Baudžiamoji byla Nr. 1-97-1086/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29876-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėjas Vaidas Steckys,

sekretoriaujant Dovilei Švažei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei,

nukentėjusiajam L. A., jo įgaliotai atstovei advokatei Eglei Morkūnienei,

kaltinamajam V. J.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos įgaliotai atstovei Agnei Lukaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2020 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 5, 7 ir 8 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Teismas,

        n u s t a t ė :

1.       Kaltinamasis V. J., viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 21 val. 35 min., viešoje vietoje - Palangoje, J. Basanavičiaus gatvės gale, ant pėsčiųjų tako link tilto į jūrą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu - vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajam  L. A. į galvos sritį ir taip jam sukeldamas fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. 

Įrodymai ir jų vertinimas

2.       Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Pripažino tik tai, kad nukentėjusįjį tik pastūmė, bet į galvą netrenkė. Parodė, kad dėl girtumo daugumos aplinkybių gerai nepaminė, tačiau po kelių dienų atgamino kas įvyko. Parodė, jog buvo vasaros vakaras 22.00 val., su draugais E. A., M. P., S. A. buvo Palangoje prie tilto ir ten sėdėjo, garsiai triukšmavo, juokavo, nes vasarą Basanavičiaus gatvė visada būna triukšminga. Nieko blogo niekam nedarė. Buvo neblaivūs. Aplink buvo daug pašalinių asmenų, prie jų prisijungė ir dar keli nepažįstami asmenys. Pro šalį ėjusiam nepažįstamam varganam asmeniui, pakvietė jį į kompaniją ir įpylė alkoholinio gėrimo į stiklinę ir padavė, dar davė cigarečių, kitiems asmenims nepilstė alkoholio tik tam vienam asmeniui. Alkoholio kiek pamena prie tilto nevartojo nors su savimi turėjo. Asmuo sėdėjo kartu, kol priėjo nepažįstamas asmuo, (nukentėjusysis) ir pradėjo kabinėtis dėl pakviesto to vargšo žmogaus ir pradėjo vartoti necenzūriniais žodžius ir liepė pasišalinti ir nedaryti gėdos Palangai. Nukentėjusysis kelis kartus gąsdino, kad iškvies policiją. Kaltinamasis atkirto, kad gali kviesti tą policiją ir pastūmė nukentėjusįjį su delnu per veidą ir liepė eiti šalin nuo jų. Nurodė, kad tai buvo provokacija ir pasipelnymas iš kito asmens, nes taip kiti asmenys daro atvykę į Palangą, kad provokuoja tiesiog ir paskui iš to pelnosi. Nuo policijos nebėgo, nes manė, kad nieko blogo nepadarė tik pastūmė nukentėjusįjį, norėjo, kad atsikabintų nuo jų. Pripažino, kad elgėsi netinkamai ir buvo agresyvus dėl neblaivumo ir viešoje vietoje pastūmė nukentėjusįjį delnu įrėmęs per veidą. Mano, jog pastūmimas nukentėjusiajam nebuvo skausmingas. Sutiko sumokėti ligonių kasai civilinį ieškinį, nes dėl jo kaltės buvo nukentėjusysis vežamas į ligoninę. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų nesutiko.

3.       Nukentėjusysis L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po 22 val. sėdint ant suoliuko, laukiant saulėlydžio, atėjo šalia prie tilto takelio vaikinų ir merginų kompanija. Kompanija vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo, triukšmavo. Atsisėdę, pasidėjo alkoholį prie takelio ir rėkavo garsiai, pradėjo kabinėtis prie žmonių. Nukentėjusysis iš šono priėjo ir pasakė kompanijai, kad jie eitų į kopas ar prie jūros ir vartotų ten alkoholį. Tada prasidėjo puolimas visokiais žodžiais, todėl tokios reakcijos iš kompanijos nesitikėjo. Merginos atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, kaltinamasis nuėjo toliau liko mergina ir vaikinas, kurie taip pat gąsdino. Tada 2 kartus paskambino į policiją, nes kompanija elgėsi negražiai, nes norėjo sudrausminti, pats jautėsi nesaugus. Praėjus 10 minučių, iš kažkur grįžo kaltinamasis ir stipriai trenkė jam į galvos sritį į kairę veido pusę. Tada kaltinamąjį atitraukė mergina ir nukentėjusysis dar du kartus skambino policijai. Visas veiksmas užtruko apie 20 minučių. Stovėjo su liudininkais ir laukė policijos. Atvykus policijai nuvežė į komisariatą, komisariate skaudėjo labai stipriai galva, todėl iškvietė greitosios medicinos pagalbą, apžiūrėję medikai pasakė, kad yra sukilęs pulsas, nes buvo labai išsigandęs, išvežė tą patį vakarą į Palangos ligoninę, po to į Klaipėdos Jūrininkų ligoninės priimamąjį, padarė magnetinį rezonansą galvos. Ligoninėje pasakė, jog nuo streso būsenos tiesiog sutraukė širdies raumenį ir gavosi širdies sutrikimas. Neurochirurginėje klinikoje, nustatė, galvos nervų ląstelių sumušimą. Civilinį ieškinį palaikė ir prašė priteisti civilinį ieškinį, nes patyrė daug išlaidų ir turtinių ir neturtinių. Po įvykio galvos skausmas laikėsi apie mėnesį laiko. Gėrė vaistus nuo galvos skausmo.

4.       Liudytoja S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą jie visi V. J., M. P. ir E. A. ėjo Palangoje ant tilto ir pamatė žmogų, kuris sėdi ir prašė išmaldos. V. ir kitas jos brolis prie jo prisėdo, davė pinigų, paklausė ar jam duoda kas pinigų, ar turi už ką pavalgyti ir tada nukentėjusysis ėjo link jų, juos filmavo ir vadino bomžais. Nukentėjusiajam atkito, kad nori tik padėti šitam varganam vyrui. Tada vaikinai supyko ir pradėjo ginčytis. Monika pasakė nukentėjusiajam, kad neturi teisės čia jų filmuoti. Jie labai pykosi, ji traukė Vytarą, ir pasakė kad eitume toliau, kad nereikėtų ten ginčytis, o nukentėjusysis vis ant jų puolė, ginčijosi sakydamas, kad čia jie negali sėdėti. T. V. bandė jam kaip ir trenkti, jie susistumdė. Kai kėlė ranką V., jį patraukė, bet ranka praslydo. Nukentėjusysis sakė, taip niekas nesibaigs, skambins policijai. Nukentėjusysis norėjo išprovokuoti. Patvirtino, jog buvo neblaivūs. Netriukšmavo, nesikeikė, tik per konfliktą, keikėsi. Ji tempė Vytarą, kai V. jam trenkė, o ranka praslydo, neužkliuvo, o nukentėjusysis ją dar nustūmė. Pripažino, kad V. neteisingai pasielgė, bet ten buvo konfliktas ir ne visi gali susilaikyti tokioje situacijoje. Sudavus smūgį, V. toliau buvo agresyvus, todėl jį nutempė, nes jie toliau barėsi.

5.       Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną Palangoje, visa kompanija buvo išgėrusi truputį alkoholio. V. J. ir Edgaras prisėdo prie elgetos. Nukentėjusysis sakė: „ko jūs čia sėdit, čia negalima sėdėti yra labai daug užsieniečių, darot Lietuvai gėdą“. Nukentėjusysis priėjo, neatsitraukė nuo jų, vadino juos bomžais, visaip, kad jie kaip kokie bomžai sėdi, nu taip ir gavosi tas konfliktas. Nukentėjusysis sakė, kad paskambins policijai. Skambino vieną kartą, antrą, atrodo dar trečią kartą skambino, laukė, laukė tos policijos kaip neatvažiavo taip neatvažiavo. Gavosi taip, kad V. pliaukštelėjo nukentėjusiajam. Visi bendravo ir tyliai ir garsiai. Niekas nieko nesakė iš aplinkinių. Vytaro sudavimą nukentėjusiajam vertino iš 10 balų 2 ar 1, nes tas vyras realiai net nesureagavo, pliaukštelėjimu.

6.       Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo brolis V. J., jo draugė M. P. ir sesuo S. A. šventė Palangoje. Sėdėjo ant takelio, priėjo vyriškis (nukentėjusysis), pasakę, kad jie daro gėdą, išvadino bomžais ir t. t. Jie pasakė, kad jis „snikeris“, ir pasakė, kodėl jis lenda ir pristojo prie jų. Nukentėjusysis pradėjo grasinti policija. Skambino vieną kartą, antrą, ginčijosi, pristojo prie jų. Jo brolis nukentėjusįjį tik palietė su delnu jam veidą. To pačio veiksmo nematė, su nukentėjusiuoju ginčijosi. Mano, kad nukentėjusysis norėjo juos išprovokuoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų.

7.       Iš 2022 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Ž. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. 21 val. 33 min., gautas Klaipėdos apskrities VPK OVS pranešimas, kad ant tilto į Baltijos jūrą Palangos mieste neblaivūs asmenys kabinėjasi prie praeivių. Atvykus į vietą, priėjęs apie įvykį pranešęs L. A. nurodė, kad nepažįstamas jaunuolis, su kuriuo jis konfliktavo žodžiu ant tilto į Baltijos jūrą, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, trenkė jam vieną kartą kumščiu į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Įvykio vietoje nustatyta, kad L. A. trenkęs jaunuolis - V. J. (1 t., b. l. 1-5).

8.       Iš 2022 m. gruodžio 8 d. akistatos tarp nukentėjusiojo L. A. ir įtariamojo V. J. protokolo, matyti, jog nukentėjusysis L. A. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausos metu. Įtariamasis V. J. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., galimai apie 21 val. 30 min., jis su E. A., S. A. ir M. P. buvo Palangoje, ant tilto pradžios. Sėdėjo su jam nepažįstamu vyriškiu, kuris, jo supratimu, elgetavo. Su pastaruoju jiedu bendravo, juokėsi, jokių iššaukiančių, įžūlių veiksmų neatliko. Jie nesikeikė, nieko neužgauliojo, negėrė, tik buvome pasidėję butelį šalia. Tada prie jų priėjo L. A., kuris iš karto pakeltu tonu pradėjo juos įžeidinėti, vadino „bomžais“ ir sakė eiti iš čia, nedaryti gėdos Palangai. L. A. įžeidimai nebuvo vienkartiniai, kol stovėjo nuolat juos vadino „bomžais“. Jis pats provokavo konfliktinę situaciją juos varydamas lauk, įžeidinėdamas. Sakė, kad penkis metus lankė boksą, jis tai suprato kaip provokaciją jų atžvilgiu. Jis L. A. atžvilgiu jokių grasinančių žodžių, keiksmažodžių, įžeidžiančių žodžių neišsakė. Kiti asmenys iš jo kompanijos taip pat neišsakė nieko panašaus L. A. atžvilgiu. Jis savo veiksmo ranka L. A. atžvilgiu net nelaiko trenkimu, tik perbraukė šiam ranka per kaktą. Tai padarė dėl to, kad L. A. nuo jų atsikabintų. Advokatei Eglei Morkūnienei paklausus įtariamojo V. J., kada jis pradėjo detaliai prisiminti įvykio aplinkybes – po apklausos ar prieš apklausą, įtariamasis V. J. atsakė, jog kitą dieną, grįžęs iš policijos, po apklausos. Advokatei E. Morkūnienei paklausus įtariamojo V. J., ar jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, įtariamasis V. J. atsakė, jog jį pirmą kartą mato po įvykio ir nelaiko jo nukentėjusiuoju, nes nieko nepadarė (1 t., b. l. 33-38).

9.       Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta - tilto į Baltijos jūrą pradžia Palangoje yra stebima vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 15-16, 17-19).

10.       Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įrašo iš Palangos miesto vaizdo stebėjimo kameros Nr. 5, pavadinimu „PalangosCCTV_5 J. Basanavičiaus g. tiltas“, paimto iš Palangos miesto PK, apžiūra. Vaizdo įrašo laiku 21:35:47 vaikinas, vilkintis šviesiai žydrais marškinėliais - V. J., prieina prie tamsiai vilkinčio vyriškio - L. A. ir iš kairės pusės, dešine ranka, delnu suduoda jam vieną kartą į veido sritį kairėje pusėje (1 t., b. l. 156-158).

11.       Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota 2022 m. rugpjūčio 8 d. Bendrojo pagalbos centro trijų garso įrašų, fiksuotų Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR), apžiūra. Į bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš mobiliojo ryšio telefono numerio, priklausančio L. A., skambučių data - 2022 m. rugpjūčio 8 d., laikas - 21:31:45, 21:41:55, 21:54:12. Skambinantysis L. A. prašo iškviesti policiją dėl konflikto ant tilto, nurodo, kad girti kabinėjasi prie žmonių, jis nesaugiai jaučiasi, prie jo lenda, jis „gavo į galvą“ (1 t., b. l. 159-162).

12.       Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad užfiksuota, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22 val. 26 min. V. J. nustatytas 2,29 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b. l. 198).

13.       Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1122/2022 (03), kurioje konstatuota, matyti, jog L. A. sužalojimų nenustatyta, todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas, jeigu bylos medžiagoje yra duomenų patvirtinančių buvusį mušimo faktą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 8). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos L. A. nustatytos daugybinės lėtinės ligos, kurių paūmėjimas negali įtakoti sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1. punktas) (1 t., b. l. 113-114).

14.       Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad  užfiksuota, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22 val. 15 min. L. A. buvo blaivus (1 t., b. l. 197).

15.       Nors kaltinamasis V. J. nepripažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir tvirtino, kad pats nukentėjusysis kabinėjosi prie jo kompanijos bei elgėsi netinkamai ir jis nukentėjusįjį tik pastūmė ranka, o ne trenkė jam, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos versiją bei atmeta juos kaip prieštaraujančius byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.

16.       BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

17.       Nors kaltinamasis V. J. nepripažino savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog ranka nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį, tačiau pagal jo vertinimus, tai buvo nesuduotas smūgis į galvą, o tiesiog tik perbraukimas per veidą ar pastūmimas, kuris neturėjo sukelti jokių pasekmių. Atkreiptina dėmesys, jog kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklūs, nes iš karto po įvykio apklausiant ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog nepamena, kad galėjo suduoti smūgį dėl neblaivumo. Vėlesnės apklausos metu parodė, jog tai buvo ne smūgis, o paprastas perbraukimas per veidą. Teismo posėdžio metu parodė, jog tik delnu pastūmė į galvą nukentėjusįjį, o ne jam sudavė smūgį, tačiau neneigė, jog tam tikrus veiksmus su ranka atliko. Teismo nuomone tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad viešoje vietoje, t. y. būnant prie Palangos tilto grupė jaunuolių sėdėjo ant tilto, viduryje tako, vartojo alkoholinius gėrimus, šukavo, rėkavo, kabinėjosi prie kitų praeinančių žmonių, todėl nukentėjusysis,  paprašytas kitų šalia sėdinčių žmonių, pasielgdamas pilietiškai, nuėjęs prie sėdinčių jaunuolių grupės, paprašė jų pasitraukti nuo praėjimo ir nedaryti gėdos prieš kitus aplinkinius savo neetiškais veiksmais bei pasiūlė eiti toliau nuo tilto į kopas ir ten vartoti alkoholį. Tačiau į tokias nukentėjusiojo pastabas jaunuoliai nesureagavo, o tik labiau pradėjo konfliktuoti ir aiškinti nukentėjusiajam, kad jie nieko nedarys, nes nieko blogo nedaro. Vienas iš vaikinų kompanijos (liudytojas E. A.) pradėjo aiškintis su nukentėjusiuoju, pradėjo jį gąsdinti, plūstis visokiais necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai, siūlė eiti už kampo pasikalbėti ir t. t. Ne vieną kartą kompanijoje buvusios merginos bandė atitraukti konfliktuojančius jaunuolius. Vykstant žodiniam konfliktui tarp nukentėjusiojo ir jaunuolių, nukentėjusysis du kartus kvietė policijos pareigūnus dėl kompanijos elgesio. Tada konfliktuojant nukentėjusysis pajuto, jog jam iš galo į galvos sritį kairiąją veido pusę trenkė vienas iš kompanijoje buvusių vyriškių (V. J.), kuris buvo agresyvus ir po suduoto smūgio artinosi dar kartą link nukentėjusiojo, tačiau viena iš kompanijoje buvusių merginų jį atitraukė nuo jo ir apkabinusi nusivedė jį tolyn link jūros. Po suduoto kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam skaudėjo veido sritį, į kurią buvo suduotas smūgis. Po suduoto smūgio nukentėjusysis skambino dar porą kartų policijai bei toliau laukė atvykstančių pareigūnų. Iš esmės dėl suduoto kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam ir posėdžio metu parodė liudytojos S. A., M. P., kurios neneigė, jog kaltinamasis sudavė smūgį žodinio konflikto metu nukentėjusiajam, tačiau savaip interpretavo atliktą veiksmą ranka nukentėjusiojo atžvilgiu ir jų manymu suduotas smūgis buvo visiškai nestiprus, tačiau nurodė, jog kaltinamasis pasielgė nederamai ir mano, jog kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam dėl nukentėjusiojo priekabiavimo prie jų bei nukentėjusiojo išprovokuoto elgesio.

18.       Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo L. A. parodymais ir remiasi jais kaip tinkamais kaltinamojo kaltės įrodymais, tuo labiau, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina iš dalies ir paties kaltinamojo bei liudytojų S. A., M. P. ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo viešoje vietoje suduotas smūgis ranka į veido sritį, patvirtina byloje esanti 2022 m. spalio 12 d. specialisto išvada Nr. G 1122/2022(03), iš kurios matyti, kad L. A. sužalojimų nenustatyta, tačiau nurodė, jog veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (1 t., 113-114 b. l.). Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. filmuotas vaizdo įrašas prie Palangos tilto, kuriame matyti, kad įvykio vieta - tilto į Baltijos jūrą pradžia Palangoje ir užfiksuota iš Palangos miesto vaizdo stebėjimo kameros Nr. 5, pavadinimu „PalangosCCTV_5 J. Basanavičiaus g. tiltas“, paimto iš Palangos miesto PK, apžiūra, kurioje matyti, jog vaizdo įrašo laiku 21:35:47 vaikinas, vilkintis šviesiai žydrais marškinėliais - V. J., prieina prie tamsiai vilkinčio vyriškio - L. A. ir iš kairės pusės, dešine ranka, delnu suduoda jam vieną kartą į veido sritį kairėje pusėje (1 t., b. l. 156-158). Tai, kad viešoje vietoje nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė ranka smūgį į galvos sritį patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. Bendrojo pagalbos centro trys garso įrašai, fiksuoti Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR), kuriuose nustatyta, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš mobiliojo ryšio telefono numerio, priklausančio L. A., skambučių data - 2022 m. rugpjūčio 8 d., laikas - 21:31:45, 21:41:55, 21:54:12. Skambinantysis L. A. prašo iškviesti policiją dėl konflikto ant tilto, nurodo, kad girti kabinėjasi prie žmonių, jis nesaugiai jaučiasi, prie jo lenda, jis „gavo į galvą“ (1 t., b. l. 159-162). Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo V. J. versija, jog tai, kad nukentėjusįjį tik pastūmė su ranka į galvos sritį atmestina kaip visiškai nepagrįsta jokiais bylos įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir byloje esantis vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusysis priėjo prie sėdinčių jaunuolių ant tilto praėjimo ir po kurio laiko besikalbant, kaltinamasis agresyviai priėjęs prie nukentėjusiojo matant aplinkiniams trenkė vieną smūgį į galvos sritį, po ko, viena iš kompanijoje buvusių merginų (liudytoja) patraukė kaltinamąjį į šoną nuo nukentėjusiojo. Teismas taip pat laiko kaltinamojo bei liudytojų parodymus, dėl to, jog pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, buvo agresyvus, vadino kaltinamąjį bei liudytojus įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais, nepagrįstais bei kaip siekį sušvelninti kaltinamojo atsakomybę, nes liudytojai yra kaltinamojo draugai bei artimi giminaičiai. Be to, kaip pats kaltinamais bei liudytojai neneigė, jog visi buvo neblaivūs, visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, ant tilto praėjimo tako buvo atsinešę alkoholinius gėrimus bei vaišino alkoholiniais gėrimais sėdintį kitą asmenį.

19.       Taip pat, nors kaltinamasis ir liudytojai S. A., M. P., E. A. nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiaisiais prasidėjo priėjus nukentėjusiajam prie jų ir pradėjus juos įžeidinėti, kabinėtis prie jų ir provokuoti juos, vertinant kaltinamojo V. J. veiksmus, kaip nusikalstamus, šiuo atveju nėra svarbu, ar nukentėjusysis su kaltinamuoju ir liudytojais sukonfliktavo ant tilto. Darydamas tokias išvadas teismas atsižvelgia į formuojamą teismų praktiką, kur nustatyta, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas ir tikslas, o tai reiškia, kad tokie požymiai neturi lemiamos reikšmės konstatuojant minėtos veikos buvimą ar nebuvimą. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-141/2015, 2K-146-511/2016). Taigi nagrinėjamu atveju V. J., konfliktą, panaudodamas smurtą, sprendė viešoje vietoje, t. y. Palangoje, J. Basanavičiaus gatvės gale, ant pėsčiųjų tako link tilto į jūrą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurioje buvo pašalinių žmonių, todėl darytina neabejotina išvada, kad visuomenės rimtis ir tvarka V. J. veiksmais buvo sutrikdyta. Jei nukentėjusysis iš tikrųjų būtų elgęsi netinkamai kaltinamasis ir liudytojai apie tai galėjo pranešti policijos pareigūnams, tačiau nei vienas iš toje kompanijoje buvusių asmenų to nepadarė. Todėl esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta tyčia, nes V. J. suvokė, kad smurtauja bei atlieka įžūlius veiksmus viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, taigi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali būti sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis ir to norėjo. Nepaisant to, kad nukentėjusiajam sužalojimų specialisto išvadoje nenustatyta, teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, kad dėl V. J. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, kadangi iš vaizdo įrašo ir nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, jog V. J., elgėsi agresyviai bei atliko smurtinio pobūdžio veiksmą.

20.       Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. J. kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo L. A. parodymais, iš dalies liudytojų S. A., M. P., E. A. parodymais, vaizdo įrašu bei jo apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

21.       Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Civiliniai ieškiniai

22.       Nukentėjusysis L. A. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 175,89 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 44-72). Dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad iš karto po įvykio policijos komisariate buvo atlikinėjami procesiniai veiksmai su juo ir jų metu nukentėjusysis pasijuto blogai, dėl įvykio sukelto streso atsirado širdies skausmai, taip pat skaudėjo skruostą po kairiąja akimi dėl suduoto smūgio, dėl ko buvo iškviesta greitoji pagalba ir apžiūrėjus medikams, nukentėjusįjį nuspręsta vežti į Palangos miesto ligoninę, o ten – nuspręsta vežti į VŠĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninę“. Ligoninėje nustatyta diagnozė – nestabilioji krūtinės angina. Dėl to, teko po to atlikti ne vieną tyrimą, gydytojų konsultaciją, nukentėjusysis patyrė apgyvendinimo išlaidas už nakvynę Palangoje, tačiau nakvyne negalėjo pasinaudoti, nes naktį praleido ligoninėje. 

23.       CK 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis L. A. pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo kvitą, 2022 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo kvitą bei mokėjimo įrodymą už apgyvendinimo paslaugas, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo viso 120 Eur per du kartus už gydytojo neurologo konsultacijas, bei 55,89 Eur sumokėjo už apgyvendinimą UAB „Aktyvistas“. Nukentėjusiojo L. A. pateiktas civilinis ieškinys dėl gydymo bei apgyvendinimo išlaidų pagrįstas patirtomis gydymo bei apgyvendinimo išlaidomis. Taigi iš šių dokumentų matyti, kad patirtų gydymo bei apgyvendinimo išlaidų bendra suma yra 175,89 Eur. Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytų konkrečių procedūrų, reikalingų taikyti dėl nukentėjusiojo pablogėjusios sveikatos iš karto po įvykio, kaina yra pagrįsta ir įrodyta. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškinio dalis dėl 175,89 Eur turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas gydimosi išlaidas atlyginimo yra pagrįsta, todėl iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiojo L. A. naudai priteistina 175,89 Eur turtinei žalai atlyginti, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamojo V. J. veiksmais ir yra priežastiniame ryšyje tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų bei atsiradusių nukentėjusiojo sveikatos negalavimų bei už jų gydymą susijusių gydymo ir apgyvendinimo išlaidų.

25.       Nukentėjusysis L. A. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kuriame nurodė, kad dėl neteisėtų V. J. veiksmų patyrė didelį stresą dėl ko kentė ne tik fizinį skausmą skruoste, tačiau ir pablogėjo bendra sveikata, t. y. iš karto po įvykio diagnozuota - nestabilioji krūtinės angina, dėl patirto išpuolio nuolat turi lankytis gydymo įstaigos, negalėjo dirbti, išgyveno neigiamus išgyvenimus, patyrė dvasinius išgyvenimus.

26.       Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

27.       Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam L. A. priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad dėl V. J. veiksmų nukentėjusysis L. A. patyrė fizinį smurtą, dėl šioje byloje tirto ir nagrinėto įvykio metu patirto fizinio smurto nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. A. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus, tačiau tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, jog visos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką, jie nebuvo nepataisomi ir neužilgo po nusikalstamos veikos sužalojimai sugijo, nors ir kreipėsi į medikus, tačiau jaučiamas skausmas gydytas medikamentais. Svarbu įvertinti ir kaltinamojo  turtinę padėtį – kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teismui duomenų apie jo turimą turtą nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiojo L. A. naudai yra pagrindas priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kas, įvertinus visas aplinkybes, laikytina pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

28.       Nukentėjusysis L. A. taip pat prašo priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos. Šis nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra pasisakęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taigi remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos priteistina iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiojo L. A. naudai, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

29.       Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 21,32 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo L. A. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 122-125). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo V. J..

30.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis savo atstovei advokatei už atstovavimą iš viso sumokėjo 700 Eur (1 t., b. l. 71, 2 t. b. l. 75). Šioje byloje atstovė parengė ir pateikė civilinį ieškinį, jai teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdyje, kurio metu byla išnagrinėta iš esmės. Teismas, įvertinęs advokatės įdėtų pastangų ir darbo kiekį bei laiko sąnaudas, nukentėjusiojo L. A. patirtų atstovavimo išlaidų dydį, atsižvelgdamas į tai, kad atstovavimo išlaidos nėra grynosios advokato pajamos, kadangi jų dalis yra sumokama valstybei mokesčių pavidalu, daro išvadą, kad patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo V. J..

Bausmė, jos skyrimo motyvai bei kiti klausimai

31.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

32.       Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

33.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto būdamas recidyvistas, t. y. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (2020 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), kurį padarė būdamas pilnametis, už kurį teistumas yra neišnykęs, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

34.       V. J.

35.       Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

36.       Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

37.       Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. J. yra pakankamai jauno amžiaus, nors anksčiau ir buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją realiai atlikęs, tačiau teismas tiki tuo, kad kaltinamasis vis dar gali pakeisti savo kriminalinį elgesį ir poelgį teigiama linkme jo visiškai neįzoliuojant nuo visuomenės, ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas nustatant laisvės vykdymo bausmės atidėjimą 2 (dvejiems) metams laiko, t. y. nustatant įstatyme numatytą bausmės vykdymo atidėjimo laiko vidurkį. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, padėsiančias kontroliuoti kaltinamojo V. J. elgesį laisvėje. Kaltinamajam skirtinos  pareigos: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šios pareigos skiriamos todėl, kad teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

38.       Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d., 22.00 val., iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., 14.00 val. Į bausmę įskaitytina 1 laikinajame sulaikyme išbūta para.

39.       Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

40.       Daiktai – vaizdo ir garso įrašai, saugomi byloje paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 10 punktu, V. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d., 22.00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., 14.00 val. (1 parą), ir laikyti, kad V. J. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo L. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. J. civilinio ieškovo L. A. naudai priteisti 175,89 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 89 ct) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 675,89 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 89 ct) žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. J., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą 32 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. J. civilinio ieškovo L. A. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato pagalbos atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus – vaizdo ir garso įrašus, saugomus byloje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.

Teisėjas         Vaidas Steckys