Civilinė byla Nr. e2A-132-856/202

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02517-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos

3.1.14.2; 3.1.16; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-291/2022 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams D. M. ir V. M., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą bei atsakovo D. M. priešieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Lelija“, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovus D. M. ir V. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės (nesuformuotos atskiru žemės sklypu) 0,0020 ha ploto dalį, kurioje yra už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos patenkanti tvoros dalis, nurodyta ir aprašyta NŽT 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelės 1 ir 2 fotofiksacijose, esanti ties Riboženkliu Nr. (duomenys neskelbtini) (neatitikimas su žemės sklypo riba - 0,51 m) ir Riboženkliu Nr. (duomenys neskelbtini) (neatitikimas su žemės sklypo riba - 1,56 m) (riboženkliai pažymėti ir nurodyti koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), parengtame 2019-10-28 UAB „Geodezijos linija“); 2) pašalinti už rytinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trinkelėmis įrengtą takelį (užimamas plotas - 0,0025 ha), pažymėtą 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje; 3) pašalinti už rytinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje 5, 6, 7, 8 taškais pažymėtose vietose (žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius: akmenis, statybinį laužą, pasodintus medelius ir krūmus; 4) savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą taip, kad žemė būtų tinkama naudoti.

2.       Ieškinyje nurodė, jog atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra atriboję tvora nuo visuomenės ir naudoja bendrai su savo privačiu žemės sklypu 0,0020 ha valstybinės žemės plotą, nesuformuotą atskiru žemės sklypu. Atsakovų tvora įsiterpusi į valstybinę žemę 20 metrų ilgio atkarpoje: 51 cm ties riboženkliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtu ir nurodytu koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28), (tikrinimo metu nustatyta tvoros kampo koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 1,56 metro ties Riboženkliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtu ir nurodytu koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28), (tikrinimo metu buvo nustatyta tvoros kampo koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl atsakovų žemės sklypo ribos buvo aiškios, žemės sklypo plotas nesikeitė ir atsakovai 2008-02-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytame žemės sklype turėjo pareigą tverti tvorą tik savo žemės sklypo ribose. Žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28, nėra sutartiniu ženklu pažymėtos tvoros nuo gatvės pusės. Todėl atsakovai, po šio plano parengimo įsirengdami tvorą, privalėjo atsižvelgti į savo žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribas ženklinančius riboženklius. Įteisinti atsakovų tvora neteisėtai užtvertos valstybinės žemės nėra pagrindo, nes pagal sodininkų bendrijos „Lelija“ sodo suplanavimo projektą (Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ 2000 m. birželio mėn. parengtas sodininkų bendrijos „Lelija“ 336000 m2 žemės sklypo planas, D. M. sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tai numatyta žemė gatvei (plane nurodytas buvęs gatvės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) su visais jos elementais. Už privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, miškų ūkio paskirties valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovai yra trinkelėmis iškloję takus, pasodinę vaismedžius ir vaiskrūmius, sukrovę medienos atliekas, statybinius blokelius ir šaligatvio trinkeles ir jų iki šios dienos nepašalinę. D. M. už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, taikyta administracinė atsakomybė, D. M. skirta 150 Eur bauda, pasiūlyta pašalinti pažeidimą iki 2020-08-14. Atsakovas baudą sumokėjo, tačiau pažeidimų nepašalino. Atsakovai civilinę bylą nagrinėjant teisme, 2022 metais dalį ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdė, t. y. pašalino iš valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikiną statinį-malkinę (pirminio ieškinio reikalavimas, nurodytas 3.1 papunktyje), kuri užėmė 15 m2 valstybinės žemės, ir šiltnamį (pirminio ieškinio reikalavimas, nurodytas 3.2 papunktyje), kuris užėmė 14 m2, todėl ieškovė atsisako dalies ieškinio reikalavimų. Tačiau dalis valstybinės reikšmės miško žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalis sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms skirtos valstybinės žemės, nesuformuotos atskiru žemės sklypu, ir toliau yra užimta ir naudojama asmeninėms atsakovų reikmėms. Atsakovų tvora neginčijamai yra pastatyta ne ant sklypo ribos, o valstybinėje žemėje (įsiterpia nuo 51 cm iki 1,56 metro į valstybinę žemę ((duomenys neskelbtini))) ir užima 20 m2 valstybinės žemės plotą. Atsakovai neginčijamai obelis ir kitus krūmus yra pasisodinę, trinkelėmis išsigrindę takelį (užimamas plotas - 0,0025 ha) bei susikrovę statybinį laužą ir statybines medžiagas valstybinės reikšmės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose.

3.       Atsakovas D. M. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, jog atliekant sklypo tvarkymo darbus, taip pat ir tveriant tvorą, galėjo dėl rangovo kaltės būti nežymiai pažeistos nustatytos sklypo ribos, t. y. 0,002 ha ploto patenkant į valstybei priklausančios žemės sklypą. Užimto ploto dalis itin nežymi, tačiau tvoros perkėlimo ir sutvarkymo kaštai, jeigu patenkinus ieškovės ieškinio 1 p. rezoliucinės dalies reikalavimą, būtų itin ekonomiškai nenaudingi ir būtų vykdomas tik formalus teisingumas, dėl ko šioje ieškovės ieškinio dalyje prašė ieškinio netenkinti, sudarant sąlygas atsakovui įvykdyti procedūras, susijusias su šio sklypo dalies išpirkimu ir įteisinimu.

4.       Atsakovas D. M. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė  leisti jam be sodų bendrijos „Lelija“ suderinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti UAB „Geodezijos linija“ parengtus (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų dokumentus bei juos pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre.

5.       Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jis yra Lelijos sodų bendrijos narys, inicijavęs prie jam priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio kelio, priklausančio valstybei, matavimus tikslu išspręsti susidariusią situaciją ginče su Nacionaline žemės tarnyba dėl savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės, nesuformuotos atskiru žemės sklypu, siekiant jos dalį įsiteisinti ir turėti galimybę naudoti nustatytą dalį asmeniniais tikslais. Įvertinus, kad SB „Lelija” (duomenys neskelbtini) gatvė yra neinventorizuota, atsakovas už savo asmenines lėšas pradėjo rengti kadastrinę bylą, kad gatvę kaip inžinerinį statinį galėtų užregistruoti registrų centre (inventorizuoti). Parengtus kadastro duomenis su kelio planu pateikė suderinimui sodininkų bendrijos pirmininkui. Atsakovė Lelijos sodų bendrija matavimus derinti nepagrįstai atsisakė.

6.       Atsakovė sodų bendrija „Lelija“ su atsakovo D. M. priešieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 15 punktas numato imperatyvią ikiteisminę procedūrą, kuria atsakovas prieš kreipiantis į teismą su priešieškiniu nepasinaudojo. Be to, atsakovo pateiktas kelio planas neatitinka įstatymų reikalavimų, dėl ko SB „Lelija“ jo ir negalėtų suderinti. Sodų bendrija „Lelija“ dar 2000 metais buvo parengusi visos sodų bendrijos žemės sklypo planą. Šis žemės sklypo planas yra suderintas su Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriumi, Šiaulių miesto savivaldybe, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu, Šiaulių miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriumi, Šiaulių miesto vyriausiuoju kraštotvarkininku. Tuo tarpu atsakovų neteisėtai užimta valstybinės žemės dalis bei naujai teikiami planai, kuriuos priešieškiniu prašoma suderinti be sodų bendrijos „Lelija“ sutikimo, iš esmės prieštarauja jau esamo bei su visomis institucijomis suderinto plano sprendiniams bei šį planą visiškai iškraipo. Žemės sklypo dalis, kurią atsakovai nori įsiteisinti, yra užimta neteisėtai bei savavališkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams D. M. ir V. M. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą patenkino, kitoje dalyje civilinę bylą nutraukė; atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei sodininkų bendrijai „Lelija“ dėl leidimo atlikti veiksmus atmetė;  priteisė iš atsakovų D. M. ir V. M. po 770 Eur sodininkų bendrijai „Lelija“ už jai suteiktas advokato paslaugas; priteisė iš atsakovų D. M. ir V. M. po 37,50 Eur žyminio mokesčio valstybei ir po 4,48 Eur pašto išlaidų.

8.       Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovai D. M. ir V. M. 2022 metais dalį ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdė, t. y. pašalino iš valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikiną statinį - malkinę (pirminio ieškinio reikalavimas, nurodytas 3.1 papunktyje), kuri užėmė 15 m2 valstybinės žemės, ir šiltnamį (pirminio ieškinio reikalavimas, nurodytas 3.2 papunktyje), kuris užėmė 14 m2, todėl Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Tačiau dalis valstybinės reikšmės miško žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalis sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms skirtos valstybinės žemės, nesuformuotos atskiru žemės sklypu, ir toliau yra užimta ir naudojama asmeninėms atsakovų reikmėms.

9.       Teismas nurodė, kad 2022 m. balandžio 11 d. vyko teismo posėdis sodininkų bendrijoje „Lelija“, kurio metu buvo apžiūrėta valstybinė žemė, esanti už atsakovams D. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, jog 2022-04-11 iš atsakovų užimto žemės sklypo yra pašalintas laikinas statinys – malkinė bei šiltnamis, tačiau kiti atsakovų statiniai ir daiktai nėra pašalinti iš užimtos valstybinės žemės. Atsakovų tvora neginčijamai yra pastatyta ne ant sklypo ribos, o valstybinėje žemėje (įsiterpia nuo 51 cm iki 1,56 metro į valstybinę žemę ((duomenys neskelbtini))) ir užima 20 m2 valstybinės žemės plotą.

10.       Teismas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, darė išvadą, jog ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys yra įrodytas visiškai.

11.       Teismas nurodė, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Tačiau atsakovai savo priešieškiniu siekia, kad jų neteisėti veiksmai pasisavinant valstybinę žemę būtų reabilituoti, t. y. pripažinti teisėtais.

12.       Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas bei teismų praktika numato, jog įsigyti galima tik įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus, atitinkančius teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Tuo tarpu kaip matyti iš esamos situacijos bei byloje esančių dokumentų, atsakovų neteisėtai užimta valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvokos bei tokiems plotams taikomų kriterijų.

13.       Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 226 punkte nustatyta, jog kelio planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas. Jeigu yra nustatomi kelio, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, ir (arba) kelio, kuris ribojasi su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorija, kadastro duomenys, kelio planas taip pat turi būti suderintas su sodininkų bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu. Ši teisės akto nuostata neįpareigoja kelio savininkės (šiuo atveju sodininkų bendrijos) derinti kelio (inžinerinio) kadastro duomenų bylą, kuri neatitinka sodo suplanavimo projekte suprojektuoto kelio ribų, ar jei tokio dirbtinai sumažinto inžinerinio statinio riboms nepritaria visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas, todėl atsakovo priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir leisti apeliantui be suderinimo su sodininkų bendrija „Lelija“ pateikti UAB „Geodezijos linija“ parengtus (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre sodininkų bendrijos „Lelija“ vardu; netenkinti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinio 1 punkto, sudarant sąlygas atsakovui šios ginčo sklypo dalies išpirkimui ir įteisinimui iš valstybės; nustačius, kad procesinis bylų pagal apelianto priešieškinį ir ieškovės ieškinį sujungimas ir nagrinėjimas vienoje civilinėje byloje nebuvo galimas, pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.       Sodų

14.2.       Atsakovas savo nesutikimą teikė argumentuodamas tuo, kad sprendimo priėmimui būtinas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, tačiau pagal Žemės ūkio ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 226 punktą, derinimas numatytas tik su bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu ir tuo tikslu bendrijos visuotinis narių susirinkimas nėra kviečiamas. Tačiau sprendžiant ginčą teisme ir perdavus klausimą spręsti visuotiniam narių susirinkimui, analogiškais argumentais priimtas tas pats neigiamas sprendimas, todėl apeliantas, net įvykdęs procedūrinius reikalavimus, nepagrįstai sulaukė neigiamo atsakymo derinti jo pateiktą kelio planą.

14.3.       Apeliantas be minėtų duomenų suderinimo su atsakovu neturi juridinio pagrindo kreiptis į atsakingas valstybines įstaigas dėl kadastro duomenų įteisinimo, todėl atsakovo reikalavimas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus ar Šiaulių miesto savivaldybės administracijos duomenis apie iniciuotą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymą, nepagrįstas, kadangi minėti veiksmai yra įmanomi ir galimi tik po ginčo procedūros – derinimo atlikimo dėl kelio kaip inžinerinio objekto įteisinimo.

14.4.       Priešingai teismo vertinimui, apeliantas pateikė įrodymus ir liudininku apklaustas M. A. paaiškino, kad pagal byloje esančius dokumentus, susidariusią situaciją, apeliantų D. M. ir V. M. neteisėtai užimta valstybinė žemė atitiktų įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvoką, jei nebūtų bei tokiems plotams taikomų kriterijų. Be to, pateikti pavyzdžiai, įrodantys, kad analogiškais atvejais yra galimi įsiterpusių žemės sklypų projektų rengimai ir derinimai.

14.5.       Apeliantas yra bendrijos narys, kuris turi lygias teises su kitais bendrijos nariais ir nurodė išsamius pagrindus, kodėl kitų bendrijos narių teisės ir teisėti interesai nenukentėtų patenkinus jo priešieškinio reikalavimus, be to, teismas, išskyręs tokias aplinkybes kaip kelio (inžinerinio) kadastro duomenų bylą, kuri neatitinka sodo suplanavimo projekte suprojektuoto kelio ribų ar jei tokio dirbtinai sumažinto inžinerinio statinio riboms nepritaria visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas, nors šiomis aplinkybėmis nesirėmė atsakovas sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka ir jų nebuvo nurodęs savo atsakymuose apeliantui ikiteismine tvarka, todėl neturėjo juridinio pagrindo šiais argumentais vadovautis sprendžiant ginčą iš esmės.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pagal priešieškinį sodų bendrija „Lelija“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto 680 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Apelianto į bylą pateiktas kelio planas ne tik iškraipo anksčiau su visomis institucijomis suderinto viso sodo plano ribas, bet ir atsakovų norimas sau priskirti žemės plotas akivaizdžiai įsiterptų į gatvės zoną, be to, kliudytų ir numatomam komunikacijų tiesimui. Į bylą pateiktas sodininkų bendrijos balsavimo protokolas patvirtina, kad bendrijos nariai aiškiai išreiškė savo nesutikimą, todėl akivaizdu, jog apelianto reiškiamas reikalavimas yra nesuderinamas su sodininkų bendrijos interesais. Minėtas sodų bendrijos visuotinio susirinkimo protokolas bei jo balsavimo rezultatai yra nenuginčyti, teisėti bei galiojantys.

15.2.       Visuotiniame bendrijos susirinkime priimti sprendimai jam yra privalomi kaip ir visiems kitiems nariams ar institucijoms. Todėl tai, kad tik vienam apeliantui, kaip jis nurodo savo apeliaciniame skunde, atrodo, kad „patenkinus jo reikalavimus, kitų bendrijos narių teisės ir teisėti interesai nenukentėtų“, nesudaro pagrindo apelianto neteisėtą žemės užėmimo faktą pripažinti teisėtu elgesiu, nepagrįstai leidžiant neteisėtai užimtą žemės dalį priskirti savo nuosavybėn prieš kitų bendrijos narių valią.

15.3.       Gatvės (inžineriniai statiniai) sodininkų bendrijos teritorijoje yra sodininkų bendrijos turtas, dėl šio turto turi teisę priimti sprendimus visuotinis sodininkų bendrijos susirinkimas, o žemės, kurioje tie inžineriniai statiniai yra, savininkas – Lietuvos Respublika, o patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba. Taigi, vienas bendrijos narys D. M., būdamas neteisėtai užėmęs (užtvėręs dalį valstybinės žemės tvora) valstybinę žemę, kuri skirta sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo reikmėms (inžinerinėms komunikacijos ir gatvei įrengti), siekdamas įteisinti savo neteisėto veiksmo pasekmes, siekia priversti sodininkų bendriją atsisakyti bendro naudojimo teritorijos, kuri numatyta pagal sodo suplanavimo projektą bendro naudojimo reikmėms, ir taip sudaryti sąlygas ateityje įteisinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, kad visam laikui toje vietoje ji būtų privati.

15.4.       Teisinis reglamentavimas bei teismų praktika numato, kad įsigyti galima tik įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus, atitinkančius teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Tuo tarpu D. M. ir V. M. neteisėtai užimta valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvokos bei tokiems plotams taikomų kriterijų. Tą visą bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme kartojo ir NŽT atstovė, tą 2022-10-25 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir apelianto iniciatyva į bylą kviestas jo teikiamo plano rengėjas M. A., kuris duodamas paaiškinimus ir atsakinėdamas į proceso dalyvių užduodamus klausimus pats pažymėjo, kad šiai dienai minėta apelianto ir jo sutuoktinės neteisėtai užimta žemė neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Todėl apeliantas apeliaciniame skunde teigdamas priešingai, nepagrįstai klaidina teismą. Juo labiau, kad tame pačiame teismo posėdyje buvo išanalizuotos situacijos, kuriomis M. A. rėmėsi duodamas savo paaiškinimus, ir NŽT atstovės pateiktų argumentų pagrindu buvo konstatuota, kad tai visiškai skirtingi atvejai nei esamo ginčo dalykas.

15.5.       Nėra jokių išimtinių aplinkybių, kodėl tokie neteisėti atsakovų veiksmai pasisavinant valstybinę žemę turėtų būti reabilituoti ir pripažinti teisėtais, leidžiant atsakovams neteisėtai užimtą žemės dalį išsipirkti. Juo labiau, NŽT atstovė bylos teisminio nagrinėjimo metu, 2022-01-12 teismo posėdyje, taipogi pažymėjo, kad minėta sklypo dalis nėra joks įsiterpęs valstybines žemės sklypas ir nėra jokios žemės, kurią D. M. galėtų privatizuoti. Be to, pirmosios instancijos teisme apeliantas reikalavimo „sudaryti sąlygas ginčo sklypo dalies išpirkimui ir įteisinimui iš valstybės“ nereiškė, todėl toks reikalavimas negalėjo būti reiškiamas ir apeliaciniame skunde (CPK 312 straipsnis).

15.6.       Civilinių bylų sujungimas nebuvo nepagrįstas ir neturėjo visiškai jokios įtakos ginčo klausimų išsprendimui – visi pareikšti reikalavimai byloje buvo išspręsti, teismas dėl jų pagrįstumo pateikė argumentuotus motyvus, todėl formalus bylos grąžinimas į pirmą instanciją nagrinėti iš naujo, reikštų tik nepagrįstą bylos vilkinimą, kurio, akivaizdu, ir siekia apeliantas, kadangi užsitęsęs ginčo klausimų sprendimas sudaro galimybę jam ir toliau naudotis neteisėtai užimta valstybine žeme.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pagal priešieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Iki tvoros tvėrimo D. M. ir V. M. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl laikytina, kad jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo aiškios ir žinomos. D. M. ir V. M. 2008-02-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytame žemės sklype turėjo pareigą tverti tvorą tik savo žemės sklypo ribose. Savavališkas tvoros tvėrimas ne savininkui priklausančioje žemėje (šiuo atveju valstybinėje žemėje) atstumu, nutolusiu nuo 51 cm iki 1,56 metro, negali būti laikomas nežymiu ar padarytu paklaidos ribose.

16.2.       Neteisėtai už savo žemės sklypo ribų valstybinę žemę, o taip pat ir kelią, užėmę D. M. ir V. M., neturi teisės priverstinai reikalauti teisėtai besielgiančio nors ir neregistruoto inžinerinio statinio ((duomenys neskelbtini) gatvės) savininko sodininkų bendrijos „Lelija“ atsisakyti savo nuosavybės visam laikui vien dėl tos aplinkybės, kad dalį šio statinio ir atitinkamą valstybinės žemės dalį savavališkai užėmę asmenys nori valdyti šią užimtą teritoriją nuosavybės teise, nes tai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir paneigtų teisingumą, formuotų neigiamą praktiką, kuri skatintų vienus asmenis užimti kitų asmenų nuosavybės teise valdomą turtą ir priverstinai reikalauti šio turto atsisakyti ar perleisti savo turtą neteisėtai tą turtą užėmusiam asmeniui, ir dar prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.3.       Apeliantas nori susikurti tokias sąlygas, kad inžinerinis statinys (gatvė) būtų pamatuotas ne pagal sodininkų bendrijos „Lelija“ sodo suplanavimo projektą (Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ 2000 m. sklypo planas), o pagal UAB „Geodezijos linija“ matininkės R. M. 2020-03-05 parengtą statinio ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, kurioje minėta gatvė matuojama siauriau neteisėtai užimtoje vietoje (ties V. M. ir D. M. žemės sklypu). Sodininkų bendrija „Lelija“ neturi įrodinėti ar teisintis, kodėl nenori atsisakyti savo turto – (inžinerinio statinio (kelio) – (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, savavališkai užėmusio apelianto naudai.

16.4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatomis, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Nagrinėjamu atveju žemė, kuri numatyta pagal sodo suplanavimo projektą gatvei su visais jos elementais, yra pažymėta sodininkų bendrijos „Lelija“ žemės sklypo plane, parengtame Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ 2000 m., nėra duomenų, kad sodininkų bendrija būtų nusprendusi keisti šį suplanavimo projektą, projektuoti siauresnes gatves visoje bendrijos teritorijoje, todėl nėra pagrindo dirbtinai sudaryti sąlygų susiaurinti inžinerinį statinį vien tam, kad vėliau būtų galima suformuoti žemės sklypą tokiam susiaurintam statiniui (gatvei) ir dar liktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką atitinkantis žemės plotas, kurį faktiškai yra užėmęs apeliantas, kad jis vėliau galėtų tokį žemės plotą nusipirkti.

16.5.       Sodininkų bendrija negali būti įpareigojama prieš savo valią atlikti veiksmus, susijusius su sodininkų bendrijai priklausančiu turtu, (duomenys neskelbtini) gatvę (inžinerinį statinį) matuoti ir įregistruoti ties apelianto sklypu siauresnę vien dėl tos priežasties, kad tą sodininkų bendrijos turtą, o taip pat ir valstybinę žemę, kurioje dar nesuformuotas žemės sklypas, savavališkai neturėdamas nei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, nei sodininkų bendrijos pritarimo yra užėmęs apeliantas, kad jis galėtų ateityje įteisinti savo neteisėtai pastatytą tvorą ir įgytų daugiau teisių nei kiti sodininkų bendrijos nariai, kurie elgėsi teisėtai ir sąžiningai.

16.6.       Sodo suplanavimo projektas, kurį į bylą yra pateikusi sodininkų bendrija, galioja tol, kol jis nepakeistas, todėl matininkas bet kurio sklypo (tiek keliui skirto sklypo, tik privataus žemės sklypo) šioje sodininkų bendrijoje neturėtų teisinio pagrindo matuoti kitaip, nei numatyta sodo suplanavimo projekte.

16.7.       Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 226 punkto nuostata neįpareigoja kelio savininkės derinti kelio (inžinerinio) kadastro duomenų bylą, kuri neatitinka sodo suplanavimo projekte suprojektuoto kelio ribų, ar jei tokio dirbtinai sumažinto inžinerinio statinio riboms nepritaria visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad sodų bendrija „Lelija” nepateikė alternatyvių ginčo sprendimo būdų ar tiesioginių argumentų, kuo kelio kaip inžinerinio vieneto įteisinimas bendrijos vardu pagal apelianto parengtą planą pažeis bendrijos interesus.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas aukščiau nurodytą apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, atsakovas, valdydamas ir naudodamas savo nuosavybę, negali pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Sodų bendrija „Lelija“ neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo apeliantui, kuris neteisėtai užėmė valstybinę žemę, siūlyti kokius nors alternatyvius ginčo sprendimus, neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsakovai D. M. ir V. M. savo priešieškiniu siekė, kad jų neteisėti veiksmai pasisavinant valstybinę žemę būtų reabilituoti, t. y. pripažinti teisėtais, tačiau teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda.

21.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad sprendžiant ginčą teisme ir perdavus klausimą spręsti visuotiniam narių susirinkimui, analogiškais argumentais priimtas tas pats neigiamas sprendimas, todėl apeliantas, net įvykdęs procedūrinius reikalavimus, nepagrįstai sulaukė neigiamo atsakymo derinti jo pateiktą kelio planą.

22.       Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes vien procedūrinių reikalavimų įvykdymas savaime nesudaro pagrindo sodininkų bendrijai „Lelija“ (jos narių susirinkimui) derinti apelianto pateiktą kelio planą. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 226 punkto nuostata neįpareigoja kelio savininkės (šiuo atveju sodininkų bendrijos) derinti kelio (inžinerinio) kadastro duomenų bylą, kuri neatitinka sodo suplanavimo projekte suprojektuoto kelio ribų, ar jei tokio dirbtinai sumažinto inžinerinio statinio riboms nepritaria visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos tesimas taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, manantis, kad sodininkų bendrijos narių sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 49/2014). Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto sodininkų bendrijos „Lelija“ 2022 m. birželio 11 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nutarta netenkinti V. M. pateikto prašymo „Dėl susirinkimo darbotvarkės papildymo ir kadastro duomenų suderinimo“. Nei D. M., nei V. M. minėto sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, šis sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, todėl apelianto argumentas, jog jis nepagrįstai sulaukė neigiamo atsakymo derinti jo pateiktą kelio planą, atmetamas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstas.

23.       Apeliantas taip pat nurodo, kad priešingai pirmosios instancijos teismo vertinimui, apeliantas pateikė įrodymus ir liudininku apklaustas M. A. paaiškino, jog pagal byloje esančius dokumentus, susidariusią situaciją, apeliantų D. M. ir V. M. neteisėtai užimta valstybinė žemė atitiktų įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvoką. Be to, pateikti pavyzdžiai, įrodantys, kad analogiškais atvejais yra galimi įsiterpusių žemės sklypų projektų rengimai ir derinimai.

24.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) įtvirtinta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

25.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-05-25 nutarimu Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ Nutarimas Nr. 692 buvo papildytas 2.15 papunkčiu, kuriame suformuluota įsiterpusio žemės sklypo sąvoka bei sąlygos, kurioms esant valstybinės žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu. Iš šio papunkčio 1-4 pastraipų nustatyta, kad valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir gali būti parduodamas arba išnuomojamas ne aukciono būdu, kai yra visuma šių sąlygų: 1) šiame žemės plote neracionalu ir negalima suformuoti atskiro savarankiškai eksploatuojamo žemės sklypo; 2) šis žemės plotas savo kraštinėmis nesiriboja su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai; 3) žemės sklypo dydis neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus (išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai), ir 0,5 ha – kitose teritorijose; 4) įsiterpusio žemės sklypo plotas nėra didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, gali būti parduodami įsiterpę valstybinės žemės plotai, besiribojantys su privačiais ir (ar) išnuomotais žemės sklypais, keliais (gatvėmis) ar miškų sklypais (plotais) ir kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 papunktyje yra įtvirtinti ir siauros juostos matmenys – 10 metrų, kuomet įsiterpusio žemės sklypo sąvokai yra taikoma imperatyvi įstatymo išimtis.

26.       Aktualioje teismų praktikoje nurodyta, kad iš Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto reglamentavimo matyti, jog laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, kt.).

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai pagal ieškinį D. M. ir V. M. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra atriboję tvora ir naudoja bendrai su savo privačiu žemės sklypu 0,0020 ha valstybinės žemės plotą, nesuformuotą atskiru žemės sklypu. Atsakovų tvora įsiterpusi į valstybinę žemę 20 metrų ilgio atkarpoje: 51 cm ties riboženkliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtu ir nurodytu koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28), (tikrinimo metu nustatyta tvoros kampo koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 1,56 metro ties Riboženkliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtu ir nurodytu koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28), (tikrinimo metu buvo nustatyta tvoros kampo koordinatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28, nėra sutartiniu ženklu pažymėtos tvoros nuo gatvės pusės. Pagal sodininkų bendrijos „Lelija“ sodo suplanavimo projektą (Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ 2000 m. birželio mėn. parengtas sodininkų bendrijos „Lelija“ 336000 m2 žemės sklypo planas, D. M. sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovų užimta žemė numatyta gatvei su visais jos elementais. 

28.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog D. M. ir V. M. neteisėtai užimta valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvokos bei tokiems plotams taikomų kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant sodininkų bendrijos „Lelija“ išreikštai valiai pakeisti Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ 2000 metais parengtą suplanavimo projektą, t. y. kaip siekia apeliantas, projektuoti siauresnes gatves visoje bendrijos teritorijoje, kad vėliau būtų galima suformuoti žemės sklypą gatvei ir dar liktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką atitinkantis žemės plotas (kurį faktiškai yra užėmę apeliantas su sutuoktine),         sodininkų bendrija negali būti įpareigojama prieš savo valią  atsisakyti bendro naudojimo teritorijos. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, suteiktų nepagrįstą pranašumą neteisėtai valstybinę žemę užėmusiems asmenims, galimai paskatintų ir kitus sodų bendrijos narius tokiu būdu „pasididinti“ savo turimus žemės sklypus. Juolab, kad sodininkų bendrijos teritorijoje esančios gatvės (keliai) yra sodininkų bendrijos turtas (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), naudojamas bendroms gyventojų reikmėms, o Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktas nustato, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.).

29.       Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašą (įrašo laikas 04.45-31.04), konstatuoja, jog priešingai nei teigia apeliantas, liudytojas M. A. (UAB „Geodezijos linija“ (duomenys neskelbtini)) davė paaiškinimus, kad nesant kelio kaip inžinerinio statinio, negalima suformuoti žemės sklypo, jei nebūtų ginčo su sodininkų bendrija, per 18 mėnesių būtų galima parengti, jei nebus sodininkų bendrijos leidimo, atsakovas neturi galimybės atlikti kokius nors veiksmus. Liudytojas pažymėjo, kad šiai dienai apelianto ir jo sutuoktinės užimtas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo posėdyje liudytojo išanalizuotos situacijos, kuriomis jis rėmėsi duodamas savo paaiškinimus, nesuponuoja išvados, kad apelianto ir jo sutuoktinės užimtas žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

30.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai ištyrė aplinkybes ir įrodymus, susijusius su ieškovės pareikštu ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Apeliantas nepateikė jokių reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą apeliacinės instancijos teismui kitaip vertinti byloje esančius įrodymus.

31.       Apeliantas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo netenkinti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinio 1 punkto, sudarant sąlygas apeliantui šios ginčo sklypo dalies išpirkimui ir įteisinimui iš valstybės. Pažymėtina, kad apeliantas priešieškiniu suformulavo reikalavimą leisti jam be atsakovės suderinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti UAB „Geodezijos linija” parengtus (duomenys neskelbtini) gatvė kadastrinių matavimų dokumentus bei pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl dėl apelianto naujai keliamo reikalavimo teisėjų kolegija nepasisako.

32.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nustačius, kad procesinis bylų pagal apelianto priešieškinį ir ieškovės ieškinį sujungimas ir nagrinėjimas vienoje civilinėje byloje nebuvo galimas, jis prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kokios bylos aplinkybės, susijusios su bylų sujungimu ir nagrinėjimu vienoje byloje, turėjo įtakos ginčo baigčiai ir patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nenurodė, kokiais teisiniais argumentais šios aplinkybės grindžiamos. Kartu pažymėtina, kad dėl viename teisme nagrinėjamų susijusių civilinių bylų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas (skyriaus pirmininkas) (CPK 136 straipsnio 4 dalis), todėl bylų sujungimas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui neturi reikšmės.

33.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto atsakovės pagal priešieškinį sodų bendrijos „Lelija“ naudai priteisiamos 680 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijai „Lelija“, juridinio asmens kodas 145662536, 680 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                       Rasa Bartašienė

                Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                Lina Muchtarovienė