Baudžiamoji byla Nr. 1-131-446/2014

Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00292-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;

1.2.4.8.1.; 1.2.20.15.; 2.3.6.4.5.

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.   

Kelmė

              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Almai Švedaitei,   

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,  

kaltinamajam J. G.,  

gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1983 m. balandžio 21 d. Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2009-10-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

2) 2014-05-16 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per penkis mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti vieną šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per aštuonis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, ir

n u s t a t ė :

              Kaltinamasis J. G. 2014 m. balandžio 19 d. apie 16 val. 30 min (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus spyrė į nugarą savo mamai G. G., tuo sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą.

              Be to, J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: 2014 m. balandžio 25 d. 21 val. 11 min atėjo į G. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. nevykdė 2014 m. balandžio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtų įpareigojimų laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios G. G., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių su ja.

              Kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jo mama G. G. gyvena Kretingoje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso mamai, 2014 m. balandžio 19 d. ji buvo atvykusi į savo butą Kelmę. Jis tą dieną su draugais gėrę alų, buvo apsvaigęs. Jis žino ir supranta, kad jam uždrausta lankytis tame bute ir bendrauti su mama, tačiau, kodėl nevykdė tokių įpareigojimų, negali paaiškinti. Jam atėjus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp jo ir mamos kilo konfliktas, mama varė jį lauk, jis susinervino. Kai jis, išvarytas mamos iš buto, išėjo į laiptinę, atsisukęs spyrė koja mamai du kartus į nugarą.

              Kaltinamojo J. G. kaltė sukėlus skausmą nukentėjusiajai G. G. įrodyta.

              Iš telefoninių pranešimų informacijos (14-16 b. l.) matyti, kad 2014 m. balandžio 19 d. 16 val. 48 min Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK užregistruotas G. G. pranešimas dėl jos atžvilgiu sūnaus J. G. panaudoto smurto – spardymo kojomis.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (4-6 b. l.) matyti, kad po telefoninio pranešimo dėl sūnaus smurtavimo nuvykus į G. G. namus (duomenys neskelbtini), G. G. kūno matomose vietose smurto požymiai nenustatyti, ji paaiškinusi, kad smūgiai suduoti spiriant iš kojos į nugaros sritį. Pristatomas į policijos komisariatą J. G. elgėsi agresyviai, jam buvo uždėti antrankiai.

Iš alkotesterio parodymų (13 b. l.) matyti, kad J. G. iš karto po įvykio pristatytam į Kelmės rajono policijos komisariatą, 2014 m. balandžio 19 d. 17 val. 07 min, nustatytas vidutinis – 2,33 promilių – apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis.  

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamasis J. G. įspirdamas savo motinai į nugaros sritį sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

2014 m. balandžio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, įtariamajam J. G. paskirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios G. G., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių su ja (25-26 b. l.). Šie įpareigojimai - smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, skiriami, jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas (Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d.). Savo prasme šie įpareigojimai prilygsta kardomosioms priemonėms, kurių paskirtis analogiška – ne tik užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą, bet ir siekimas užkirti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio nuostatas kardomoji priemonė gali būti keičiama į švelnesnę arba į griežtesnę. Kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne paprastai tuomet, kai įtariamasis pažeidinėja švelnesne priemone nustatytus įpareigojimus ir ta priemonė dėl to tampa netinkama užkertant kelią negatyviems įtariamojo veiksmams. Nusikaltimams artimoje aplinkoje yra taikomas specialus įstatymas, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, kurio paskirtis greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Įtariamajam pažeidus įpareigojimus, kurie nustatomi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (tiek pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, tiek pagal Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius) turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos, griežtesnės kardomosios priemonės jam paskyrimo. Įpareigojimų, paskirtų vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, kaip ir bet kurios kitos kardomosios priemonės pažeidimas, nevykdymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis J. G. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamasis J. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis turi vieną neišnykusį teistumą už nusikaltimą nuosavybei, prieš artimą žmogų – motiną - smurtavo pakartotinai, po to, kai jo atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtavimo 2014 m. gegužės 15 d., nauja nusikalstama veika padaryta analogiškomis aplinkybėmis – jam apsvaigus nuo alkoholio, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad smurtiniais veiksmais J. G. nukentėjusios nesužalojo, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - vidutinės trukmės laisvės apribojimas (BK 48 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad J. G. nusikalto pakartotinai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, niekur nedirba, todėl, siekiant paveikti jį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga paskirti įpareigojimus dirbti nemokamus darbus ir gydytis nuo alkoholizmo.

Kadangi 2014 m. gegužės 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl bausmių bendrinimo klausimas šiuo nuosprendžiu nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos  Respublikos  BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

                Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 4, 5 punktais, įpareigoti nuteistąjį J. G. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu gydytis nuo alkoholizmo, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. balandžio 21 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

              Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. 

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                                                      Vilma Raščiuvienė