VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) P. T. ir (atsakovės) Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. T. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą – 396 Eur, neturinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad 2020-05-07 ieškovo sugyventinė R. J. iškvietė policijos pareigūnus ir apkaltino ieškovą smurtu artimoje aplinkoje, todėl ieškovas buvo sulaikytas. 2020-05-08 buvo pareikštas įtarimas ieškovui, pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-17618-20 ir ieškovui taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su draudimu gyventi, lankytis namuose, bendrauti su sugyventine R. J.. Dėl šių aplinkybių po paleidimo iš areštinės ieškovas buvo priverstas apsigyventi pas močiutę. Nors 2020-07-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir panaikintos kardomosios priemonės, ieškovas jaučiasi psichologiškai sugniuždytas, išgyvena dėl proceso, negali užmiršti ir susitaikyti su patirtais išgyvenimais.

3. Ieškovo teigimu, jis policijos pareigūnų be pagrindo, vien tik vadovaujantis sugyventinės nepagrįstu kaltinimu, buvo sulaikytas 18 val. ir 4 min., nors nekėlė pavojaus ar grėsmės, buvo blaivus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta, kad asmens sulaikymas, darant nusikaltimą ar iškart po jo galimas tik išimtinais atvejais, o tokio atvejo 2020-05-07 nebuvo. Ieškovo nuomone, jo apklausą buvo galima atlikti tą pačią dieną ir laikinas sulaikymas nebuvo būtinas, tuo labiau, kad jis neatitinka BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų. Pareigūnai laikino sulaikymo metu veikė nepakankamai rūpestingai ir neužtikrino, kad asmens teisių suvaržymas būtų proporcingas siekiamiems tikslams. Medikai patvirtino, kad sužalojimo ant pareiškėjos rankos nematyti. Nusikalstama veika įvykdyta nebuvo ir ieškovo sulaikymas buvo neteisėtas. Skiriant kardomąsias priemones, būtina įvertinti šių priemonių skyrimo tikslą. Ieškovui skirtos kardomosios priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos tariamai padarytam nusikaltimui. Ieškovo teigimu, prokuratūra, gavusi skundą, privalėjo įvertinti nepagrįsto įtarimo, sulaikymo ir kardomosios priemonės su apribojimais paskyrimo klausimus, tačiau skundas buvo ignoruojamas. Ieškovo teigimu, jam turėjo būti skirta ne BPK 136 straipsnyje įtvirtinta kardomoji priemonė, o BPK 1321 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, be to, ieškovui skirta kardomoji priemonė galėjo būti paskirta tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarimu. Taigi pareigūno skirta kardomoji priemonė buvo paskirta, pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, buvo neproporcinga, todėl ieškovas patyrė perteklinį asmens teisių suvaržymą. Šių ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų pažeidimų nepašalino ir prokuratūra, gavusi ieškovo skundą, kuri paliko galioti neteisėtus sprendimus.

4. Ieškovo skaičiavimu, dėl tokių neteisėtų pareigūnų ir prokuratūros veiksmų jis patyrė 396 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 46 Eur vykimas pas advokatą ir 350 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodo patyręs ir neturinę žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų: patyrė emocinius išgyvenimus, ilgalaikę psichologinę įtampą, sutriko miegas, kardomųjų priemonių galiojimo metu negalėjo visaverčiai gyventi, pakito gyvenimo režimas. Ieškovas patirtus išgyvenimus ir nepatogumus įvertino 5 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovės, kaip neturtinės žalos atlyginimą.

5. Atsakovė Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti. Atsakovės teigimu, valstybės atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais, dėl neteisėto sulaikymo ar neteisėto procesinių prievartos priemonių taikymo, atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Paaiškino, kad 2020-05-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovui pareikštas įtarimas įvykdžius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, privalo reaguoti, vadovaudamasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašo nuostatomis. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai mano, kad jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas, neįrodyta, kad konkretus asmuo ją įvykdė, tai savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimo neteisėtumą ir, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, vykdydami prievolę nepažeisti jo teisių ir laisvių, privalėjo atidžiai, atsakingai, rūpestingai ir profesionaliai įvertinti nusikalstamų veikų sudėčių buvimą ir duomenų pakankamumą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi kardomoji priemonė asmeniui gali būti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis ir yra vertinamas kiekvieno įvykio metu individualiai pareigūno. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti gali būti skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, todėl ieškovo skundai dėl taikytos kardomosios priemonės buvo pagrįstai atmesti. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė teigė, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų ir todėl sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą yra būtina įvertinti ne tik atsakovų veiksmų (aktų) teisėtumą, bet ir nustatyti, ar šie veiksmai (aktai) nulėmė turtinės bei neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat įvertinti ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai.

6. Atsakovė Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinys nepagrįstas ir todėl atmestinas. Ši atsakovės atstovė pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur laikomasi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstami pagrindu preziumuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktuose detalizuotos tvarkos. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jis buvo laikinai sulaikytas be pagrindo. Ieškovas buvo sulaikytas po galimai nusikalstamos veikos padarymo, laikantis BPK nuostatų, o kardomoji priemonė ieškovui buvo skirta jos skyrimo metu pagrįstai įtariant, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką. Nurodyta atsakovės atstovė iš esmės sutiko su ieškovo teiginiu, kad įpareigojimas nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje yra artimas kitai kardomajai priemonei – įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, kuria smurtu artimoje aplinkoje įtariamas asmuo įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos (BPK 1321 straipsnis), kuri gali būti skiriama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tačiau, nuodė, jog vien šis formalaus pažeidimas negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Atsakovės atstovės manymu, civilinei atsakomybei kilti yra būtina įrodyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir žalos atsiradimo faktą. Tiegė, kad ieškovas abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos. Paaiškino, kad ieškovui buvo leidžiama nuvykti į savo gyvenamąją vietą pasiimti reikalingus daiktus bei vaistus. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokių nepatogumų patyrė gyvendamas močiutės namuose, duomenų apie patirtas papildomas finansines išlaidas. Ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtų veiksmų, kuriais būtų neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad padaryta klaida, turėjusi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kad ieškovas patyrė ilgalaikę žalą, susijusią su pareigūnų veiksmais, tuo labiau, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikytos neilgą laiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-25 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2020-05-07 17.08 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino R. J. (ieškovo sugyventinė) ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pagal gautą iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, ieškovas laikotarpiu nuo 2020-05-07 18.30 val. iki 2020-05-08 12.34 val. buvo laikinai sulaikytas. 2020-05-08 ieškovui pareikštas įtarimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui ar šeimos nariui). 2020-05-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja priėmė nutarimą skirti ieškovui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kartu ieškovą įpareigojant: 1) nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovo močiutės gyvenamoji vieta); 2) nesilankyti ieškovo ir jo sugyventinės (nukentėjusiosios) gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), 3) nebendrauti su sugyventine R. J.. Apskundus šį ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimą, 2020-05-19 nutarimu prokurorė atmetė ieškovo skundą ir paliko galioti ikiteisminio tyrimo tyrėjos paskirtą kardomąją priemonę, kartu su nustatytais įpareigojimais. 2020-07-03 prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šiuo nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo panaikinta ir ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

9. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog ta aplinkybė, kad R. J. sužalojimai nebuvo nustatyti medicininiais dokumentais ir/ar akivaizdžiai matomi, savaime nereiškia, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas, nes nustatant fizinį skausmą, pasekmės nėra būtinos. Tai, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo (ieškovo) kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Teismo vertinimu, tuo metu buvusiomis aplinkybėmis tokios procesinės prievartos priemonės, kurios buvo skirtos ieškovui, buvo proporcingos ir pateisinamos siekiamam tikslui – siekiant apsaugoti galimą nusikaltimo auką bei kartu gyvenančius nepilnamečius vaikus, esant smurtui artimoje aplinkoje bei atlikti reikiamus procesinius veiksmus, siekiant tinkamai ištirti galimą nusikalstamą veiką.

10. Pirmosios instanicjos teismas sutiko su ieškovu, kad įpareigojimas nesilankyti ieškovo ir jo sugyventinės (nukentėjusiosios) gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) savo esme atitinka kardomąją priemonę, numatytą BPK 1321 straipsnyje – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Šią kardomąją priemonę gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi (BPK 1321 straipsnio 2 dalis). Dėl šio procesinio pažeidimo ieškovas rašė prašymus ir skundus prokuratūrai, tačiau jie buvo atmesti. Teismas sutiko su ieškovu, kad kartu su švelniausia kardomąja priemone (rašytiniu pasižadėjimu neišvykti) numatant išlygą, savo turiniu atitinkančią BPK 1321 straipsnyje įtvirtintą kardomąją priemonę, kurią išimtinai gali skirti tik teismas nutartimi, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Sprendime teigiama, jog nurodytos aplinkybės patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro neteisėtus veiksmus, susijusius su šios kardomosios priemonės skyrimu (ikiteisminio tyrimo pareigūnui paskiriant kardomąją priemonę, kurią skirti turi teisę tik teisėjas; prokurorui nepagrįstai nepanaikinant šios kardomosios priemonės) (CK 6.246 straipsnis). Teismas priėjo prie išvados, jog dėl šių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmų beveik du mėnesius (nuo 2020-05-08 iki 2020-07-03) buvo nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės.

11. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė turtinės žalos atlyginimą – 222,45 Eur. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovui padarytus teisių pažeidimus, šių pažeidimų trukmę, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-949-657/2020; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-620-278/2019), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nusprendė, kad ieškovui turi būti atlyginta 500 Eur dydžio neturtinė žala, taip pat priteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimą – 222,45 Eur bei bylinėjimosi išlaidas – 78 Eur, o kitą ieškinio dalį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2021-10-25 sprendimo dalį- priteisti ieškovui iš atsakovės 372,45 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Apeliantas nurodo, kad teismas ieškovui priteisė 222,45 Eur turtinės žalos atlyginimą: 200 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatei K. Č. už suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 1714 bei kuro sąnaudų išlaidas – 22,45 Eur, kurias ieškovas patyrė, vykdamas pas advokatę. Atkreipia dėmesį, kad teismas išlaidų ikiteisminio tyrimo metu suteiktai teisinei pagalbai apmokėti sumą priteisė, remdamasis ieškovo atliktu 2020-06-19 mokėjimu, kuriuo advokatei pervedė 200 Eur sumą pagal teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį Nr. 1714. Pabrėžia, kad teismas 2021-10-25 sprendime nepasisakė dėl likusios 150 Eur sumos, kurią ieškovas taip pat pervedė advokatei 2020-06-29. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad teisinės pagalbos, ginantis nuo nepagrįsto kaltinimo, suma 350 Eur bei nurodoma, kad pateikiami mokėjimo pavedimai. Taip pat nurodo, kad parengiamojo posėdžio metu teismas nesiaiškino aplinkybės, kad prašomas turtinės žalos atlyginimas yra 350 Eur. 2021-06-29 mokėjimo kvitas patvirtina faktą, kad ieškovas su advokate K. Č., už teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime buvo atsiskaitęs dar iki ieškinio įkėlimo, t. y. iki 2020-08-26. Prašo priteisti jam iš atsakovės 372,45 Eur turtinės žalos atlyginimą.

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Apeliantas įsitikinęs, kad tokia neturtinės žalos suma neatitinka jo netekimų ir patirtų dvasinių išgyvenimų. Nesutinka su teismo teiginiu, kad prašomas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra įrodytas. Pabrėžia, kad tiek dėl neteisėto sulaikymo, tiek nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo bei be pagrindo taikytų perdėtai neproporcingų kardomųjų priemonių ieškovas patyrė didelius emocinius išgyvenimus, ilgalaikę psichologinę įtampą, pažeminimą aplinkinių akivaizdoje, didelius nepatogumus dėl gyvenimo svetimuose namuose. Ieškovas visą tą laiką negalėjo visaverčiai gyventi, normaliai pailsėti, sutriko miegas, gyvenimo režimas, neturėjo būtinų medikamentų, rūbų, batų. Ieškovas buvo priverstas apsigyventi pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), vėliau pas motiną.

15. Atsakovė Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo laikinas sulaikymas, gavus nukentėjusiosios pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, atitiko BPK 140 straipsnio reikalavimus. Tokia procesinė prievartos priemonė buvo proporcinga ir pateisinama, atsižvelgiant į siekiamą tikslą – apsaugoti galimą nusikaltimo auką bei kartu gyvenančius nepilnamečius vaikus, taip pat atlikti reikiamus procesinius veiksmus siekiant tinkamai ištirti galimą nusikalstamą veiką (ieškovui buvo pareikštas įtarimas ir dėl šio įtarimo ieškovas apklaustas). Teigia, kad įrodymų, jog dėl laikino sulaikymo ieškovui būtų padaryta išliekamojo pobūdžio neturtinė žala, byloje nėra. Priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė visų būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygų ir pagrindo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priteisiant ieškovui turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė mokėjimo kvitą dėl 150 eurų, sumokėtų advokatei pagal sutartį Nr. 1714, tai yra pateikė papildomus duomenis, kuriuos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl priimti ir vertinti papildomai pateiktų duomenų nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnis).

16. Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog prokurorai ir kiti pareigūnai padarė jam žalos, t. y. neįrodė neturtinės bei turtinės žalos, vykstant ikiteisminiam tyrimui, padarymo ieškovui. Šis atsakovės atstovas taip pat teigia, kad teismo argumentai, priteisiant ieškovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, vertintini kaip nepakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Šis atsakovės atstovas nesutinka ir su ieškovo prašomu advokato išlaidų ikiteisminio proceso metu priteisimu, kurias pirsmosios instancijos teismas priteisė kaip turtinės žalos atlyginimą. Teigia, kad teisinės pagalbos išlaidos yra procesinio pobūdžio, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Paaiškina, kad BPK 106 str. 1 d. nustato, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. BPK 106 str. 1 d. norma yra specialioji BPK 105 str. 5 d. normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (šiuo atveju- ieškovo) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kaip tai numatyta BPK 106 str. 1 d., sumoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese

17. Apeliantė Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, apeliaciniame skunde nurodo, kad sutiktina, jog įpareigojimas ieškovui nesilankyti(duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su nukentėjusiąją, yra artimas kitai kardomajai priemonei – įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, kuria smurtu artimoje aplinkoje įtariamas asmuo įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos (BPK 1321 straipsnis), kuri gali būti skiriama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tačiau, laikosi pozicijos, jog civilinei atsakomybei kilti yra būtina įrodyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu be kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas.

18. Apeliatė pažymi, kad ieškovo nurodyti nepatogumai, gyvenant svetimuose namuose, buvo pašalinti. Prokurorė, nagrinėdama ieškovo skundą dėl minėtos kardomosios priemonės, suteikė P. T. galimybę nuvykti į savo gyvenamąją vietą ir pasiimti reikalingus daiktus bei vaistus. Be to, Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užrašytas įvykio vietoje darytų įrašų iš­šifravimas, nurodyta, jog ieškovas neprieštaravo laikinam jo išvykimui iš namų (17 lapas), be kita ko, nurodė ir tai, kad jam vaikai nebuvo svarbūs (19 lapas). Teigia, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas dėl minėtos kardomosios priemonės, taikytos tik trumpą laiką (du mėnesius), skyrimo patyrė išliekamojo pobūdžio sukeltus padarinius. Todėl vien formalus pažeidimo faktas, skiriant kartu su kardomąja priemone įpareigojimą ieškovui nesilankyti gyvenamojoje vietoje, negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Teismui nustačius, kad ieškovui paskirta minėta kardomoji priemonė galėjo sukelti tam tikras neigiamas emocijas, ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra pakankama ir reikšmingiausia ieškovo patirtos neturtinės žalos kompensacija.

19. Skunde taip pat nurodyta, jog nėra pagrindo patenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė pareigūnų neteisėtus veiksmus, susijusius tik su kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimu, tačiau skundžiamu sprendimu priteisė visas advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti išleistas išlaidas. Jeigu ne visi prašomi pripažinti neteisėtais veiksmai pripažįstami neteisėtais, tai kaip žalos atlyginimas priteisiama išlaidų dalis, kuri susijusi tik su neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, jog advokatė teikė ieškovui ir kitas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, nesusijusias su pripažintais neteisėtais pareigūnų veiksmais, nepagrįstai, neatsižvelgiant į advokato paslaugų apimtį, priteisė advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti išleistas išlaidas, kurios nesusijusios su teisinėmis paslaugomis dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimo. Pažymėjo ir tai, kad išlaidoms, skirtoms kelionei pas advokatę apmokėti, pagrįsti ieškovas pateikė ne visus reikalingus dokumentus. Ieškovas yra pateikęs tik transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, degalų pirkimo kvito nėra pateikęs. Tokiu būdu, ieškovui kelionės išlaidos kaip turtinė žala priteistos nepagrįstai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ir atsakovo Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, apeliaciniai skundai atmestini.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl suėmimo teisėtumo.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog 2020-05-08 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, kurio, gavęs ieškovo skundą, prokuroras nepagrįstai nepanaikino, ieškovas faktiškai buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (sugyventinės), nors tokio pobūdžio priemonę gali paskirti tik teismas (BPK 1321 straipsnis). Taip pat nurodo, kad nebuvo objektyvaus pagrindo taikyti ieškovo teises ir laisves varžančią kardomąją priemonę – laikiną sulaikymą. Ieškovas teigia, jog patyrė perteklinį teisių suvaržymą, buvo priverstas gyventi svetimuose namuose be visų reikiamų asmeninių daiktų ir atskirai nuo savo mažamečių vaikų. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumo ieškovui beveik du mėnesius nepagrįstai buvo taikomi teisių apribojimai, dėl ko jis patyrė didelius nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, nes buvo priverstas gyventi svetimuose namuose be asmeninių daiktų, dokumentų, dėl to patyrė ir papildomų finansinių išlaidų, laiko gaišimo.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas, pareigūnams gavus informaciją iš Bendrojo pagalbos centro ir ieškovo sugyventinės R. J. apie ieškovo panaudotą smurtą. Ta aplinkybė, jog R. J. sužalojimai nebuvo nustatyti medicininiais dokumentais ir/ar akivaizdžiai matomi, savaime nereiškia, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas, nes nustatant fizinį skausmą pasekmės nėra būtinos. Tai, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo (ieškovo) kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo sulaikymas ir pristatymas į Vilniaus apskrities VPK areštinę gavus pranešimus iš Bendrojo pagalbos centro ir nukentėjusiosios (R. J.) dėl smurto artimoje aplinkoje (ieškovo ir nukentėjusiosios namuose) atitiko BPK 140 straipsnio reikalavimus. Ieškovo sulaikymo laikas neviršijo įstatyme nustatyto sulaikymo termino.

23. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

24. Nagrinėjamoje byloje vertinant pagrįsto įtarimo, kaip būtinosios suėmimo teisėtumo sąlygos buvimą, pažymėtina, kad pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; EŽTT Didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, par. 184; 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28796/04, par. 95). Tad aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Be to, minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

25. Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas, norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovo sulaikymas ir pristatymas į Vilniaus apskrities VPK areštinę, gavus pranešimus iš Bendrojo pagalbos centro ir nukentėjusiosios (R. J.) dėl smurto artimoje aplinkoje (ieškovo ir nukentėjusiosios namuose) atitiko BPK 140 straipsnio reikalavimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tuo metu buvusiomis aplinkybėmis tokios procesinės prievartos priemonės buvo proporcingos ir pateisinamos, siekiant apsaugoti galimą nusikaltimo auką bei kartu gyvenančius nepilnamečius vaikus, esant smurtui artimoje aplinkoje bei atlikti reikiamus procesinius veiksmus, siekiant tinkamai ištirti galimą nusikalstamą veiką. Tai, kad 2020-07-03 prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo sulaikymas buvo neteisėtas ab initio. 

Dėl pritaikytos kardomosios priemonės teisėtumo.

26. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK tyrėjos 2020-05-08 nutarimo dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – skyrimo, šiuo nutarimu, be kita ko, numatytas ir įpareigojimas nesilankyti ieškovo ir jo sugyventinės gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), kurioje iki šiol ieškovas su savo sugyventine ir vaikais gyveno. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad tokio turinio įpareigojimas savo esme atitinka kardomąją priemonę, numatytą BPK 1321 straipsnyje – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šią kardomąją priemonę gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi (BPK 1321 straipsnio 2 dalis). Dėl šio procesinio pažeidimo ieškovas teikė prašymus ir skundus prokuratūrai, tačiau jie buvo atmesti. Apalieciniame skunde Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sutiko, jog buvo padarytas formalus BPK normų pažeidimas. Tačiau nurodyta apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovo paminėti nepatogumai, gyvenant svetimuose namuose, buvo pašalinti. Prokurorė, nagrinėdama ieškovo skundą dėl kardomosios priemonės, suteikė P. T. galimybę nuvykti į savo gyvenamąją vietą ir pasiimti reikalingus daiktus bei vaistus. Teigia, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog ieškovas dėl minėtos kardomosios priemonės, taikytos trumpą laiką (du mėnesius), skyrimo patyrė išliekamojo pobūdžio sukeltus padarinius. Todėl vien formalus pažeidimo faktas, skiriant kartu su kardomąja priemone įpareigojimą ieškovui nesilankyti gyvenamojoje vietoje, negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas.

27. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktuose detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

28. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, kad kartu su švelniausia kardomąja priemone (rašytiniu pasižadėjimu neišvykti) numatant išlygą, savo turiniu atitinkančią BPK 1321 straipsnyje įtvirtintą kardomąją priemonę, kurią išimtinai gali skirti tik teismas savo nutartimi, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Skundžiame spendime nurodyta, kad minėtos aplinkybės patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro neteisėtus veiksmus, susijusius su šios kardomosios priemonės skyrimu (ikiteisminio tyrimo pareigūnui paskiriant kardomąją priemonę, kurią skirti turi teisę tik teisėjas; prokurorui nepagrįstai nepanaikinant šios kardomosios priemonės) (CK 6.246 straipsnis). Dėl šių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmų beveik du mėnesius (nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. liepos 3 d.) buvo nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 1 d. išvardintas baigtinis sąrašas ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, už kuriuos atsako valstybė, o būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro kaltė pasireiškė, nesilaikius įstatyme įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ieškovui buvo pritaikytos neteisėtos procesinės prievartos priemonės, suvaržiusios jo teisę gyventi pasirinktoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl tyrėjos neteisėtai (tam neturint įgaliojimų) paskirtos kardomosios priemonės bei dėl prokuroro nekompetentingai išspręsto ieškovo skundo, pakankamai ilgą laiką (beveik du mėnesius) nesant teisinio pagrindo, buvo apribotos ieškovo teisės. Vadinasi, žalą ieškovui padarė ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, ir prokuroro veiksmai: pirmasis nepagrįstai paskyrė kartomąją priemonę, o pastarasis netinkamai kontroliavo pirmojo veiksmus. Atsižvelgiantį tai, konstatuotos visos būtinosios šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygos: neteisėti veiksmai, atlikti nesilaikius baudžiamojo proceso normų, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

31. Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).

32. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 25–45). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo kaltų veiksmų turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017, 28 punktas).

33. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur, nurodydamas, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumo, ieškovui beveik du mėnesius nepagrįstai buvo taikomi teisių apribojimai dėl ko jis patyrė didelius nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, nes buvo priverstas gyventi svetimuose namuose be asmeninių daiktų, dokumentų, dėl to patyrė ir papildomų finansinių išlaidų, laiko gaišimo. Pirmosios istancijos teismas priteisdamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įvertino nustatytų aplinkybių visumą, ieškovui padarytus teisių pažeidimus, šių pažeidimų trukmę, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-949-657/2020; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-620-278/2019). Atsižvelgiant į tai, didinti priteistą sumą ar ieškinio pareiškimą atmesti nėra pagrindo, nes priteista suma atitinka teismo įvertintos padarytos neturtinės žalos dydį.

34. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė turtinės žalos atlyginimą – 222,45 Eur. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl likusios 150 Eur sumos, kurią ieškovas taip pat pervedė advokatei 2020-06-29. Paaiškina, kad 2021-06-29 mokėjimo kvitas patvirtina faktą, kad ieškovas su advokate K. Č. už teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime buvo atsiskaitęs dar iki ieškinio įkėlimo, t. y. iki 2020-08-26. Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė mokėjimo pavedimą (150 Eur) advokatei pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 1714. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad iki paduodamas ieškinį buvo sumokėjęs advokatei šią užmokesčio dalį (150 Eur). Tad ieškovui (apeliantui) nebuvo kliūčių kartu su ieškiniu pateikti ir šios įmokos įrodymą, Kadangi ieškovas to nepadarė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl tų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. 

35. Atsakovė nesutinka su turtinės žalos atlyginimo priteisimu ir nurodo, jog BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 str. 5 d. normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (šiuo atveju ieškovo) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 str. 1 d., apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – 222,45 Eur. 

36. Papildomai pažymėtina, jog atsakovė nesutina ir su ieškovui priteistomis išlaidomis automobilio degalams įsigyti, važiuojat pas advokatę, kadangi ieškovas nepateikė pirktų degalų kvito. Ieškovas paaiškino, jog du kartus dėl teisinės pagalbos vyko pas advokatę į (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki advokatės kontoros 102 km. Į vieną pusę ir tiek pat grįžimas: iš viso 204 km., du kartai – 408 km. Jis vyko su asmeniniu automobiliu su dyzeliniu varikliu, kuro sąnaudos 100 km. apie 10 litrų. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog degalų išlaidos buvo būtinos ir tai, kad ieškovas nepateikė jas pagrindžiamčio įrodymo (kvito) nereiškia, kad jis degalų nesunaudojo (nėra būtina įsipilti kuro prieš vykstant pas advokatę, kuro ieškovas galėjo įsipilti ir anksčiau arba papildyti kuro baką vėliau, keletas dienų po kelionės pas advokatę). Priteistos išlaidos atitinka įprastų tokio pobūdžio išlaidų dydį, todėl ši sprendimo dalis taip pat yra pagrįsta.

37. Apibendrinant šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, sprendžiama, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

38. Abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-25 sprendimą palikti nepakeistą

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.