Civilinė byla Nr. e2A-1365-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06291-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-56-959/2022 pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią 3/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalines nuosavybės su atsakove Lietuvos valstybe ir 5/8 dalį buto, priklausančio atsakovei, priteisti ieškovei, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 19 250,00 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovės 912,39 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 5/8 dalys buto priklausė ieškovės patėviui, kuriam mirus, turtą paveldėjo valstybė. Butas yra vienintelis ieškovės turimas nekilnojamasis turtas, ieškovė kito buto įpirkti neįstengtų, tačiau jos finansinės galimybės leistų sumokėti kompensaciją atsakovei už likusią buto dalį, kadangi dėl buto išplanavimo, atidalijimas natūra nėra galimas. Kompensacijos dydis nustatytinas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę. Ieškovė visą gyvenimą rūpinasi butu, jame faktiškai gyvena 56 metus, todėl buto priteisimas jos nuosavybėn labiausiai atitiktų jos interesus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsakovei tenkanti komunalinių mokesčių už 2018-2020 m., kuriuos sumokėjo ieškovė, dalis sudaro 912,39 Eur. Teisę į šių išlaidų atlyginimą pripažino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1605-643/2019.

3.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atidalijus turtą išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui – valstybei, o tuo pačiu ieškovei priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas – valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes). Perleisti privatiems asmenims viešosios nuosavybės teisės objektą, atsakovas gali tik viešo aukciono būdu, nes turtas priklausantis valstybei gali būti perleidžiamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Bendrasavininkai privalo proporcingai turimai bendro buto daliai dengti išlaidas, susijusias su buto išlaikymu, tačiau neturi pareigos dengti tų išlaidų, kurios susijusios su bute tuo metu gyvenančio konkretaus bendrasavininkio asmeninių poreikių tenkinimu.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: bylos dalį, kurioje reikalaujama priteisti 410,71 Eur buto išlaikymo išlaidas už 2018 m., nutraukė, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 453,89 Eur išlaidų atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (453,89 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 457,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, atidalijo ieškovei nuosavybės teise priklausančią 3/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalines nuosavybės su atsakove tokiu būdu: 5/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovei, priteisė ieškovei, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 27 500,00 Eur piniginę kompensaciją. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Dėl skolos. Teismas nustatė, kad už 2018 m. ieškovė sumokėjo 410,71 Eur atsakovei tekusios komunalinių išlaidų dalies, o už 2019 m. – 445,54 Eur komunalinių mokesčių dalies, taip pat 56,14 Eur sumokėta komunalinių mokesčių dalis už 2020 m. sausio mėn., o iš viso – 912,39 Eur. Be to, šalių ginčas dėl buto komunalinių mokesčių išlaidų priteisimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pakartotinai pareiškė reikalavimą dėl komunalinių mokesčių išlaidų priteisimo už 2018 m. Teismas vertino, kad esminės reikšmės neturi tai, jog nagrinėjamame ieškinyje nurodoma komunalinių mokesčių išlaidų suma už 2018 m. (410,71 Eur) nesutampa su jos patikslintame ieškinyje, paduotame civilinėje byloje Nr. e2-1294-925/2019, nurodyta suma (378,74 Eur), nes ieškinio dalykas, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, iš esmės lieka tas pats – regreso tvarka reikalaujama priteisti išlaidas, ieškovės patirtas įvykdžius piniginę prievolę už atsakovę. Ginčo šalys yra tos pačios, ieškinių faktinis pagrindas šioje dalyje taip pat sutampa – ieškiniai grindžiami aplinkybe, jog ieškovė 2018 m. už atsakovę mokėjo bendro buto išlaikymo išlaidas. Taigi, šioje reikalavimo dalyje (dėl 410,71 Eur išlaidų dalies už 2018 m. priteisimo) buvo nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas.

6.       Teismas laikė, kad bylos įrodymų visuma (sąskaitos, čekiai ir kt.) pagrindžia, jog bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) būtent ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, ši aplinkybė atsakovės nebuvo ginčijama. Ieškiniu, be kita ko, reikalaujama iš atsakovės priteisti ieškovės sumokėtas išlaidas šilumai karštam vandeniui paruošti. Šios išlaidos šilumos tiekėjo buvo apskaičiuotos pagal ieškovės bute suvartoto ir deklaruoto karšto vandens kiekį, šilumos energijos kiekį vienam suvartoto karšto vandens kubiniam metrui pašildyti, galiojantį šilumos energijos kainos tarifą. Ginčo bute bylai aktualiu laikotarpiu gyveno tik viena bendraturtė – ieškovė, todėl šios išlaidos yra susijusios išimtinai tik su jos asmeninių poreikių tenkinimu, nėra susijusios su bendru daiktu (turtu) ar išlaidomis jam išlaikyti ir išsaugoti. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. išlaidos šilumai karštam vandeniui paruošti sudarė iš viso 76,46 Eur. Ieškiniu prašoma priteisti 5/8 dalį šių išlaidų, t. y. 47,79 Eur (76,46 / 8 x 5). Kadangi šios išlaidos buvo patirtos išimtinai ieškovės poreikių tenkinimui, ieškinį šioje dalyje teismas atmetė. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad teisę į šias išlaidas jai pripažino Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1605-643/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaidų, ieškovės sumokėtų už bute gyvenusį kitą bendraturtį V. G. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) priteisimo, pripažino jas palikėjo skola, kurią paveldėjo atsakovė. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstą įrodymais ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaidas, patirtas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taigi, ieškovės teisės į išlaidų šilumai karštam vandeniui paruošti atlyginimą iš atsakovės pripažinimo ankstesnėje byloje teismas nenustatė.

7.       Kitos reikalaujamos priteisti išlaidos yra išlaidos buto šildymui ir namo bendrijos mokesčiai, t. y. daugiabučio namo savininkų bendro turto administravimo ir išlaikymo išlaidos. Teismas vertino, kad išlaidos buto šildymui yra susijusios su bendru daiktu, taip pat yra skirtos jam išlaikyti ir išsaugoti. Prievolę kompensuoti šias išlaidas pripažįsta ir atsakovė. Daugiabučio namo savininkų bendro turto administravimo ir išlaikymo išlaidas privalo apmokėti ir atsakovė, kaip buto bendraturtė, proporcingai jai priklausančiai buto daliai. Teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. ieškovė sumokėjo 805,04 Eur buto šildymo bei namo bendro turto administravimo ir išlaikymo išlaidų (712,86 Eur už 2019 m. ir 92,18 Eur už 2020 m. sausio mėnesį), iš kurių reikalaujama priteisti 501,68 Eur dydžio dalis, kuri neviršija atsakovei priklausančios buto dalies (5/8) dydžio. Atėmęs atmetamą reikalavimo dėl išlaidų šilumai karštam vandeniui paruošti dalį (47,79 Eur), iš atsakovės ieškovei teismas pagrįsta priteisiama suma laikė 453,89 Eur išlaidas.

8.       Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas sprendė, kad valstybei paveldėjus dalį nekilnojamojo turto, šios dalies perleidimas kito subjekto nuosavybėn galimas ir kitais kitų įstatymų nustatytais būdais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022). Dėl to teismas atmetė atsakovės argumentą, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas) nėra numatyta valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn galimybė atidalijimo išmokant kompensaciją pagrindu.

