Civilinė byla Nr. 2-1716-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00911-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.3.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Konstrukcijų apdaila atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovų A. G. (A. G.), A. L., J. J. (J. J.) ir K. V. bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, R. K., J. Z., S. D., R. M., T. Č., A. K., J. P., A. Š., A. J., A. P. (A. P.), A. Č. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Konstrukcijų apdaila, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Koelner Vilnius“

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Konstrukcijų apdaila bankroto bylą, kadangi atsakovė laiku ir tinkamai neišmokėjo jiems su darbo santykiais susijusių išmokų, kurias Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) jiems priteisė savo sprendimais. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai iškelta bankroto byla atsakovei UAB Konstrukcijų apdaila.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovų pareiškimą patenkino ir iškėlė UAB Konstrukcijų apdaila bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Dekompras“, nustatė paskirtai nemokumo administratorei 3 035 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą bei areštavo bendrovės turtą. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti į bylą atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, atsakovės turto vertinimą. Atsakovė pateikė į bylą viešai prieinamų sistemų duomenis bei „Kryžminio sutikrinimo ataskaitą“.

2.2.                      Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB Konstrukcijų apdaila įregistruota 2018 m. rugsėjo 13 d., jos vadovu nuo 2018 m. rugsėjo   13 d. įregistruotas A. V.. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų, pagal kuriuos vertinama įmonės finansinė padėtis (turimo turto vertė, įmonės finansiniai įsipareigojimai, pelnas, nuostoliai ir pan.), Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi ne už vienus metus. Jokių įmonės finansinės atsakomybės dokumentų (balansas, pelno (nuostolių) ataskaitą ir kt.) nebuvo pateikta ir teismui. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, transporto priemonių atsakovės vardu nėra registruota, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad įmonė nuosavybės teise neturi ir nekilnojamojo turto. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš UAB „Konstrukcijų apdaila“ išieškoma 1 736,00 Eur skola Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai, 9 896,67 Eur skola fizinio asmens J. J. naudai, 4 785,98 Eur skola fizinio asmens J. P. naudai,  3 157,33 Eur skola fizinio asmens A. P. naudai, 867,03 Eur skola fizinio asmens A. A. naudai, 485,51 Eur skola fizinio asmens G. P. naudai, 1 714,52 Eur skola fizinio asmens A. Š. naudai, 1 714,52 Eur skola fizinio asmens J. S. naudai,  2 958,84 Eur skola fizinio asmens D. S. naudai, 2 958,84 Eur skola fizinio asmens Č. P. naudai,  2 958,84 Eur skola fizinio asmens A. S. naudai, 2 962,24 Eur skola UAB „Vilniaus rentvėjus“ naudai, 5 318,45 Eur skola UAB „Euremsta“ naudai,                  3 035,02 Eur skola UAB „Koelner Vilnius“ naudai,  3 518,82 Eur ir 2 540,97 Eur skolos UAB „Bausita“ naudai,  8 688,98 Eur skola UAB „K. S. Lithuania“ naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad šiais metais buvo patenkinti kreditorių UAB „Statvitra“, UAB „Arsenal Industrial“ turtiniai reikalavimai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės.

2.3.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės turimo turto sudėtį, jo realumą (t. y. turėjimą), įmonės finansinį pajėgumą, nemokumo būsenos nebuvimą ir pan. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsiliepime nurodomas aplinkybes apie šiuo metu atsakovės galimai vykdomą veiklą (pvz., naujus sandorius su užsakovais), duomenų, kad su atsakove buvo atsiskaityta, ar kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio. Minėta, teismui pateikti tik viešai prieinami duomenys apie įmonę, iš kurių galima spręsti tik apie tai, kad įmonėje dirba 4 darbuotojai; taip pat pateikta „Kryžminio sutikrinimo ataskaita“, iš kurios spręsti apie įmonės finansinę padėtį nėra jokios objektyvios galimybės. Priešingai, pati atsakovė nurodo, jog jos turimi įsipareigojimai kreditoriams sudaro 107 545,15 Eur, o disponuoja ji 10 270,33 Eur piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, debitorinių reikalavimų turi                   29 728,58 Eur sumai. Taigi, net ir jeigu atitinkamais įrodymais pasitvirtintų pačios atsakovės deklaruojamos aplinkybės ir sumos, jos vis tiek neleistų spręsti apie įmonės mokumą ir sugebėjimą vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi ir pati atsakovė nurodo, kad jos turimi įsipareigojimai ženkliai viršija turimo turto vertę. Pažymėtina, kad iš byloje esančių objektyvių duomenų (Antstolių informacinės sistemos duomenų, ieškovų ir trečiųjų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų ir kt.) matyti, kad vien įsiskolinimai įmonės (buvusiems) darbuotojams sudaro apie 30 000 Eur, o iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad net ir pakankamai nedidelių, kaip juridiniam asmeniui, sumų (pvz., 867,03 Eur, 485,51 Eur ir pan.) antstoliams iš atsakovės ilgą laiką nepavyksta išieškoti. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, priešingai nei ji deklaruoja, nėra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, ir tai nėra tik laikini finansiniai bendrovės sunkumai, kuriuos atsakovė galėtų įveikti.

2.4.                      Pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai atsakovės argumentus, apie tai, kad vadovas finansinės atskaitomybės dokumentų neturi galimybės gauti iš atsakovės buhalterinę apskaitą vedančios įmonės UAB „Apskaita AG“, kadangi apie esamą situaciją atsakovės vadovas užsiminė tik posėdžio dieną, pavėluotai pateikęs atsiliepimą, nors prašymą dėl šių svarbių bylai dokumentų išreikalavimo arba teismo liudijimo išdavimo galėjo pateikti žymiai anksčiau. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias atsakovės vadovo nurodomas aplinkybes ar rodytų jo pastangas aktualius duomenis ir dokumentus išreikalauti / gauti. Be to, ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui spręsti, kad atsakovė galimai turi finansinių įsiskolinimų buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, dėl ko pastaroji neperduoda atsakovei jos finansinių ataskaitų rinkinių. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Atskirajame skunde atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB Konstrukcijų apdaila prašo išreikalauti apeliantės 2018-2020 metų finansinių ataskaitų rinkinius iš UAB „Apskaita AG“ arba išduoti apeliantei teismo liudijimą išreikalauti šiuos įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-3581-855/2020 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priėmė skubotai, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių bei neišsireikalavęs įrodymų, todėl teismo nutartis yra pagrįsta tik spėliojimais ir prielaidomis. Bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas ne tik įpareigoja teismą savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir suteikia galimybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti šalis, liudytojus. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytomis priemonėmis. Apeliantė pažymėjo, kad derėjosi su UAB „Apskaita AG“ dėl ankstesnių metų atsakovės finansinių ataskaitų rinkinių perdavimo atsakovei. UAB „Apskaita AG“ sistemingai žadėjo atsakovei atsiųsti ankstesnių metų finansinių ataskaitų rinkinius bei paruošti einamųjų metų rinkinius, tačiau likus kelioms dienoms iki šioje byloje paskirto posėdžio UAB „Apskaita AG“ atsisakė atsakovei perduoti bet kokius dokumentus dėl atsakovei nežinomų priežasčių. Atsakovė daro prielaidą, kad bendrovė nespėjo parengti finansinių ataskaitų, todėl paprašė teismo išreikalauti iš UAB „Apskaita AG“ finansines ataskaitas arba išduoti apeliantei teismo liudijimą rinkti įrodymus. Taip pat teismas galėjo į posėdį pakviesti UAB „Apskaita AG“ buhalterius ir apklausi juos apie padėtį įmonėje. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teismo vaidmuo šioje civilinėje byloje negalėjo būti pasyvus ir teismas negalėjo spręsti dėl atsakovės nemokumo ir finansinės padėties turėdamas tik dalį atsakovės finansinės informacijos.

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra nemoki ir nepajėgi vykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Iš teismo nutarties negali nustatyti kuo būtent remdamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovė negali vykdyti savo prievolių. Antstolių informacinės sistemos duomenis nepatvirtina nurodyto fakto, kadangi atsakovės banko sąskaitoje yra daugiau nei 10 000 Eur, kurie nebuvo nurašyti ir panaudoti kreditorių reikalavimams padengti. Apeliantė pabrėžė, kad negavusi finansinės apskaitos dokumentų iš UAB „Apskaita AG“ savo iniciatyva surinko ir pateikė teismui turimą informaciją apie turtą, gautinas sumas, banko sąskaitoje esančias sumas, tačiau pilnus duomenis pateikti gali tik apskaitą tvarkanti įmonė. Atsakovei, vykdant ūkinę komercinę veiklą, priklauso įrankiai, medžiagos, atsargos, nebaigti vykdyti darbai, tačiau atsakovė negali nurodyti tikslaus kiekio. Taigi, atsakovė turi daugiau turto nei įsipareigojimų, o tai nesudaro prielaidos manyti, kad atsakovė yra nemoki.

3.3.                      Apeliantė pažymi, kad ieškovai turi reikalavimo teisę į atsakovę, tačiau ir atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovus. Ieškovai ir tretieji asmenys, kaip buvę įmonės darbuotojai, netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeidė darbo pareigas – nukrypdavo nuo statybos techninių reikalavimų, darydami darbus apgadindavo jau padarytus darbus ir pan., todėl padarė atsakovei didelę žalą. Šiuo metu atsakovė renka dokumentus, reikalingus žalos dydžiui nustatyti ir pagrįsti bei ruošiasi inicijuoti teisminius ginčus kiekvienam darbuotojui. Dalį tokių dokumentų teikia ir apeliacinės instancijos teismui.

3.4.                      Bankroto bylos iškėlimas bendrovei yra galutinė griežčiausia priemonė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai išnaudojo visus pažeistų teisių gynybos būdus. Tai reiškia, kad jie tik formaliai vykdė JANĮ numatytus kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo kriterijus. Be to, atsakovė yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą ir yra atleista nuo delspinigių mokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), iš įmonės turto negali būti vykdomi išieškojimai. Apeliantei nėra aišku, kodėl VMI teikia apeliantei pagalbą, o tretieji asmenys ir ieškovai – reikalauja iškelta bankroto bylą. Apeliantė tokius žingsnius vertina kaip siekį išvengti žalos atlyginimo apeliantei.

4.       Atsiliepime į apeliantės UAB Konstrukcijų apdaila atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3581-855/2020 ieškovai A. G., A. L., J. J., K. V. bei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, R. K., J. Z., S. D., R. M., T. Č., A. K., J. P., A. Š., A. J., A. P., A. Č. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atmesti apeliantės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir skirti atsakovės vadovui maksimalią 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė skubos tvarka, neįsigilinęs į faktines aplinkybes. Ieškovai ir tretieji asmenys su tokiais argumentais nesutinka. Apeliantė klaidina teismą, kad apie bankroto bylos iškėlimą jai tapo žinoma 2020 m. rugsėjo 9 d., t. y. likus 1 dienai iki teismo paskirto posėdžio, dėl ko ji neturėjo galimybės susipažinti su byla, išanalizuoti ieškovų bei trečiųjų asmenų pateiktus dokumentus, paruošti atsiliepimą bei pateikti teismui visus teismo reikalaujamus dokumentus. Nors apeliantės argumentai nebuvo pagrįsti, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patenkino šį atsakovės prašymą, atnaujino praleistą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir nustatė jį iki 2020 m. rugsėjo 7 d., o bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2020 m. rugsėjo 10 d., t. y. iš esmės iki pačios atsakovės ir jos vadovo prašyto termino, suteikdamas galimybę įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pateikti teismui visapusiškam ir objektyviam bylos nagrinėjimui reikšmingus dokumentus ir pan. Kita vertus, nepaisant to, atsakovė ir jos vadovas ne tik nepateikė teismui iki nustatyto termino bei iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimo į ieškinį bei tų JANĮ numatytų dokumentų ir informacijos, kurią buvo įpareigotas pateikti įmonės vadovas, bet ir vėl paprašė atidėti posėdį, prašyme nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją.

4.2.                      Apeliantė taip pat nurodo, kad finansinės atskaitomybės dokumentų ji neturi galimybės gauti iš atsakovės buhalterinę apskaitą vedančios įmonės UAB „Apskaita AG“, tačiau apie esamą situaciją atsakovės vadovas užsiminė tik posėdžio dieną, pavėluotai pateikęs atsiliepimą, nors prašymą dėl šių svarbių bylai dokumentų išreikalavimo arba teismo liudijimo išdavimo galėjo pateikti žymiai anksčiau su ankstesniais prašymais. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias atsakovės vadovo nurodomas aplinkybes. Pažymi, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra laikomas atsakingu už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį, ar už tokiu dokumentu nepateikimą jam. Todėl baudžiamoji ir / ar administracinė atsakomybė už netinkamą apskaitos tvarkymą buhalterinės apskaitos tvarkymą yra taikoma įmonės vadovui.

4.3.                      Apeliantės teigimu bendrovės mokumą parodo tai, kad įmonė turi atsargų, įrankių, nebaigtų vykdyti darbų ir lėšų įmonės sąskaitoje, kurių yra daugiau nei 10 000 Eur, ir kurių antstoliai nenurašė vykdydami išieškojimus kreditoriams. Ieškovai ir tretieji asmenys pažymi, kad atsakovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui, jų nepateikė ir teismui. 2020 m. birželio 4 d. atsakovė buvo išbraukta iš PVM mokėtojų, o tai tik patvirtina faktą, kad per mokesčių administratoriaus nustatytą terminą neteikė VMI informacijos apie ekonominės veiklos vykdymą ir / ar dokumentų apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių nariu, informuojančių apie bendrovės PVM apmokestinamąją veiklą bei įmonės apyvartos sumažėjimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie iš atsakovės vykdomus išieškojimus antstolių kontorose patvirtina aplinkybes apie prastą UAB Konstrukcijų apdaila finansinę padėtį ir tai, kad įmonė neįstengia įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir darbuotojams, kadangi įmonei tam neužtenka piniginių lėšų ar kito turto skoloms padegti. Apeliantės vadovas jau kartą bandė kelti bankroto bylą atsakovei, tačiau jo reikalavimas nebuvo patenkintas, nes jis neįvykdė JANĮ 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Atsikirsdami į atsakovės argumentą dėl piniginių lėšų sąskaitoje nurodė, kad visas atsakovės turtas yra areštuotas, dėl to antstoliai ir negali nurašyti šių lėšų vykdydami išieškojimus.

4.4.                      Apeliantė taip pat nurodo, kad galimai turi priešpriešinius reikalavimus buvusiems įmonės darbuotojams. Ieškovai ir tretieji asmenys pažymi, kad šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovė, nesuteikdama ieškovams galimybės pasisakyti dėl naujai pateikiamų įrodymų, padarė esminius proceso teisės pažeidimus, suvaržė vieną pagrindinių ieškovų teisių būti išklausytiems, pateikti savo argumentus ir įrodymus, kurie paneigtų apelianto naujai iškeltą versiją apie priešpriešinius reikalavimus bei naujai teikiamus įrodymus.

4.5.                      Nesutinka su apeliantės argumentais apie tai, kad neišnaudojo visų galimų savo teisių gynimo būdų ir skubotai kreipėsi dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Ieškovai ir tretieji asmenys, gindami savo teises, pirmiausia kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, po to, į atsakovę dėl susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, t. y. dėl prievolės įvykdymo termino atidėjimo ir pan., tačiau atsakovės vadovas niekaip nesureagavo. Pirmosios instancijos teismas, ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, atnaujino terminą atsiliepimui pateikti, todėl niekaip nepažeidė apeliantės interesų.

4.6.                      Kadangi akivaizdu, kad apeliantės atskirasis skundas yra nepagristas ir tai tėra siekis išvengti teismo priimto sprendimo dėl bankroto (o kartu galimai ir kerštas ieškovams, kad kreipėsi i teismą dėl bankroto), prašo atsakovės vadovui skirti baudą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK      329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB Konstrukcijų apdaila iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7.       Apeliantė UAB Konstrukcijų apdaila kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos naujus įrodymus: UAB Konstrukcijų apdaila banko sąskaitos išrašų kopijas, atsakovės turimus defektinius aktus su nuotraukomis ir elektroniniais laiškais, išrašo iš VMI sistemos duomenų bazės kopiją.

8.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė jokių aplinkybių dėl ko prašomi prijungti įrodymai negalėjo būti pateikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų nepagrįstai neprijungti pirmosios instancijos teismo.

11.       Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB Konstrukcijų apdaila banko sąskaitos išrašų kopijos ir išrašo iš VMI sistemos duomenų bazės kopija gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi apeliantė banko sąskaitos įrašais įrodinėja, kad jos banko sąskaitoje esančios lėšos yra pakankamos spręsti, kad įmonė turi turto. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodytus naujai pateikiamus įrodymus priima į bylą ir vertina kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.

12.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateikti defektiniai aktai su nuotraukomis ir elektroniniais laiškais nėra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų priimti į bylą.

Dėl prašymo išreikalauti naujus įrodymus

13.       Atskirajame skunde atsakovė UAB Konstrukcijų apdaila prašo išreikalauti apeliantės 2018-      2020 metų finansinių ataskaitų rinkinius iš UAB „Apskaita AG“ arba išduoti apeliantei teismo liudijimą išreikalauti šiuos įrodymus.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

16.       Prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus pateikimas (CPK 199 straipsnis) yra viena iš įrodinėjimo pareigos realizavimo formų (išraiškų). Toks aiškinimas atsispindi kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 55 punktas). Kita vertus, prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Toks pripažinimas (dėl įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo) nėra galimas, jeigu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, kaip ir bet kuriuo kitu procesiniu institutu, yra naudojamasi ne pagal paskirtį, t. y. siekiant kitų procesinių tikslų negu tie, kuriems įgyvendinti yra įtvirtintas šis institutas (pvz., siekiant perkelti kitai bylos šaliai įrodinėjimo naštą, teikiant abstrakčius prašymus ar perkeliant įrodinėjimo naštą teismui).

17.       Apeliantė, formuluodama prašymą dėl finansinės apskaitos rinkinių išreikalavimo iš UAB „Apskaita AG“ siekė perkelti įrodinėjimo naštą teismui, kadangi jis buvo suformuluotas nesavalaikiai, bylos nagrinėjimas apeliantės prašymu buvo atidėtas du kartus, o pats prašymas, apeliacinio teismo vertinimu, suformuluotas nekorektiškai bei nenurodant pagrindo, kuriuo remiantis apeliantės prašomą rašytinį įrodymą turi pateikti būtent apeliantės nurodoma bendrovė. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad UAB „Apskaita AG“ teikia atsakovei buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas bei apie tai, kad pati apeliantė dėjo maksimalias pastangas prašomiems išreikalauti įrodymams gauti. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir / arba išduoti apeliantei rinkti įrodymus klausimą nagrinėjant klausimą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bendrovės (ne)mokumo

18.       Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ         2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

19.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamu atveju bendrovei restruktūrizavimo byla nėra keliama, todėl spręstinas bendrovės (ne)mokumo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Taigi kiekvienu atveju klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB Konstrukcijų apdaila įregistruota 2018 m. rugsėjo 13 d., jos vadovu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. įregistruotas A. V.. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų, pagal kuriuos vertinama įmonės finansinė padėtis (turimo turto vertė, įmonės finansiniai įsipareigojimai, pelnas, nuostoliai ir pan.), Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi ne už vienus metus. Jokių įmonės finansinės atsakomybės dokumentų (balansas, pelno (nuostolių) ataskaitą ir kt.) nebuvo pateikta ir teismui. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, transporto priemonių atsakovės vardu nėra registruota, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad įmonė nuosavybės teise neturi ir nekilnojamojo turto. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš UAB „Konstrukcijų apdaila“ išieškoma 1 736,00 Eur skola Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai, 9 896,67 Eur skola fizinio asmens J. J. naudai, 4 785,98 Eur skola fizinio asmens J. P. naudai, 3 157,33 Eur skola fizinio asmens A. P. naudai, 867,03 Eur skola fizinio asmens A. A. naudai, 485,51 Eur skola fizinio asmens G. P. naudai, 1 714,52 Eur skola fizinio asmens A. Š. naudai, 1 714,52 Eur skola fizinio asmens J. S. naudai, 2 958,84 Eur skola fizinio asmens D. S. naudai, 2 958,84 Eur skola fizinio asmens Č. P. naudai, 2 958,84 Eur skola fizinio asmens A. S. naudai, 2 962,24 Eur skola UAB „Vilniaus rentvėjus“ naudai, 5 318,45 Eur skola UAB „Euremsta“ naudai, 3 035,02 Eur skola UAB „Koelner Vilnius“ naudai, 3 518,82 Eur ir   2 540,97 Eur skolos UAB „Bausita“ naudai, 8 688,98 Eur skola UAB „K. S. Lithuania“ naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad šiais metais buvo patenkinti kreditorių UAB „Statvitra“, UAB „Arsenal Industrial“ turtiniai reikalavimai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės.

21.       Taigi, kaip matyti iš ginčijamos nutarties, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bendrovė neturi jokio turto, turi daug kreditorinių įsipareigojimų, todėl vertino, kad įmonės skolos viršija įmonės turtą, o bendrovė nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais.

22.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė yra nemoki ir nepajėgi vykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Antstolių informacinės sistemos duomenys nepatvirtina nurodyto fakto, kadangi atsakovės banko sąskaitoje yra daugiau nei 10 000 Eur. Atsakovei, vykdant ūkinę komercinę veiklą, priklauso įrankiai, medžiagos, atsargos, nebaigti vykdyti darbai, tačiau atsakovė negali nurodyti tikslaus kiekio. Taigi, atsakovė turi daugiau turto nei įsipareigojimų, o tai nesudaro prielaidos manyti, kad atsakovė yra nemoki.

23.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, kad jos vykdoma veikla pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų.

24.       Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

25.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, apygardos teismo surinktų įrodymų pagrindu, negali padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, t. y. kad apeliantė neturi jokio turto, turi daug kreditorinių įsipareigojimų, kurių nepajėgia vykdyti. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pateikti nei juridinių asmenų registro tvarkytojui, nei teismui.

26.       Atsikertant į apeliantės argumentą dėl to, kad ji yra gyvybinga ir vykdo veiklą, pasakytina, kad apeliantė taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudarinėja sandorius su klientais, vykdo darbus už kuriuos gauna atlygį, t. y. generuoja pelną, ir pan. Įrodinėdama, kad bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir turi turto, apeliantė pateikė įmonės banko sąskaitos išrašą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas banko sąskaitos išrašas labiau paneigia nei patvirtina apeliantės skundo argumentus. Įvertinus pateiktą išrašą matyti, kad UAB „Sapiegos apartamentai“ 2020 m. sausio 20 d. pervedė apeliantei 9 579,52 Eur, 2020 m. vasario 25 d. pervedė apeliantei 2 485,76 Eur, 2020 m. kovo 27 d. pervedė apeliantei 8 000 Eur, 2020 m. balandžio 9 d. pervedė apeliantei       2 500 Eur, 2020 m. gegužės 5 d. pervedė apeliantei 5 956,89 Eur, 2020 m. liepos 24 d. pervedė apeliantei 7 268,31 Eur, 2020 m. rugsėjo 10 d. pervedė apeliantei 3 000 Eur, o UAB „Despecto“ 2020 m. balandžio 1 d. pervedė apeliantei 1 599,48 Eur. Apeliacinės instancijos teismas preziumuoja (apmokėjimui vykdyti pagal PVM sąskaitas-faktūras), kad gauti mokėjimai buvo už apeliantės vykdomas paslaugas / darbus, tačiau neturint kitų finansinės atskaitomybės dokumentų nėra įmanoma nustatyti kiek grynojo pelno gavo bendrovė iš aukščiau nurodytų pajamų ir kiek patyrė sąnaudų. Net ir gaunamos pajamos gali būti apskaitomas kaip sumažėjęs įmonės nuostolis, o ne apskaitomos kaip bendrovės grynasis pelnas. Tačiau šiuos duomenis nustatyti įmanoma tik turint buhalterinės apskaitos dokumentus bei susipažinus su įmonės apskaitos politika. Todėl vien pats faktas, kad įmonės sąskaitoje šiuo metu yra daugiau nei       10 000 Eur, negali būti laikomas pagrindu teigti, kad bendrovė turi daugiau turto nei kreditorinių įsipareigojimų. Atmestinas apeliantės argumentas, kad antstoliai nevykdo išieškojimo iš jos sąskaitoje esančių lėšų, kadangi pagal jos pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad iš joje esančių lėšų vyko priverstiniai išieškojimai.

27.       Nors iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 metais bendrovė dirbo su dviem klientais, t. y. UAB „Despecto“ ir daugiausia su UAB „Sapiegos apartamentai“, į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad sutartiniai santykiai su šiomis įmonėmis yra pratęsti, kad bendrovė yra įgijusi kitų klientų, su kuriais bendradarbiauja ir gauna apmokėjimus už atliktus darbus. Kaip jau ne kartą minėta, bendrovės vadovas, siekdamas, kad jo bendrovei nebūtų keliama bankroto byla, privalėjo pateikti eilę įrodymų apie tai, kad bendrovė generuoja pajamas ir yra / bus pajėgi vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad vien įsiskolinimai įmonės (buvusiems) darbuotojams sudaro apie 30 000 Eur, o iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad net ir pakankamai nedidelių, kaip juridiniam asmeniui, sumų (pvz., 867,03 Eur, 485,51 Eur ir pan.) antstoliams iš atsakovės ilgą laiką nepavyksta išieškoti.

28.       Apeliantei taip pat yra nesuprantama, kodėl VMI teikiant pagalbą ir lengvatas įmonei dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos dėl COVID-19 viruso plitimo Lietuvoje jos darbuotojai siekia iškelti jai bankroto bylą. Tačiau pagal pačios apeliantės pateikto išrašo iš VMI sistemos kopiją yra nustatyta, kad apeliantė įvardijama kaip juridinis asmuo neatitinkantis net minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad bendrovės vadovui A. V. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarimu buvo paskirta 390 Eur bauda (administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-2170-540/2020) ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu už tai, kad būdamas UAB Konstrukcijų apdaila vadovu, neįvykdė mokesčių administratoriaus 2020 m. gegužės 12 d. nurodymo Nr. (7.45) FR0706-49, kuris jam buvo įteiktas 2020 m. gegužės 16 d., ir nepateikė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei paaiškinimų, t. y. kliudė mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises. Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje apeliantės vadovas teisinosi tais pačiais argumentais, kaip ir šioje civilinėje byloje, nurodydamas, kad buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė neperduoda apeliantės vadovui buhalterinės apskaitos dokumentų. Išanalizavęs šioje byloje esančius duomenis, atsakovės vadovo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės vadovas piktybiškai neteikia finansinės apskaitos dokumentų valstybinėms įstaigoms, mokesčių administratoriui ir teismui, o tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė netinkamai tvarko finansinės apskaitos dokumentus ir tokio elgesio pasekmės tenka pačiai bendrovei, kadangi tai apsunkina jos galimybes įrodyti, kad įmonė yra veikianti, generuoja pajamas ir bankrotas jai neturi būti skelbiamas.  

29.       Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, kad atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė nevykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti į bylą dokumentus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokių dokumentų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovei nepateikus naujų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų jos pradelstų įsipareigojimų dydžių, darytina išvada, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

30.       Apeliantė teigia, kad ji neturi galimybės išreikalauti iš buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, kadangi apskaitą tvarkanti įmonė, dėl atsakovės vadovui nežinomų priežasčių, nepateikia jam prašomų dokumentų. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

31.       Visų pirma, į bylą nėra pateikti duomenys, patvirtinantys apeliantės nurodomus argumentus, kad tarp atsakovės UAB Konstrukcijų apdaila ir UAB „Apskaita AG“ buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai, t. y. kad buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos į bylą neįtraukto asmens įpareigoti pateikti bylai reikšmingus duomenis. Antra, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad būtent ūkio subjekto vadovas (o ne kiti subjektai) atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė yra atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Taigi, buhalteris gali tvarkyti tik tuos duomenis, kurie jam buvo pateikiami (įmonės vadovo) ir neatsako už veiksmus, kurių pats neatliko. Taigi pagal aptartą reglamentavimą ir teismų praktiką akivaizdu, kad įmonės vadovas ne tik turi teisę deleguoti buhalterinės apskaitos tvarkymo funkciją buhalteriui ar buhalterinės apskaitos įmonei, tačiau privalo teikti pirminės apskaitos duomenis, kontroliuoti kaip pavestos funkcijos yra vykdomos. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė galimai neatsiskaitė su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone, todėl pastaroji atsakovei neperduoda finansinės atskaitomybės rinkinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės vadovas galimai pirminių finansinės atskaitomybės dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei galėjo apskritai neperduoti. Priešingu atveju nėra suprantama, kodėl apeliantė neteikia jokių finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui ir mokesčių administratoriui nuo pat įmonės įkūrimo.

32.       Atkreiptinas dėmesys, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti aplinkybių, susijusių su įmonės vykdoma veikla, turtu, pajamomis, debitoriniais ir kreditoriniais įsipareigojimais, įvertinti buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonės sudarytų sandorių, turto ir įsipareigojimų santykio ir kt., tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Taigi, vertintina, kad apeliantė galimai į bylą ir juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės apskaitos dokumentų neteikia todėl, jog jie galimai gali patvirtinti atsakovei nepalankias aplinkybes. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo ne tik nėra įmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir / ar struktūros, tačiau šie veiksmai gali padaryti žalos įmonės kreditoriams, kurie dėl pajamų ir lėšų neapskaitymo galimai negalės nukreipti išieškojimo nei į įmonei priklausantį turtą, nei į įmonės gaunamas pajamas.

33.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turi pareigą būti aktyvus bankroto procese, rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl turėjo pareigą išreikalauti iš buhalterinę apskaitą vykdančios įmonės finansines ataskaitas ir / arba kviesti buhalterius liudytojais, kad šie patvirtintų apeliantės dėstomus argumentus dėl atsakovės mokumo. Bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas ne tik įpareigoja teismą savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir suteikia galimybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti šalis, liudytojus.

34.       Kaip teisingai nurodė apeliantė, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent apeliantė – bendrovė, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. bendrovės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai bendrovei.

35.       Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės pateikti į bylą atsakovės finansinių dokumentų rinkinių, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, lemiančios bylos esmės atskleidimą ir jos tinkamą išnagrinėjimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė dėjo maksimalias pastangas, jog finansinės apskaitos dokumentai būtų gauti ir pateikti į bylą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pirminius apskaitos dokumentus sudarytas balansas ir pelno nuostolių ataskaita nėra vieninteliai reikšmingi dokumentai sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Taigi apeliantė galėjo į bylą pateikti ir bet kokius kitus dokumentus, kurie gali turėti reikšmės, nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 

36.       Teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę įpareigoti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus, pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti (JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimis pareikalavo, kad bendrovė pateiktų JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Antra, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas atliko visus veiksmus, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, o klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo reikalingi duomenys būtų gauti – pats surinko atsakovės duomenis iš VĮ Registrų centro, Antstolių informacinės sistemos, VĮ Regitra ir t.t. Pažymėtina, kad pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bendrovei (jos vadovui) tenka JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, kurių tinkamas vykdymas reikšmingas įmonės nemokumo ir gyvybingumo vertinimui. Trečia, teismas išvadą dėl sąlygų bankroto bylos iškėlimui egzistavimo sprendžia iš šalių į bylą pateiktų įrodymų visumos, pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ketvirta, teismo posėdžiai nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis klausimo nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, kuris nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos rengti posėdžio žodinio proceso tvarka, nenustatęs tam būtinumo. Tokiu būdu, nepagrįsti apeliantės argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyvus bankroto procese arba bylą išnagrinėjo skubotai, neįsigilinęs ir tinkamai nenustatęs faktinių aplinkybių.

37.       Apeliantė teigia, kad ji turi reikalavimo teisę į buvusius įmonės darbuotojus, kadangi šie netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeidė darbo pareigas – nukrypdavo nuo statybos techninių reikalavimų, darydami darbus apgadindavo jau padarytus darbus ir pan., todėl padarė atsakovei didelę žalą. Šiuo metu atsakovė renka dokumentus, reikalingus žalos dydžiui nustatyti ir pagrįsti bei ruošiasi inicijuoti teisminius ginčus kiekvienam darbuotojui.

38.       Visų pirma pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teisme yra draudžiama remtis tais argumentais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Antra, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ieškovų, kaip buvusių atsakovės darbuotojų, civilinės atsakomybės klausimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų išieškoti iš darbuotojų jai galimai padarytą žalą, t. y. kad kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pateikdama įrodymus apie jai galimai padarytą žalą. Atsakovės pateiktos į bylą nuotraukos, defektiniai aktai ir pan., kurių teismas nepriėmė į bylą, nepatvirtina atsakovės ketinimo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl tokie jos argumentai laikytini deklaratyviais. Trečia, net jei apeliantė ir pateiktų įrodymus, kad ji kreipėsi į teismą dėl galimai jai padarytos žalos priteisimo iš buvusių įmonės darbuotojų, tai nereiškia, kad automatiškai jos ieškinys būtų patenkintas pilna apimtimi arba bent iš dalies. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantės nurodoma reikalavimo teisė į įmonės darbuotojus yra tik teorinė ir negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas ir / arba realiai gautinos sumos.

Dėl baudos atsakovės vadovui skyrimo

39.       Ieškovai ir tretieji asmenys atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pateikė prašymą paskirti atsakovės vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

40.       Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK        5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

41.       Teismo vertinimu, apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese (teikiant prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, atskirąjį skundą ir pan.) nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam atsakovės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

44.       Pažymėtina, kad bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta JANĮ 78 straipsnio         1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, juridiniam asmeniui atsiskaičius su visais kreditoriais, patvirtinus taikos sutartį ir iškėlus restruktūrizavimo bylą. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad bendrovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                    Antanas Rudzinskas