Civilinė byla Nr. eB2-1722-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00791-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.1; 3.4.3.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perela“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto inovacijos“, atstovaujamos advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės, pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Perela“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) ,,Perela“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB Bankroto administratorių biuras, nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Perela“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame, be kita ko, patvirtintas ir UAB „Būsto inovacijos“ 17 757,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas 2019 m. birželio 13 d. teismo nutartimi. 2019 m. liepos 15 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei dar kartą patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 37 006,49 Eur.

2.       Bankrutavusios UAB „Perela“ kreditorė UAB „Būsto inovacijos“ 2019 m. birželio 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama UAB „Perela“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju nustatytini du tyčinio bankroto požymiai, t. y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (paslėpti įmonės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Anot pareiškėjos, UAB „Perela“ valdymo organų (vadovų) netinkamas pareigų vykdymas pasireiškia tuo, jog bendrovės vadovas nevykdė pareigos teikti finansines ataskaitas ir metinius pranešimus Juridinių asmenų registrui, todėl bendrovei sudaryta galimybė nuslėpti savo veiklos rodiklių kaitą ir tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Be to, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. sausio 12 d. UAB „Perela“ darbuotojų darbo sutartyse nurodydavo mažesnį jų darbo laiką negu darbuotojai faktiškai dirbo, taip pat darbuotojai UAB „Perela“ buvo įdarbinami pagalbiniais darbininkais, nors faktiškai dirbo kvalifikuotą darbą, dėl ko UAB „Perela“ valstybei nesumokėjo dalies mokesčių. Dar daugiau, buvę įmonės direktoriai R. M. ir M. U. nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, todėl yra pagrindas teigti, jog netinkamai buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo UAB „Perela“ bankroto administratoriui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, o tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

3.       Bankrutavusios UAB „Perela“ bankroto administratorius UAB Bankroto administratorių biuras, atstovaujamas įgalioto asmens M. S., atsiliepime prašė tenkinti kreditorės UAB „Būsto inovacijos“ 2019 m. birželio 5 d. pareiškimą dėl UAB „Perela“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratoriaus nuomone, buvusių įmonės vadovų veiksmai galėjo turėti įtakos UAB „Perela“ nemokumui. Bankroto administratorius atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės direktorius R. M. bankroto administratoriui nei bendrovės dokumentų, nei turto teismo nustatytu terminu neperdavė. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą prašymu dėl baudos skyrimo ir teismo įpareigojimo išdavimo. Be to, administratoriui susisiekus su R. M. telefonu, pastarasis nurodė, kad jokių bendrovės dokumentų ar turto neturi, buvusio bendrovės vadovo nepažįsta, taip pat nurodė, kad „iš asmens iš Plungės“ (administratoriaus vertinimu iš M. U.), už akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą gavo 150 Eur. Bankroto administratoriui pareikalavus šią informaciją išdėstyti ir pateikti raštu, R. M. sutiko, tačiau jokių rašytinių paaiškinimų bankroto administratoriui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, dar 2018 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 008/174 bankroto administratorius kreipėsi į M. U. ir V. U. bei prašė pateikti informaciją apie bendrovės akcijų perleidimo R. M. aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, M. U. el. paštu atsakė, kad visa dokumentacija perduota R. M. bei jokių administratoriaus prašomų duomenų nepateikė. Bankroto administratorius 2018 m. lapkričio 29 d. pakartotiniu pranešimu Nr. 010/174 kreipėsi į M. U. bei V. U., tačiau M. U. netrukus pakartotinai atsakė, kad viskas perduota naujam įmonės vadovui, jokių administratoriaus prašomų duomenų nepateikė. Negana to, administratoriui nurodžius pateikti išsamius atsakymus į pranešime išdėstytus klausimus, M. U. nurodė kreiptis į teismą. Šių aplinkybių pagrindu, administratoriaus vertinimu, neatmestina tikėtina galimybė, jog bendrovės akcijos R. M. buvo perleistos fiktyviai. Bendrovės bankroto administratorius taip pat nurodo, kad išanalizavęs bendrovės banko sąskaitų išrašus, buvusio bendrovės vadovo M. U. atžvilgiu kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (68 907,17 Eur). Anot administratoriaus, buvęs bendrovės vadovas, tikėtina, pasisavino bendrovei priklausiusias pinigines lėšas. Administratorius taip pat pabrėžė, kad UAB „Perela“ darbuotojų darbo sutartyse buvo nurodomas mažesnis darbo laikas negu darbuotojai faktiškai dirbo, darbuotojai buvo įdarbinami pagalbiniais darbininkais, nors faktiškai dirbo kvalifikuotą darbą. Negana to, darbo ginčų komisija taip pat nustatė, kad O. T. ir M. G. bendrovėje dirbo nelegalų darbą, t. y. nesudarius darbo sutarčių bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

4.       Suinteresuotas asmuo M. U., atstovaujamas advokato Mariaus Venckaus, atsiliepime nurodė, kad jo veiksmų, susijusių su bendrovės valdymu negalima įvardinti kaip tyčinių, nesąžiningų netinkamų ir tiesiogiai susijusių su UAB „Perela“ tyčiniu bankrotu, bei siekimu išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėjo, kad M. U. bendrovės direktoriumi buvo iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Pasikeitus UAB „Perela“ akcininkams, dokumentų priėmimo–perdavimo aktu 2018 m. vasario 26 d. M. U. perdavė pagal sąrašą visus dokumentus naujam akcininkui ir direktoriui R. M., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad M. U. netinkamai vykdė savo pareigas ar paslėpė įmonės apskaitos dokumentus. Kita vertus, kadangi M. U. savo vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. kovo 19 d. sirgo, traktuoti, kad jis sąmoningai nevykdė savo pareigų teikti finansines ataskaitas ir metinius pranešimus Juridinių asmenų registrui nėra pagrindo. Juolab, kad finansinių ataskaitų savalaikis nepateikimas nesuponuoja išvados, kad tai padaryta sąmoningai ir dėl to įmonė galėjo tapti nemokia. Pasisakydamas dėl darbuotojų darbo sutarčių sudarymo aplinkybių, M. U. nurodė, kad iš esmės su įmonės darbuotojais buvo sudarytos jungtinės veiklos sutartys, kaip su individualia veikla užsiimančiais asmenimis. Tačiau Plungės rajono apylinkės teismas šiuos santykius pagal jų pobūdį traktavo kaip nuolatinius darbo santykius, o ne jungtinės veiklos santykius. Todėl dėl šių įstatymo reikalavimų supratimo neatitikimo buvo nubaustas M. U., o ne įmonė, t. y. įmonės finansinei būklei tai neturėjo jokios įtakos ir tuo labiau įmonės bankroto procedūrai.

Pareiškimas netenkinamas.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytus požymius, gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

6.       Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

7.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o šio straipsnio 3 dalyje yra nurodytos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios UAB „Perela“ kreditorė UAB „Būsto inovacijos“ prašymą dėl UAB „Perela“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytais teisiniais pagrindais, t. y., kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas) ir , kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas).

8.       Pareiškėja UAB „Būsto inovacijos“ tyčinio bankroto požymiais iš esmės laiko tai, kad UAB „Perela“ buvę įmonės direktoriai M. U. ir/arba R. M. nevykdė pareigos teikti finansines ataskaitas ir metinius pranešimus Juridinių asmenų registrui, todėl bendrovei sudaryta galimybė nuslėpti savo veiklos rodiklių kaitą ir tikrąją bendrovės finansinę padėtį; laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. sausio 12 d. UAB „Perela“ darbuotojų darbo sutartyse nurodydavo mažesnį jų darbo laiką negu darbuotojai faktiškai dirbo, taip pat darbuotojai UAB „Perela“ buvo įdarbinami pagalbiniais darbininkais, nors faktiškai dirbo kvalifikuotą darbą, dėl ko UAB „Perela“ valstybei nesumokėjo dalies mokesčių; nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, todėl yra pagrindas teigti, jog netinkamai buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo UAB „Perela“ bankroto administratoriui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, o tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

9.       Iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad UAB „Perela“, kuri įsteigta 2017 m. sausio 18 d., vadovu nuo įsteigimo iki 2017 m. vasario 14 d. buvo L. Č.; nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. – M. U., o nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. – R. M.. Byloje nėra ginčo, kad UAB ,,Perela“ vadovai nėra pateikę finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2017 metus (2018 m. spalio 31 d. iškelta bankroto byla), taip pat neperdavė jokių įmonės dokumentų ar turto bankroto administratoriui. Tačiau, nors finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nepateikimas bei įmonės dokumentų ar turto neperdavimas bankroto administratoriui yra neteisėti veiksmai, už kuriuos įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tai savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto. Pažymėtina, kad atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų nepateikimas, neperdavimas, slėpimas, praradimas. Tačiau aplinkybių, jog įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai sąmoningai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, ar kad dokumentai buvo paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi, nors UAB „Perela“ vadovai ir nevykdė įmonės vadovui įstatymuose numatytų pareigų, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad tokiais veiksmais ir neveikimu buvo sąmoningai siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti UAB „Perela“ prie bankroto. Vien kreditorės abstrakti nuomonė dėl įmonės vadovų neva sąmoningų veiksmų neteikti Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus, siekiant nuslėpti savo veiklos rodiklių kaitą ir tikrąją bendrovės finansinę padėtį, taip pat įmonės dokumentų ir turto neperdavimas bankroto administratoriui, siekiant užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Perela“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą, t. y. buvus aplaidžiam ir (arba) netinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui, nesant jokių šias prielaidas patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindu pripažinti tyčinio bankroto faktą. Kita vertus, kaip minėta, konstatuojant sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto, turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad UAB „Perela“ vadovas (-ai) sąmoningai nesirūpino jos veikla ar sąmoningai ją blogai valdė, siekdamas išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

10.       PAreiškėja taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. sausio 12 d. UAB „Perela“ darbuotojų darbo sutartyse nurodydavo mažesnį jų darbo laiką negu darbuotojai faktiškai dirbo, taip pat darbuotojai UAB „Perela“ buvo įdarbinami pagalbiniais darbininkais, nors faktiškai dirbo kvalifikuotą darbą, dėl ko UAB „Perela“ valstybei nesumokėjo dalies mokesčių, kas taip pat, anot kreditorės, rodo netinkamą UAB „Perela“ valdymo organų pareigų vykdymą. Neginčytina, kad kreditorės paminėtos darbo sutarčių sudarymo aplinkybės sudaro darbo teisės pažeidimus, tačiau tokie veiksmai neleidžia daryti išvadą, kad buvo sąmoningai siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti UAB „Perela“ prie bankroto.

11.       Jokiais įrodymais byloje nepatvirtinta ir bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad bendrovės akcijos R. M. buvo perleistos fiktyviai. Todėl UAB „Perela“ akcijų perleidimo faktas R. M., nesant jokių sandorio fiktyvumą patvirtinančių duomenų, taip pat neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog tai buvo tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, patvirtinantys tyčinio bankroto faktą.

12.       Pažymėtina, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys (kreditoriai, bankroto administratorius) turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir/ar konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi, net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt. Net ir nepripažinus bankroto tyčiniu, administratoriui nedraudžiama patikrinti ir ginčyti, jei yra pagrindas bei nepraleistas įstatymuose nustatytas terminas, bendrovės sandorius už daugiau nei 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo gali reikalauti ir bendrovės kreditoriai (ĮBĮ 21–23 straipsniai), nepriklausomai nuo fakto, pripažintas įmonės bankrotas tyčiniu, ar ne.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Perela“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto inovacijos“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Perela“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas