Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-358-927/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00445-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.6.; 21.10.4.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Irenai Adamovič,

dalyvaujant pareiškėjui T. S. (toliau – ir Pareiškėjas), jo atstovui A. D.,

nedalyvaujant institucijos - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – Institucija), atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, skundą dėl 2021 m. liepos 1 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15581-2021  (ROIK Nr. 21134676572, toliau – ir Skundžiamas nutarimas), pakeitimo,

nustatė:

I.       Skundžiamo nutarimo esmė

1.       T. S. Institucijos 2021 m. liepos 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15581-2021  (ROIK Nr. 21134676572) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. gegužės 31 d., 13.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 140 punkto reikalavimus.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2021 m. liepos 27 d. gautas Pareiškėjo skundas (toliau – ir Skundas) dėl Skundžiamo nutarimo pakeitimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

3.       Skundu Pareiškėjas prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį panaikinti Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.       Nurodė, kad:

4.1.       Apie tai, kad lenkė sankryžoje Pareiškėjas sužinojo tik sustabdytas policijos pareigūnų, dėl to buvo suglumęs. 2021 m. birželio 29 d. prašyme Institucijai Pareiškėjas nurodė, jog prieš jo vairuojamą automobilį važiavo automobilis, kuris pradėjo rodyti posūkio signalą į dešinę pusę ir sumažino greitį, vėliau išjungė posūkio signalą ir dar labiau sumažino greitį. Kelias tuo metu buvo visiškai tuščias, nei priekyje, nei gale nebuvo jokių automobilių. Pareiškėjas įvertinęs situaciją bei įsitikinęs, kad lenkti saugu, pradėjo lenkimą. Tai, jog lenkdamas kirto sankryžą, jis sužinojo vėliau iš policijos pareigūnų, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis. Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė už miesto ribų bei esant ne intensyviam eismui. Ši aplinkybė reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį ir savo ruožtu mažesnę riziką skaudžioms pasekmėms (žmonių sužalojimui ir t. t.) kilti. Iš policijos padaryto vaizdo įrašo matyti, kad savo veiksmais T. S. nesukėlė pavojaus kitų asmenų sveikatai ir turtui. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų, t. y. Pareiškėjas neviršijo greičio, nevairavo chuliganiškai, buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Taigi jo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Administracinio nusižengimo padarymo laikas - 13 val. 12 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti pavojingą situaciją ir/ar sukelti eismo įvykį. Administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo bei nėra tyčios pasekmė.

4.2.       Pareiškėjas nuo 2013 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriumi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Didžiąją dalį savo laiko jis skiria savo sergančių tėvų (1931 ir 1933 m. gimimo) slaugymui ir priežiūrai, vežimui į ligoninę. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), o jo tėvai - (duomenys neskelbtini).

4.3.       Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Papildė, kad lenkė intuityviai, nesąmoningai, taip išėjo. Tikrai nepiktybiškai. Pripažįsta kaltę. Jo dėmesį išblaškė prieš jį važiavusi mašina, nepastebėjo, kad toje vietoje, kur lenkė, buvo sankryža. Baudos nesumokėjo, galvojo, gal kažkas pasikeis. Gali ją tuoj pat sumokėti. Vienas iš jo tėvų nemato, kitas nevaikšto. Turi dar brolį. Dabar jam nesustabdyta teisė vairuoti. Jo atstovas teisme nurodė, kad baudos neginčija, bet pagrindinis klausimas, dėl ko kreipiasi į teismą – dėl specialiosios teisės atėmimo. Nelabai sąžininga būtų atimti vairuotojo pažymėjimą 3 mėnesių laikotarpiui. Aiškiai išdėstė savo argumentus, iš policijos tikėjosi, kad įsigilins į juos, tačiau atsiliepime nieko apie juos nepasisakyta, gal dėl laiko trūkumo. Nedažnai pasitaiko, kad institucija pati išeitų iš sankcijos ribų. T. S. nesuprato, kad daro pažeidimą, tas veiksmas nebuvo tiek pavojingas, kad reikėtų taikyti tokią griežtą sankciją. Be to, vaizdo įraše matyti, kad pati policija, stabdydama T. S. padarė tokį patį pažeidimą, matyt nemanė, kad tai yra labai pavojingas pažeidimas. T. S. nebėgo, greičio neviršijo. Formaliai pripažįsta pažeidimą, bet kreipiasi į teismą, nes ši situacija susijusi su darbu, su tėvų priežiūra. T. S. pareigos numato vykimą pas klientus, todėl praradus vairuotojo pažymėjimą kyla didelė grėsmė prarasti ir darbą, kas šių dienų aplinkybėmis būtų pernelyg didelė bausmė už formalų pažeidimą. Prašo įsigilinti į jų pateiktus įrodymus, ko nepadarė policija, ir, priimti teisingą sprendimą. Prašo skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nei numatyta sankcijoje.

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5.       Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija prašo skundą atmesti.

Teismo argumentai ir išaiškinimai

6.       ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 ir 5 dalis transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų, už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

8.       Pareiškėjas neginčija Skundžiamame nutarime nustatytų faktinių bylos aplinkybių, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, dėl to laikytina, kad Pareiškėjo veika yra įrodyta. Skunde iš esmės keliamas tik administracinės atsakomybės už ANK 420 straipsnio 1 dalį. Institucija už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė Pareiškėjui minimalią 170 Eur baudą su administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 3 mėnesių terminui.

9.       Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas galimas tik nustačius abi šias aplinkybes. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019, 2AT-39-1073/2019). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

10.       Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas tvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes jo veika dėl konkrečių aplinkybių (įvykis buvo už miesto ribų, esant neintensyviam eismui, dienos metu, esant geram matomumui, jis neviršijo greičio, važiavo techniškai tvarkinga mašina ir nedarė kitų KET pažeidimų, jis nesukėlė pavojaus kitų asmenų sveikatai ir turtui), yra mažiau pavojinga, nusižengimas padarytas neatsargiai, dėl išsiblaškymo, neatidumo, be to, jis teigiamai charakterizuojamas darbovietės, prižiūri garbaus amžiaus tėvus. Su šiais Pareiškėjo teiginiais nesutiktina.

Nors Pareiškėjas teigia, kad jo nusižengimas buvo padarytas ne tyčine kaltės forma, šie jo teiginiai vertintini kritiškai. Visų pirma, jo parodymų patikimumu verčia abejoti tai, kad jo Pareiškime nurodytos prieštaringos ir kitai bylos ir Skundo medžiagai prieštaraujančios aplinkybės: nors jis nurodė, kad prieš jį važiavęs automobilis pradėjo rodyti posūkio signalą į dešinę pusę ir sumažino greitį, vėliau išjungė posūkio signalą ir dar labiau sumažino greitį (t. y. iš esmės sukūrė Pareiškėjui kliūtį kelyje), tačiau šias aplinkybes paneigia Institucijos pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad minėto automobilio greitis nesikeičia. Grįsdamas poreikį turėti vairuotojo teises Pareiškėjas nurodo, kad prižiūri tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), o pats Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu savo kontaktiniuose duomenyse jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Šie prieštaravimai leidžia abejoti Pareiškėjo parodymų sąžiningumu.

Be to, KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Iš byloje esančių duomenų (įvykio vietos schemos ir vaizdo įrašo) matyti, kad kelyje, kuriuo važiavo Pareiškėjas, esantys kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas leido aiškiai suvokti, kad jis važiuoja pagrindiniu keliu (kelyje prieš pirmąją sankryžą buvo ženklas Nr. 109 - „Šalutinis kelias iš dešinės“, šalutiniame kelyje sankryžoje, kurioje Pareiškėjas aplenkė kitą automobilį, buvo kelio ženklas Nr. 203 - „Duoti kelią“), o horizontalusis ženklinimas leido aiškiai suprasti, kad tiek sankryžoje, kurioje Pareiškėjas aplenkė kitą transporto priemonę, tiek sankryžoje, esančioje prieš tai, lenkti buvo draudžiama (minėtas kelio ruožas pažymėtas horizontaliuoju ženklinimu 1.1 - siaura ištisine linija, draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, sankryžų vietos pažymėtos horizontaliuoju ženklinimu Nr. 1.7 - siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žyminčia eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą). Nusižengimas buvo padarytas dienos metu, esant geram matomumui, iš vaizdo įrašo matyti, kad ženklinimas yra aiškus, nenusitrynęs. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia daryti išvadą, kad aplinkybių, sukliudžiusių Pareiškėjui matyti ir suvokti minėtame kelio ruože galiojančias eismo taisykles, nebuvo, dėl to konstatuotina, kad nusižengimas buvo padarytas būtent tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Pareiškėjas iš tiesų nesuvokė, jog lenkia sankryžoje - tai tik dar labiau didintų jo veiksmų pavojingumą, kadangi tai suponuotų arba nepateisinamą jo neatidumą kelyje, arba padidinto pavojaus šaltinio valdymą neišmanant KET.

Antra, nors ir sutiktina, kad nusižengimas buvo padarytas dienos metu, esant geram matomumui, neintensyviam eismui, nepadarius realios žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, tačiau šios aplinkybės nemažina nusižengimo pavojingumo, kadangi nors faktiškai nusižengimas buvo padarytas už gyvenvietės ribų, tačiau prieš pat ją (gyvenvietė prasideda už sankryžos, kurioje Pareiškėjas lenkė kitą transporto priemonę), taip pat iš pateikto vaizdo įrašo bei schemos matyti, kad prieš minėtą sankryžą yra dar trys sankryžos su šalutiniais keliais, o visai šalia kelio yra vienaukščiai ar dviaukščiai namai – t. y. nusižengimas padarytas vietoje, kur egzistuoja galimybė vaikščioti, važiuoti dviračiu, pereiti į kitą kelio pusę pėstiesiems, ir automobilio lenkimas tokioje vietoje apriboja kelio matomumą iš dešinės. Taigi nors šiuo konkrečiu atveju žalos kitų žmonių turtui ar sveikatai nebuvo padaryta, tačiau tai nedaro Pareiškėjo veiksmų mažiau pavojingais (mažareikšmiais).

Trečia, nors Pareiškėjas nurodo, kad negalėjimas vairuoti apsunkins jam galimybę prižiūrėti savo tėvus, šios aplinkybės Pareiškėjui buvo žinomos ir iki nusižengimo padarymo, dėl to jis privalėjo pats būti suinteresuotas nepažeidinėti įstatymų. Be to, Vilniaus mieste yra išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, viešasis transportas važiuoja ir į Pareiškėjo Skunde nurodytą kitą jo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas dirba, turi pajamų ir gali naudotis tiek viešojo transporto paslaugomis, tiek pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: taksi, pavežėjų paslaugas, paprašyti kitų asmenų jį nuvežti (įskaitant ir jo automobiliu) ir pan. Todėl šiuo atveju pareiškėjo teisės nebūtų suvaržytos neproporcingai ir labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Be to, nors Pareiškėjas ir prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą bei nurodo besigailintis jį padaręs, kas pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, bet iš jo parodymų matyti, kad jis mano, jog jo veiksmų pavojingumą mažina tai, jog nusižengimą jis padarė dėl neatidumo ir išsiblaškymo, kas suponuoja išvadą, jog jis ne visai kritiškai vertina savo veiksmus ir nesuvokia jų pavojingumo eismo saugumui, dėl to nėra pagrindo tikėti, kad administracinės nuobaudos tikslai ir visuomenės interesas užtikrinti eismo saugumą keliuose gali būti užtikrintas netaikant Pareiškėjui sankcijoje numatytos privalomos administracinio poveikio priemonės. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumas ir dydis Pareiškėjo atžvilgiu būtų neproporcingi, neatitiktų jo padaryto administracinio nusižengimo ar jo paties pavojingumo, juo labiau, kad Pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir nustatytas minimalus specialios teisės atėmimo terminas. 

Taigi, aptartos aplinkybės bei tai, kad išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę, nėra, darytina išvada, kad Pareiškėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti, ir pagrindo taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, yra pagrindas pripažinti šią aplinkybę jo atsakomybe švelninančia, tačiau kadangi tai nesudaro pagrindo keisti (neskirti) paskirtos minimalios administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės arba jas mažinti, Skundžiamas nutarimas nekeistinas, o Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė :

T. S. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui grąžinti T. S. administracinio nusižengimo medžiagą Nr. ROIK: 21134676572.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja        Jolanta Bagdonienė