Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-956-413-2013].doc
Bylos nr.: 2A-956-413/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

 

                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-956-413/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01345-2012-5;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Gintautas Kaulakis;

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.10; 121.21

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m.  birželio 13 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-51-359/2013 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei D. J. dėl nuostolių priteisimo,

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Šalys 2012 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, viena iš kitos, įgijo automobilius: ieškovas iš atsakovės - automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovė iš ieškovo - automobilį RENAULT Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad po šių sandorių sudarymo pradėjo kaisti automobilio VW Passat variklis ir automobilis sugedo. Atsakovė 2012 m. birželio 5 d. tarpusavio sutartimi įsipareigojo per 1 mėnesį suremontuoti automobilio  VW Passat variklį, tačiau to nepadarė. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1176 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Teismas konstatavo, kad šalys viena iš kitos įgijo automobilius faktinių mainų pagrindu, kadangi nei viena iš jų sutartyse numatytos 500 Lt pinigų sumos nesumokėjo ir patvirtino mainų faktą, todėl sprendė, kad tarp šalių susiklostė teisiniai mainų santykiai (CK 6.193 str. 1 d.).

2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje įrodinėjamą aplinkybę, jog atsakovė perleido jam automobilį VW Passat žinodama pastarojo trūkumus ir gedimus, tačiau jo apie tai neinformavusi, grindė 2012 m. birželio 5 d. rašytiniu atsakovės pasižadėjimu „patvarkyti VW Passat variklio gedimą“ (b. l. 9) bei liudytojos I. M. parodymais, teisme tvirtinusios, kad ieškovui važinėjant automobiliu VW Passat, kaito automobilio variklis, atsakovė D. J. ne kartą žadėjo automobilio gedimus sutvarkyti, tačiau to nepadarė (b. l. 45-46). Atsikirsdama į tai atsakovė nurodė, kad automobilis VW Passat buvo techniškai tvarkingas (atlikta techninė apžiūra), tačiau automobilis nebuvo naujas ir ji ieškovui (pirkėjui) nesuteikė jokių garantijų dėl kokybės, ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti šį automobilį ir apsispręsti dėl jo mainų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė (pardavėja) nuslėpė nuo jo žinomą informaciją apie automobilio kokybę, kad jis neturėjo realios galimybės apžiūrėti mainomą automobilį ir jį išbandyti. Atvirkščiai, iš šalių paaiškinimų teismas sprendė, kad ieškovas, turėdamas galimybę prieš mainydamas automobilį jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (CK 6.328 str. 1 d.), šia teise pasinaudojo, išbandė automobilį, juo pavažinėjo, jokio kito tikrinimo metodo nepanaudojo ir sutiko manyti automobilius. Teismas nurodė, kad perduodama ieškovui naudotą automobilį atsakovė nesuteikė jam jokių specialių garantijų dėl kokybės, t. y. perdavė daiktą tokios kokybės, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį - perdavė eksploatuojamą ne naują automobilį, atlikusi jo techninę apžiūrą, ką patvirtina ieškovo paaiškinimai, jog automobiliu jis važinėjo į Kauną, Marijampolę, Kaišiadoris, ir 2011 m. gruodžio 22 d. automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 203-0036024 (b. l. 8). Teismas atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog įgijęs iš atsakovės automobilį keletą kartų į jį pylė variklio tepalus. Atsižvelgdamas į liudytojo A. S. parodymus (b. l. 46), kuris tvirtino, jog matė, kad A. L. užpilti tepalai buvo netinkami ir užkimšo tepalo filtrą, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad automobilis VW Passat pradėjo gesti dėl netinkamos jo eksploatacijos. Teismas nelaikė 2012 m. birželio 5 d. tarpusavio susitarimo (b. l. 9) tinkamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, jog atsakovė, perleisdama ieškovui automobilį VW Passat, žinojo jo variklio gedimus, kadangi šis raštelis buvo parašytas praėjus beveik mėnesiui nuo mainų sutarties sudarymo momento, o atsakovė tvirtino, kad raštelį parašė iš geros valios, norėdama padėti ieškovui, nes šis buvo nurodęs, jog varikliuose nieko nenusimano, o jos draugas A. S. užsiima automobilių remontu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas  nepateikė įrodymų, jog atsakovė nuslėpė nuo jo žinomus parduodamo automobilio trūkumus, kad jis atsakovės buvo suklaidintas ar apgautas, todėl sprendė, kad tenkinti ieškovo reikalavimą nėra pagrindo.

 

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

 

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ieškinio pagrįstumo. Įstatymas numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.).

2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismui pateiktas atsakovės įsipareigojimas (2012 m. birželio 5 d.  raštelis) sutvarkyti variklio gedimus kategoriškai patvirtina byloje įrodinėjamą aplinkybę, kad automobilį atsakovė pardavė žinodama apie parduodamo daikto trūkumus, kuriuos sąmoningai nuo ieškovo nuslėpė. Jeigu ieškovas būtų informuotas apie tai, kad norimo įsigyti automobilio variklis nuolat genda, automobilio jis nebūtų pirkęs. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi atsakovės sugyventinio A. S. parodymais apie tai, kad ieškovas pylėsi netinkamus tepalus, kadangi jis nė karto to nematė. Be to, liudytojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas byloje buvo įrodytas, akivaizdu, kad teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis bei logikos dėsniais.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal paminėtą teisės normą apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinius ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas.

Šios bylos apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl pardavėjo (atsakovės) pareigos atlyginti pirkėjo (ieškovo) galimas išlaidas įsigyto daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ar nebuvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos.

Bylos duomenimis, 2012 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė D. J. už 500 Lt pardavė ieškovui A. L. 1992 metų laidos automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Automobilis pardavimo metu turėjo techninės apžiūros pasą, galiojusį iki 2013 m. gruodžio 22 d (b. l. 8). Tos pačios dienos (2012 m. gegužės 16 d.) kita pirkimo-pardavimo sutartimi A. L. už 500 Lt pardavė atsakovei D. J. jam priklausantį 1995 metų laidos automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Automobilio pardavimo metu galiojo transporto priemonės techninė apžiūra (b. l. 18). Už parduodamus daiktus šalys jokio atsiskaitymo negavo, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei bylos rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė mainų teisiniai santykiai (CK 6.432 str.). Mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius) <...>  (CK 6.432 str. 2 d.). CK XXIII skyriaus 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų kokybę. Pardavėjas (nagrinėjamu atveju atsakovė) atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas (nagrinėjamu atveju ieškovas) įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Iš paminėtos teisės normos seka, kad: 1) parduodamo daikto kokybė turi atitikti pirkimo-pardavimo sutartyje šalių aptartas sąlygas ir/arba šio daikto dokumente nurodytus kokybės reikalavimus ir 2) pirkėjui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti, jog parduodamo daikto trūkumas atsirado iki jo perdavimo momento arba dėl kitų priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia 2012 m. birželio 5 d. atsakovės rašytiniu pasižadėjimo „patvarkyti VW Passat variklio gedimą“ ir CK 6.333 straipsnio reikalavimų garantuoti pirkėjui, jog automobilis atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs, pažeidimais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirkimo-pardavimo sutartyje šalys neaptarė perduodamo ieškovui automobilio VW Passat kokybės reikalavimų (b.l. 7), taigi parduodamo daikto kokybei ieškovas jokių reikalavimų nekėlė. Tokiu būdu perkamo (mainomo) automobilio VW Passat būklė turėjo būti tokia, kokios galima protingai tikėtis iš 1992 m. gamybos automobilio, kuris iki pardavimo ieškovui buvo 20 metų eksploatuotas ir pravažiavęs 329 951 km (b.l. 8). Visuotinai žinoma, kad eksploatuojami automobiliai dėvisi, jog dėvėti automobiliai parduodami su mažesniais ar didesniais defektais. Bylos duomenys patvirtina, kad pasirašant sutartį ieškovui nebuvo trukdoma apžiūrėti automobilį, išbandyti jį ir patikrinti pas specialistus (CK 6..328 str. 1 d.). Kaip protingas ir atidus žmogus ieškovas turėjo tikėtis ir numanyti, kad automobilis nėra naujas ir tikėtinai gali būti su trūkumais. Taigi ieškovas, prieš pirkdamas 20 metų eksploatuotą automobilį, jo trūkumus galėjo patikrinti ir juos nurodyti pardavėjui, o to nepadaręs neteko teisės remtis sutarties objekto - parduodamo daikto (automobilio VW Passat) - trūkumais. Be to, informacija apie privalomosios techninės apžiūros atlikimą 2011 m. gruodžio 22 d. (b. l. 8) patvirtina, kad automobilio eksploatavimui trūkumų nustatyta nebuvo.

Taigi, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ieškovui pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį teko pareiga įrodyti, jog automobilio VW Passat variklio gedimas atsirado iki jo perdavimo momento arba dėl kitų priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo (CPK 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Apeliantas nurodo, kad teismui pateiktas atsakovės raštelis su jos įsipareigojimu sutvarkyti variklio gedimą kategoriškai patvirtina ieškovo įrodinėjamą byloje aplinkybę, kad automobilį atsakovė pardavė žinodama apie jo trūkumus, kuriuos sąmoningai nuslėpė. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Visų pirma, apelianto nurodytas 2012 m. birželio 5 d. raštelis (b. l. 9) vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad automobilio VW Passat perdavimo ieškovui metu atsakovė žinojo apie automobilio trūkumus ir/arba sąmoningai juos nutylėjo, kadangi raštelyje yra išreikšta tik atsakovės pozicija sutvarkyti automobilio variklio gedimą per tam tikrą terminą. Kai kyla šalių ginčas dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas, spręsdamas ginčą, turi vadovautis ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Atsakovė byloje tvirtino, kad sutiko automobilį suremontuoti tik iš geros valios, tačiau šių ketinimų atsisakė, kadangi ir ieškovo perduotas jai automobilis RENAULT Espace turėjo kokybės trūkumų. Taigi, atsakovės valios pasikeitimą suremontuoti automobilį VW Passat negalima laikyti jos kategorišku pripažinimu aplinkybės, kad šis automobilis buvo perduotas ieškovui su žinomais jo trūkumais ir sąmoningai apie juo nutylint. Antra, atsižvelgdamas į liudytojo A. S. parodymus apie ieškovo savarankiškai užpiltus nekokybiškus automobilio tepalus, ieškovo patvirtinimą, kad po sandorio sudarymo tepalus į automobilį jis pylė savo nuožiūra, į atsakovės paaiškinimus apie tai, kad automobilio variklis jai eksploatuojant automobilį buvo tvarkingas, į automobilio tinkamą techninį stovį patvirtinantį įrodymą – techninės apžiūros taloną, į aplinkybę, kad atsakovės įsipareigojimas buvo parašytas beveik po mėnesio laiko nuo datos, kai automobilį pradėjo eksploatuoti ieškovas, teismas turėjo pagrindą daugiau tikėtinomis pripažinti ne ieškovo, bet atsakovės įrodinėjamas aplinkybes apie daikto kokybę (CPK 185 str.). Trečia, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. ekspertų, specialistų išvadomis) neįrodė, kad  automobilio variklis jo perdavimo ieškovui metu jau buvo netvarkingas, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kokie buvo variklio gedimai, kada jie galėjo atsirasti (ar iki sandorio ar po jo sudarymo), koks yra priežastinis ryšys tarp variklio gedimo ir (ne)galėjimo jį eksploatuoti (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjas                                                                                               Gintautas Koriaginas