Civilinė byla Nr. e2A-470-638/2019
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00006-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.;
(S)
2.3.2.4.3.;2.3.2.9.; 2.6.10.2.4.2.;
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1044-523/2018 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, išlaikymo ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 97) tarp V. S. ir E. S. dėl atsakovo kaltės.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuokos metu ėmė ryškėti skirtingas požiūris, pomėgiai. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas nesutiko nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovas niekada nebuvo lojalus šeimai, nesirūpino ieškove, nuolat ją žemindavo ir menkindavo, didėjo agresyvumas ieškovės ir jos dukros atžvilgiu. Dalintino turto neturi, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, išlaikymas ieškovei nereikalingas.
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Santuoka gali būti nutraukta tik dėl ieškovės kaltės, nes ji pažeidė lojalumo ir tarpusavio pagalbos bei materialinės ir moralinės paramos pareigas, kadangi jam susirgus nepagydoma liga, nuo jo nusigręžė, susirado kitą vyrą ir buvo jam neištikima.
4. Patikslinęs priešieškinio reikalavimus atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti po 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki darbingumo atgavimo, nustatyti, kad santuokoje buvo įgytas 46 357,51 Eur vertės bendras turtas ir priteisti 11 500 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jam susirgus ir paaiškėjus, kad jis nebegalės tiek daug dirbti ir gauti pajamų, ieškovė nutraukė su juo visus ryšius ir išvyko į Vokietiją. Jam nuvykus pas ieškovę per Šv. Kalėdas, paaiškėjo ieškovės santykiai su kitu vyru. Kaltindama atsakovą dėl santuokos nutraukimo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, todėl santuoka gali būti nutraukta tik dėl ieškovės kaltės. Dėl ieškovės išdavystės atsakovas patyrė didelę neturtinę žalą. Tai ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Dėl išdavystės, moralinių išgyvenimų atsakovas iki šiol neatsigauna, jaučia nerimą, baimę, kad yra atstumtas, nereikalingas, pažemintas, prarado ramybę, teko vartoti vaistus, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl šių priežasčių patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 7 000 Eur (po 1 000 Eur už kiekvienus metus). Gyvendamas santuokoje atsakovas visą laiką dirbo, prarado sveikatą, šiuo metu neturi pajamų, todėl sutuoktinė privalo jam padėti. Atsakovui nustatytas 35 procentų darbingumas, gaunama išmoka yra 140 Eur. Gyvendamas santuokoje atsakovas visada uždirbdavo 1 000-1 500 Eur pajamas kas mėnesį. Atsakovo nuomone, bus teisinga, jeigu sutuoktinė mokės jam išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki tol, kol pagerės jo sveikata. Santuoka truko ne vienerius metus, yra akivaizdus išlaikymo reikalingumas. Ieškovės materialinė padėtis gera, ji yra darbinga, todėl yra visos sąlygos išlaikymo priteisimui. Atsakovas ir ieškovė įsigijo gyvenamąjį namą, esantį(duomenys neskelbtini). Atsakovas 2013 metais gyvenamajame name atliko visus rekonstrukcijos darbus. Tik vėliau atsakovas sužinojo, kad namas buvo nupirktas ieškovės mamos V. P. vardu. Atsakovo nuomone, iš ieškovės turėtų būti priteistos 11500 Eur lėšos, investuotos į statybas ir lėšos už atliktus statybos darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 97) tarp V. S. ir E. S. dėl atsakovo V. S. kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo E. S. paliko santuokinę pavardę – S.. Teismas priešieškinį atmetė.
6. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo kaltės, atsižvelgė į tai, kad 2015 m. balandžio 1 d. atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu ir atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2015 m. kovo 25 d., 18 val., namuose, būdamas girtas, konfliktuodamas su E. S., keikdamas ją, šaukdamas, vydamas iš namų, išgąsdino mažametę podukrą G. P., t. y. padarė ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (vaiko teisių pažeidimas). Taip pat teismas nurodė, kad atsakovui 2015 m. kovo 26 d. nutarimu paskirtas įspėjimas už tai, kad jis 2015 m. kovo 25 d., 20.30 val., būdamas girtas, pasirodė viešoje vietoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose). Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu atsakovui paskirtas įspėjimas už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje (vaiko teisių pažeidimas) – dėl to, kad 2017 m. vasario 14 d., apie 18 val., būdamas namuose, necenzūriniais žodžiais keikė V. P., girdint jo žmonos E. S. dukrai G. P., trukdant nepilnametei naudotis savo teisėmis ar laisvėmis. Teismas vadovavosi liudytojos V. P. parodymais, kuri nurodė, kad dukra E. S. su savo mažamete dukra buvo tris kartus naktimis atėjusios pas ją pagalbos, siekdamos išvengti V. S. agresijos. Ši liudytoja taip pat nurodė, jog V. S. šaukdavo ant jos anūkės, kelis kartus, atėjusi į dukros namus, yra radusi žentą neblaivų, dukra skųsdavosi. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir liudytojos V. P. teiginiai apie nederamą atsakovo elgesį su sutuoktine ir jos nepilnamete dukra, pavienius piktnaudžiavimo alkoholiu atvejus ir iš to kylančias problemas, patvirtinti objektyviais duomenimis – policijos komisariato raštu bei Administracinių nusižengimų registro išrašu. Teismas atsižvelgė į ieškovė nurodytą aplinkybę, kad 2017 m. vasario 14 d. įvykis, kai atsakovas agresyviai elgėsi su jos dukra ir mama (už ką jis pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nutarimu), buvo esminis lūžio taškas, po kurio ji nusprendė, kad tolesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas. Teismas sprendė, kad šie duomenys sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas pažeidė sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam pareigą, ir tai yra pakankama aplinkybė pripažinti, kad atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos pabaigos.
7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės kaltės pažymėjo, kad atsakovo teiginys apie tai, jog 2016 metais nuvykęs į Vokietiją atsakovas suprato, jog sutuoktinė bendrauja su kitu vyru ir yra jam neištikima, nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas įvertino ir ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė dirbti į Vokietiją buvo išvykusi 2016 metų vasarą, kad ieškovė neigė žinojusi sutuoktinio ligos diagnozę, nurodė mačiusi sutuoktiniui išduotą neįgaliojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. jau po faktinio santykių iširimo. Teismas sprendė, kad vienareikšmiškai teigti apie tai, ar ieškovė tikrai žinojo, jog atsakovui diagnozuota išsėtinė sklerozė, nėra pakankamų faktinių duomenų, nes teismui pateikti medicinos dokumentai, kuriuose nurodyta diagnozė, buvo išduoti anksčiausiai 2016 m. rugsėjo 2 d., kai ieškovė jau buvo išvykusi į Vokietiją. Teismas pažymėjo, kad jeigu būtų vertinama, jog ieškovė žinojo apie atsakovui diagnozuotą ligą ir jos pasekmes, įvertinant tai, kad atsakovas buvo kelis kartus baustas administracine tvarka už ieškovės dukters teisių pažeidimą ir tai, kad po 2017 m. vasario 14 d. įvykusio incidento ieškovė išsivežė dukrą į Vokietiją, teismas neturi pakankamai duomenų spręsti, kad ieškovė santykius su atsakovu nutraukė ne dėl jo netinkamo, agresyvaus elgesio, bet dėl jo ligos. Teismas įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendė, kad negalima daryti pagrįstos išvados, jog dėl šalių santuokos nutrūkimo kalta ieškovė.
8. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovės mamai V. P., taigi, nėra ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra teisus, teigdamas, kad piniginės lėšos, panaudotos rekonstruojant namą, yra bendroji jungtinė nuosavybė (jei nenustatyta kitaip, atsakovui priklauso pusė šių lėšų), tačiau objektas, kurio pagerinimui šios lėšos buvo panaudotos, priklausė trečiajam asmeniui. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, sutuoktiniai turi reikalavimo teisę į V. P., kad ši sumokėtų už statybos medžiagas, o atsakovui už atliktą darbą, įrodžius reikalaujamos pinigų sumos dydį. Teismas nurodė, kad šalys, kartu ar viena iš jų, turi teisę pradėti naują civilinę bylą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir priimti naują sprendimą, tenkinti priešieškinio dalį – pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės E. S. kaltės, priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį, priteisti 7000 Eur neturtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad atsakovas 2015 m. kovo 25 d. 18 val. padarė administracinį teisės pažeidimą - neblaivus konflikto su ieškove metu išgąsdino ieškovės nepilnametę dukrą, o 20val. 30 min. pasirodė neblaivus viešojoje vietoje bei 2017 m. vasario 14 d. iškeikė V. P., girdint nepilnametei ieškovės dukrai. Teismas neatsižvelgė, kad po konflikto šalys ir toliau gyveno kartu, persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kurį kartu remontavo.
1.2. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė nebuvo atsakovui lojali, nesidomėjo atsakovo sveikata, neatjautė ir visiškai atsakovu nesirūpino. Ieškovė išvyko dirbti į Vokietiją, ruošėsi ten pasilikti gyventi ir susikūrusi ten tinkamas sąlygas, pasiėmė savo dukrą. V. P. išprovokuotas konfliktas buvo suplanuotas iš anksto, siekiant padėti ieškovei.
1.3. Teismas visiškai nevertino atsakovo nurodyto motyvo, kad ieškovė paliko atsakovą tuo metu, kai atsakovą užklupo klastinga liga. Nors atsakovui nepavyko gauti įrodymų apie sutuoktinės neištikimybę, nes ji buvo Vokietijoje, tačiau teismas nepakankamai įvertino atsakovo ligos faktą. Teismas neįvertino, kad atsakovas tapo neįgalus santuokos metu. Tokiu momentu sutuoktinio palikimas turi būti suprantamas kaip palikimas sunkioje padėtyje, kai pagalbos reikia labiausiai. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko nutrūko santuoka, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, apsiribojo nuoroda, kad atsakovas padaręs administracinius teisės pažeidimus.
1.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovui iš tikrųjų reikalinga pagalba, nes atsakovas nedarbingas, gauna tik 140 Eur neįgalumo pensiją. Reikalavimas priteisti iš sutuoktinės po 200 Eur kas mėnesį buvo pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas, tik vieną pažymą, kurioje nurodyta, kad ji dirba po 8 val. per savaitę ir, kad metinės pajamos sudaro apie 5000 Eur. Ieškovė nurodė, kad savivaldybė kompensuoja ir būsto, ir komunalinius bei kitus mokesčius, tačiau šių duomenų nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas už vaiką, todėl sunku spręsti apie ieškovės tikrąsias pajamas. Tačiau akivaizdu, kad ieškovės pajamos tikrai yra ne 400 Eur per mėnesį, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
1.5. Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad santuokos metu buvo darna, atsakovas be pagrindinio užsiėmimo laisvu laiku dirbo sutuoktinės motinos P. name ir jį remontavo kaip sau, leido šeimos pinigus ir ketino ten gyventi ir apsigyveno. Tačiau baigus remontą atsakovas tapo nereikalingas. Teismas nepriėmė atsakovo reikalavimų V. P., nurodydamas, kad atsakovas turi teisę pradėti naują civilinę bylą. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas gyvenamajame name atliko darbus, todėl sprendžiant kitus atsakovo reikalavimus teismas turėjo atsižvelgti į bendražmogiškas aplinkybes.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad dėl atsakovo elgesio ieškovė tris kartus kreipėsi į policiją, atsakovui buvo surašyti administracinio teisės nusižengimo protokolai, o Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu jam buvo skirta administracinė nuobauda dėl to, kad jis neteisėtai trukdė ieškovės nepilnametei dukrai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Pažymėtina, kad ieškovės ir jos motinos V. P. teiginius apie nederamą atsakovo elgesį su sutuoktine ir jos nepilnamete dukra, piktnaudžiavimo alkoholiu atvejus ir iš to kylančias problemas patvirtino objektyvūs duomenys, t. y. policijos komisariato raštas bei Administracinių nusižengimų registro išrašas. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. vasario 14 d. įvykis, kai atsakovas agresyviai elgėsi su ieškovės dukra ir mama, ieškovei laikinai išvykus uždarbiauti į Vokietiją, ir buvo esminis lūžio taškas, po kurio ieškovė nusprendė, kad tolesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas, ir todėl ieškovė, grįžusi į Lietuvą, kreipėsi teisinės pagalbos bei iniciavo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
13. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, turi įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
14. Šioje byloje šalys kaltino viena kitą dėl santuokos nutrūkimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent atsakovas pažeidė sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam pareigą ir tai laikė pakankama aplinkybe pripažinti, kad atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos pabaigos. Atsakovo kaltę teismas nustatė remdamasis Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kurioje atsakovui buvo paskirtas įspėjimas ( t.1, b.l. 7-8); taip pat faktais, kad 2015 m. balandžio 1 d. atsakovui buvo duotas administracinis nurodymas pagal LR (duomenys neskelbtini)3 str. 1 d. (būdamas girtas namuose konfliktuodamas su E. S., koliodamas necenzūriniais žodžiais, garsiai šaukdamas, vydamas ją iš namų išgąsdino mažametę podukrą G. P., tuo pažeidė vaiko teises) ir 2015 m. kovo 25 d. atsakovui paskirtu įspėjimu pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (būdamas girtas šlitinėjo viešoje vietoje ties Šaulių g. namu Nr. 2, Šakių mieste) ( t.1, b.l. 161-162).
15. Administracinio poveikio priemonės 2015 m. atsakovui buvo taikomos dėl 2015 m. kovo 25 d. gautų dviejų telefoninių pranešimų (18.19 val. ir 20.15 val.) iš ieškovės E. S., kuri pranešė, kad atsakovas triukšmauja namuose. Administracinė nuobauda 2017 m. gegužės 23 d. atsakovui buvo paskirta už tai, kad jis 2017 m. vasario 14 d. būdamas savo namuose iškeikė necenzūriniais žodžiais V. P. (ieškovės mamą) girdint jo žmonos E. S. dukrai G. P. ( t.1, b.l. 7).
16. Taip pat byloje nustatyta, kad po 2015 m. atsakovo padarytų administracinių nusižengimų šalys persikraustė gyventi į naujai nupirktą namą, ten gyveno apie metus laiko, šias aplinkybes pripažino ir ieškovė, teikdama paaiškinimus 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje ( garso įrašo nuo 10:10 min.). Liudytojais apklausti V. P. ir K. R. ( 2018 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 2:18:55 min. ir nuo 2:27:55 min.) patvirtino aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu, ieškovė bandė dirbti parduotuvėje, o atsakovas dirbo, klijuodavo plyteles pas klientus. Ieškovė keletą kartų kvietė savo tėvą V. P. į namą (duomenys neskelbtini)gatvėje parodyti, ką padarė V. ( atsakovas). Ieškovė ir atsakovas kartu su ieškovės mama užsakinėjo santechnikos darbus namui (duomenys neskelbtini) gatvėje, liudytojas K. R. suprato, kad name gyvens E. ir V. ( ieškovė ir atsakovas).
17. Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad 2015 m. atsakovo padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo vienintelė priežastis, dėl ko nutrūko šalių santuoka ir dėl ko santuokinis šalių gyvenimas tapo neįmanomas, nes po 2015 m. šalys dar kurį laiką gyveno kartu, persikraustė į įsigytą namą. Administracinis nusižengimas 2017 m. vasario 14 d. atsakovo buvo padarytas apskritai ne prieš ieškovę, o prieš jos motiną, nes ieškovė tuo metu jau buvo išvykusi į Vokietiją, todėl nebūtų pagrįsta šį nusižengimą priežastiniu ryšiu sieti su santuokos nutrūkimu.
18. Įvertintina ir tai, kad atsakovas 2016 m. sausio mėnesį susirgo (prasidėjo galvos svaigimai, mėtymas į šonus), 2016 m. birželio 12 d. atsirado viso kūno silpnumas, drebulys, negalėjimas paeiti, 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikus galvos smegenų MRT (magnetinio rezonanso tyrimą) diagnozuota išsėtinė sklerozė ( t.1, b.l. 121). Ieškovė 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje pripažino, kad atsakovo elgesys palaipsniui keitėsi, jis darėsi piktesnis. Neatmestina, kad atsakovo elgesio pakitimai 2015 metais buvo susiję su besivystančia liga (išsėtine skleroze), tuo labiau, kad iki 2015 m. dėl atsakovo netinkamo elgesio nėra pateikta jokių įrodymų.
19. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Taip pat turi būti vertinama įrodymų visuma byloje, t.y. ne tik atsakovo veiksmus ir elgesį patvirtinantys įrodymai, bet ir ieškovės elgesį parodantys duomenys ( žr. 13 pastraipą).
20. Ieškovės paaiškinimai, pateikti 2018 m. spalio 23 d. posėdyje, leidžia daryti išvadą, kad ir ji nedėjo pastangų tinkamai vykdyti sutuoktinės pareigas, išsaugoti šeimą, nes ji nurodė, kad nežino atsakovo ligų, neatsimena, ar jai sakė ką nors apie savo ligą, žino, kad ėjo pas daktarus, bet kas atsakovui yra, nežino, matė invalidumo pažymėjimą, bet jo neskaitė, ir šiandien nežino, kuo atsakovas serga. Ieškovė pripažino, kad išvažiavo į Vokietiją tuo metu, kai atsakovas jau lankėsi pas gydytojus, t.y. 2016 metų vasarą. Taip pat ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, dirba po 8 val. per savaitę, dar jai moka pašalpą, jai ir dukrai tiek užtenka, o atsakovui padėti ji negali ir nesupranta, dėl ko turėtų jam padėti (teismo posėdžio garso įrašas nuo 24:42 min.). Tokia ieškovės pozicija patvirtina atsakovo aiškinimus, kad prasidėjus jo negalavimams 2016 metais ieškovė išvyko į Vokietiją, savo sutuoktinio sveikatos būkle nesidomėjo ir toliau nesidomi, teigia nesuprantanti savo kaip sutuoktinės pareigos būti lojalia, remti sutuoktinį moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ( CK 3.27 str. 1 d.). Ieškovės nesidomėjimas sutuoktinio sveikata, jo galimybe save išlaikyti, išvykimas į Vokietiją ir gyvenimas ten ilgiau negu vienerius metus, leidžia daryti išvadą, kad ir ieškovė pažeidė sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam pareigą, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina ( CK 3.60 str. 3 d.).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, tuo netinkamai taikė CPK 185 str. reikalavimus, padarė nepagrįstą išvadą, kad vienas atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 str. 2 dalis).
22. CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018).
23. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius.
24. CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003).
25. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo darbingumas yra 35 proc. ( nustatyta iki 2019 m. lapkričio 7 d., b.l. 123), atsižvelgiant į ligos pobūdį ir paties atsakovo paaiškinimus, jo darbingumas tolydžio mažėja, gaunamos pajamos 2018 m. nuo sausio mėnesio yra 140,51 Eur ( b.l. 84-85), apie atsakovo turimą turtą duomenų nėra. Spręstina, kad atsakovui yra reikalingas išlaikymas, nes jis dėl savo sveikatos būklės yra nedarbingas, neturi turto, o gaunamos pajamos nepakankamos save išlaikyti. Ieškovės gaunamas atlyginimas ( apie 380 Eur per mėnesį, t.y. po 11,89 Eur per valandą įvertinant, kad ieškovė dirba 8 valandas per savaitę arba 32 val. per mėnesį) leidžia spręsti, kad ieškovė gali ir turi teikti išlaikymą savo sutuoktiniui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas patenkinant priešieškinį ir priteisiant atsakovui iš ieškovės išlaikymą periodinėmis išmokomis. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio atsižvelgtina į tai, kad ieškovė, kaip ji pati pripažino teismo posėdyje ( žr. 20 pastraipą), gauna pašalpą iš valstybės, be to, dar turi išlaikyti nepilnametę dukrą, gimusią 2005 m. rugsėjo 7 d., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) per mėnesį iki nepasikeis atsakovo darbingumo lygis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
26. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą už jo patirtus išgyvenimus, stresą ir nerimą dėl iširusios šeimos, dėl to, kad ieškovė išvyko į užsienį gyventi, palikusi jį vieną. Savo patirtus išgyvenimus atsakovas įvertino 7000 Eur. Tačiau pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo neatsiranda (CK 3.70 str. 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio priešieškinio reikalavimo.
27. Išdėstytais motyvais, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo konstatavimą ( CK 3.60 str.), buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priteisimą ( CK 3.72 str.) taikymo, nukrypimo nuo aptariamo teisinio reglamentavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktikoje, netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą ( CPK 185 str.) taikymo.
28. Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Duomenų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nepateikta, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos. Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas neteikė. Valstybė išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a :
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir pripažinti, kad santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini)tarp V. S. ir E. S., nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) per mėnesį iki nepasikeis ieškovo darbingumo lygis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas