Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-1093-961/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00897-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.3.3 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

nukentėjusiajai V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

E. M. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. kovo 3 d., apie 00.50 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdama girta (nustatytas 2,04 promilės girtumas) nesiorientavo aplinkoje, bei sukėlė konfliktą su savo nepilnamete dukra V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dėl šių veiksmų E. M. nesudarė savo nepilnametei dukrai V. B. sveikos ir saugios aplinkos, taip pažeisdama 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Teismo posėdžio metu E. M. parodė, kad kaltę iš dalies pripažįsta. Dukra gyveno su tėvu apie porą metų, ji pas ją buvo atsikrausčiusi prieš du mėnesius tikrai sunkios emocinės būsenos, kreipėsi į psichologus, psichoterapeutus. Tuos kelis mėnesius buvo nuolatinis stresas, atsidūrė tarsi aklavietėje, nes nežinojo, ką daryti. Psichoterapeutas patarė kreiptis į vaiko teises arba policiją pagalbos. Tą vakarą ji su dukra sukonfliktavo, buvo blaivi, sakė dukrai, kad nebežino ką daryti ir jeigu jos taip nesugyvena, reikia imtis kitokių priemonių. Konstruktyvus pokalbis neįvyko. Ji buvo beviltiškoje būsenoje, nežinojo, ką daryti, sėdėjo ir verkė. Žinoma, tai nėra pateisinamas dalykas, tačiau iš tos nevilties, kol dukra sėdėjo savo kambaryje, ji atsidarė vyno butelį, gėrė ir verkė. Dėl pačio konflikto, tai psichoterapeutė patarė, kad dukrą reikia grąžinti į normalų režimą, kad vienas iš būdų grąžinti ją į režimą yra riboti interneto naudojimo laiką. Kadangi dukra riboti interneto naudojimo laiką geruoju atsisakė, jie su tėvu susitarė ir atjungė internetą telefone. Namuose buvo maršrutizatorius, kurio neišėjo suprogramuoti, kad jis išsijungtų tam tikrą valandą. Tą vakarą ji tą maršrutizatorių išjungė. V. labai supyko, įlėkė į kambarį ir pradėjo atstūminėti komodą, už kurios ir buvo maršrutizatorius, bandė įjungti laidus, internetą. Ji dukrai pasakė, kad nieko nedarytų ir negadintų, o ji (dukra) ją pastūmė ir pataikė į pilvo sritį, tuo metu ji turėjo tarpšonkaulinių nervų uždegimą ir nuo menkiausio palietimo jai labai skaudėjo, todėl dukros stuktelėjimas sukėlė skausmą. Pastūmusi ją dukra toliau krapštėsi prie maršrutizatoriaus, tuomet ji dukrai pasakė, kad jeigu taip darys toliau, tai ji kvies policiją. Nebežinojo, ką daryti, nesusitvarkė su ja, skambino tėvui prašyti pagalbos, tačiau jis neatsiliepė, taip pat skambino draugui, kad šis pakalbėtų su dukra rimtai, tačiau ir jis neatsiliepė, todėl ji iškvietė policiją. Pasakė, kad nesusitvarko su dukra ir jai psichiatrė patarė, kad tokiais atvejais kviestų policiją. Šiuo metu su dukra sutaria gerai, karantinas labai padėjo.

Tyrimo metu E. M. savo paaiškinime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl sunkumų auklėjant dukrą. Dėl konflikto nurodė, jog po ginčų atjungė WIFI, tada (V. B.) puolė stumdyti baldus, mėtyti įrenginius, stumdyti ją (E. M.) ir trankyti į šoną. Jaučiasi beviltiškoje padėtyje, nes neturi ir nežino priemonių, kaip elgtis. Išgėrusi vyno ketino eiti miegoti, bet išsigando dėl savo saugumo ir paskambino policijai, kuri dukrą išsivežė. Labai gailisi, kad buvo apsvaigusi (b. l. 2-3).

Teismo posėdžio metu V. B. nurodė pritarianti mamos pasakojimui, paaiškinimus duoti iš esmės atsisakė, nurodydama, kad nemato būtinybės, mama pasakė tiesą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 2-osios kuopos vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 3 d., apie 00.51 val. dirbdami su vyriausiuoju patruliu V. R., gavo pranešimą iš VPK OVS, ROIK: 0120000113749, kad (duomenys neskelbtini), nepilnametė 17 m. dukra konfliktuoja, puola muštis su motina. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja E. M. kartu su dukra V. B. E. M. paaiškino, kad įvyko konfliktas su dukra V. B. kilo dėl to, kad V. B. yra rekomenduojama psichologų, kad kuo mažiau naudotųsi mobiliojo ryšio priemonėmis, todėl E. M. nusprendė atjungti namų internetą. Atjungus namų internetą prasidėjo žodinis konfliktas su V. B., po kurio laiko E. M. priėjus arčiau prie V. B., V. B. atstūmė savo mamą nuo savęs, nes E. M. yra akivaizdžiai neblaivi ir nelabai orientuojasi ką daro. E. M. aiškino norinti, kad jie pasikalbėtų su jos dukra ir padėtų išspręsti visą šitą konfliktą, bet tuo pačiu ir negali paaiškinti, ko ji nori iš jų, pirmiausia teigė, kad smurto jokio nebuvo, o po kažkurio laiko tvirtino, kad dukra smurtavo prieš ją, kaip smurtavo, negalėjo paaiškinti, po kažkiek laiko aiškino, kad sudavė į pilvo sritį tarp šonkaulių ir širdies. Akivaizdžių smurto požymių nesimatė, butas tvarkingas, nuo GMP atsisakė, nes teigė, kad pagalbos nereikia. Norėdami išspręsti konfliktą, dukrą V. B. nuvežė pas E. M. brolį D. M., buvo supildytas vaiko perdavimo ir priėmimo aktas. E. M. pretenzijų neturi savo dukrai V. B., V. B. taip pat neturi pretenzijų. Priimti paaiškinimai dėl šio įvykio. E. M. buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumo patikrinus su alkotesteriu „Alcotest 7510, Nr. ARJK-0086“. Mama informuota, kad V. B. yra pas brolį D. M. Visa situacija yra užfiksuota vaizdo kameromis „Bodycam 9015 ir 9002“ (b. l. 5).

V. B. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 12 val. nakties vyko žodinis konfliktas su jos mama E. M., (duomenys neskelbtini). Policiją iškvietė E. M., smurto nebuvo, vyko žodinis konfliktas. Ji atstūmė nuo savęs mamą, kai ji bandė pulti. Tarp jų buvęs žodinis konfliktas pasireiškė, kai mama atjungė internetą. Prieš tai vykusį pokalbį norėjo užbaigti, kai pamatė, kad mama yra ganėtinai neblaivi, ir išėjo į kitą kambarį (b. l. 7).

Iš alkotesterio rodmenų duomenų ir patikros sertifikato matyti, kad E. M. 2020 m. kovo 3 d. 1.20.49 val. buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 9-10). 

Policijos registruojamų duomenų išraše nurodyta, kad nepilnametė 17 m. dukra konfliktuoja, puola muštis su motina (b. l. 4).

Administracinė teisena nutrauktina.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo yra traukiamas už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimus. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko neatimama teisė gyventi ir sveikai vystytis. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Dėl šios pagrindinės vaiko teisės pirmiausiai atsiranda pareiga tėvams užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą (šio įstatymo 4 straipsnio 8 punktas). Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Taip pat vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Iš bylos medžiagos, E. M. ir V. B. paaiškinimų matyti, jog konfliktas kilo dėl to, kad E. M. savo namuose, matydama, jog jos dukra nesilaiko psichoterapeutės patarimo, kad būtų atstatytas režimas, nesinaudoti internetu naktimis, eidama miegoti išjungė interneto maršrutizatorių, po ko dukra supykusi įbėgo į kambarį ir bandė įjungti internetą. E. M. pasakius, kad nieko nedarytų ir negadintų, dukra ją pastūmė ir pataikė į pilvo sritį. Kadangi E. M. psichoterapeutas patarė konfliktų su dukra metu, kuomet dukra neklauso, kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus arba policiją, ji nusprendė kreiptis į policiją. Minėta, tėvų pareiga yra dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Neabejotinai neigiamai E. M. charakterizuoja aplinkybė, jog įvykio metu ji buvo neblaivi, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų ilgą laiką vartojusi alkoholį, nesirūpinusi saugia vaiko aplinka ar kitaip alkoholio vartojimu pažeidusi vaiko teises. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į V. B. amžių bei brandą, t. y. kad paprastai tokio amžiaus vaikui nereikalinga nuolatinė priežiūra, tai, jog E. M. alkoholį vartojo namuose, vakare, paveikta ankstesnio konflikto. Todėl vien faktas, kad E. M. buvo vartojusi alkoholio, nesudaro pagrindo teigti, jog tuo ji nesudarė dukrai sveikos ir saugios aplinkos. Be to bylos medžiaga ir teismui duotais paaiškinimais nustatyta, jog internetas buvo išjungtas nakties metu, taigi akivaizdu, kad nebuvo ribojama vaiko teisė į mokslą, pažintinių gebėjimų ugdymą ar pan. Minėtos aplinkybės, V. B. tyrimo metu duoti paaiškinimai, jog konfliktas kilo po to, kai mama atjungė internetą, sudaro pagrindą spręsti, jog E. M. tyčia nebuvo nukreipta į dukros V. B. teisių nepagrįstą suvaržymą, nebuvo siekiama įbauginti ar kitaip neteisėtai trukdyti dukrai naudotis jos teisėmis, dukrai nebuvo daromas neteisėtas psichologinis ar fizinis poveikis. Interneto išjungimas vertintinas kaip vaiko auklėjimo proceso veiksmas, o ne kaip konflikto sukėlimas, todėl konstatuotina, kad E. M. jokių neleistinų veiksmų neatliko.

Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje. ANK 72 straipsnio nuostatos yra skirtos administraciniams nusižengimams, kuomet yra peržengiamos auklėjimo ribos, panaudojamas fizinis smurtas ar kiti neleistini veiksmai. E. M. veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių nenustatyta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, E. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant E. M. veiksmuose ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Ilona Mateikienė