Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-04-11][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-215-912-2024].docx
Bylos nr.: e2A-215-912/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Zweva Environment BVBA 0845586315 atsakovas
„TIS“ 135967151 atsakovas
„Helanas“ 161284349 atsakovas
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 145787276 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Sutartinė atsakomybė
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Viešasis pirkimas-pardavimas
Civilinės atsakomybės rūšys
Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Prievolių teisė
Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Sutarčių teisė
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Civilinė atsakomybė
Pirkimas-pardavimas
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas



Civilinė byla Nr. e2A-215-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00094-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.18.1

 (S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „TIS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Helanas apeliacinį skundą ir atsakovės Belgijoje registruotos bendrovės „Zweva Environment BVBA“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „TIS“, Belgijoje registruotai bendrovei „Zweva Environment BVBA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Helanas“ dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir ieškovas, Tvarkymo centras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis 2018 m. gegužės 25 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimas ir rangos darbai ir 2018 m. spalio 15 d. su atsakovėmis, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu, sudarė prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį (toliau – sutartis 1). Sutartyje 1 atsakovės įsipareigojo per nustatytą terminą pagal atsakovių parengtą projektą ir pirkimo techninę specifikaciją Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengti 289 pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles (toliau – ir aikštelės) ir sumontuoti jose numatytus 1 290 pusiau požeminius konteinerius (toliau – ir konteineriai). Atsakovės įrengė 96 aikšteles ir 429 konteinerius. Už atliktus darbus ir įrengtus konteinerius (kurie visi buvo su defektais) ieškovas sumokėjo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TIS“ 1 034 210,34 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Ieškovas teigė, kad atsakovės neįrengė 193 požeminių konteinerių aikštelių ir 861 konteinerių. Neįvykdytos sutarties kainos dalis – 2 299 122,99 Eur (be PVM). Atsakovės pažeidė sutartį, todėl ieškovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. vienašališkai nutraukė.

3.       Ieškovas, siekdamas užbaigti darbus, 2022 m. balandžio 29 d. paskelbė kitą viešąjį pirkimą ir 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė pakeičiančią sutartį su tiekėja UAB „ESE Baltija“ (toliau – sutartis 2). Nurodytu pirkimu ieškovas įsigijo 204 pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių (193 vnt. pagal nutrauktą sutartį 1 ir 11 vnt. papildomai), jose įrengiant 916 pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių (861 vnt. – pagal nutrauktą sutartį 1, 55 vnt. – papildomai). Ieškovas proporcingai sumažino papildomos sutarties bendrą kainą papildomai įsigytų 11 vnt. aikštelių ir 55 vnt. konteinerių kaina. Ieškovas nurodė, kad sutarties 2 įvykdymas (kartu ir sutarties 1 užbaigimas) jam kainuos 2 667 491 Eur be PVM. Jeigu atsakovės būtų įvykdžiusios sutartį 1, ieškovui būtų kainavę 2 299 122,99 Eur be PVM. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų netinkamai vykdant sutartį 1 ieškovui perkami vykdymo darbai pabrango, todėl jis patyrė 368 368,01 Eur be PVM (445 725,29 Eur su PVM) žalą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas, iš kiekvienos atsakovės po 1 457,33 Eur žyminio mokesčio ir 2 447,36 Eur už advokato pagalbą.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovės netinkamai vykdė sutartį 1, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. Kitoje civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį 1 (civilinė byla Nr. e2-177-368/2022). Darbams užbaigti ieškovas 2022 m. balandžio 29 d. paskelbė kitą viešąjį pirkimą.  laimėjo tiekėja UAB „ESE Baltija“, su kuria ieškovas 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė pakeičiančią sutartį.

6.       Teismas, įvertinęs sutartį 1 ir sutartį 2, nustatė, kad nesiskiria sutarčių objektas ir dalykas, jos sudarytos viešojo pirkimo konkurso pagrindu dėl pusiau požeminių konteinerių įsigijimo bei  aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimo ir rangos darbų atlikimo. Teismas padarė išvadą, kad sutartis 2 yra pakeičiančioji. Be topografinių nuotraukų darbai pagal abi sutartis negalimi, todėl tokių nuotraukų parengimas įvardytas abiejų pirkimo sutarčių techninėse specifikacijose. Abiejose sutartyse nustatytas toks pats aikštelių parinkimo būdas. UAB „ESE Baltija“ nepatyrė daugiau kaštų negu atsakovės, parinkdamos aikštelių vietas, nes jų sąrašas patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

7.       Atsakovės įrengė 15 aikštelių su konteineriais po to, kai ieškovas nurodė nebevykdyti darbų. Ieškovas nepriėmė ir nenaudoja nurodytų aikštelių dėl nustatytų trūkumų.

8.       Byloje nėra duomenų apie ieškovo gautas iš Europos Sąjungos lėšas darbams pagal pakeičiančią sutartį finansuoti.

9.       UAB „ESE Baltija“ pagal pakeičiančią sutartį atliko darbų už 3 075 561,06 Eur. Visi darbai apmokėti. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų netinkamai vykdžius sutartį 1, jos vykdymo darbai pabrango, t. y. ieškovas patyrė 368 368,01 Eur be PVM (2 667 491– 2 299 122,99 = 368 368,01) arba 445 725,29 Eur su PVM žalą dėl sutarties pabrangimo.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Apeliaciniame skunde atsakovės UAB „TIS“ ir UAB „Helanas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai laikė sutartį 2 pakeičiančia sutartimi, todėl neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalį. Kainų skirtumo principas negali būti taikomas. Sutartimi 1 nebuvo perkamos topografinių nuotraukų parengimo paslaugos.

10.2.                      Sutartyje 1 atsakovėms nurodytos konkrečios vietos, kuriose turėjo būti įrengtos konteinerių aikštelės, sutartyje 2 – ne. Dėl to UAB „ESE Baltija“ patyrė daugiau kaštų negu atsakovės, ieškodama aikštelėms vietų. Be to, nesutampa 186 (iš 193) konteinerių vietos. Atliekų tvarkymo vietų pasikeitimai ir UAB „ESE Baltija“ pasiūlytos kainos lėmė tai, kad viskas kainavo brangiau (613 800 Eur be PVM) negu būtų kainavę pagal UAB „TIS“ kainas (74 400 Eur be PVM, neįvertinus infliacijos) ir brangiau negu rinkos kainos – 147 312 Eur be PVM. Teismas nesivadovavo ekspertinio tyrimo aktu, todėl neteisingai sutartį laikė pakeičiančia.

10.3.                      Sutartis 2 nesudaryta protingomis sąlygomis. Teismas neįvertino, kad UAB „ESE Baltija“ pasiūlytos didesnės negu rinkos kainos, sutarties 2 sudarymas užtruko ilgiau negu metus po sutarties 1 nutraukimo, ieškovas pirko 15 aikštelių daugiau.

10.4.                      Ieškovas neįrodė patirtos žalos. Teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismas neteisingai priteisė žalą iš atsakovių. Sutarčių kainų skirtumas savaime nelaikytinas nuostolių įrodymu. Teismas priteisė žalos atlyginimą, neįvertinęs, kad sutartis 2 neįvykdyta ir turėjo būti nutraukta, nes UAB „ESE Baltija“ nesilaikė terminų ir vėlavo atlikti darbus. Ieškovas neįrodė, kad darbai pagal sutartį 2 atlikti ir už juos atsiskaityta. Teismas nustatė, kad UAB „ESE Baltija“ atliktų darbų vertė – 3 075 561,06 Eur, sutarties 2 vertė – 3 423 307,80 Eur, bet priteisė ieškovui iš atsakovių visą sutarčių verčių skirtumą.

10.5.                      Ieškovo apskaičiuotas PVM negali būti laikomas patirta žala. Ieškovas – PVM mokėtojas. Teismas, priteisdamas žalą, į kurią įskaičiuotas PVM, sudarė ieškovui sąlygas neteisėtai praturtėti, nes PVM sumą gaus du kartus: 1) neteisėtai priteisus iš atsakovių; 2) susigrąžinus iš valstybės biudžeto.

10.6.                      Ieškovas nepatyrė žalos, nes projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

10.7.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė esminę reikšmę turinčių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 263 straipsniai). Be to, teismas galbūt buvo šališkas (CPK 21, 66 straipsniai, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas nesivadovavo atsakovo pasitelkto eksperto išvadomis, neįvertino atsakovių argumentų, bet perrašė ieškovo teiginius. Teismas nagrinėjo kitą bylą dėl sutarties nutraukimo, kurioje atmetė atsakovių ieškinį (civilinė byla Nr. e2-177-368/2022). Nagrinėjamoje byloje teismas akcentavo ieškovo vienašališką sutarties nutraukimo teisėtumą. Atsakovės mano, kad pažeista jų teisė į nešališką teismą, t. y. byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

11.       Atsakovė Belgijoje registruota bendrovė „Zweva Environment BVBA“ prisidėjime prie apeliacinio skundo prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

12.       Ieškovas Tvarkymo centras atsiliepime į atsakovių UAB „TIS“ ir UAB „Helanas apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Teismas teisingai įvertino, kad sutartis 2 yra pakeičiančioji. Nesiskiria sutarčių objektai, dalykai, nes jos sudarytos viešojo pirkimo konkurso pagrindu dėl konteinerių įsigijimo bei aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimo ir rangos darbų atlikimo. Sutartis 2 atitinka visus pakeičiančios sutarties kriterijus (ieškovas nutraukė sutartį, nes atsakovės ją pažeidė, ieškovas sudarė pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „ESE Baltija“ per protingą terminą (per vienerius metus nuo sutarties nutraukimo), protingomis sąlygomis (viešojo pirkimo būdu). Pakeičianti sutartis sudaryta toms prekėms ir darbams, kurių neatliko atsakovės pagal sutartį. 

12.2.                      Pakeičiančios sutarties vertė – 3 423 307,80 Eur (2 829 180,00 Eur be PVM). Vėlesniu pirkimu papildomai įsigytos 11 aikštelių ir 55 konteineriai, kurie nesusiję su nutraukta sutartimi 1. Dėl to jų kaina iš prašomos sumos atimta, t. y. proporcingai sumažinta bendrosios dalies kaina. Kaina, kuri lyginama vertinant darbų pagal sutartį užbaigimą, yra 3 227 664,11 Eur. Abiem atvejais ieškovas pirko topografinės nuotraukas. Aplinkybė, kad topografinių nuotraukų parengimas išskirtas į atskirą eilutę detalizuojant darbus, nereiškia, jog antru pirkimu jie buvo pirkti, o pirmu – ne.

12.3.                      Atsakovėms ir UAB „ESE Baltija“ nustatytos tokios pačios sąlygos parenkant aikštelių vietas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu patvirtintas Šiaulių miesto pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių sąrašas. Šis sąrašas perduotas UAB „ESE Baltija“.

12.4.                      Ieškovo teisė reikšti atsakovėms reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsirado nuo pakeičiančios sutarties sudarymo dienos. Ieškovas neprivalo įrodinėti realiai patirtų nuostolių (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Teismas teisingai priteisė žalą, į kurią įskaičiuotas PVM. PVM gali būti ieškovui negrąžintas, arba jį grąžinus, atskaita gali būti tikslinama. Projekto finansavimas Europos Sąjungos lėšomis neturi reikšmės ieškovo patirtai žalai, nes jomis finansuojama projekto dalis. Projektui įgyvendinti taip pat naudojamos Šiaulių regiono savivaldybių biudžeto lėšos bei ieškovo lėšos.

12.5.                      Atsakovės nepaneigė priežastinio ryšio tarp  neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, Jų atsakomybė kyla be kaltės. Teismas nepažeidė civilinio proceso teisės normų. Tai, kad teismas neįvertino įrodymų atsakovių norimu būdu, nėra pagrindas sprendimui panaikinti.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Nagrinėjamoje byloje keliami nuostolių atlyginimo, sudarius pakeičiančią sutartį, vertinimo, taip pat bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumo klausimai (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

14.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

 

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

 

16.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

17.        Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – ieškovo 2024 m. sausio 3 d. pranešimą apie pradėtas eksploatuoti 16 naujai įrengtų aikštelių. Apeliančių nurodyta aplinkybė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šio įrodymo dar nebuvo, nepagrindžia būtinybės jį pateikti vėliau. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti jį į bylą.

 

Dėl bylai reikšmingų faktin aplinkyb 

 

18.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2018 m. gegužės 25 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimas ir rangos darbai“ (1 t., b. l. 59–63). Pirkimo skelbime ieškovas nurodė, kad perka prekes – konteinerius atliekoms, statybos darbus ir statinių projektavimo konsultacines paslaugas.

19.       Atsakovės 2018 m. birželio 26 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią jos veikė kaip tiekėjų grupė (1 t., b. l. 64, 65). Atsakovės 2018 m. liepos 2 d. pateikė pasiūlymą ir buvo pripažintos pirkimo laimėtojomis (1 t., b. l. 66–76).

20.       Ieškovas ir atsakovės 2018 m. spalio 15 d. sudarė sutartį, kuria atsakovės įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pagal  parengtą projektą ir pirkimo techninę specifikaciją Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengti 289 aikšteles ir sumontuoti jose 1 290 konteinerių. Sutarties kaina  4 033 333,33 Eur (3 333 333,33 Eur be PVM). Į kainą įskaičiuotos visos tiesioginės ar netiesioginės išlaidos, susijusios su prekių, darbų, paslaugų pirkimu (1 t., b. l. 18–28).

21.       Ieškovas 2020 m. lapkričio 24 d. raštu informavo atsakovę UAB „TIS“, kad sustabdė sutarties 1 vykdymą nuo 2020 m. lapkričio 20 d., siekdamas išsiaiškinti įrengtų konteinerių medžiagiškumą ir kokybę (2 t., b. l. 132-134).

22.       Atsakovės iki sutarties nutraukimo įrengė 96 aikšteles, kuriose sumontavo 429 konteinerius. Visi konteineriai įrengti su trūkumais (1 t. b. l. 87–92).

23.       Ieškovas nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. spalio 27 d. lėšų pervedimo nurodymais sumokėjo atsakovei UAB „TIS“ 1 034 210,34 Eur be PVM už įrengtas aikšteles ir sumontuotus konteinerius (1 t., b. l. 93–106). Liko neįrengtos 193 aikštelės, kuriuose turėjo būti sumontuoti 861 konteineris. Neįvykdytos sutarties dalies kaina – 2 299 122,99 Eur be PVM.

24.       Ieškovas 2021 m. liepos 22 d. rašte „Įspėjimas dėl 2018 m. spalio 15 d. prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutarties Nr. S-355 nutraukimo“ atsakovėms nurodė, kad jos nevykdo sutartinių įsipareigojimų, įrengti konteineriai neatitinka techninės specifikacijos, konteineriai turi trūkumų, nesilaiko sutartyje nustatytų terminų, t. y. atsakovės pažeidė esmines sutarties sąlygas. Ieškovas įspėjo atsakoves, kad sutartis bus nutraukta dėl rangov kaltės, jeigu atsakovės nepašalins trūkumų per 14 dienų. Paskutinė sutarties galiojimo diena – 2021 m. rugpjūčio 5 d. Ieškovas taip pat nurodė, kad reikalaus atsakovių, kaip jungtinės veiklos partnerių, atsakomybės (1 t., b. l. 77–80). Atsakovės trūkumų neištaisė, todėl ieškovas nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutraukė sutartį.

25.       Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu kreipėsi į sutarties įvykdymo garantiją išdavus AB Šiaulių bankas“, reikalaudama sumokėti 354 800 Eur pagal išduotą garantiją. AB „Šiaulių bankas“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašte nurodė, kad bankas nėra išdavęs sutarties sąlygų vykdymo garantijos, todėl ieškovo reikalavimo nepatenkins. Bankas taip pat informavo, kad dėl nurodytos garantijos informavo ikiteisminio tyrimo institucijas (1 t., b. l. 81).

26.       Atsakovės UAB „TIS“ ir Zweva Environment BVBA“ 2021 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovas neteisėtai nutraukė sutartį 1. Teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu atmetė ieškinį (civilinė byla Nr. e2-177-368/2022). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-930- 464/2022).

27.       Ieškovas 2022 m. balandžio 29 d. paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 599256 „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimas ir rangos darbai“ (1 t., b. l. 107–111). Pirkimą laimėjo UAB „ESE Baltija“.

28.       Ieškovas ir UAB „ESE Baltija

2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį. Sutartimi 2 UAB „ESE Baltija“ įsipareigojo įrengti 204 aikšteles (193 vnt. – pagal nutrauktą sutartį 1 ir 11 vnt. – papildomų), jose sumontuoti 916 konteinerių (861 vnt. – pagal nutrauktą sutartį 1 ir 55 vnt. – papildomus konteinerius) (1 t., b. l. 48–57). 

29.       Į bylą pateiktas eksperto E. L. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ekspertinio tyrimo aktas (2 t., b. l. 169–188). Ekspertas padarė tokias išvadas: 1) nesutampa 2018 metų viešojo pirkimo ir 2022 metų viešojo pirkimo 86 iš 193 konteinerių vietos; 2) pasikeitus aikštelių vietai, pasikeičia pati vieta ir situacija: aikštelė gali įsiterpti į įvažiavimą, automobilių parkavimo aikšteles, būti saugomų medžių, inžinerinių tinklų apsaugos zonoje, gali būti neišlaikomas atstumas iki pastato, aikštelė gali patekti į žemės sklypą, gali skirtis dangos: vietoje vejos gali atsirasti asfalto ar trinkelių danga; 3) pasikeitus konteinerių vietai, ji turi būti parenkama iš naujo, įvertinus kitą situaciją, sklypus, pastatus, esamus inžinerinius tinklus, įvažiavimus, medžius, gatves, šaligatvius. Parinkus naują vietą, turi būti parengiama nauja toponuotrauka, iš naujo suderinama sistemoje. Ant suderintos toponuotraukos iš naujo turi būti suprojektuojami konteineriai pagal parinktą vietą, techninis projektas turi būti iš naujo suderinamas su visomis reikalingomis institucijomis ir jei privaloma, gaunamas statybos leidimas. Pasikeitus konteinerių vietai visi parengiamieji, projektavimo, projekto derinimo darbai bei statybos leidimo darbai (jei privaloma) atliekami iš naujo, o tai yra naujos darbų apimtys, bei nauja kaina. Pasikeitus aikštelės vietai, statybos darbų kaina irgi gali padidėti, nes, pavyzdžiui, pasikeičia dangos: t. y. vietoje vejos atsiranda trinkelių danga ar asfalto danga. Taip pat, jei konteinerių aikštelės yra suprojektuotos inžinerinių tinklų apsaugos zonoje, tinklus eksploatuojančios įmonės gali nustatyti tam tikras apsaugos priemones. Taip pat, jei konteinerių aikštelės yra arti inžinerinių tinklų, vykdant statybos darbus gali būti reikalingi išramstymai, tai irgi didina statybos darbų kainą. Įvertinus 186 pusiau požeminių aikštelių vietos pasikeitimą pagal UAB „TIS“ 2018 metų viešojo pirkimo darbų įkainius, skaičiuojant naujo techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų darbus, apskaičiuota 74 400 Eur be PVM. Įvertinus 186 pusiau požeminių aikštelių vietos pasikeitimą skaičiuojant pagal UAB „ESE Baltija“ 2022 metų viešojo pirkimo darbų įkainius, įvertinus naujo techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, topografinių nuotraukų ir išpildomųjų nuotraukų parengimo darbus, apskaičiuota 613 800 Eur (be PVM). 186 konteinerių techninių projektų parengimo, projekto vykdymo priežiūros, topografinių nuotraukų parengimo, išpildomųjų brėžinių, įvertinant užsakovo rezervą, skaičiuojamoji rinkos kaina skaičiuojant 2022 metų kainomis, yra 147 312 Eur be PVM. Atliekų tvarkymo vietų pasikeitimai ir UAB „ESE Baltija“ pasiūlytos kainos lėmė tai, kad viskas kainavo brangiau (613 800 Eur be PVM) negu būtų kainavę pagal atsakovės UAB „TIS“ kainas (74 400 Eur be PVM, neįvertinus infliacijos) ir brangiau negu rinkos kainos – 147 312 Eur be PVM.

 

Dėl sutarties 2, kaip pakeičiančios sutarties, vertinimo

 

30.       Pagal CK 6.258 straipsnį, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, jog pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner) (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25, 26 punktai).

32.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičianti sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė (sutartinės) prievolė (prievolės). Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford university press, 2015, p. 1001) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 33, 34 punktai).

33.       Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai laikė ieškovo ir UAB „ESE Baltija“ sutartį 2 pakeičiančia sutartimi, nes sutartys 1 ir 2 skiriasi ekonominiu požiūriu, todėl netaikytinas kainų skirtumo principas. Ieškovas nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu.

34.       Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad aplinkybė, jog abi sutartys sudarytos viešo konkurso būdu, sutampa pirkimo pavadinimas, savaime nepagrindžia, kad sutartis 2 – pakeičianti sutartis. Dėl to būtina įvertinti abiejų sutarčių sąlygas, objektą, dalyką.

35.       Apeliantės tvirtina, kad sutartimi 2 buvo perkamos topografinių nuotraukų parengimo paslaugos, o sutartimi 1 jos nepirktos. Ieškovas nurodo, kad sutartimi 1 taip pat buvo perkamos topografinės nuotraukos ir tą patvirtina techninė specifikacija.

36.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad į UAB „ESE Baltija“ pasiūlymą įtrauktos topografinių nuotraukų parengimo paslaugos, kurios taip pat įskaičiuotos į pasiūlymo kainą: kiekis 204 vnt., įkainis  350 Eur/vnt. be PVM, bendra suma – 71 400 Eur be PVM. Atsakovės neįtraukė į pasiūlymą topografinių nuotraukų kainos.

37.       Sutarties 1 58 punkte nustatyta, kad prie sutarties pridėta techninė specifikacija ir tiekėjos pasiūlymas  neatsiejama sutarties dalis. Specifikacijos 6.3 papunktyje įtvirtinta, kad tiekėja privalo parengti privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus: visus reikalingus tinkamam projekto parengimui būtinus tyrinėjimus (archeologiniai, geologiniai, geotechniniai, inžinerinė geodezija, topografija, konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimai, matavimai, jų techninės būklės vertinimas ir kiti dokumentai, būtini projektui tinkamai parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti). Taigi, aptariamoje techninės specifikacijos nuostatoje nurodyti topografiniai dokumentai, o viena iš topografinių dokumentų rūšių yra topografinės nuotraukos. Apeliančių argumentus, kad reikėjo gauti tik statybą leidžiančius dokumentus, bet nereikėjo daryti topografinių nuotraukų, paneigia jų pateikto eksperto E. L. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ekspertinio tyrimo akto išvados, kad pasikeitus pusiau požeminių konteinerių vietai turi būti parengiama nauja toponuotrauka, suderinama sistemoje, ant suderintos toponuotraukos iš naujo turi būti suprojektuojami konteineriai pagal parinktą vietą, techninis projektas turi būti iš naujo suderinamas su visomis reikalingomis institucijomis ir, jei privaloma, gaunamas statybos leidimas. Šios išvados tik patvirtina aplinkybę, jog be topografinių nuotraukų tokio pobūdžio darbai pagal abi sutartis negalimi, todėl topografinių nuotraukų parengimas nurodytas abiejų sutarčių techninėse specifikacijose.

38.       Apeliantės nurodo, kad ieškovas perdavė joms topografines nuotraukas, todėl jos neįtraukė šios paslaugos į pasiūlymą. Specifikacijos 6.5.2 papunktyje nustatyta, kad tiekėja turi atlikti teritorijų (kur numatoma įrengti aikšteles) esamos padėties analizę, topografines nuotraukas (ar esamų topografinių nuotraukų papildymą) ir visus kitus būtinus statybinius tyrimus. Tiekėja bus atsakinga už statybinius tyrimus, pakankamus projektavimo ir statybiniams darbams vykdyti. Taigi, atsakovės, teikdamos pasiūlymą, turėjo įvertinti taip pat ir tai, kad joms teks atlikti naujas topografines nuotraukas. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar kitas asmuo perdavė atsakovėms topografines nuotraukas.

39.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie abiejų sutarčių pridėtos specifikacijos iš esmės nesiskiria. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovės, vykdydamos sutartį 1, turėjo atlikti topografines nuotraukas. Sutarties 1 5 punkte šalys susitarė, kad sutarties 1 vertė be PVM yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su prekių, darbų ir paslaugų pirkimu. Taigi, abiem pirkimais ieškovas pirko topografines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nesivadovavo apeliančių argumentu, kad statybos dokumentai gauti neatlikus specifikacijoje nurodytų tyrinėjimų.

40.       Tai, kad UAB „ESE Baltija“ įtraukė topografinių paslaugų kainą į pasiūlymą, o atsakovės to nepadarė, nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas, sudarydamas sutartį 1, tokių paslaugų nepirko. Priešingai  ieškovas nurodo, kad jis nepadarė topografinių nuotraukų ir jų neperdavė atsakovėms. Dėl to atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad sutarties 2 kaina padidėjo dėl perkamų topografinių nuotraukų.

41.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, kad ieškovas nustatė tiekėjoms ne vienodas sąlygas dėl aikštelių parinkimo vietos. Apeliantės teigia, kad joms buvo nurodytos konkrečios vietos, kuriose turėjo būti įrengtos konteinerių aikštelės, bet tokios vietos nenurodytos tiekėjai UAB „ESE Baltija“.

42.       Techninės specifikacijos prie sutarties 1 6.4 papunktyje nustatyta, kad aikštelių vietą ir dydį parenka tiekėja pagal užsakovės pasiūlytas vietas. Esant aplinkybėms, kai siūlomoje vietoje aikštelės įrengti nėra galimybės dėl požeminių komunikacijų išdėstymo, gatvių rekonstrukcijų, augančių medžių ar kt., tiekėja egzistuojančią aikštelę palieka ir privalo pasiūlyti kitą vietą, atsižvelgdama į konteinerių išdėstymo schemą, patvirtintą savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-410 arba pasiūlyti šią schemą patikslinti.

43.       Techninės specifikacijos prie sutarties 2 6.4 papunktyje nustatyta, kad konteinerių išdėstymą aikštelėse ir aikštelių dydį parenka tiekėja pagal užsakovės pasiūlytas vietas. Esant aplinkybėms, kai siūlomoje vietoje aikštelės įrengti nėra galimybės dėl požeminių komunikacijų išdėstymo, gatvių rekonstrukcijų, augančių medžių ar kt., tiekėja privalo apie tai informuoti užsakovę ir pasiūlyti kitą vietą toje pačioje teritorijoje, atsižvelgdama į požeminių ar antžeminių inžinerinių tinklų išdėstymą bei reikalaujamų atstumų laikymąsi iki pastato langų ir durų, vadovaudamasi Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais.

44.       Abejose techninėse specifikacijose nustatyta, kad papildomai įvertinamos tokios aplinkybės: turi būti patogu aikštele naudotis gyventojams, turintiems judėjimo negalią, ir aikšteles aptarnaujančiam transportui; aikštelės vieta turi būti parenkama taip, kad nereikėtų naikinti saugotinų medžių; projektuojant pusiau požeminių konteinerių aikšteles, įvertinti esančias požemines komunikacijas ir neplanuoti šių aikštelių ant požeminių komunikacijų (dujotiekio, šilumos tinklų, elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir ryšių tinklų). Virš projektuojamos aikštelės neturi būti elektros laidų, kabelių (6.4.1–6.4.3 papunkčiai). 

45.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. spalio 20 d. įsakymu patvirtino Šiaulių miesto pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių sąrašą. Ieškovas nurodytą sąrašą perdavė antro viešo konkurso laimėtojai UAB „ESE Baltija“. Apeliantės teisingai nurodo, kad UAB „ESE Baltija“ pateikė pasiūlymą anksčiau, t. y. 2022 m. birželio mėn., negu patvirtintas atliekų surinkimo aikštelių sąrašas. Vis dėlto tai nepagrindžia, kad UAB „ESE Baltija“ patyrė didesnių aikštelių projektavimo kaštų.

46.        abiejų sutarčių techninių specifikacijų 6.4 papunkčių nustatyta, kad tiekėjos turėjo parinkti konteinerių aikštelių vietas pagal užsakovės pasiūlytas vietas. Abi tiekėjos vadovavosi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kuriais patvirtinti atliekų surinkimo konteinerių aikštelių sąrašai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino sutarčių techninių specifikacijų nuostatas, kuriose aptartos aikštelių parinkimo vietos, ir padarė pagrįstą išvadą, kad jose nustatytas toks pats aikštelių parinkimo būdas, abi tiekėjos turėjo vadovautis savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintomis konteinerių aikštelių išdėstymo schemomis. Vykdydamos sutartis tiekėjos turėjo įvertinti ieškovo pasiūlytų konteinerių aikštelių vietas, tinkamumą įrengti pusiau požeminius konteinerius. Sutartyse 1 ir 2, techninėse specifikacijose nenurodyta, kad atliekų surinkimo aikštelių vietos negali būti keičiamos. Priešingai – tiekėjos jas turėjo įvertinti ir nustatyti jų tinkamumą. Nustačiusios, kad vieta netinkama aikštelėms įrengti, tiekėjos privalėjo apie tai informuoti užsakovę ir pasiūlyti kitą vietą. Apeliantės turėjo įrengti konteinerių aikšteles, atsižvelgdamos į konteinerių išdėstymo schemą, patvirtintą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu arba pasiūlyti šią schemą patikslinti. Taigi, apeliantės, teikdamos pasiūlymą, galėjo įvertinti specifikacijoje nurodytus duomenis, taip pat ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą konteinerių išdėstymo schemą ir įtraukti aikštelių vietų ieškojimo, parinkimo ir nustatymo kaštus į pasiūlymą, kaip tai padarė UAB „ESE Baltija“. Dėl to atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad sutarties 2 objektas buvo didesnės apimties ir brangesni darbai negu sutarties 1 objekte nurodyti darbai.

47.       Apeliantės teigia, kad sutartis 2 nėra pakeičianti, nes skiriasi abiejų sutarčių kainos. Apeliantės remiasi eksperto E. L. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ekspertinio tyrimo aktu, kuriame aikštelių įrengimo kaina susijusi su pusiau požeminių konteinerių vietos pasikeitimu.

48.       Pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiekėjos turėjo įrengti aikšteles, atsižvelgdamos į užsakovės pasiūlytas vietas. Techninėse specifikacijose nenustatyta, kad aikštelių įrengimo vieta negalėjo būti keičiama. Priešingai – tiekėjos turėjo įvertinti pasiūlytos vietos tinkamumą ir, nustačiusios, kad ji netinkama, pasiūlyti kitą vietą. Dėl to tiekėjų įvertintos ir pasirinktos konteinerių aikštelės vietos gali nesutapti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nesutampa 186 iš 193 pusiau požeminių konteinerių vietos. Tiekėjos turėjo įvertinti aikštelių vietos pasikeitimo riziką. Pirmosios instancijos teismas teisingai nesivadovavo ekspertinio tyrimo aktu, kuriame lyginamos preliminarios aikštelių vietos. Apeliantės neteisingai nurodo, kad joms buvo nurodytos konkrečios konteinerių aikštelių įrengimo vietos, o UAB „ESE Baltija“ pasiūlyme įsivertino aikštelių vietos susiradimo riziką. Dėl to atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad sutartis 2 nelaikytina pakeičiančia sutartimi dėl sutarčių 1 ir 2 kainų skirtumo, kurį, apeliančių teigimu, neva nulėmė skirtingos aikštelių įrengimo vietos.

49.       Apeliantės nurodo, kad sutartis 2 nesudaryta protingomis sąlygomis ir ne per protingą terminą, teismas neįvertino, jog UAB „ESE Baltija“ pasiūlytos didesnės negu rinkos kainos, sutarties 2 sudarymas užtruko ilgiau negu metus po sutarties 1 nutraukimo, ieškovas pirko 15 aikštelių daugiau.

50.       Pirmiau šioje nutartyje paminėta, kad kasacinis teismas, aiškindamas protingo termino sąlygą, nurodė, jog pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes (žr. šios nutarties 31, 32 punktai). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek reikalauja aplinkybės. Jei objektyviai aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantį susitarimą. Vertinant termino trukmę, reikšmingas ir subjektyvusis kriterijus, pavyzdžiui: terminas priklauso nuo galimybės surasti kitą kontrahentą, kuris galės sėkmingai įvykdyti prievolę kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis ir kita. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų, nustatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, skirtumas yra siejamas tik su protingu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013; 2021 m. gruodžio15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 35punktas).

51.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nutraukė sutartį 1 nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d., o sutartį 2 sudarė 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y. daugiau negu po vienerių metų. Apeliantės teigia, kad, įvertinus pirkimų paskelbimo ir pasiūlymų vertinimo terminus, pakeičianti sutartis turėjo būti sudaryta daugiausiai per du mėnesius; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas trisdešimt penkių dienų terminas pasiūlymams atviram konkursui pateikti. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pakeičianti sutartis 2 sudaryta daugiau kaip po vienerių metų dėl objektyvių priežasčių: 1) reikėjo išsiaiškinti per trejus metus įvykusius rinkos pokyčius, pirkimui reikalingas sąlygas; 2) įvykdyti viešojo pirkimo procedūras.

52.       Sutartis 1 sudaryta 2018 metais, o nutraukta 2021 metais. Per trejus metus prekių ir paslaugų kainos pasikeitė, todėl ieškovas turėjo įvertinti pirkimo kainą. Ieškovas, nutraukusi sutartį 1, 2021 m. rugsėjo, spalio mėn. atliko rinkos tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar įmanoma rinkoje gauti kokybiškų prekių, jų kainą ir darbų atlikimo terminus. Ieškovas, nustatęs, kad jam nepakaks lėšų, ir siekdamas gauti papildomą finansavimą, 2021 m. spalio, lapkričio mėn. komunikavo su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Šiaulių regiono plėtros taryba, Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Paaiškėjo, kad finansavimas skiriamas tik naujiems projekto darbams atlikti. Šiaulių miesto mero inicijuotame 2022 m. vasario 4 d. posėdyje ieškovui nurodyta vykdyti viešojo pirkimo konkursą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, siekdama pirkimu parinkti patikimą tiekėją, kuris prisiimtus įsipareigojimus įvykdytų nepriekaištingai ir įrengtų kokybiškus konteinerius, 2022 m. vasario 25 d.–kovo 8 d. vykdė rinkos konsultaciją dėl pusiau požeminių konteinerių. Be to, ieškovas iki 2022 m. kovo 1 d. inventorizavo atsakovių atliktus darbus: patikrino įrengtas aikšteles su konteineriais, nustatė jų trūkumus, pasirašė vienašalį priėmimoperdavimo aktą. Ieškovas 2022 m. balandžio 1 d. susirinkime patvirtino galutinę pirkimo vertę, jo būdą ir dokumentus, reikalingus pirkimui vykdyti. Ieškovas 2022 m. balandžio 29 d. paskelbė pirkimą. Siekdamas užtikrinti didesnę konkurenciją, suinteresuoto tiekėjo prašymu, ieškovas nukėlė iki 2022 m. birželio 10 d. pasiūlymų pateikimų terminą. 2022 m. liepos 7 d. paskelbta konkurso laimėtoja UAB „ESE Baltija“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, patikrinusi pirkimo procedūras, 2022 m. rugpjūčio 2 d. paprašė perkančiąją organizaciją (ieškovą) įsitikinti, atitinka laimėtoja Tarybos reglamente 2022/576 nustatytas sąlygas ar ne. Ieškovas ir UAB „ESE Baltija“ 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė sutartį 2.

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, kurios susijusios su terminu nuo sutarties 1 nutraukimo iki sutarties 2 sudarymo, konstatuoja, kad sutartis 2 negalėjo būti sudaryta per du mėnesius nuo sutarties 1 nutraukimo dėl objektyvių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas vilkino sutarties 2 sudarymą ar galėjo ją sudaryti anksčiau. Nuo sutarties 1 sudarymo iki jos nutraukimo buvo praėję treji metai. Dėl to ieškovas, siekdamas sudaryti sutartį 2 optimaliomis sąlygomis, turėjo įvertinti ne tik atsakovių atliktus darbus, bet ir per trejus metus įvykusius rinkos pokyčius, užtikrinti VPĮ nustatytų pirkimo procedūrų teisėtumą. Taigi, apeliantės neįrodė, kad sutartis 2 sudaryta ne per protingą terminą.

54.       Apeliantės mano, kad ieškovas sutartimi 2 įsigijo 15 konteinerių aikštelių daugiau; ieškovas ir Šiaulių miesto savivaldybė atsakovių įrengtas aikšteles siekia gauti neatlygintinai. Ieškovas nesutinka su nurodytais apeliančių argumentais.

55.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės įsipareigojo įrengti 289 aikšteles ir 1 290 konteinerių. Ieškovas sustabdė sutarties 1 vykdymą nuo 2020 m. lapkričio 20 d. Iki sutarties 1 vykdymo sustabdymo atsakovės įrengė 96 aikšteles ir 429 konteinerius. 2021 m. kovo 3 d. ekspertinėje išvadoje nustatyta, kad konteineriai neatitinka techninės specifikacijos, turi trūkumų (civilinė byla Nr. e2-177-368/2022). Ieškovas pareikalavo, kad atsakovės ištaisytų trūkumus. Atsakovės trūkumų neištaisė, todėl ieškovas nutraukė sutartį nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovės įrengė 15 aikštelių po to, kai ieškovas sustabdė sutarties vykdymą. Nurodytų aikštelių ieškovas nepriėmė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė pareiškė atsakovėms ieškinį, kuriuo reikalauja išmontuoti 15 savavališkai įrengtų aikštelių ir sutvarkyti aplinką (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3251-1028/2024). 

56.       Apeliančių tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad 15 aikštelių įrengta po to, kai ieškovas nurodė atsakovėms nebevykdyti darbų, bet nepateikė duomenų, jog atsakovės įrengė aikšteles iki 2020 m. lapkričio 20 d. Nesant tokių duomenų, apeliantės neteisingai aiškina, kad ieškovas turėjo pirkimu įsigyti 15 aikštelių mažiau.

57.       Sutartyje 2 šalys susitarė, kad UAB „ESE Baltija“ įrengs 204 aikšteles (193 pagal nutrauktą sutartį 1 ir 11 papildomų aikštelių) bei jose sumontuos 916 konteinerių (861 pagal nutrauktą sutartį 1 ir 55 papildomus konteinerius). Pakeičiančios sutarties 2 vertė – 2 829 180 Eur be PVM. Ieškovas apskaičiavo, kad sutarties 1 užbaigimo pagal sutartį 2 kaina – 2 667 491 Eur be PVM. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas į reikalavimą neįtraukė pagal sutartį 2 papildomai įsigytų 11 aikštelių kainos. Jeigu atsakovės būtų tinkamai įvykdžiusios sutartinius įsipareigojimus, ieškovas būtų sumokėjęs 2 299 122,99 Eur be PVM, t. y. jam sutarties 1 užbaigimas pasinaudojant sutartimi 2 pabrango 16 proc. Be to, sutartis 1 sudaryta 2018 metais, o sutartis 2 – 2022 metais, t. y. po ketverių metų.

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, daro išvadą, kad sutartis 2 atitinka pakeičiančiai sutarčiai nustatytus kriterijus, t. y. ieškovas nutraukė sutartį 1, nes atsakovės pažeidė; ieškovas sudarė pakeičiančią sutartį 2 su UAB „ESE Baltija“ per protingą terminą (per vienerius metus po sutarties 1 nutraukimo); ieškovas sudarė sutartį 2 protingomis sąlygomis viešo konkurso būdu; sutartis 2 ekonominiu požiūriu pakeičia sutartį 1, nes ji sudaryta dėl tų pačių prekių ir paslaugų, kurių neatliko atsakovės. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sutartį 2 laikė pakeičiančia sutartimi (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

 

Dėl ieškovo patirtos žalos

 

59.       Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sutarčių 1 ir 2 kainų skirtumo principą, turėjo nustatyti atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, juos siejantį priežastinį ryšį su atsakovių kalte.

60.       Lyginamojoje sutarčių teisėje pripažįstami du pagrindiniai nuostolių apskaičiavimo metodai: objektyvus (abstraktus) ir subjektyvus (konkretus). Abu šie metodai įtvirtinti 1980 metų Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (CISG konvencijoje). Konkretus nuostolių apskaičiavimo metodas įtvirtintas nurodytos konvencijos 75 straipsnyje. Jame nustatyta, kad nuostoliai gali būti apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir kainos, už kurią prekės buvo parduotos ar nupirktos jau nutraukus sutartį. Šis metodas taikytinas tais atvejais, kai sutartis nutraukiama ir per protingą laiką sudaroma nauja pirkimo–pardavimo sutartis. Abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios kainos (CISG konvencijos 76 straipsnio 1 dalis). Panašios nuostatos įtvirtintos ir soft law (angl. negriežtosios teisės) šaltiniuose, pavyzdžiui, UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų (toliau – UNIDROIT ICC principai) 7.4.5 ir 7.4.6 straipsniuose. UNIDROIT ICC principų 7.4.5 straipsnyje („Žalos įvertinimas pakeičiančiojo sandorio atveju“) nurodyta, kad, kai nukentėjusi šalis nutraukė sutartį ir per protingą laiką bei protingu būdu sudarė pakeičiantį sandorį, ji gali susigrąžinti nutrauktos sutarties kainos ir pakeičiančio sandorio kainos skirtumą. Iš esmės analogiško pobūdžio nuostatos, kuriose reglamentuotas subjektyvus (konkretus) nuostolių apskaičiavimo metodas, yra įtvirtintos ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Pagal UNIDROIT ICC principų 7.4.6 straipsnio („Žalos įvertinimas pagal esamą kainą“) 1 dalį nukentėjusiai sutarties šaliai suteikiama teisė reikalauti nuostolių atlyginimo nesudarius pakeičiančios sutarties, tokiu atveju šio atlyginimo dydį apskaičiuojant abstrakčiu metodu – kaip nutrauktos sutarties kainos ir šios sutarties nutraukimo metu esamos kainos skirtumą. Sąvoka „esama kaina“ įprastai reiškia ne ką kita, o rinkos kainą (CISG konvencijos 76 straipsnio 2 dalis; UNIDROIT ICC principų 7.4.6 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijose paprastai objektyviam (abstrakčiam) metodui teikiamas prioritetas prieš subjektyvų (konkretų) metodą, nes egzistuoja rizika, kad, taikydama pastarąjį ir kaip vieną iš orientyrų žalai įvertinti naudodama sudarytos pakeičiančiosios sutarties kainą, kuri tuo konkrečiu atveju neatitinka rinkos kainos, nukentėjusi sutarties šalis pati sau gali sukelti nuostolių. Naudodama objektyvų (abstraktų) metodą ir nuostolių atlyginimo dydį grįsdama sutartyje sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo metu buvusios rinkos einamosios kainos skirtumu, nukentėjusi sandorio šalis negali pati sau sukelti nuostolių, nes rinkos kaina yra objektyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 67 punktas).

61.       Apeliantės neteisingai remiasi kasacinio teismo nutartimis, kuriose nustatyta, kad asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, turi įrodyti patirtų nuostolių dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose skiriasi faktinės aplinkybės. Kitoje byloje šalių ginčas kilo dėl juridinio asmens akcijų kainos. Ieškovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pardavė akcijas už mažesnę kainą (civilinė byla Nr. 3K-7-335/2013). Dar kitoje civilinėje byloje šalių ginčas kilo dėl permokos už įsigytas gamtines dujas (civilinė byla Nr. 3K-3-314-378/2017). Apeliančių nurodytoje byloje šalių ginčas kilo dėl žalos, susijusios su laikraščio priskyrimu prie erotinio pobūdžio leidinių, atlyginimo (civilinė byla Nr. 3K-3-600/2002). Dar vienoje byloje kasacinis teismas sprendė šalių ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su eismo įvykiu, atlyginimo (civilinė byla Nr. 3K-3-127/2012). Nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas kainų skirtumo atlyginimo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį klausimas.

62.       Apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad kuo daugiau nustatoma nesudarytos ir sudarytos viešojo pirkimo sutarčių skirtumų, kurie, be kita ko, lemia naujo sandorio kainos padidėjimą (ar tam sudaro realias prielaidas), tuo pakeičiančios sutarties taisyklės reikšmė menksta ir kainų skirtumas gali būti nepakankamas kriterijus spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020). Aptariamoje civilinėje byloje spręstas tiekėjo ikisutartinės atsakomybės, atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį klausimas.

63.       Taigi, apeliančių nurodytose kasacinio teismo bylose faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Be to, nagrinėjamoje byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti teismo argumentai, kuriais įvertintos sutarties 2 sudarymo aplinkybės ir nenustatyta pirmiau kasacinio teismo aptartose (taip pat ir apeliančių pacituotose kasacinio teismo bylose) teisės aiškinimo taisyklėse suformuluotų priežasčių atsisakyti nagrinėjamoje byloje taikyti būtent konkretų kainų skirtumo metodą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime pasirinktu nuostolių apskaičiavimo pagal konkretų kainų skirtumo metodą būdu. Tai nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, padaryta pagrįstai, nes nustatyta, kad sutartys 1 ir 2 sudarytos tokiomis pačiomis sąlygomis, sutarties 2 sudarymo terminas protingas, abiejų sutarčių dalykas ir objektas iš esmės sutampa.

64.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė konkretų nuostolių apskaičiavimo metodą pagal sudarytą pakeičiančią sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartis 2 sudaryta per protingą terminą, pakeičiančios sutarties įvykdymas tapo brangesnis, ieškovas nutraukė sutartį 1 dėl atsakovių kaltės, todėl atsakovėms kilo pareiga atlyginti ieškovo, sudariusio su trečiuoju asmeniu UAB „ESE Baltija“ pakeičiančią sutartį, nuostolius, t. y. pakeičiančios sutarties 2 ir sutarties 1 kainų skirtumą. Ieškovas įrodė visas būtinąsias sąlygas teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį įgyti (nutarties 26, 53 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, sudaręs pakeičiančią sutartį viešo konkurso būdu, neturi įrodyti, kad trečiasis asmuo įvykdė visus darbus ar suteikė paslaugas pagal pakeičiančią sutartį. Ieškovas, sudaręs pakeičiančią sutartį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovių sutarčių 2 ir 1 kainų skirtumo. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas UAB „ESE Baltija“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimas. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovių visą sutarčių 2 ir 1 kainų skirtumą, nors UAB „ESE Baltija“ neatliko visų darbų pagal sutartį 2 (atliktų darbų vertė – 3 075 561,06 Eur, o bendra sutarties 2 darbų vertė – 3 423 307,80 Eur) šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Akcentuotina tai, kad ieškovas patyrė nuostolių, nes turėjo užbaigti atsakovių pradėtus aikštelių ir konteinerių įrengimo darbus, todėl sudarė pakeičiančią sutartį 2, kurioje tų pačių prekių ir paslaugų kainos didesnės negu sutartyje 1. Nustačius, kad yra visos sąlygos CK 6.258 straipsnio 5 daliai taikyti, laikoma, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė patirtų nuostolių dydį atsakovėms neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir dėl to ieškovui nutraukus su atsakovėmis sudarytą sutartį 1. 

65.       Apeliantės neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią priteisiami tik realūs, bet ne hipotetiniai ir nepatirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-916/2015). Nurodytoje byloje šalių ginčas kilo dėl žalos, padarytos dėl žemės sklypų neteisėto naudojimo, atlyginimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas negautų pajamų klausimas, bet, priešingai, sprendžiamas patirtų didesnių išlaidų, sudarius pakeičiančią sutartį 2, kompensavimo klausimas.

 

Dėl priteisto nuostolių atlyginimo dydžio vertinimo

 

66.       Apeliantės teigia, kad ieškovo apskaičiuotas PVM negali būti laikomas patirta žala. Ieškovas – PVM mokėtojas; teismas, priteisdamas žalą, į kurią įskaičiuotas PVM, sudarė ieškovui sąlygas neteisėtai praturtėti, nes ieškovas PVM sumą neva gaus du kartus: 1) priteisus iš atsakovių; 2) susigrąžinus iš valstybės biudžeto.

67.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės nurodo kasacinio teismo praktiką, kurioje ginčas kilo iš draudimo teisinių santykių, t. y. turi būti įtrauktas PVM į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Kitose apeliančių nurodytose bylose kasacinis teismas nesprendė dėl PVM įskaičiavimo į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020, 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008). Dėl to apeliančių nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina nagrinėjamoje byloje.

68.       Teismas gali apskaičiuoti sutarties ir ją pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumą dviem būdais: 1) lygindamas abiejų sutarčių kainas, į kurias neįskaičiuotas PVM; 2) lygindamas abiejų sutarčių kainas, į kurias įskaičiuotas PVM. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apskaičiavo sutarčių 1 ir 2 kainų skirtumą antruoju būdu, t. y. palygindamas abiejų sutarčių kainas, į kurias įskaičiuotas PVM. Apskųstame sprendime teismas nurodė, kad šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Sutarčių teisė gina lūkesčių interesą, ji skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusiojo nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, kai sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. 

69.       Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) nustato apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ 1 straipsnio 1 dalis). PVMĮ nustatytos PVM apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės, taip pat PVM atskaitos sąlygos (57–64 straipsniai). PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVMĮ nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma (PVMĮ 2 straipsnio 28 dalis). PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal PVMĮ nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais (PVMĮ 2 straipsnio 29 dalis).

70.       PVMĮ 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Kitaip tariant, statybos darbams numatytas taikyti atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, pagal kurį ne šių darbų atlikėjas, bet jų užsakovas (apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas) turi pareigą sumokėti į biudžetą PVM už atliktus statybos darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-922-912/2022, 83, 84 punktai). Šalys neginčijo, kad ieškovas – PVM mokėtojas. Jis pareikštą reikalavimą grindė rangos sutarčių kainų skirtumu. Pareiga sumokėti PVM nustatyta ne rangos darbus atliekančiam ir atlyginimą gaunančiam rangovui, bet jam atlyginimą mokančiam užsakovui (nagrinėjamoje byloje – ieškovui). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė žalos, pagrįstos pažeistos sutarties ir ją pakeičiančios sutarties kainų už darbus skirtumu, atlyginimą su PVM.

71.       Kasacinis teismas nurodė, kad PVM atskaita nėra besąlyginė, siekiantis pasinaudoti šia teise asmuo turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas, be to asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti. Paminėtina ir tai, kad PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 6570 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-1075/2018). Taigi, apeliantės neįrodė, kad, priteisus sutarčių kainų skirtumą, į kurį įskaičiuotas PVM, ieškovas nepagrįstai praturtės.

72.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas nepatyrė žalos, nes projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Ieškovas neginčija, kad projekto dalis finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis. Projektui įgyvendinti naudojamos taip pat ir ieškovo bei Šiaulių regiono savivaldybių biudžeto lėšos. Europos Sąjungos lėšos skiriamos tik naujiems projekto darbams. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žalos, patirtos dėl pabrangusios sutarties kainos, atlyginimo klausimas. Byloje nėra duomenų, kad sutarties 2 kaina bus apmokėta iš Europos Sąjungos lėšų, t. y., kad lėšos bus dar kartą paskirtos tiems darbams, kuriems jau buvo skirtas finansavimas.

73.       Apeliantė neteisingai remiasi kitoje byloje pateiktu teismo išaiškinimu, kad didžioji ieškovo perkamų darbų dalis (81,37 proc.) finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, todėl ieškovas nepatirs nuostolių dėl neįvykdytos sutarties (civilinė byla Nr. e2-652-924/2021). Apeliantės nurodytoje kitoje byloje ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kitoje byloje ne užsakovė, bet tiekėja nutraukė sutartį, pasikeitė darbų pobūdis ir apimtys. Nagrinėjamoje byloje darbų pobūdis nepasikeitė, dėl pasikeitusios darbų apimties (11 papildomų aikštelių ir 55 konteinerių įrengimo) proporcingai sumažinta darbų kaina. Dėl to negalima konstatuoti, kad ieškovas nepatyrė ar nepatirs nuostolių, nes dalis projekto finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

 

Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo vertinimo

 

74.       Apeliantės neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė esminę reikšmę turinčių aplinkybių. Tai, kad apeliantės kitaip vertina aplinkybes susijusias su sutarties 1 ir sutarties 2 sudarymu, jų objektu, ieškovo patirta žala, kitaip jas interpretuoja, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 179, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes. Jeigu teismo ir vienos iš bylos šalių faktinių aplinkybių įvertinimas sutampa, tai nereiškia, kad teismas buvo šališkas, neįvertino kitos šalies argumentų. Apeliaciniame skunde nenurodytos konkrečios objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pirmosios instancijos teismą buvus šališką ir bylos proceso pirmosios instancijos metu buvus labiau palankų ieškovui.

75.       Apeliantės teigia, kad tos pačios sudėties teismas išnagrinėjo tų pačių šalių ginčą dėl sutarties 1 nutraukimo ir priėmė atsakovėms nepalankų sprendimą, bet teisėjas nenusišalino nuo nagrinėjamos bylos (civilinė byla Nr. e2-177-368/2022).

76.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu.‏‏‏‏‎ Argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališka, nes nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindas konstatuoti teisėjo šališkumą. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Menamo šališkumo argumentas yra pagrindas pasinaudoti teise apskųsti priimtą sprendimą dėl ginčo esmės instancine tvarka, o pirmosios instancijos teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos per se (savaime) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 41, 42 punktai).

77.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas sutarties 1 nutraukimo teisėtumo klausimas, priimtas apeliantėms nepalankus teismo sprendimas savaime nepagrindžia teisėjo šališkumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitoje byloje procesinio sprendimo teisėtumo klausimas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kitoje civilinėje byloje įvertintas sutarties 1 nutraukimas, nereiškia, kad visose kitose tarp tų pačių šalių bylose bus priimti atsakovėms nepalankūs sprendimai, t. y. teismas bus a priori (iš anksto) šališkas.

78.       Apeliantės žinojo, kad ankstesnę bylą išnagrinėjo tos pačios sudėties teismas. Pats bylos išnagrinėjimo faktas nėra pagrindas teisėjui nusišalinti nuo kitos bylos, kurioje kilo tų pačių šalių ginčas. Apeliantės taip pat nepagrindė, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 64 straipsnis). Jeigu apeliantėms kilo pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, jos turėjo teisę pareikšti nušalinimą (CPK 65 straipsnis). Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo šališkumas siejamas tik su apeliantėms priimtu nepalankiu sprendimu, bet ne su pagrįstomis abejonėmis ir objektyviomis teisėjo šališkumą pagrindžiančiomis aplinkybėmis.

 

Dėl proceso baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

79.       Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

80.       Atsižvelgusi į visa tai, kas šioje nutartyje nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei įvertino rašytinius įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

81.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodytoje nuostatoje taip pat įtvirtintas draudimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

82.       Teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 1-R85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius ir kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

83.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovių apeliacinį skundą, todėl joms neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

84.       Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimą.

85.       Rekomendacijose rekomenduoti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – biudžetinė įstaiga Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas).

86.       Atsakovė patyrė išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2024 metų I ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 metų III ketvirtį – 2 018,20 Eur. Rekomendacijose nustatytas maksimalus atlygis už nurodyto procesinio dokumento parengimą – 2 623,66 Eur (2 018,20 x 1,3 = 2 623,66) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydžio, atsižvelgia į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo atlyginti maksimalaus dydžio, taip pat į priežastis, dėl kurių ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, advokato sugaištą laiką ir daro išvadą, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 7, 8.11 papunkčiai). Ieškovui iš apeliančių lygiomis dalimis priteisiamos 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvienos apeliantės po 719,95 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (juridinio asmens kodas 145787276) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „TIS“ (juridinio asmens kodas 135967151) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Helanas“ (juridinio asmens kodas 161284349) 1 439,90Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 719,95 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 95 ct).

 

 

Teisėjai

 

Gintaras Pečiulis

 

 

Irmantas Šulcas

 

 

Tomas Venckus