VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. vasario 21  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant S. C., D.Čekuolienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Šleiniui, gynėjui advokatui Valdui Burneikiui, nukentėjusiajai J. S., vertėjoms R.Daškevičienei, Inai Paltanavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,             

n u s t a t ė:

              R. N. kaltinamas tuo, kad jis nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2012-03-24, apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumušė savo seserį J. S., o būtent sudavė smūgius pastarajai į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai J. S. poodinę kraujosruvą dešiniame žande, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais R. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. N. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino bei parodė, kad sesers jis nemušė. Jis gyvena viename name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su seserimis J. S., N. O. bei broliu J. N.. Anksčiau šis namas priklausė tėvams, kurie šiuo metu yra mirę. Šiuo metu šis namas yra padalintas į keturias dalis, kiekvienas turi savo patalpas. Seserys su broliu nori parduoti šį namą, jis su tuo nesutinka, todėl sesuo J. S. jį apkalba. 2012-03-24 jis buvo pas seserį N. O.. Paskui pas seserį atėjo jo žmona A. N., atnešė jam alaus ir išėjo. Tuo metu pas N. atbėgo J., paskui atėjo vyresnysis brolis. Atbėgusi J. pradėjo rėkti, kad už nieką nemokės, nes yra daugiau kaip 1000 Lt dydžio įsiskolinimas už elektrą, o jis atsakė, kad namo vis tiek neparduos. Konflikto metu jie vartojo vienas kito atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau rankos prieš seserį jis pakėlęs nebuvo.  Jie susipyko ir J. S. išbėgusi iškvietė policiją. Jis tuo metu buvo likęs pas seserį N.. Jam būnant pas seserį atvažiavo policija, paskui užėjo vyresnysis brolis. Policijos pareigūnai, nieko neaiškinę, liepė jam važiuoti kartu su jais. Tą dieną jis buvo išgėręs apie pusę litro degtinės. Nukentėjusioji taip pat buvo išgėrusi. Nukentėjusiosios veide jis sužalojimų nematė.   

Nukentėjusioji J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Įvykio dieną būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji išgėrė sidro ir laukė grįžtančio iš darbo sūnaus bei jo pažįstamo. Netrukus į jos kambario duris pasibeldė kaltinamasis, kuriam ji nenorėjo atidaryti durų, tačiau bijodama, kad jis gali išlaužyti duris, jas atidarė ir R. be žodžių delnu trenkė jai į kairį žandą bei išėjo. Grįžęs po 20 minučių jis liepė jai susiruošti ir išeiti iš namų bei vėl kumščiu trenkė jai per galvą, bet į kurią galvos konkrečiai dalį neatsimena. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus ir išbėgo į gatvę, bijodama, kad R. negrįžtų trečią kartą. Viskas tai vyko jos virtuvėje, tai matė kambaryje buvę jos draugai, nes kambaryje nėra durų. Po to ji užbėgo pas seserį N. O., pas kurią buvo R. ir kitas brolis J.. R. buvo paguldytas, o brolis Jurijus buvo užlaužęs jam rankas ir jį laikė. Po to pas seserį užėjo nukentėjusiosios sūnus su policija. Kaltinamasis tuo metu dar buvo agresyvus, norėjo eiti muštis. Ant skruosto  dešinėje pusėje buvo nedaug mėlynės; Skaudėjo visa galva ir negalinti prisiminti kurį veidą skaudėjo. R. buvo išvežtas į policijos komisariatą, o ji sekančią dieną kreipėsi į ekspertus. Ekspertai jos iš karto nepriėmė, reikėjo užsirašyti, todėl tyrimas buvo padarytas tik kovo 29 dieną. Į gydytojus po sumušimo ji nesikreipė. Pareiškimą policijai rašė sūnaus draugė Alina, ji tik pasirašė. Po pirmo smūgio sudavimo ji durų neužrakino, bijodama, kad kaltinamasis gali jas išlaužti, nors anksčiau jis jos durų išlaužęs  nebuvo. Nukentėjusioji nurodė, kad su broliu ji konfliktuoja seniai, jis nori ją iškraustyti iš namo. Brolis ir sesuo jau išėjo iš namų dėl kaltinamojo elgesio. R. N. niekur nedirba, kasdien geria, praeidamas pro šalį nuolat daužo jos duris. Prisipažino norinti parduoti namą ir pasidalinti pinigais, nes kartu su broliu gyventi neįmanoma. Nurodė nežinanti, kodėl liudytojas   L. Š. nurodo, kad kaltinamasis buvo užėjęs pas nukentėjusiąją tik vieną kartą; Kovo 24d. sužalojimai buvo ant kairės pusės žando, važiuoti į Žalgirio  ligoninę pasakiusi pareigūnė, o Greitosios pagalbos ligoninėje buvusi po sumušimo pirmą kartą.

Liudytoja A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nukentėjusiosios sūnaus draugė ir dažnai būna jų namuose. Tikslios datos neatsimena, 2012 m. kovo mėnesį, jai būnant nukentėjusiosios namuose, buvo ir L. gėrė sidrą, kai R. N. pradėjo daužyti į J. duris. Buvo apie 4 val. Nukentėjusiajai atrakinus duris, įlėkė R., delnu trenkė jai per veidą ir išėjo. Po to vėl grįžo, tarp jų kilo konfliktas ir liudytoja matė, kaip kaltinamasis užsimojo ant nukentėjusiosios bei girdėjo, kaip trenkė į veidą kumščiu. Kaltinamasis buvo agresyvus. Liudytoja griebė už telefono, norėdama kviesti policiją, tačiau nukentėjusioji policiją iškvietė pati. Iškvietusi policiją nukentėjusioji išėjo pas seserį N., kur buvo atvažiavęs dar jų brolis Jurijus ir visi policijos laukė ten. Atvykus pareigūnams ji buvo užėjusi pas N., nes reikėjo įvykio liudytojų, matė verkiančią nukentėjusiąją. Liudytoja padėjo nukentėjusiajai surašyti pareiškimą, J. veidas buvo ištinęs, t.y. apatinė lūpa bei kairysis žandas, kraujo nebuvo. Namo su draugu L. Š. jie išėjo apie 22-23 val.  Sekančią dieną atsirado mėlynė, jos abi su nukentėjusiąja važiavo į policiją, J. davusi parodymus, o ji sėdėjusi šalia; Apklausoje /b.l.18/ nenurodžiusi antro smūgio dėl jaudulio. 

Liudytojas L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, jis yra jo draugo dėdė, o nukentėjusioji yra draugo mama, su jais santykiai yra geri. 2012 m. kovo mėnesį jis su Alina buvo pas nukentėjusiąją namuose, sėdėjo ir kalbėjosi, buvo  atnešęs sidro butelį 1,5 litro ir gėrė, atėjęs apie 8 val. vakare. Į jos buto duris pradėjo trankyti R. N., J. atidarė jam duris ir jis, nieko nesakydamas, vieną ar du kartus trenkė jai į  kairį skruostą. Po smūgių sudavimo R. pasakė, kad nukentėjusioji turi 20 minučių laiko susirinkti, koliojosi necenzūriniais žodžiais. Išėjus R. buvo iškviesta policija, nukentėjusioji išėjo laukti pareigūnų į lauką.

Liudytoja R. U. paaiškino, kad tiksliai detalių neatsimena, bet ką matanti nuvykus pagal iškvietimą tą surašanti. Nurodė, kad nuvykus buvo sutikti bute, bet kieno tai butas nežinanti; turėtų būti nurodyta tarnybiniame dėl blaivumo, kuri veido dalis patinusi; kad buvo trenkta konstatuoti negalinti, bet tai buvo nuspręsta iš žodžių

Pakviesta liudytoja N. O. atsisakė duoti parodymus.

Iš policijos pažymos /3b.l./ nustatyta, kad 2012m. kovo 24d. 18 val.32 min. užregistruotas pranešimas, kad  (duomenys neskelbtini), Vilniuje brolis fiziškai smurtauja prieš seserį; iš tarnybinio pranešimo /4-5 b.l./ nustatyta, kad  vyr. patrulė R. U. 2012m. kovo 24d. 18 val.55 min. nustatė, kad R. N. delnu trenkdamas į dešinį skruostą J. S., patinęs dešinys skruostas nuo smūgio, aplinka tvarkinga; nurodo, kad smurtą patyręs asmuo J. S. nurodžiusi, kad  brolis trenkė jai ranka į žandą dešinės pusės skruostą, o smurtu įtariamas asmuo  nurodė, kad sesers nemušė;  iš specialisto išvados nustatyta, kad  J. S. apžiūrint teismo medicinos eksperto rasta dešiniame žande prie smakro apie 4x3 blyškiai žalsva kraujosruva ir padaryta išvada, kad J. S. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2012-03-24 vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu /13-14 b.l./. Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad J. S. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kreipėsi 2012m. kovo 1d. dėl įvykusios traumos 2012m. vasario 29d., ką patvirtina ir  Vilniaus teritorinės ligonių kasos pažyma /137 b.l./, kad VGPUL teikta pagalba dėl paviršinių sužalojimų, o teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad  buvo fiksuotas veido  kairės pusės patinimas dėl traumos, kuri įvyko 2012-02-29, o jis nustatęs dešinėje veido pusėje žando kraujosruvą, todėl teigia, kad J. S. VGPUL buvo konsultuota dėl kito įvykio. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. S. apžiūrėta 2012-03-29d. ir buvo nustatyta dešiniame žande prie smakro blyškiai žalsva kraujosruva. Teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad blyškiai žalsva kraujosruva gali atsirasti po dviejų dienų nuo sužalojimo ir laikytis savaitę laiko po sužalojimo; kad  Žalgirio klinikoje  J. S. buvo apžiūrėta 2012-03-25 d./129 b.l./  ir patinimas prie smakro neaprašomas, bet nurodomas akių patinimas, kuris gali būti be kraujosruvos trumpai ir dienos bėgyje dingti, bet tuomet reiškia, kad nebuvo kraujo išsiliejimo ir nebuvo trauminio poveikio; Nurodo, kad po paros laiko apžiūrint Žalgirio klinikoje turėjo matytis sužalojimas prie smakro, jei trauma buvo 24d., tačiau patinimas prie smakro Žalgirio klinikoje neaprašomas, o aprašomas akių patinimas, todėl išrašą laikantis nepatikimu ir teigia, kad  kraujosruva, kurią jis stebėjo apžiūros metu, galėjo būti padaryta po apžiūros Žalgirio klinikoje.

  Tokiu būdu byloje įrodyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis yra brolis ir sesuo, gyvena viename paveldėtame name ir nesutaria dėl namo pardavimo. Kaltinamasis R. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė sudavus nukentėjusiajai ir ją sužalojus. Nukentėjusioji J. S. nurodo, kad kaltinamasis trenkęs jai  delnu į kairį žandą, bet skruosto dešinėje pusėje buvo mėlynė , kad kovo 24d. sužalojimai buvo ant kairės pusės žando; liudytoja A. teigia, kad mačiusi kaip kaltinamasis delnu sudavė nukentėjusiajai per veidą ir vėliau tik girdėjusi kaip kumščiu trenkęs į veidą, bet kokiu būdu nematydama nustatė, kad trenkė kumščiu ir veidą nepaaiškino, nors pati nukentėjusioji nurodė, kad antrą kartą sudavęs į galvą; liudytojas L. Š. nurodo, kad pas nukentėjusiąją atėjęs apie 8 val. vakare, bet matęs kaip J. S. atidarė duris ir matęs, kaip kaltinamasis vieną ar du kartus trenkęs jai į skruostą, nors pranešimas dėl smurto užregistruotas policijoje  18 val.32 min. bei tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje jis,  kaip asmuo galintis paliudyti smurto faktus, taip pat nenurodytas; nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausose taip pat nenurodė, kad  L. Š. buvo; be to, po sužalojimo sekančią dieną, t.y. 2012m.  kovo 25d. VUL Žalgirio klinikoje  veido ir žandikaulių chirurgas  /137 b.l./ A. S. J. S. dešiname žande prie smakro/129-130 b.l./ sužalojimo nenustatė, o teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje nurodė, kad sužalojimas prie smakro apžiūrint Žalgirio klinikoje turėjo matytis; Žalgirio klinikos pažymą laikantis nepatikima ir sužalojimas, kurį jis konstatavo ir kurio padarymu kaltinamas R. N., galėjo būti padarytas po apžiūros Žalgirio klinikoje.                                                    

LR BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina įrodyti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t.y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. R. N. pareikštas įtarimas ir jis kaltinamas, kad J. S. sudavė smūgius į galvos sritį, padarė poodinę kraujosruvą dešiniame žande ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y. dėl nežymaus sveikatos sužalojimo, t.y. kraujosruvos dešiniame žande prie smakro padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas, jis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais ir visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo traktuojamos kaltinamojo nauda

Tokiu būdu vertinant visus įrodymus visumoje,  susidariusius įtemptus santykius tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose netikslumus detalėse, t.y. smūgių sudavimo vietą, medicininiuose dokumentuose fiksuotus sužalojimus bei teismo medicinos eksperto išvadą bei jo paaiškinimą, kad Žalgirio klinikos dokumentas yra nepatikimas ir sužalojimas  galėjo būti padarytas po apžiūros Žalgirio klinikoje, kelia abejones kaltinamojo kaltumu ir dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis R. N. sužalojo J. S., todėl jis išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 297 str., 302-307 str., 308 str.  teismas,

n u s p r e n d ž i a:

R. N. kaltinamą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.1d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę kol įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus  panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                     A.Tumelionytė /parašas yra/