9.       Teismas nustatė, kad butas yra 53,28 m2 bendro ploto, trijų kambarių, pirmame aukšte, turi vieną vonią, vieną tualetą ir vieną virtuvę, kambarių plotai: 13,38 m2, 11,71 m2 ir 12,71 m2, taigi, realiai pritaikytas gyventi tik vienai šeimai. Pagal idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šalims priklauso: ieškovei – 19,98 m2, atsakovei – 33,3 m2 buto bendro ploto. Buto gyvenamasis plotas, t. y. kambarių plotų suma yra 37,80 m2, iš kurių ieškovei priklausytų 14,18 m2, visų trijų buto kambarių plotai yra mažesni nei 14 m2. Iš šių duomenų sprendė, kad šalims priklausančių buto dalių atidalijimas natūra pareikalautų: 1) įrengti atskirą įėjimą iš lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; 2) perkelti mažiausiai vieną kambarių pertvarą; 3) įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; 4) įrengti atskiras šilumos, vandens, elektros energijos tiekimo ir apskaitos sistemas. Visi išvardinti pakeitimai – jeigu juos apskritai techniškai įmanoma įgyvendinti – neabejotinai pareikalautų neproporcingai didelių piniginių investicijų, kurias šalys turėtų dengti bendrai (išlaidų daikto dalių atidalijimui perkėlimas tik vienam iš bendraturčių prieštarautų teisingumo principui). Tai gali prieštarauti įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems visuomenės naudos, efektyvumo ir racionalumo principams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atidalijant daiktą natūra, bus padaryta neproporcinga žala daiktui. Be to, nė viena šalis nepareiškė reikalavimo dėl turto dalies atidalijimo natūra. Teismas nurodė, kad atsakovė paveldėtas 5/8 buto dalis ketina parduoti aukcione. Dėl to teismas sprendė, kad paveldėta turto dalis atsakovei nereikalinga ir ja naudotis ji neketina. Tuo tarpu ieškovė bute gyvena nuo 1976 m. liepos 9 d., ketina ir toliau jame gyventi. Nagrinėjamoje situacijoje buto dalies atidalijimas priteisiant ieškovei atsakovei priklausančią buto dalį, o iš ieškovės atsakovei – kompensaciją, yra racionaliausias, labiausiai abiejų šalių interesus bei Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus principus atitinkantis atidalijimo būdas.

10.       Dėl kompensacijos dydžio. Teismas siūlė šalims iki 2022 m. balandžio 25 d. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius aktualią buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę (turto vertinimo ataskaitą ar pan.), arba prašymus paskirti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Teismo pasiūlymu pasinaudojo tik atsakovė, kuri pateikė UAB ,,Jungtinis verslas“ 2022 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto (atsakovei priklausančios 5/8 buto dalies) vertinimo ataskaitą. Tuo tarpu ieškovė pareiškė kitų prašymų neteiksianti. Ataskaita parengta, apžiūrėjus ir įvertinus turtą 2022 m. balandžio 27 d., taigi joje nurodyta sprendimo priėmimo dienai aktuali turto vertė, tuo tarpu nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto vertė buvo nustatyta masinio vertinimo metu 2020 m. kovo 12 d., taigi prieš daugiau kaip dvejus metus. Rengiant ataskaitą, turtas buvo vertinamas individualiai, todėl teismas apskaičiuotą jo vertę laikė tikslesne, negu nustatyta masinio vertinimo būdu. Ieškovė reiškė abejones dėl ataskaitoje nurodytos turto vertės teisingumo, tačiau šių abejonių nepagrindė patikimais įrodymais, t. y. neteikė kitos turto vertinimo ataskaitos ir nereiškė prašymo dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo. Ieškovės nurodytų aplinkybių (statinio trūkumai, daugiabučio namo renovacija) įtakos buto ar atidalijamos jo dalies vertei nustatymas reikalauja specialių žinių, kurių teismas neturi ir neprivalo turėti. Be to, iš ataskaitos turinio matyti, kad daugiabučio namo renovacijos įtaka turto vertei buvo įvertinta, o ieškovės minimame 2019 m. liepos 10 d. UAB „Santermita“ statinio apžiūros akte nurodyti statinio, o ne buto trūkumai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentus, susijusius su ataskaitos, kaip įrodymu, nepatikimumu teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atidalijus buto dalį ieškovės reikalaujamu būdu, iš ieškovės atsakovei priteista 27 500,00 Eur dydžio kompensacija.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė L. O. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl priteisto kompensacijos dydžio ir šioje dalyje ginčą išspręsti iš esmės – sumažinti iš ieškovės priteistos kompensacijos dydį ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 18 900,00 Eur piniginę kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Sprendimas dėl priteistos kompensacijos dydžio yra pagrįstas atsakovės į bylą pateikta 2022 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad 5/8 buto dalių vertė šiai dienai siekia 27 500,00 Eur sumą. Būtent tokią kompensaciją atsakovės naudai iš ieškovės priteisė pirmosios instancijos teismas. Tačiau atsakovė iš esmės nesutiko su ataskaita dėl to, kad joje nebuvo pateiktas ginčo buto 5/8 dalių vertinimas be daugiabučiam namui, kuriame yra butas, atliktos renovacijos, kadangi atsakovė niekaip neprisidėjo ir neprisidės prie daugiabučiam namui atliktos renovacijos, kuri tik dabar yra baiginėjama, tačiau gaus kompensaciją už 5/8 dalis ginčo buto, kuris yra jau renovuotame daugiabučiame namo, t. y. dėl renovacijos pakilo atsakovei priklausančių 5/8 buto dalių vertė, nors prie to atsakovė niekaip neprisidėjo.

1.2.       Byloje iškilo klausimas, kokia yra ginčo buto 5/8 dalių vertė be daugiabučio namo renovacijos ir ar priteisiant kompensaciją reikėtų į tai atsižvelgti? Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsakė į šį klausimą, o nepagrįstai laikė, kad ieškovė tik bendrai ginčija ataskaitą. Priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė savo 2022 m. gegužės 24 d. prašyme pakartotinai aprašė daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, būklę ne todėl, kad į ją nebuvo atsižvelgta ataskaitoje nustatant 5/8 buto dalių vertę, o todėl, kad tokia būklė buvo iki renovacijos, prie kurios atsakovė finansiškai niekaip neprisidėjo, atlikimo.

1.3.       Iš papildomai pridedamos Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vytenio 20“ 2022 m. birželio 22 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiai dienai jau buvo paimta 14 651,35 Eur dydžio paskola, tenkanti ginčo butui, neįvertinus mokėtinų palūkanų. Tuo tarpu įvertinus valstybės subsidiją bei palūkanas, kurios prisidės, ieškovei iš viso už daugiabučio namo renovaciją reikės sumokėti 15 607,86 Eur sumą. Kadangi atsakovei priklauso 5/8 dalys buto, todėl atsakovei tektų 9 754,91 Eur mokėtina renovacijos suma (15 607,86 / 8 x 5). Todėl atėmus iš 27 500,00 Eur buto kainos renovacijos kainą, tenkančią atsakovei (9 754,91 Eur), gauna nerenovuoto atsakovės buto dalies kainą – 17 745,09 Eur (27 500,00 – 9 754,91). Šia 9 754,91 Eur suma atsakovė neprisidėjo prie renovacijos, tačiau iš esmės gaus tokio dydžio kompensaciją, tarsi būtų prie jos prisidėjusi ir tokiu būdu nepagrįstai praturtės. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad šių paskaičiavimų pilnai pakanka įrodyti, jog priteisus visą ataskaitoje nurodytą kompensaciją iš ieškovės atsakovei, atsakovė nepagrįstai praturtėtų, kadangi prie renovacijos kainos, tenkančios šalių ginčo butui (15 607,86 Eur), atsakovė neprisidėjo ir neprisidės. Nurodyti paskaičiavimai yra logiški, todėl papildomai jų įrodinėti nereikia.

1.4.       Siekdama įrodyti tikslią ginčo buto 5/8 dalių rinkos vertę be daugiabučiam namui atliktos renovacijos, ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą G. J. B., prašydama pateikti konsultacinę išvadą ir atsakyti į klausimą: „kokia yra neatidalinto 5/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių be nustatytos naudojimosi tvarkos vertė be renovacijos, atliktos daugiabučiam gyvenamajam namui?“ Tokia konsultacinė išvada buvo reikalinga, kadangi ataskaitoje 5/8 ginčo buto dalių vertė buvo nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė visiškai nieko nemokėjo ir nemokės už beveik baigtą daugiabučio namo renovaciją, todėl nebuvo vertinama ginčo buto 5/8 dalių vertės be renovacijos. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nekilnojamojo turto 5/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių be nustatytos naudojimosi tvarkos, su specialiąja prielaida, kad be renovacijos, atliekamos daugiabučiam gyvenamajam namui, nustatyta rinkos vertė turto apžiūros dieną, 2022 m. birželio 22 d. yra 18 900,00 Eur. Be to, priešingai nei ataskaitoje, išvadoje buvo lyginami sandoriai, kurių metu buvo parduodamas ne visas butas, o tik jo dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių, kurios, priteisus 27 500,00 Eur dydžio kompensaciją iš ieškovės atsakovei, leis atsakovei nepagrįstai praturtėti. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo ieškovės argumentus dėl kompensacijos dydžio mažinimo ir visiškai nepagrįstai priteisė 27 500,00 Eur dydžio kompensaciją pagal atsakovės pateiktą ataskaitą.

12.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovė skundą iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu – turto vertinimo ataskaita pateikta apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu aiškiai įvardino, kokie dokumentai yra tinkami ir pakankami turto vertei nustatyti – atsakovė įrodinėjimo pareigą įgyvendino, teikė prašymą dėl termino pratęsimo, nurodydama, kad užsakys ir atliks vertinimą. Šiuo atveju bendras terminas (2022 m. balandžio 11 d. – 2022 m. gegužės 25 d.) buvo pakankamas užsakyti ir atlikti vertinimą ne tik atsakovei, bet ir ieškovei.

2.2.       Šiuo atveju ieškovė galimai aplaidžiai ir nerūpestingai atlikusi įrodinėjimo pareigą, laiku nepateikusi įrodymų, neveikusi už greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą turi prisiimti atsakomybę už tokių savo veiksmų pasekmes. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas tokio pobūdžio bylose yra šalių, o ne teismo prerogatyva, t. y., tai nėra darbo, santuokos ir pan. byla, kurioje įstatymas įpareigoja teismą ex officio (pagal pareigas) nustatyti ir rinkti įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14.       Ieškovė (apeliantė) L. O. su apeliaciniu skundu pateikė naujas įrodinėjimo priemones – 2022 m. liepos 5 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo išvadą bei Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vytenio 20“ 2022 m. birželio 22 d. pažymą. Nurodė, kad poreikis pateikti šiuos įrodymus kilo jau po teismo sprendimo, siekiant atsikirsti į atsakovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, kurie buvo pateikti likus vos trims dienoms iki paskirto bylos nagrinėjimo iš esmės. Apeliantė teigia, kad iki sprendimo priėmimo nors ir norėjo, tačiau neturėjo galimybės pateikti teikiamas įrodinėjimo priemones, kadangi jų parengimas yra susijęs su aplinkybių tyrimu ir jų parengimas užtruko.

15.       Tai pat gautas atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, atsiliepimas ir  rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji prašo atsisakyti priimti ir vertinti naujus įrodymus. Atsakovė nurodo, kad apeliantei buvo pasiūlyta teismo nustatytu terminu pateikti įrodinėjimo priemones, apeliantė šia teise nepasinaudojus, ji turi prisiimti atsakomybę už tokių savo veiksmų pasekmes.

16.       CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantės teikiami įrodymai yra susiję su apeliaciniu skundu, taip pat tai, kad apie pateiktus naujus įrodymus yra informuota atsakovė, kuri išreiškė nuomonę dėl jų prijungimo ir pagrįstumo, sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkina.

Dėl ginčo esmės

17.       Šioje byloje apeliantė pareiškė reikalavimą, kuriuo prašė atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti turtą natūra apeliantei, o atsakovei, nesant galimybės atidalyti turtą natūra, iš kito bendrasavininkio priteisti kompensaciją pinigais už jai tenkančias 5/8 bendro turto dalis. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto bendrasavininkiai nepriėmė bendro sutarimo dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo ar atidalijimo, taikė turto atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdą.

18.       Iš byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šalys ginčo turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, po palikėjo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovė paveldėjo 5/8 dalis turto. Naudojimosi tvarka ginčo butu nenustatyta, o bylos duomenys patvirtina ir dėl to nėra ginčo, kad butu naudojasi tik apeliantė. Akivaizdu, kad poreikio naudotis ginčo butu atsakovė neturi, siekia paveldėtą turtą perleisti įstatymų nustatyta tvarka.

19.       CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

20.       Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vienam iš bendrasavininkių nesutikus su atidalijimo būdu, daikto teisinio režimo pasikeitimas galimas pagal vieno iš bendrasavininkių reikalavimą. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

21.       Šioje byloje ginčas tarp šalių nekyla, kad atidalinti buto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog nei viena iš ginčo šalių teismui net nepateikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Butas priklauso dviem bendraturčiams: apeliantei 3/8 dalis, atsakovei 5/8. Ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atsižvelgiant į buto tikslinę naudojimo paskirtį, kambarių skaičių, akivaizdu, kad jį atidalinti į du butus, kuriems būtų atskirai priskirtos pagalbinės patalpos – virtuvė, koridorius bei sanmazgas, nėra galimybės. Kaip jau minėta šiuo metu butu naudojasi viena apeliantė, toks faktinis naudojimasis butu iš esmės atitinka pagrindinę tikslinę buto naudojimo paskirtį–trijų kambarių gyvenamasis butas. Perplanuoti butą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti apeliantei priklausiančias 3/8 dalis į atskirą butą, su atskira virtuve ir sanmazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai, yra neįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad natūra atidalinti apeliantės buto dalių neįmanoma.

22.       Nustačius, kad šioje byloje negalimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, bei, kad apeliantė nesiekia nustatyti naudojimosi daiktais tvarkos, kad apeliantės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė už atsakovės, atsakovė neturi poreikio ginčo turtu naudotis, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai spręstina, kad apeliantės interesas naudotis šia nuosavybe yra svarbesnis už atsakovės. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantė, siūlydama savo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantą, pageidavo gauti turtą natūrą, pasiūlydama kitam bendraturčiui sumokėti kompensaciją pinigais. Grįsdama šį reikalavimą, apeliantė pateikė įrodymus dėl turto ir atsakovei priklausančio turto dalies vertės.

23.       Nustačius, kad tinkamiausias bendrosios nuosavybės atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju yra atidalijimas išmokant atsakovei kompensaciją pinigais, spręstas klausimas dėl šios kompensacijos dydžio. Apeliantė, grįsdama savo reikalavimą sumokėti atsakovei 19 250,00 Eur kompensaciją, pateikė teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose nurodyta bendro turto vertė ir atsižvelgdama į bendrą turto įvertinimą, matematiškai apskaičiavo atsakovei tenkančios turto dalies vertę.

24.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į pateiktus byloje įrodymus apie ginčo turto vertę bei atsakovės procesiniame dokumente išdėstytus argumentus, tarp šalių kilo ginčas dėl turto vertės, todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagrįstai suabejota apeliantės pateiktų įrodymų tinkamumu. Apeliantė pasirinko savo reikalavimą dėl kompensacijos dydžio grįsti matematiškai apskaičiuojant idealiosios turto dalies vertę pagal viso turto vertinimą, tuo tarpu atsakovė pasinaudojo teismo siūlymu ir pateikė UAB ,,Jungtinis verslas“ 2022 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto (atsakovei priklausančios 5/8 buto dalies) vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad atidalijamo turto vertė yra 27 500,00 Eur.

25.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginės kompensacijos suma, su apeliaciniu skundu pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo išvadą, taip pat ir Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vytenio 20“ pažymą, kuriose pateikiami duomenys, kad atsakovei priklausančio turto vertė be renovacijos yra 18 900,00 Eur, namui, kuriame yra ginčo butas, atliekama renovacija, renovacijos kaina ginčo butui yra 11 726,11 Eur, o bendra suma su palūkanomis, tenkanti ginčo butui, yra 15 607,86 Eur.

26.       Namo patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), šiuos mokesčius iš jų surenka bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B.ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nurodytoje nutartyje taip pat pažymėta, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikta byloje įrodinėjimo priemonė patvirtina ginčo buto aktualią vertę sprendimo priėmimo dienai, t. y. ginčo turto vertė nustatyta įvertinus jo būklę po atliktų didesnės dalies namo renovacijos darbų. Byloje ginčo tarp šalių, jog namui, kuriame yra ginčo butas, atliekama renovacija, nėra, taip pat atsakovė neteigia ir neįrodinėja, jog ji yra prisidėjusi prie turto pagerinimo. Iš apeliantės pateiktos pažymos spręstina, kad namo renovacija yra atliekama iš skolintų lėšų, kurias įsipareigojo dengti butų savininkai. Akivaizdu, kad atidalijimo atveju, vienai iš šalių priteisus piniginę kompensaciją, buto savininku tampa šalis, kuriai butas priteistas natūra, ir kuriam atiteks prievolė sumokėti lėšas, patirtas renovuojant jam priklausančią nuosavybę.

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis apie ginčo butui tenkantį paskolos dydį, nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo išvadą, kurioje pateikti duomenys apie ginčo buto vertę be renovacijos, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priteisus kompensaciją pagal ginčo buto aktualią vertę sprendimo priėmimo dienai, atsakovė, kuri nėra prisidėjusi prie ginčo turto pagerinimo ir kuri išvengtų prievolės apmokėti turto pagerinimo išlaidas, nepagrįstai praturtėtų apeliantės sąskaita. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteista kompensacija, neįvertinus turto pagerinimo išlaidų, kurias teks padengti apeliantei, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuriuo iš apeliantės atsakovei priteista kompensacija keistina, sumažinant priteistą kompensaciją iki 18 900,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30.       Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teisme buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 49,75 procentais – šioje dalyje sprendimas lieka nepakeistas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo keičiamas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas iš dalies, t. y. 57,14 procentais. Tenkinama visų ieškinio reikalavimų dalis sudarė 53,45 procentų, todėl iš atsakovės apeliantei buvo priteista 457,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (856,00 Eur x 0,5345), turėtų pirmosios instancijos teisme.

31.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. sumažinus iš apeliantės atsakovei priteisiamą kompensacijos dydį, kaip to pageidavo apeliantė, laikytina, kad šis apeliantės reikalavimas buvo patenkintas visiškai, todėl iš viso ieškiniu tenkinama reikalavimų dalis sudaro 74,86 procentus ((49,75 proc. + 100 proc.) / 2), atitinkamai, iš atsakovės apeliantei priteisiama pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma yra didinama iki 640,80 Eur sumos (856,00 Eur x 74,86 proc. / 100).

32.       Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, jai taip pat priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė į bylą yra pateikusi prašymą priteisti 594,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė apmokėjus 94,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 500,00 Eur už nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo išvados parengimą ir pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš atsakovės.

33.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti. 

Sumažinti iš ieškovės L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistą 27 500,00 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) piniginę kompensacijos sumą sumažinti iki 18 900,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų eurų) sumos.

Padidinti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistą 457,53 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 640,80 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt eurų 80 ct) sumos.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 594,00 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gintautas Koriaginas

                                        Albina Rimdeikaitė

                                                Egidijus Tamašauskas