Administracinė byla Nr. A-186-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00120-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 44.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Mūsų amatai“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 26 d. teismui pateikė skundą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Įmonėje dirbo kompresoristu. 2015 m. gruodžio 15 d. jis buvo neteisėtai atleistas iš darbo, kadangi cecho meistras vietoje jo įdarbino savo draugą iš laisvės. Be to, kompresorinėje nebuvo tualeto, dušo, lubos kiauros, lietui lyjant lašėjo vanduo, buvo didelė vibracija, garsas, tepalų garų. Kompresorinė buvo avarinės būklės. Pareiškėjas kreipdavosi į cecho viršininką dėl netinkamų darbo sąlygų, tačiau sulaukdavo grasinimų, kad bus atleistas. Darbiniai rūbai, ausinės, šalmas nebuvo išduoti. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė daugybę neigiamų išgyvenimų, pablogėjo sveikata ir kt.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Mūsų amatai“, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senatį, kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad, patikrinus Įmonės susirašinėjimo istoriją, nerasta nė vieno raštiško pareiškėjo skundo dėl netinkamų darbo sąlygų. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos profesinės rizikos vertinimo skyrius 2010 m. lapkričio 4 d. pažeidimų dėl triukšmo keliamos rizikos bei šiluminės aplinkos, santykinės oro drėgmės koncentracijos nenustatė. Nors kompresorinė, kurioje dirbo pareiškėjas, buvo atskiras pastatas, tačiau atstumas iki tualeto, esančio Mechaninio apdirbimo ceche, buvo mažesnis nei 75 m, tai atitiko teisės aktų reikalavimus.
5. Atsakovas paaiškino, jog Įmonės Alytaus filialas, gamindamas baldus, vykdė nepertraukiamą veiklą, o pareiškėjas vienintelis dirbo kompresorininko pareigose ir net 12 kartų buvo baustas. Iš jų 2 kartus – už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą, dėl ko vieną kartą kaip nuobauda paskirtas uždarymas į baudos izoliatorių. Jį uždarius į baudos izoliatorių, kompresorinėje jokia veikla nevyko ir gamybos procesas sustojo. Įvertinus šias aplinkybes, priimtas sprendimas kompresorininko pareigoms ieškoti darbuotojo darbo sutarties pagrindu, nes negalima situacija, kai dėl netinkamo nuteistojo elgesio būtų stabdoma visa filialo gamybinė veikla. Suradus darbuotoją, jam buvo pavestos ne tik kompresorininko, bet ir slėginių indų operatoriaus funkcijos, o pareiškėjui pasiūlytos kitos (įrankininko) pareigos, kurias užimti jis atsisakė. Priėmus naują darbuotoją, pareiškėjo elgesys suįžūlėjo, jis atsisakydavo vykdyti savo tiesioginio vadovo nurodymus. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. skunde netiesiogiai grasino Mechaninio apdirbimo cecho viršininkui. 2016 m. sausio 15 d. gauta Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) atstovų atlikto tyrimo išvada, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu charakterizuotas neigiamai, buvo impulsyvus, akivaizdu, jog netinkamas jo elgesys įmonės gamybinėje zonoje ateityje galėjo iššaukti naują konfliktinę situaciją, todėl nutarta Nuteistųjų skirstymo komisijai siūlyti pareiškėjui kitą laisvą pareigybę kitame sektoriuje ir perkelti jį į kitą sektorių. 2016 m. sausio 14 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu jis perkeltas į 3 būrį, 30 brigadą. Taigi, pareiškėjas buvo atleistas ne Įmonės iniciatyva, o perkeltas į kitą būrį, esantį ne gamybinėje zonoje.

II.

6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2007 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 4-152 buvo paskirtas į Mechaninio apdirbimo cechą mokiniu šaltkalviu-remontininku (laikininku); 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-46 – vienetininku šaltkalviu-įrankininku II kat.; 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 4-106 nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2009 m. spalio 3 d. – mokiniu kompresorinių įrengimų mašinistu; 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 4-32 – laikininku-kompresorinių įrengimų mašinistu II kat., val. įk. 2,09 Lt, mokant 50 proc. už faktiškai dirbtą laiką kenksmingose sąlygose nuo 2010 m. vasario 11 d.;
   2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 4-187 – laikininku-kompresorinių įrengimų mašinistu III kat., val. įk. 2,43 Lt. Alytaus PN direktorius, vadovaudamasis Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. sausio 13 d. tyrimo išvada Nr. 16-27, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių
   65 punktu bei Nuteistųjų skirstymo komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 9,
   2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 2-22 pareiškėją pervedė iš 6 būrio 60 brigados į 3 būrio
   30 nedirbančiųjų brigadą. Įmonės Alytaus filialo direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu
   Nr. 7/05-1-11 jis 2016 m. sausio 14 d. buvo atleistas iš Mechaninio apdirbimo cecho Metalo apdirbimo baro.
8. Dėl neturtinės žalos, pareiškėjui galbūt kilusios atleidžiant iš darbo, teismas pažymėjo, kad jo atleidimo iš darbo dieną Įmonėje nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo, darbo tvarkos ir darbo apmokėjimo teisinius santykius reglamentavo Alytaus PN direktoriaus ir Įmonės Alytaus filialo direktoriaus 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1-156 patvirtintas Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas (toliau – ir Atleidimo tvarka), Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3-19 patvirtintos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų nuteistųjų darbo tvarkos ir darbo apmokėjimo taisyklės (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Apmokėjimo tvarka). Atleidimo tvarkos 15.8 punkte numatyta, kad nuteistasis, sistemingai pažeidinėjantis darbo tvarkos taisykles, piktybiškai nesilaikantis pataisos namuose nustatyto režimo reikalavimų ir esant tarnybinio tyrimo išvadai, gali būti atleidžiamas iš darbo.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Įmonės Alytaus filialo Mechaninio apdirbimo cecho viršininkas A. Š. 2015 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 7 d. kompresorinėje pradėjus dirbti laisvai samdomam darbininkui, pareiškėjas pasidarė įžūlesnis, nuolat pratrūkdavo pykčiu ir nevykdė nurodymų; paprašytas naujam darbininkui paaiškinti, ką kuris prietaisas reiškė ir ant prietaisų sukabinti lenteles su užrašu, jis atsisakė tai daryti bei reiškė savo nepasitenkinimą. 2015 m. gruodžio 30 d. apklaustas pareiškėjas neprisipažino, kad elgėsi įžūliai ir nevykdė cecho viršininko nurodymų bei kad pastarajam grasino. Mechaninio apdirbimo cecho meistras A. Ž. 2015 m. sausio 13 d. pranešime patvirtino, kad pareiškėjas, dirbdamas kompresoristu, nevykdė cecho viršininko nurodymų (pervesti kompresorinės darbą iš vasarinio į žieminį režimą), susijusių su darbu. Psichologinės tarnybos 2016 m. sausio 7 d. pažymoje Nr. 14.3-10 nurodyta, kad pareiškėjas pokalbio metu bendravo formaliai, buvo gynybiškas; konfliktų stengėsi išvengti, tačiau ne visada pavykdavo; pripažino turintis problemų (probleminis alkoholio vartojimas), tačiau jų nesprendė, minimalizavo jų poveikį. Be to, jis bausmės atlikimo metu buvo charakterizuojamas neigiamai, drausmine tvarka baustas 12 kartų, turėjo 4 galiojančias nuobaudas, iš kurių dvi traktuotos kaip šiurkštūs pažeidimai, nes vartojo alkoholį. Įvertinus surinktą medžiagą, siekiant užtikrinti stabilią kriminogeninę padėtį Alytaus PN
   7 lokaliniame sektoriuje, pasiūlyta Nuteistųjų skirstymo komisijai siūlyti pareiškėjui kitą laisvą pareigybę (ne 7 lokaliniame sektoriuje) ir perkelti jį iš 7 lokalinio sektoriaus į kitą. Kaip matyti iš Alytaus PN Nuteistųjų paskirstymo komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolo Nr. 9, komisija paskelbė nutarimą, kuris ir buvo Alytaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 2-22 pagrindu perkelti pareiškėją iš 6 būrio 60 brigados į 3 būrį 30 brigadą. Taigi, Įmonė veikė teisėtai ir pareiškėjo teisės į darbą nepažeidė.
10. Dėl neturtinės žalos, pareiškėjui galbūt kilusios dėl darbo sąlygų laikotarpiu nuo
    2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., teismas sprendė, jog jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų darbo sąlygų nuo įdarbinimo pradžios t. y. 2009 m. rugsėjo 7 d., nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų darbo sąlygų į Įmonę, jos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad jam būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, iš Įmonės ar kitų institucijų gauti reikiamą informaciją. Tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. sausio 26 d. Jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad galimų darbo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, taip pat nenurodė 3 metų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Teismas nenustatė pagrindo ex officio (lot. pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. sausio 26 d. atmestas.
11. Teismas pastebėjo, kad byloje nepateikta kitų įrodymų, be kita ko, Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktų, dėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. tikrintų darbo sąlygų Įmonėje. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamų darbo sąlygų patyrė papildomus nepatogumus. Nenustatyta, jog jis pats dėl galbūt netinkamų darbo sąlygų (triukšmo, lašančio vandens, tualeto neįrengimo) būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl jo teiginiai dėl netinkamų darbo sąlygų laikyti nepagrįstais.
12. Teismas, nenustatęs Įmonės administracijos ar atskirų jos pareigūnų, darbuotojų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti, nelaikė tikslinga aiškintis aplinkybes dėl kitų sąlygų buvimo ir jas vertinti.

III.

13. Pareiškėjas V. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas tvirtina, jog teismas buvo priverstas remtis sufabrikuotais dokumentais, kuriuos pateikė Įmonė. Atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjas turėjo 12 drausminių nuobaudų, iš kurių 4 – galiojančios, pamiršo atsiųsti pažymą apie tai, kad nė viena iš šių nuobaudų nebuvo susijusi su jo darbo pobūdžiu. Nėra nė vienos nuobaudos už blogą darbą ar kaip nors su tuo susijusios, bet yra paskatinimų (ir pinigine išraiška), padėka už gerą darbą. Be to, A. Š. cecho viršininku tapo tik 2015 m. rugpjūčio mėn., iki tol viršininko pareigas užėmė J. P., anksčiau meistru taip pat buvo ne A. Ž., o G. G.. Pareiškėjas 6 metus (iki cecho vadovybės pasikeitimo) buvo idealus darbuotojas, o vėliau per pusmetį tapo labai blogu. Su juo buvo susidorota, nes jis pradėjo reikalauti tinkamų darbo sąlygų. Kai buvo atvykusi Valstybinė darbo inspekcija, jai buvo parodytos kitos patalpos, o šlapios, apgriuvusios buvo slepiamos. Vien todėl, kad pareiškėjas turi nuobaudų, negalima jam liepti dirbti pavojingomis sąlygomis. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis teismo prašė, kad dėl jo nurodytų aplinkybių būtų atliktas tyrimas, kad medžiaga būtų perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai, bet šie prašymai buvo ignoruoti. Pareiškėjo nuomone, juo siekiama pasinaudoti. Jo algalapiuose nematyti sumų už darbą kenksmingomis sąlygomis. Pareiškėjas teismo prašo išreikalauti jo nurodytus duomenis. Tai, kad gamyba buvo sustojusi, taip pat yra akivaizdus melas, turėjo būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
15. Pareiškėjas apeliacinio skundo papildyme teigia, kad teismas buvo šališkas ir vienpusiškas, bei pakartotinai pabrėžia, jog visa byla yra sufabrikuota. Pažymi, kad jis jokių atsakymų į savo kreipimusis dėl pažeidimų iš Alytaus PN negavo.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Mūsų amatai“, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
17. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodo, kad Įmonės gamybinėje zonoje periodiškai lankosi Valstybinės statybos inspekcijos inspektorius, bet nenustatyta, jog pastatai buvo avarinės būklės, neuždrausta juos eksploatuoti. Kompresorinėje esančių slėginių indų techninė būklė periodiškai tikrinama (paskutinis tikrinimas atliktas 2015 m. kovo mėn., įrenginiai pripažinti tinkamais naudoti). 2016 m. kovo 25 d. statinio techninės priežiūros patikrinimą atliko Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vyriausiojo specialistė, kuri nustatė, jog kompresorinėje drėksta lubos, galinėje sienoje yra plyšys, ir pavedė šiuos defektus ištaisyti, tačiau pastato eksploatuoti neuždraudė. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius dėl jo kompetencijos, atsakovas pažymi, kad iki 2014 m. birželio mėn. Įmonė veikė nuostolingai, baldų gamyba vykdyta periodiškai, o po reorganizacijos 2014 m. vasarą pagausėjo užsakymų, todėl tapo būtina užtikrinti nepertraukiamą gamybą – pareiškėjo daromi drausminiai nusižengimai, nors ir nesusiję su jo darbinėmis funkcijomis, trukdė jo darbinei veiklai. Į darbą priėmus platesnio profilio ir aukštesnio išsilavinimo darbuotoją, pareiškėjo elgesys suįžūlėjo. Be to, jis, nepaisydamas draudimo ir pastabų, į kompresorinę dažnai atsivesdavo kitus nuteistuosius. Negalėdamas prognozuoti jo elgesio, cecho viršininkas pastaruoju metu į kompresorinę eidavo lydimas meistro. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Įmonė, atleisdama pareiškėją, veikė teisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo ir tinkamų darbo sąlygų neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.
19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėjas skunde atsakovu teisingai nurodė Lietuvos valstybę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju netiksliai įvardytas valstybės atstovas.
20. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo
    51 straipsnio 1 dalį, valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija; Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga); atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Subjektai, atstovaujantys valstybę ir Vyriausybę teismuose, yra nustatyti Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“. Šio nutarimo 3.23 papunktyje numatyta, kad kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo (t. y. išskyrus bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo), kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, taip pat bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, melagingai pranešusių apie nusikalstamą veiką, melagingai įskundusių, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą, davusių melagingus parodymus, melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, melagingą specialisto paaiškinimą ar išvadą arba pateikusių neteisingą vertimą žinant, kad jis neteisingas, kai žala buvo atlyginta, vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Šio nutarimo 5 punktu nutarta suteikti šio nutarimo 1–4 punktuose nurodytoms institucijoms (įstaigoms) ir valstybės įmonėms visas procesines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atsakovui, ieškovui, trečiajam asmeniui, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – teises, nustatytas atsakovui, pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat teisę apskųsti teismų sprendimus, nutartis, atsisakyti skundo (prašymo) reikalavimų ar juos pripažinti, keisti skundo (prašymo) pagrindą ir (ar) dalyką, perįgalioti, sudaryti taikos sutartį, perduoti bylą kitam teismui, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti. Šio nutarimo 7 punktu nustatyta, kad šio nutarimo 1–4 punktuose nurodytos institucijos (įstaigos) ir valstybės įmonės atstovauja valstybei remdamosi Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497.
21. Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių 5 punkte, be kita ko, numatyta, jog ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais teisės aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į taisyklių 3.4 papunktyje nurodytų juridinių asmenų nuostatus (įstatus), pavestą valdymo ar veiklos sritį. Šių taisyklių 3.4 papunktyje yra įtvirtintas valstybės atstovo apibrėžimas: valstybės atstovas – tai teisės aktų nustatyta ar teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą.
22. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje yra pateiktos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Pagal šio straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas – tai valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
23. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog valstybės įmonės nėra savaime laikytinos vykdančiomis viešąjį administravimą ir, atitinkamai, galinčiomis atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, t. y. jos nėra valstybinio administravimo subjektai 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunkčio prasme. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, pavyzdžiui, ministro įsakymų, įmonės įstatų, patvirtinančių, jog VĮ „Mūsų amatai“ yra įgaliota vykdyti kokias nors viešojo administravimo funkcijas, dėl kurių ji galėtų būti pripažinta subjektu, galinčiu atstovauti atsakovą Lietuvos valstybę. Pabrėžtina, kad tik nustačius, kas nagrinėjamoje byloje yra tinkamas atsakovas (atsakovo atstovas), galima spręsti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar VĮ „Mūsų amatai“ šiuo atveju yra tinkamas atsakovo atstovas, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo
    33 straipsnyje įtvirtintą skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo tvarką. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į asmens teisę į apeliaciją, negali spręsti atsakovo (atsakovo atstovo) tinkamumo klausimo bylą jau nagrinėjant apeliacine tvarka ir tuo labiau pakeisti netinkamą atstovą tinkamu Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau yra išnagrinėjęs panašaus pobūdžio bylas, kuriose atsakovo Lietuvos valstybės atstovu buvo VĮ „Mūsų amatai“ arba Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-21-146/2015, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-438/2015, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016). Tačiau pastebėtina, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, jei tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje
    Nr. A662-1436/2014). Taigi aplinkybė, jog panašaus pobūdžio bylos, kuriose Lietuvos valstybei atstovaudavo VĮ „Mūsų amatai“ arba Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų, buvo išnagrinėtos nekeičiant ginčo šalių, savaime nereiškia, kad VĮ „Mūsų amatai“ gali būti pripažinta tinkamu atsakovo atstovu.
25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nesiaiškino, ar nagrinėjamoje byloje atsakovas (atsakovo atstovas) yra tinkamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Artūras Drigotas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė