Civilinė
byla Nr. 2A-956-413/2013;
Teisminio
proceso Nr. 2-20-3-01345-2012-5;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Gintautas Kaulakis;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.10; 121.21

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio
13 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo panaikinimo
civilinėje byloje Nr. 2-51-359/2013 pagal ieškovo A. L. ieškinį
atsakovei D. J. dėl nuostolių priteisimo,
n u
s t a t ė:
I.
Ginčo esmė
Šalys 2012 m.
gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, viena iš kitos, įgijo automobilius:
ieškovas iš atsakovės - automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini) o atsakovė iš ieškovo - automobilį RENAULT Espace, valstybinis
Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad po šių
sandorių sudarymo pradėjo kaisti automobilio VW Passat variklis ir automobilis
sugedo. Atsakovė 2012 m. birželio 5 d. tarpusavio sutartimi įsipareigojo per 1
mėnesį suremontuoti automobilio VW Passat variklį, tačiau to nepadarė.
Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas
priteisti iš atsakovės 1176 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių
rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Dėl
teisinių santykių kvalifikavimo. Teismas konstatavo, kad šalys viena iš
kitos įgijo automobilius faktinių mainų pagrindu, kadangi nei viena iš jų
sutartyse numatytos 500 Lt pinigų sumos nesumokėjo ir patvirtino mainų faktą,
todėl sprendė, kad tarp šalių susiklostė teisiniai mainų santykiai (CK 6.193
str. 1 d.).
2. Dėl
įrodymų vertinimo. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje įrodinėjamą
aplinkybę, jog atsakovė perleido jam automobilį VW Passat žinodama pastarojo
trūkumus ir gedimus, tačiau jo apie tai neinformavusi, grindė 2012 m. birželio
5 d. rašytiniu atsakovės pasižadėjimu „patvarkyti VW Passat variklio gedimą“
(b. l. 9) bei liudytojos I. M. parodymais, teisme
tvirtinusios, kad ieškovui važinėjant automobiliu VW Passat, kaito automobilio
variklis, atsakovė D. J. ne kartą žadėjo automobilio
gedimus sutvarkyti, tačiau to nepadarė (b. l. 45-46). Atsikirsdama į tai
atsakovė nurodė, kad automobilis VW Passat buvo techniškai tvarkingas (atlikta
techninė apžiūra), tačiau automobilis nebuvo naujas ir ji ieškovui (pirkėjui) nesuteikė
jokių garantijų dėl kokybės, ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti šį automobilį
ir apsispręsti dėl jo mainų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių
įrodymų, jog atsakovė (pardavėja) nuslėpė nuo jo žinomą informaciją apie
automobilio kokybę, kad jis neturėjo realios galimybės apžiūrėti mainomą
automobilį ir jį išbandyti. Atvirkščiai, iš šalių paaiškinimų teismas sprendė,
kad ieškovas, turėdamas galimybę prieš mainydamas automobilį jį patikrinti bet
kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo
kriterijus (CK 6.328 str. 1 d.), šia teise pasinaudojo,
išbandė automobilį, juo pavažinėjo, jokio kito tikrinimo metodo nepanaudojo ir sutiko
manyti automobilius. Teismas nurodė, kad perduodama ieškovui naudotą automobilį
atsakovė nesuteikė jam jokių specialių garantijų dėl kokybės, t. y. perdavė
daiktą tokios kokybės, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį - perdavė
eksploatuojamą ne naują automobilį, atlikusi jo techninę apžiūrą, ką patvirtina
ieškovo paaiškinimai, jog automobiliu jis važinėjo į Kauną, Marijampolę,
Kaišiadoris, ir 2011 m. gruodžio 22 d. automobilio techninės apžiūros rezultatų
kortelė Nr. 203-0036024 (b. l. 8). Teismas atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas
teismo posėdžio metu patvirtino, jog įgijęs iš atsakovės automobilį keletą
kartų į jį pylė variklio tepalus. Atsižvelgdamas į liudytojo A.
S. parodymus (b. l. 46), kuris tvirtino, jog matė, kad A.
L. užpilti tepalai buvo netinkami ir užkimšo tepalo filtrą, teismas
sprendė, jog labiau tikėtina, kad automobilis VW Passat pradėjo gesti dėl
netinkamos jo eksploatacijos. Teismas nelaikė 2012 m. birželio 5 d. tarpusavio
susitarimo (b. l. 9) tinkamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, jog atsakovė,
perleisdama ieškovui automobilį VW Passat, žinojo jo variklio gedimus, kadangi
šis raštelis buvo parašytas praėjus beveik mėnesiui nuo mainų sutarties
sudarymo momento, o atsakovė tvirtino, kad raštelį parašė iš geros valios,
norėdama padėti ieškovui, nes šis buvo nurodęs, jog varikliuose nieko
nenusimano, o jos draugas A. S. užsiima automobilių
remontu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė
nuslėpė nuo jo žinomus parduodamo automobilio trūkumus, kad jis atsakovės buvo
suklaidintas ar apgautas, todėl sprendė, kad tenkinti ieškovo reikalavimą nėra
pagrindo.
III.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu
skundu ieškovas prašo
panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį
patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl
ieškinio pagrįstumo. Įstatymas numato, kad jeigu parduotas daiktas
neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų,
tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu
pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų
daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus
įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.).
2. Dėl įrodymų
vertinimo. Teismui pateiktas atsakovės įsipareigojimas (2012 m. birželio 5
d. raštelis) sutvarkyti variklio gedimus kategoriškai patvirtina byloje
įrodinėjamą aplinkybę, kad automobilį atsakovė pardavė žinodama apie parduodamo
daikto trūkumus, kuriuos sąmoningai nuo ieškovo nuslėpė. Jeigu ieškovas būtų
informuotas apie tai, kad norimo įsigyti automobilio variklis nuolat genda,
automobilio jis nebūtų pirkęs. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai
vadovavosi atsakovės sugyventinio A. S. parodymais apie tai,
kad ieškovas pylėsi netinkamus tepalus, kadangi jis nė karto to nematė. Be to,
liudytojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas
bylos baigtimi. Kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas byloje buvo įrodytas,
akivaizdu, kad teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai vadovavosi įrodinėjimo
taisyklėmis bei logikos dėsniais.
Atsiliepimas į
apeliacinį skundą negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos
aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Pagal paminėtą teisės normą apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos
teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo
aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinius ir teisinius bylos aspektus, t.
y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos
teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms
faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei
procesinės teisės normas.
Šios bylos apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl pardavėjo (atsakovės)
pareigos atlyginti pirkėjo (ieškovo) galimas išlaidas įsigyto daikto trūkumams
ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1
dalies 3 punktas), ar nebuvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės
normos.
Bylos
duomenimis, 2012 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė D. J. už 500 Lt pardavė ieškovui A. L. 1992
metų laidos automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) (b. l. 7-8). Automobilis pardavimo metu turėjo techninės
apžiūros pasą, galiojusį iki 2013 m. gruodžio 22 d (b. l. 8). Tos pačios dienos
(2012 m. gegužės 16 d.) kita pirkimo-pardavimo sutartimi A. L. už
500 Lt pardavė atsakovei D. J. jam priklausantį 1995 metų
laidos automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) (b. l. 17). Automobilio pardavimo metu galiojo transporto
priemonės techninė apžiūra (b. l. 18). Už parduodamus daiktus šalys jokio
atsiskaitymo negavo, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei
bylos rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė mainų
teisiniai santykiai (CK 6.432 str.). Mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo
sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius) <...> (CK
6.432 str. 2 d.). CK XXIII skyriaus 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka
pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų
kokybę. Pardavėjas (nagrinėjamu atveju atsakovė) atsako už daiktų trūkumus,
jeigu pirkėjas (nagrinėjamu atveju ieškovas) įrodo, kad jie atsirado iki daiktų
perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Iš paminėtos
teisės normos seka, kad: 1) parduodamo daikto kokybė turi atitikti
pirkimo-pardavimo sutartyje šalių aptartas sąlygas ir/arba šio daikto dokumente
nurodytus kokybės reikalavimus ir 2) pirkėjui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti,
jog parduodamo daikto trūkumas atsirado iki jo perdavimo momento arba dėl kitų
priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.
Apeliantas savo
skundą iš esmės grindžia 2012 m. birželio 5 d. atsakovės rašytiniu pasižadėjimo
„patvarkyti VW Passat variklio gedimą“ ir CK 6.333 straipsnio reikalavimų
garantuoti pirkėjui, jog automobilis atitinka sutarties sąlygas ir kad
sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų
galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių
automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus
žinodamas arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs,
pažeidimais.
Apeliacinės
instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirkimo-pardavimo
sutartyje šalys neaptarė perduodamo ieškovui automobilio VW Passat kokybės
reikalavimų (b.l. 7), taigi parduodamo daikto kokybei ieškovas jokių reikalavimų
nekėlė. Tokiu būdu perkamo (mainomo) automobilio VW Passat būklė turėjo būti
tokia, kokios galima protingai tikėtis iš 1992 m. gamybos automobilio, kuris
iki pardavimo ieškovui buvo 20 metų eksploatuotas ir pravažiavęs 329 951 km
(b.l. 8). Visuotinai žinoma, kad eksploatuojami automobiliai dėvisi, jog dėvėti
automobiliai parduodami su mažesniais ar didesniais defektais. Bylos duomenys
patvirtina, kad pasirašant sutartį ieškovui nebuvo trukdoma apžiūrėti
automobilį, išbandyti jį ir patikrinti pas specialistus (CK 6..328 str. 1 d.).
Kaip protingas ir atidus žmogus ieškovas turėjo tikėtis ir numanyti, kad
automobilis nėra naujas ir tikėtinai gali būti su trūkumais. Taigi ieškovas,
prieš pirkdamas 20 metų eksploatuotą automobilį, jo trūkumus galėjo patikrinti
ir juos nurodyti pardavėjui, o to nepadaręs neteko teisės remtis sutarties
objekto - parduodamo daikto (automobilio VW Passat) - trūkumais. Be to,
informacija apie privalomosios techninės apžiūros atlikimą 2011 m. gruodžio 22
d. (b. l. 8) patvirtina, kad automobilio eksploatavimui trūkumų nustatyta
nebuvo.
Taigi, kaip jau
buvo minėta, nagrinėjamu atveju ieškovui pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį teko
pareiga įrodyti, jog automobilio VW Passat variklio gedimas atsirado iki jo
perdavimo momento arba dėl kitų priežasčių, atsiradusių iki automobilio
perdavimo (CPK 178 str.). Įrodymai
civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimas
civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas
pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra
didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002,
2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).
Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai
vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Apeliantas
nurodo, kad teismui pateiktas atsakovės raštelis su jos įsipareigojimu
sutvarkyti variklio gedimą kategoriškai patvirtina ieškovo įrodinėjamą byloje
aplinkybę, kad automobilį atsakovė pardavė žinodama apie jo trūkumus, kuriuos
sąmoningai nuslėpė. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas
neturi pagrindo sutikti.
Visų pirma, apelianto nurodytas 2012 m. birželio 5 d.
raštelis (b. l. 9) vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad automobilio VW Passat
perdavimo ieškovui metu atsakovė žinojo apie automobilio trūkumus ir/arba
sąmoningai juos nutylėjo, kadangi raštelyje yra išreikšta tik atsakovės
pozicija sutvarkyti automobilio variklio gedimą per tam tikrą terminą. Kai kyla šalių ginčas dėl sutarties ar konkrečios jos
sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties
ar pan., teismas, spręsdamas ginčą, turi vadovautis ir sutarčių aiškinimo
taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 2
dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį visos sutarties sąlygos turi būti
aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos
sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines
sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Atsakovė byloje tvirtino, kad sutiko
automobilį suremontuoti tik iš geros valios, tačiau šių ketinimų atsisakė,
kadangi ir ieškovo perduotas jai automobilis RENAULT Espace turėjo kokybės trūkumų. Taigi, atsakovės valios
pasikeitimą suremontuoti automobilį VW Passat negalima laikyti jos
kategorišku pripažinimu aplinkybės, kad šis automobilis buvo perduotas ieškovui
su žinomais jo trūkumais ir sąmoningai apie juo nutylint. Antra, atsižvelgdamas
į liudytojo A. S. parodymus apie ieškovo savarankiškai
užpiltus nekokybiškus automobilio tepalus, ieškovo patvirtinimą, kad po
sandorio sudarymo tepalus į automobilį jis pylė savo nuožiūra, į atsakovės
paaiškinimus apie tai, kad automobilio variklis jai eksploatuojant automobilį
buvo tvarkingas, į automobilio tinkamą techninį stovį patvirtinantį įrodymą –
techninės apžiūros taloną, į aplinkybę, kad atsakovės įsipareigojimas buvo
parašytas beveik po mėnesio laiko nuo datos, kai automobilį pradėjo eksploatuoti
ieškovas, teismas turėjo pagrindą daugiau tikėtinomis pripažinti ne ieškovo,
bet atsakovės įrodinėjamas aplinkybes apie daikto kokybę (CPK 185 str.).
Trečia, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. ekspertų,
specialistų išvadomis) neįrodė, kad automobilio variklis jo perdavimo ieškovui
metu jau buvo netvarkingas, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kokie buvo
variklio gedimai, kada jie galėjo atsirasti (ar iki sandorio ar po jo
sudarymo), koks yra priežastinis ryšys tarp variklio gedimo ir (ne)galėjimo jį
eksploatuoti (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai,
tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias teisės normas,
nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl naikinti teismo sprendimą apeliacinio
skundo argumentais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n
u t a r i a:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9
d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas
Gintautas Koriaginas