytos tikrinimo pareigos VĮ Registrų centrui registruojant tokio pobūdžio žymą. Be to, Bendrijos steigimo atitikimą teisės aktams patvirtino steigimo dokumentus tvirtinusi notarė, o steigimo dokumentai nebuvo pakeisti, nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Bendrija daro išvadą, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo dar kartą atlikti notaro įvertintų ir patvirtintų juridinio asmens steigimo dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams analizę.
40. Pareiškėjai UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“ ir UAB „Kasparlita“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
41. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis neleidžia jokios automatinės registracijos, pati teisės norma nėra pagrindas registruoti žymą. Ši teisės norma nėra nurodyta ir tarp žymos registracijos pagrindų. Pareiškėjų teigimu, pranešimas yra tik pagrindas pradėti tyrimą dėl atitinkamos žymos registravimo, kuris atliekamas pagal daiktinėms ir susijusioms teisėms registruoti nustatytą tvarką Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjai pažymi, kad šio tyrimo metu turėjo būti nustatyti įstatymuose numatyti pagrindai žymai registruoti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs Juridinių asmenų registro pranešimą apie Bendrijos įregistravimą, turėjo patikrinti, ar yra daikto (Pastato) bendraturčių sprendimas dėl to daikto administravimo ir ar Bendrija jų paskirta Pastato administratoriumi. Pareiškėjai nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas jokio bendraturčių sprendimo neturėjo, todėl ir nebuvo pagrindo registruoti jokių administravimo teisių į Pastatą. Bendraturčiai niekada nesvarstė ir nepriėmė jokio sprendimo dėl Pastato administravimo būdo, Bendrijos paskyrimo Pastato administratoriumi. Aplinkybė, kad dalis Pastato patalpų savininkų įsteigė Bendriją jų teisių realizavimui ir sutarė taikyti jos veiklai Įstatymą, savaime nereiškia administravimo Pastatui nustatymo. Pareiškėjai pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog vienintelė absoliuti daiktinė teisė, iš kurios išvedamos kitos daiktinės teisės, yra nuosavybės teisė, kad turto administravimas yra išvestinė daiktinė teisė (viena iš jų), kuria įgyvendinama nuosavybės teisė, kad turto administravimas gali atsirasti teismo nutarties, įstatymo, sandorio ar administracinio akto pagrindu (CK 4.236 str. 2 d.). Pareiškėjai pažymi, kad Įstatymas nenustato naujų bendraturčių bendrų sprendimų priėmimo taisyklių ir šis įstatymas priverstine tvarka taikomas tik konkretiems pastatams – daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir su jais susijusiems kitos paskirties pastatams. Pareiškėjai pažymi, kad Pastatas yra gamybos, pramonės paskirties ir nėra priskiriamas prie minėtų pastatų. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Įstatymas nenustato sąlygų, kuriomis bendraturčiai turi priimti sprendimą nustatyti pastato administravimą. Pareiškėjai pažymi, kad sprendimas įsteigti Bendriją buvo priimtas Pastato, kuris yra gamybos, pramonės paskirties, patalpų savininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso daug mažiau negu pusė ploto, todėl tokio rato asmenų, neturinčių daugumos, sprendimas negali būti laikomas bendraturčių sprendimu dėl jų bendro turto tvarkymo.
42. Pareiškėjai taip pat prašo prijungti prie administracinės bylos atstovavimo sutartį dėl įgalinimų vesti bylas suteikimo advokatui Rimgaudui Černiui naujam laikotarpiui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021, šia nutartimi vadovautis ir netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
43. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 sprendė dėl Pastato statuso ir tuo pačiu Įstatymo taikymo jam, be to, Bendrija dalyvauja tiek šioje administracinėje byloje, tiek civilinėje byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėta nutartis, todėl ji turi prejudicinę galią šiai administracinei bylai ir yra svarbi kaip Pastato teisinio statuso įrodymas. Pareiškėjai nurodo, kad pagal minėta nutartimi nustatytas aplinkybes turi būti sprendžiama dėl daiktinių teisių, kurias registruoja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (atsakovas), ir kurios yra šios administracinės bylos ginčo dalykas.
44. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas ir papildomai paneigia atsakovo argumentus, kad jis neturėjo pareigos vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jog registruojant ginčijamą žymą turėjo ar galėjo vadovautis Įstatymu. Pareiškėjų teigimu, Pastatui administravimas galėjo būti nustatomas ne Juridinių asmenų registro duomenimis, sukurtais Įstatymo, kuris netaikomas Pastatui, pagrindu, o Pastato patalpų savininkų (Pastato bendraturčių) sprendimu, priimtu pagal CK 4.75 straipsnio reikalavimus, ir tik tokio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo teisę registruoti žymą apie Pastato administravimą. Kadangi tokio Pastato patalpų savininkų sprendimo nebuvo, pareiškėjai nurodo, kad atsakovas negalėjo vadovautis Įstatymu.
45. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 buvo priimta jau prasidėjus apeliaciniam procesui, pareiškėjai nurodo, kad objektyviai neturėjo galimybės ją turėti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, būtinybė pateikti į administracinę bylą iškilo tik vėliau, kai ji buvo priimta administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
46. Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro atsakovo VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriais atsisakyta taisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pašalinant įregistruotą žymą apie juridinį faktą (bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymas / administravimas per įsteigtą bendriją), teisėtumas ir pagrįstumas.
47. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundą, panaikino ginčijamus sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą.
48. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentavo, kad nesutinka su teismo išvada, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie įsteigtą Bendriją neatitinka pateiktų dokumentų; priimant 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą buvo remiamasi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 20 punktu, Nuostatų 85, 95 punktais, notaro patvirtintais Bendrijos steigimo dokumentais, kurie patvirtina faktą, jog Bendrijai suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl pastato administravimo būdo; atsakovui nesuteikta teisė tikrinti tokių duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams.
49. Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. buvo įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Taip pat Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše (Nr. 10/97028) 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Bendriją.
50. Pareiškėjų atstovas teritoriniam registratoriui pateikė 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše (Nr. 10/97028) išregistruoti, jų nuomone, klaidingai 2015 m. balandžio 14 d. įregistruotą žymą apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją. Teritorinis registratorius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą „Dėl klaidos ištaisymo“ 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SPR4-8598 (14.5E) pareiškėjų prašymą atmesti, padaręs išvadą, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, nėra teisinio pagrindo taisyti registro duomenyse klaidos, nes registre įrašyti duomenys atitinka pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti.
51. Apeliantas priimto sprendimo teisėtumą grindžia Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kurios įtvirtina, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą, išregistravimą ar bendrijos įstatų perregistravimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre padaroma ar panaikinama žyma apie pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją. Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių.
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo pastatas yra kitos paskirties: gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė paskirtis – gamybos, pramonės, 6 aukštų, bendras plotas 21 925,52 kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro 853,06 kv. m (apie 4 proc. pagal plotą), pastate yra kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 10 gyvenamosios paskirties ir 38 negyvenamosios paskirties patalpos (pagal 2017 m. birželio 1 d. butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis). Atsakovas privalėjo atsižvelgti į minėtą aplinkybę, priimdamas sprendimą dėl žymos apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (administravimo būdą) – įsteigtą Bendriją įrašymą 2015 m. balandžio 14 d. ginčo objekto registro įraše (Nr. 10/97028).
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje išaiškino Įstatyme vartojamos sąvokos „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtį, kuri aktuali ir nagrinėjamoje byloje tiek teisės aiškinimo, tiek faktų vertinimo prasme, nes ginčo objektu bylose yra tas pats pastatas Vilniaus m. (duomenys neskelbtini).
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, kad „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtis pateikta Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualioje Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į tai, kad joje nėra expressis verbis nurodyti gamybos ir pramonės paskirties pastatai, į faktinius bylos duomenis apie ginčo pastatą, jo naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir faktinį patalpų naudojimą, aiškindama Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, nusprendžia, kad ginčo gamybos, pramonės paskirties pastatas nepatenka į šioje teisės normoje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką. Dėl to pagrįstais pripažinti kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai ginčo pastatą netinkamai kvalifikavo kaip patenkantį į Įstatymo normų reguliavimo sritį.
55. Teisėjų kolegija, remdamasi aktualiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje pateiktu „kitos paskirties pastatas“ apibrėžties išaiškinimu, nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti Įstatymo nuostatų taikymo sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl 2015 m. balandžio 14 d. įregistruotos žymos apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą Bendriją.
56. Bendrija laikytina teisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu, tai nėra ginčijama, tačiau atsakovas, visam kitos paskirties pastatui įregistruodamas juridinį faktą – ginčo žymą apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Minėto Įstatymo pagrindu negali atsirasti iš esmės viso gamybinės paskirties pastato administravimas, atsakovas, vertindamas pateiktus dokumentus, klaidingai juos interpretavo, neatsižvelgė į reikšmingą faktą, kad pastato paskirtis kita (gamybinė), tokie pastatai nepatenka į Įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, taigi ir viso šio pastato administravimas negali atsirasti Įstatyme numatytais pagrindais.
57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodyta, kad, priklausomai nuo gyvenamųjų patalpų lokalizacijos pastate, tam tikra ginčo pastato dalis ar jo dalys pagal faktinį naudojimą ir išviešintą gyvenamųjų patalpų paskirtį faktiškai yra gyvenamosios paskirties. Patalpų savininkų teisių jungtis į bendriją įgyvendinimo prasme ši pastato dalis (dalys) galėtų būti vertinama kaip savarankiškas statinys. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Šioje teisės normoje atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas nurodytas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją. Atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas taip pat vertintinas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą bendriją pastate steigti ne viso jo mastu, bet tik toje pastato dalyje, kuri turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Bendrijos steigimas viso pastato mastu ar tik jo autonomiškoje dalyje, turinčioje atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, lemia bendrijos kompetencijos ribas, bendrojo naudojimo objektų aprašą.
58. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas, nevertinęs faktinių aplinkybių dėl autonomiškų ginčo pastato dalių egzistavimo, padarė klaidą visam pastatui įregistruodamas / ar apskritai įregistruodamas ginčo žymą apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, nes registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys laikytini nepatvirtinančiais tokio fakto registravimo galimybės. Tai esminė aplinkybė byloje, kurią nustačius nėra tikslinga išsamiau aptarinėti kitus apeliacinio skundo argumentus.
59. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai panaikino byloje ginčijamus sprendimus ir įpareigojo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą. Atsakovo apeliacinis skundas, nenustačius pagrindų jį tenkinti, atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Netenkinus apeliacinio skundo, trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja, nes priimtu procesiniu sprendimu jos teisės nėra apginamos (ABTĮ 40 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė