Civilinė byla Nr. e2-71-314/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00781-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3; 2.6.9.2; 2.6.15; 2.6.29.1; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 7 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas

sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,

dalyvaujant ieškovo A. L. atstovėms Ž. M., advokatei I. A.,

atsakovei M. K., jos atstovei advokato padėjėjai L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei M. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas A. L. 2019 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. lapkričio 6 d. patikslinęs (t3, p.b.l. 121-123;) prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K. dėl 100 000 Lt paskolos; 2) pripažinti negaliojančia 2014 m. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K. dėl 100 000 Lt dovanos; 3) priteisti A. L. iš M. K. be teisinio pagrindo įgytas lėšas iš viso 28 962,00 Eur (100 000 Lt); 4) priteisti A. L. iš M. K. 5 procentų procesines palūkanas nuo 28 962,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti A. L. iš M. K. visas bylinėjimosi išlaidas pagal jas patvirtinančius dokumentus. 

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovei paskolino 100 000 Lt už kuriuos 2014-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2020-04-22 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė už 47 000 Eur. Teismo posėdžiuose ieškovas ir atsakovė davė teismui paaiškinimus, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2014-09-01 sudaryta pinigų skolinimo neterminuota sutartis dėl 100 000 Lt paskolos butui pirkti, taip pat ir 2014 m. (be datos) tarp šalių sudaryta dovanojimo sutartis, o taip pat ir 2014-11-28 sudaryta skolintų pinigų atidavimo sutartis-pažyma buvo sudarytos fiktyviai, tik dėl akių. Pagal nurodytas teismui pateiktas sutartis pinigai nebuvo nei paskolinti, nei padovanoti, nei grąžinti. Šalys paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už ieškovo lėšas, tačiau įformintas atsakovės vardu, siekiant gauti iš savivaldybės kompensacijas būsto renovacijai, kompensacijas už būsto šildymą, karštą vandenį ir kt. Kadangi ieškovo finansinė padėtis buvo gera, o atsakovės turtinė padėtis leido pastarajai pasinaudoti valstybės skiriamomis lengvatomis, ieškovo piniginėmis lėšomis atsakovė pasinaudojo savo tikslams įgyvendinti, t. y. gavo lengvatas butui išlaikyti, butą naudojo savo dukters R. K. poreikiams. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina bylos eigoje išreikalauti rašytiniai įrodymai, gauti iš Druskininkų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus. Tokių faktinių aplinkybių pagrindu ieškovas daro išvadą, kad 2014-09-01 pinigų skolinimo neterminuota sutartis ir 2014 m. pinigų dovanojimo sutartis, sudarytos tarp A. L. ir M. K. dėl 100 000 Lt paskolos ir dovanojimo yra fiktyvios, todėl pripažintinos negaliojančiomis. Atsakovė teismo posėdžiuose patvirtino, kad iš ieškovo įgijo 100 000 Lt be teisėto pagrindo, dėl to ieškovas prašo priteisti nurodytą piniginę sumą iš atsakovės.

Teismo posėdyje ieškovo atstovės patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Atsakovė M. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį (t1, p.b.l. 27-31; t3, p.b.l. 125-128;), kuriais su ieškovo teikiamais reikalavimais nesutiko. Nurodo, kad iki buto pirkimo ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, buvo susiklostę sugyventinių santykiai, kartu gyveno viename bute, valgė, leido laisvalaikį, šventė šventes, kūrė bendrus gyvenimo planus, vedė bendrą ūkį, pasitikėjo vienas kitu. M. K. prižiūrėjo A. L., jo gyvenimą padarė patogų ir saugų. Artimų giminaičių A. L. neturėjo, todėl jis pinigais noriai dalijosi su atsakove. Ilgas bendras gyvenimas išugdė pasitikėjimą vienas kitu, A. L. nedvejodamas finansavo bendrus sumanymus, duodavo pinigų ne tik M. K., bet ir jos artimiesiems. Iki buto pirkimo ieškovas ir atsakovė bendrai gyveno vienerius metus, po buto pirkimo dar penkerius metus ir tik tarp šalių iškilus konfliktui pareiškė pirminį ieškinį, o praėjus šešeriems metams pareiškė, kad atsakovė M. K. pirkdama butą nepagrįstai jo sąskaita praturtėjo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pritarė buto pirkimui M. K. vardu. Iki buto (duomenys neskelbtini) pirkimo šalys sudarė buto (duomenys neskelbtini) kuriame gyveno A. L., panaudos sutartį. Sutartimi ieškovas suteikė M. K. teisę naudotis savo butu, nupirkus pirmiau paminėtą butą, sutartis buvo nutraukta. Šalys bendrai gyvendamos susitarė nupirkti M. K. butą šalia A. L. gyvenamos vietos, kad M. K. galėtų ji lankyti, kad abiem pagyvenusiems būtų patogu bendrauti, galimai butą išnuomoti ir taip gausinti savo lėšas. Nekyla abejonių, kad A. L. siekė butą nupirkti, tokį siekį išpildė, butą nupirko. Šalys kartu nuvyko įforminti sandorio, kartu nešėsi pinigus, laukė, kol bus paruošta pirkimo pardavimo sutartis. A. L., mokėdamas pinigus už butą, suprato ir kontroliavo savo veiksmus, sutiko, kad sutartis būtų sudaryta M. K. vardu. Jo veika nebuvo momentinė, neapgalvota, o buvo tęstinis noras atsidėkoti M. K. už jos draugystę, bendrą gyvenimą, priežiūrą. Šalys įgijusios būtą jį remontavo, nupirko baldus, mokėjo mokesčius, leido apsigyventi M. K. dukrai, butą valdė abiejų sutarimu. Negana to ieškovas asmeniškai savo ranka paruošdavo dokumentus, kuriuos atsakovė teikdavo valstybės socialinės paramos įstaigai dėl kompensacijų už buto komunalines paslaugas gavimo. Ieškovas teisme parodė, kad apmokėjo M. K. anūkės mokslus, nupirko jai butą. Nustatytos ir kitos aplinkybės: tai, kad A. L. nupirko M. K. auksinį žiedą, ketino sudaryti bažnytinę santuoką, su M. K. šeima pasidarė bendrą antkapį, turėjo tikslą kartu pasilaidoti, atsakovės naudai surašė testamentą. Pažymėta, kad buto pirkimo metu jokių rašytinių ar žodinių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovės dėl pinigų grąžinimo nebuvo. Butas atsakovei buvo tiesiog nupirktas be jokių išlygų ar sąlygų. Buvo kalba, kad toliau gražiai gyvens, vienas kitu rūpinsis. Tik atėjus šildymo sezonui šalims gimė mintis surašyti fiktyvią paskolos sutartį, kad gauti komunalinių mokesčių kompensaciją už nupirktą butą.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes ir jų pagrindu ieškovo reikalavimus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovo, jo atstovių, atsakovės, jos atstovės paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra vieniši asmenys, sulaukę garbingo amžiaus: ieškovui A. L. - (duomenys neskelbtini)  metai, atsakovei M. K. - (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovui neprieštaraujant, atsakovė įsikėlė ir apsigyveno ieškovo bute adresu (duomenys neskelbtini). Šalys kartu viename bute gyveno nuo 2013 metų iki 2019 metų rugsėjo mėn. Ieškovas artimų giminaičių neturi. Artimiausias giminaitis - tai ieškovą atstovaujančios Ž. M. tėvas, kuris yra ieškovo pusbrolis. Advokatų kontoros 2012 m. spalio 30 d. pažyma (t1, p.b.l. 117;) nustatyta, kad ieškovas gavo palikimą mirusios Jungtinių Amerikos Valstijų pilietės, palikimo apimtis 383 936,37 JAV dolerių. Taigi, ieškovo finansinė padėtis laikotarpyje nuo 2013 metų iki 2019 metų rugsėjo mėn. buvo labai gera.

Šalys 2014 m. liepos 8 d. sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu panaudos davėjas (ieškovas) perdavė panaudos gavėjai (atsakovei) iki 2024 m. liepos 8 d. neatlygintinai naudotis butu adresu (duomenys neskelbtini) (t2, p.b.l. 95;). Panaudos sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre (t2, p.b.l. 96-97;). Sutartis, praėjus trims mėnesiams nuo jos sudarymo, 2014 m. spalio 29 d. nutraukta (t2, p.b.l. 58; 98;). Šalys 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, kurioje nurodoma, kad ieškovas neterminuotai skolina atsakovei 100 000 Lt butui pirkti (t1, p.b.l. 7; t2, p.b.l. 54;). Sutartis notaro nepatvirtinta. Šalys taip pat sudarė pinigų dovanojimo sutartį, kurios tiksli data nenurodyta. Nurodoma tik sutarties sudarymo vieta ir metai – (duomenys neskelbtini) , 2014 metai (t1, p.b.l. 33;). Sutartis pasirašyta ieškovo ir atsakovės, notarine tvarka taip pat nepatvirtinta. Sutartyje nurodyta, kad ieškovas dovanoja atsakovei 100 000 litų. Pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2014 m. rugsėjo 10 d. (t2, p.b.l. 55-57;), nustatyta, kad atsakovė už 100 000 litų pirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Oficialiu testamentu, patvirtintu notaro 2016 m. rugpjūčio 16 d., nustatyta, kad ieškovas visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei (t2, p.b.l. 34;). Pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2020 m. balandžio 22 d. (t2, p.b.l. 140-152;), nustatyta, kad praėjus 5 metams 7 mėnesiams po buto įsigijimo (šios bylos nagrinėjimo teisme metu) atsakovė už 47 000 Eur butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavė.

Dėl pripažinimo negaliojančiomis pinigų skolinimo ir dovanojimo sutarčių

Ieškovas paaiškino, kad pinigų skolinimo ir dovanojimo sutartys su atsakove buvo sudarytos tik dėl akių. Nupirkus atsakovei butą reikėjo mokėti įvairius komunalinių paslaugų ir administravimo mokesčius. Tam, kad išvengti tokių mokesčių mokėjimo atsakovė kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių gauti piniginę socialinę paramą. Skyriuje atsakovei paaiškino, kad nusipirkus butą už 100 000 litų nėra pagrindo tokią paramą skirti, nes atsakovė yra pasiturintis asmuo. Tada atsakovė įtikino ieškovą surašyti 100 000 Lt dovanojimo sutartį. Šalys tokią sutartį surašė, tačiau vėliau ieškovas atsisakė sutartį pateikti socialinės paramos skyriui dėl galimai egzistuojančios prievolės sumokėti mokesčius valstybei nuo dovanotos sumos. Atsisakius dovanojimo sutarties, su atsakove atgaline data surašė ir abu pasirašė 100 000 litų paskolos sutartį. Ši sutartis ir buvo pateikta Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Tokių ieškovo aiškinamų aplinkybių atsakovė neginčija. Tai, kad atsakovė teikė prašymus savivaldybės Socialinės paramos skyriui bei pirkto buto išlaikymui gavo nuolat įvairias išmokas ir lengvatas laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės 2014 m. lapkričio 28 d. rašytas prašymas Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui skirti kompensaciją išimties tvarka, kuriame be kito nurodo, kad žmogui, kuris jai paskolino pinigus butui pirkti kiekvieną mėnesį moka po šimtą litų (t1, p.b.l. 81;), Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma (t1, p.b.l. 102;), atsakovės rašyti prašymai paramai skirti (t2, p.b.l. 45-93;).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 1.86 straipsnį yra suformuota, kad tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

Byloje nustatyta, kad nei dovanojimo, nei paskolos sutartys nebuvo realiai vykdomos (100 000 Lt ieškovas nei dovanojo, nei paskolino atsakovei), sutartys buvo sudarytos tik dėl akių (tam, kad atsakovė gautų įvairias socialinės paramos išmokas), dėl to yra pagrindas šiuos sandorius pripažinti tariamais. Dėl aptarto šalių sudarytos ir pasirašytos: 1) 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuota sutartis dėl 100 000 Lt paskolos; 2) 2014 m. pinigų dovanojimo sutartis (sutartyje nenurodyta mėnuo ir diena) dėl 100 000 Lt dovanos; pripažintinos nesukeliančiomis teisinių padarinių, kaip tariamais sandoriais ir negaliojančiais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

Dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo

Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016, 15 punktas).

Ieškovas A. L. 2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje (garso įrašas 00:09:00 – 00:50:00;) paaiškino, kad atsakovė labai prašėsi priimti pas jį gyventi. Įkalbėtas sutiko ir leido atsakovei apsigyventi savo bute. Gyvenant kartu atsakovė sugalvojo pirkti butą. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už jo pinigus - 100 000 Lt, tačiau įformintas atsakovės vardu tokiomis aplinkybėmis: jis turėdamas su savimi grynaisiais pinigais 100 000 Lt kartu su atsakove atvyko į notarų biurą buto pirkimo sutarties sudarymui. Sutarties sudarymo metu atsineštus 100 000 Lt notarės akivaizdoje sumokėjo buto pardavėjui. Sumokėjus pinigus, atsakovė padavė savo asmens tapatybės dokumentą notarei perkamo buto pirkėju įforminti ją, bet ne ieškovo dokumentus. Atsakovė ieškovui paaiškino, kad nupirkus butą jos vardu bus galima gauti įvairias kompensacijas iš savivaldybės paramos skyriaus, o jo vardu įforminus tokių kompensacijų negaus. Ieškovas notarinėje kontoroje nenorėjo bartis su atsakove, be to pagalvojo esant reikalui galės iš atsakovės pareikalauti perrašyti butą jo vardu, todėl sutiko, kad perkamas butas būtų įformintas atsakovės vardu. Nupirktam bute ieškovas už savo pinigus atliko remontą, ieškojo, samdė meistrus. Su atsakove planavo įsigytame bute leisti nuomininkus, iš nuomos mokesčio kompensuoti patirtas išlaidas, tačiau po remonto bute apsigyveno atsakovės dukra. Iki buto įsigijimo ir po atsakovė nuolat prašė pinigų, jai visada trūko pinigų. Tokiems prašymams neprieštaravo: apmokėjo atsakovės anūkės mokslus, anūkei pirko butą (duomenys neskelbtini) mieste, atidavė atsakovės dukros skolas, sumokėjo pačios atsakovės turėtą skolą Kredito Unijai, apmokėjo atsakovės sūnaus kapavietės įrengimo darbus (t1, p.b.l. 59-61;) ir kt. Tuo tarpu atsakovė per visą gyvenimo kartu laiką jam nėra davusi nė vieno euro. Apie 2019 metus ieškovui kilo įtarimas, kad atsakovė jį laiko kvailio vietoje, kad įsikėlė gyventi ir gyvena tik dėl jo turimų pinigų. Tada pradėjo skaičiuoti, kiek atsakovė išleidžia kas mėnesį jo pinigų. Po kurio laiko paskaičiavus paaiškėjo, kad kas mėnesį atsakovė pasiima įvairiems poreikiams tenkinti mažiausiai 1 000 eurų. Su tokio dydžio išlaidomis atsakovės poreikių tenkinimui nesutiko. Vieną dieną atsakovei pasakė, kad reikalinga parduoti butą, nes nori susigrąžinti pinigus. Atsakovė iš pradžių neprieštaravo. Jis parašė laikraštyje skelbimą, kad parduoda butą. Po kelių dienų su atėjusiu į namus pirkėju sutarė butą parduoti. Atsakovė pokalbį girdėjo ir liko labai nepatenkinta. Ginčo metu nurodė atsakovei butą parduoti surastam pirkėjui, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Tada pareikalavo grąžinti 100 000 Lt, bet atsakovė atsakė, kad tokių pinigų neturi ir negrąžins. 

Atsakovė neginčija ieškovo aiškinamos aplinkybės, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. butas adresu (duomenys neskelbtini) pirktas už ieškovo pinigus t. y. 100 000 litų. Šią aplinkybę atsakovė pripažino ne tik teismo posėdžių metu, bet ir teikdama atsiliepimą (t1, p.b.l. 28;). Be to, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo 2020 m. sausio 30 d. protokolu (t1, p.b.l. 128;) nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. pokalbio metu su ieškovu ir ieškovo atstove Ž. M., būdama bute adresu (duomenys neskelbtini), pripažino, kad butas (adresu (duomenys neskelbtini)) nupirktas už ieškovo pinigus. Tuo pačiu protokolu nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu žadėjo grąžinti skolą (t1, p.b.l. 128;). Apie tai, kad šalių santykiai ieškovui pareikalavus parduoti butą arba grąžinti pinigus nuo 2019 m. rugsėjo mėn. tapo blogi, patvirtina ir Alytaus apskrities VPK pranešimas (t1, p.b.l. 80;), kuriame nurodoma, kad atsakovės dukra 2019 m. rugsėjo 2 d. 11 val. 34 min. telefoniniu pranešimu kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą prašydama pagalbos, nes „jos senyvą motiną bute sugyventinis ir giminės verčia pasirašyti dokumentus, kad atiduotų butą“. Policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini) smurto faktas nepasitvirtino. Taigi, laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2019 m. rugsėjo mėn. trukę draugiški bendro gyvenimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko dėl ieškovo pareikšto reikalavimo grąžinti pinigus (100 000 Lt) už kuriuos atsakovė nusipirko butą. Atsakovei negrąžinus reikalaujamų pinigų, ieškovas 2019 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Byloje nustatyta, kad iki 2019 m. rugsėjo mėn. šalių santykiai buvo geri. Atsakovė savo atsiliepimuose patvirtino (t3, p.b.l. 125-128;), kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu su ieškovu jo bute, vedė bendrą ūkį, ieškovas artimų giminaičių neturi, todėl pinigais noriai dalijosi su atsakove. Bendras gyvenimas išugdė pasitikėjimą vienas kitu, ieškovas duodavo pinigų ne tik atsakovei, bet ir jos artimiesiems. Tai, kad šalių tarpusavio santykiai buvo itin geri, kad ieškovas visiškai pasitikėjo atsakove, patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašytas testamentas, kuriuo visą savo turtą ieškovas paliko atsakovei (t2, p.b.l. 34;). Aptartų aplinkybių pagrindu teismas laiko nustatytu, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo nupirktas už ieškovo pinigus (100 000 Lt), tačiau esant tarpusavio pasitikėjimo santykiams, ieškovas neprieštaravo ir neginčijo, kad buto pirkėju ir savininku būtų įrašyta bei įregistruota atsakovė.  

Minėta, nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

Byloje nėra duomenų, kad 100 000 Lt atsakovei buvo perduoti egzistuojant kokiam nors teisiniam pagrindui. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovas 100 000 litų jai padovanojo ar paskolino. Pinigų skolinimo ir dovanojimo sutartys yra pripažintos negaliojančiomis šio sprendimo aprašomojoje dalyje, dėl to apie šį ieškovės aiškinamą atsikirtimą pakartotinai nepasisakoma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad buto pirkimo dieną (2014 m. rugsėjo 10 d.) šalių nesiejo paskolos, dovanojimo, jungtinės veiklos ar išlaikymo iki gyvos galvos ar kitokie civiliame kodekse numatyti civiliniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovas apmokėjimą už atsakovės perkamą butą atliko ne sutarties ar kitu teisiniu pagrindu, bet visiškai pasitikėdamas atsakove, buvo įsitikinęs, kad bet kada ateityje pareikalavus atsakovė gera valia grąžins jam sumokėtus pinigus už butą. 

Taip pat byloje nėra duomenų, kad 100 000 Lt ar dalį šių pinigų atsakovė grąžino ieškovui. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atsikirtimu, kad dalį iš reikalaujamų 100 000 Lt pinigų ji grąžinusi ieškovui. Aiškinamai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė skolintų pinigų atidavimo sutartį – pažymą šalių surašytą ir pasirašytą 2014 m. lapkričio 29 d., kurioje nurodyta, kad atsakovė atidavė ieškovui dalį skolos 23 000 Lt, o likusią pinigų dalį 77 000 Lt įsipareigoja grąžinti „vėliau, kai tik pagerės finansinės situacija“ (t1, p.b.l. 34;). Ieškovas paaiškino, kad pažyma buvo surašyta ir jo pasirašyta, tačiau pažymoje nurodyti pinigai 23 000 Lt nebuvo perduoti. Tokią pažymą jis pasirašė neatlaikęs nuolatinių atsakovės prašymų ir zirzimo – „pasirašyk, kad pinigus gavai“. Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 4 dalis nustato, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Atsakovės pateiktoje sutartyje - pažymoje nurodyta perduotų pinigų suma sudaro (23 000 Lt : 3,45280) 6 612,60 Eur t. y. suma yra didesnė nei 3000 Eur. Tokiu atveju pinigų perdavimo faktas turėjo būti įformintas ne tik rašytine forma, bet ir notarine tvarka patvirtintas. Kadangi skolintų pinigų atidavimo sutartis – pažyma notarine tvarka nebuvo patvirtinta, teismas tokio dokumento nelaiko įrodymu patvirtinančiu aplinkybę, kad dalį ieškovo reikalaujamų pinigų (23 000 Lt arba 6 612,60 Eur) atsakovė grąžino 2014 metais.

Ieškovui įrodžius, kad be teisinio pagrindo atsakovė praturtėjo 28 962,00 Eur (100 000 Lt) ieškovo sąskaita, iš atsakovės priteistini ieškovo patirti 28 962,00 Eur (100 000 Lt) nuostoliai t. y. tokio dydžio piniginė suma, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovės priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistinus nuostolius nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Dėl baudos skyrimo

Ieškovo atstovė advokatė I. A. teikia prašymą (DOK-41223, t4, p.b.l. 100;), kuriame nurodo, kad atsakovės prašymu teismo posėdis 2021 m. lapkričio 9 d. buvo atidėtas dėl naujų dokumentų pateikimo, kurie nėra pateikti, todėl prašo skirti baudą už atsakovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Situacija, kai viena šalis kitos proceso šalies veiksmus vertina kaip galbūt nesąžiningą elgesį, savaime nėra laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 9 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas atsakovės atstovės prašymu suteikti galimybę pateikti papildomus rašytinius įrodymus. Teismui prašymą patenkinus, tačiau papildomų įrodymų nepateikus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta, kad atsakovė nepateikusi rašytinių įrodymų savo tokiais veiksmais būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą ar siekusi kitų proceso dalyvių teisių pažeidimo. Dėl aptarto ieškovo atstovės prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino (t2, p.b.l. 8-11;) ir ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 28 962,00 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir atsakovės turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 28 962,00 Eur sumos.

Taip pat Apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino (t2, p.b.l. 40-42;) ir įpareigojo atsakovę M. K. per 10 dienų nuo šios nutarties priėmimo į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. 98 7300 0100 0221 4257 įnešti 28 962,00 Eur ieškovo A. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Taip pat Apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl paskyrimo iki 300 Eur baudos už nutarties, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, nevykdymą tenkino iš dalies (t2, p.b.l. 176-179; t3, 83-84;) ir atsakovei paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį dieną nuo 2020 m. liepos 20 d. iki Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties įvykdymo dienos.

Teismas laiko, kad patenkinus ieškovo reikalavimus, dalis taikomų laikinųjų apsaugos priemonių - 2020 m. liepos 8 d. nutartimi paskirtas įpareigojimas atsakovei per 10 dienų nuo nutarties priėmimo į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. 98 7300 0100 0221 4257 įnešti 28 962,00 Eur ieškovo A. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikoma piniginė bauda už nustatytų apribojimų pažeidimą – yra perteklinės, todėl jos panaikintinos (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bylos proceso metu (per 1 metus ir 6 mėn.) taip ir neįnešė į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamų pinigų. Teismo posėdžių metu ji paaiškino, kad tokių pinigų neturi. Teismas sprendžia, kad šioje situacijoje ieškinio reikalavimų įvykdymų užtikrinimui pakanka vienos 2020 m. birželio 25 d. nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo atstovė advokatė I. A. pateikė duomenis, kad nagrinėjant bylą teisme viso ieškovas turėjo 3 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t3, p. b. l. 65-81; t4, p.b.l. 53-55; t4, p.b.l. 94-96;). Įvertinus advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir sudėtingumą bei vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovo turėtos išlaidos pagrįstos, todėl kompensuojamos visiškai. Tenkinus ieškinio reikalavimus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinas ir sumokėtas žyminis mokestis (t3, p.b.l. 67;) 690,00 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Be to, ieškovas prašo priteisti patirtas išlaidas viso 202,00 Eur sumokėtų antstoliui (t3, p.b.l. 81;) už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta antstolio teisė gauti atlygį už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad 202,00 Eur išlaidos antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą yra susijusios su nagrinėjama byla, teismas sprendžia, kad minėtos išlaidos byloje yra pagrįstos, todėl jos priteistinos ieškovui (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 9 p.). Tokiu būdu, tenkinus ieškinio reikalavimus visiškai iš atsakovės priteistina patirtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro viso (3000 + 690 + 202) 3 892 Eur. Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, kadangi ji nuo tokių išlaidų apmokėjimo, suteikus antrinę teisinę pagalbą (t4, p.b.l. 68-69;), atleista (CPK 96 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei M. K. tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. L. ir atsakovės M. K. dėl 100 000 Lt paskolos.

Pripažinti negaliojančia 2014 m. pinigų dovanojimo sutartį (sutartyje nenurodyta mėnuo ir diena), sudarytą tarp ieškovo A. L. ir atsakovės M. K. dėl 100 000 Lt dovanos.

Priteisti ieškovui A. L. iš atsakovės M. K. be teisinio pagrindo įgytas lėšas 28 962,00 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (28 962,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 892,00 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti 2020 m. liepos 8 d. teismo nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovei M. K. per 10 dienų nuo šios nutarties priėmimo į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. 98 7300 0100 0221 4257 įnešti 28 962,00 Eur ieškovo A. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Panaikinti 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutartimi atsakovei M. K. paskirtą už laikinosios apsaugos priemonės nevykdymą 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį dieną nuo 2020 m. liepos 20 d. iki Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties įvykdymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas                                        Antanas Šeštokas