Administracinė byla Nr. eA-161-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00562-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas F. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą,  prašydamas  priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD), 450 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės  žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno RAAD pareigūno 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. AM 119597 jam buvo skirta administracinė nuobauda – 216 Eur bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5110 straipsnio l dalyje, padarymą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino, Kauno RAAD 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. AM 119597 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad priimant nutarimą buvo pažeisti ATPK 260, 284, 286 ir 272 straipsnių reikalavimai, be to, dėl dalies nurodytų pažeidimų administracinės bylos teisena buvo negalima. Teismas pažymėjo, kad vertinant įrodymus, buvo padarytas ATPK 257 straipsnio pažeidimas, numatantis, kad pareigūnas, vertindamas įrodymus turi visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti visas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Dėl tokių institucijos veiksmų nepagrįstai skiriant administracinę nuobaudą, pareiškėjas turėjo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes buvo priverstas teisme ginčyti nepagrįstą institucijos nutarimą. Pareiškėjas teigė, kad dėl nepagrįsto nubaudimo jis patyrė išgyvenimų bei sukrėtimų dėl vykusio teisminio proceso, pablogėjo jo, kaip medžioklės vadovo, reputacija tarp medžiotojų, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno RAAD atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje byloje nebuvo įrodyta, jog Kauno RAAD pareigūnai, tirdami bylą, elgėsi neteisėtai, neatidžiai ar nerūpestingai. Teismas nepasisakė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs ir 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. AM 119597 priėmęs pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, todėl laikytina, kad  Kauno RAAD pareigūnai veikė pagal ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjo atžvilgiu nutraukimo faktas savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, o įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmus kaip neteisėtus. Turi būti individualiai vertinamos administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo surašymo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu keitė savo parodymus, todėl Kauno RAAD pareigūnams pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo, kaip medžioklės vadovo, vykdomų pareigų. Nesant nustatytų pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas. Teismui pateiktos pinigų priėmimo kvitų kopijos nepagrindžia, kad būtent šios išlaidos yra patirtos konkrečioje administracinio teisės pažeidimo byloje, nes pareiškėjo atžvilgiu Kauno apylinkės teismas nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-285-98-982/2015 priėmė 2015 m. gruodžio 23 d., o advokato išlaidų pagrindimas surašytas tik 2016 m. kovo 3 d., nurodant, kad buvo atstovaujama administracinėje byloje, tačiau nenurodant nei teismo, nei bylos numerio.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo patirtą neturtinę žalą bei jos dydį pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjo, kaip medžioklės vadovo ir medžiotojo padėtis nepasikeitė, jam nebuvo apribota teisė medžioti ir būti medžioklės vadovu, viešojoje erdvėje nebuvo aprašomas administracinis teisės pažeidimas, nebuvo minima jo pavardė, todėl pareiškėjas nepatyrė reputacijos pablogėjimo. Be to, jei ir patyrė dvasinę skriaudą, ji buvo vienkartinio pobūdžio ir momentinė, todėl negali būti pripažinta neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Administracinio teisės pažeidimo bylose bylinėjimo išlaidos nepriteisiamos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl jų priteisimo netekintinas.

II.

7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo F. G. skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno RAAD, 321,39 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisė pareiškėjui iš Kauno RAAD 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad F. G., 2015 m. balandžio–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, Kauno mieste, siekdamas nuslėpti nenaudingus faktus, galinčius iš esmės padėti išsiaiškinti šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus, MŽK „Tauras“ medžioklės ploto vienete 2015 m. balandžio 13 d. tyčiniais veiksmais kliudė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams M. T. ir K. M. vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, t. y. 2015 m. balandžio 14 d. atsisakė duoti rašytinius parodymus ir neteisingai nurodė informaciją dėl R. S. dalyvavimo medžioklėje, nereagavo į Kauno RAAD raštus, į telefoninius skambučius neatsakė, kai fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. F. G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o jo veika kvalifikuota pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį. Kauno RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. AM 119597 pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda – 216 Eur bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5110 straipsnio l dalyje, padarymą.
9. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-285-982/2015 (toliau – ir Kauno apylinkės teismo nutarimas) panaikino Kauno RAAD 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. AM 119597 ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų  veiksmų, priimant 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. AM 119597, dėl šių priežasčių jis turėjo kreiptis į teismą dėl nutarimo nuginčijimo, patyrė tiesiogines išlaidas teisinei pagalbai apmokėti ir įvairių  nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų.
11. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio, 58 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarime  administracinėje byloje Nr. II-285-982/2015 nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo ir skundžiamo nutarimo kaltinimo turinys akivaizdžiai skiriasi, pakeisdamas kaltinimo turinį bei savo iniciatyva nutarimą papildydamas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, nutarimą priėmęs pareigūnas nesilaikė ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl konstatavo, kad vien šiuo aspektu skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
13. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo nutarime taip pat konstatuota, jog kaltinimas nepasirašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo nepaėmus, neįvykdžius administracinio nurodymo, ir šių veiksmų pripažinimas tyčiniu kliudymu valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams atlikti savo pareigas, yra visiškai nepagrįstas, nes sistemiškai aiškinant ATPK 260, 2601 ir 272 straipsnių normas, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę atsisakyti pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, atsisakyti jį priimti ar, juo labiau, neįvykdyti administracinio nurodymo ir už tai jokiu būdu negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. F. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, t. y. protokole kaltinimas suformuluotas abstrakčiai, jame nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Kauno apylinkės teismas kitus nutarime nurodytus administracinės teisės pažeidimus (atsisakymą rašyti parodymus savo ranka, neteisingos informacijos dėl R. S. dalyvavimo medžioklėje suteikimą, nereagavimą į raštus, neatsiliepimą į pareigūnų skambučius, kas, priimant skundžiamą nutarimą, buvo vertinama kaip tyčiniai veiksmai, kuriais kliudoma Kauno RAAD pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę) pripažino nepagrįstais, o atsakovo reikalavimą pateikti asmeninių telefoninių pokalbių išklotines traktavo kaip atsakovo nepagrįstus veiksmus perkeliant ATPK 256 straipsnyje jam nustatytą imperatyvią įrodinėjimo pareigą administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog F. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.
14. Teismas konstatavo, kad iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog Kauno RAAD, priimdamas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą, pažeidė ATPK 260 straipsnių nuostatas, pripažindamas pareiškėją kaltu padarius pažeidimus, nenumatytus administracinio teisės pažeidimo protokole, kiti nutarime nurodyti administraciniai teisės pažeidimai buvo pripažinti nepagrįstais, konstatuojant atsakovo padarytus ATPK 256, 2601 ir 272 straipsnių reikalavimų pažeidimus.
15. Teismas nurodė, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
16. Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, remiantis minėtame nutarime teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisinio reglamentavimo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno RAAD pareigūnai, tirdami pažeidimą ir priimdami 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą, nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, ATPK 256, 260, 2601 ir 272 straipsnių nuostatų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad raštus Kauno RAAD pareigūnai pareiškėjui išsiuntė pasibaigus reikalaujamų pateikti dokumentų pateikimo terminui, reikalavo rašyti pasiaiškinimą, nors turėjo objektyvius duomenis apie pareiškėjo patirtą traumą, nesiėmė priemonių, kad paaiškinimas būtų užrašytas, o tiesiog konstatavo, kad pareiškėjas atsisako jį rašyti, be jokio teisinio pagrindo reikalavo asmeninių telefoninių pokalbių išklotinių ir pan., surinktus įrodymus įvertino neobjektyviai ir vienpusiškai, todėl nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Teismas sprendė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, o nepagrįstas jo nubaudimas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nutarimu.
17. Teismas nurodė, kad nustačius, jog administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala ir, ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas nurodė, kad patirtas teisinių paslaugų išlaidas sudaro 250 Eur  – už skundo parengimą administracinėje byloje Nr. II-285-982/2015 ir 245 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme. Pareiškėjui buvo taikyta 45 Eur nuolaida, todėl turėtas bylinėjimosi išlaidas iš viso sudarė 450 Eur. Šias išlaidas pareiškėjas grindžia 2015 m. spalio 9 d. atstovavimo sutartimi, 2016 m. vasario 4 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2016 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 862803. Nors 2015m. spalio 9 d. Teisinių paslaugų sutartyje nenurodytas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris, tačiau joje yra įtvirtintas susitarimas su advokate K. R. surašyti skundą dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. AM 119597 panaikinimo ir atstovavimo teisme (būtent šis nutarimas yra panaikintas), todėl teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo išlaidų patyrimo būtent minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, o aplinkybė, kad advokato išlaidų pagrindimas surašytas vėlesne data ir vėliau sumokėtos turėtos išlaidos nepaneigia patirtų išlaidų minėtoje byloje.
18. Teismas nurodė, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, nustatydamas priteistinų atstovavimo išlaidų dydį, rėmėsi CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
19. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, nustatė, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma – 250 Eur, už skundo surašymą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo šioje dalyje yra pagrįstas.
20. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (2015 m. gruodžio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d.), kurių bendra trukmė 1 val. ir 25 min, objektyvių įrodymų apie advokatės sugaištą laiką pasirengimui posėdžiams į bylą nėra pateikta, todėl sprendė, kad pareiškėjui už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose gali būti priteista 71,39 Eur.
21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 321,39 Eur turtinės žalos atlyginimas, o dėl kitos reikalavimo dalies atlyginti turtinę žalą skundas atmestinas.
22. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytą neturtinės žalos apibrėžimą, nurodė, kad faktai, jog pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, dalyvavo teismo posėdžiuose, turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumą, yra nustatyti ir įrodyti. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Dėl pareiškėjo pablogėjusios reputacijos, pasikeitusio požiūrio į jį, kaip į medžiotoją ar medžioklės vadovą, dėl to patirtų neigiamų pasekmių įrodymų teismui nepateikta. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Kauno RAAD pareigūnų veiksmų vertintina 100 Eur.
23. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas 0,44 dalimi (421,39 Eur/950 Eur). Išlaidų priteisimui taikytinas 0,44 koeficientas. Įvertinęs bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, maksimalią galimą priteisti sumą bei tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, teismas iš atsakovo pareiškėjui priteisė 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (220 Eur x 0,44) (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

III.

24. Pareiškėjas F. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jam priteistos turtinės žalos dydį padidinti iki 450 Eur.
25. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jo prašomą priteisti turtinę žalą už atstovavimą teisme, nurodydamas, kad pareiškėjo atstovė nepateikė į bylą įrodymų apie sugaištą laiką ruošiantis teismo posėdžiams nagrinėjant administracinę bylą Nr. II-285-982/2015. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, jomis formuojama ydinga teisminė praktika, kad už pasiruošimą bylos nagrinėjimui iš viso neturėtų būti atlyginama, nes laiko, sugaišto ruošiantis teismo posėdžiams praktiškai įrodyti neįmanoma.
26. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų 8.19 punkto redakcija numato, kad už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą nustatant maksimalią priteisiną sumą yra taikomas 0,1 koeficientas, kas nagrinėjamu atveju prilygsta 71,39 Eur. Klientui suteiktų konsultacijų laiką ir advokato pasiruošimo teismo posėdžiams laiką yra sunku įrodyti, kadangi tai paprastai nėra fiksuojama oficialiuose dokumentuose, toks reikalavimas praktiškai neįgyvendinamas. Sprendžiant klausimą dėl priteisimo už tokias paslaugas, turėtų būti preziumuojama, kad advokatas, tinkamai atstovaudamas klientui teisme, byloje teikia tiek konsultacijas klientui, tiek ir ruošiasi teismo posėdžiams. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, turėtų būti vertinama tik tai, ar advokato nurodytas laikas ruošiantis teismo posėdžiams atitinka protingumo, teisingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą ir apimtį.
27. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas tik baigiamosiose kalbose nurodė, kad advokato išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinę bylą Nr. II-285-982/2015 yra per didelės, to jis nebuvo nurodęs nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą iš esmės, taigi teismas nagrinėjant bylą, šių išlaidų pagrįstumo iš viso netyrė ir neanalizavo. Todėl sprendime teismas priėjo nepagrįstos išvados dėl aplinkybių, kurių iš esmės netyrė ir neanalizavo bylos nagrinėjimo metu.
28. Pareiškėjas nurodo, kad advokatė gaišo laiką ruošdamasi teismo posėdžiams administracinėje byloje Nr. II-285-982/2015, ji dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. Kiekvienam iš posėdžių advokatė ruošėsi ne mažiau kaip po 1 valandą laiko. Tai sudarytų 142,78 Eur, t. y., iš esmės tą sumą, kuria teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo (atmesta skundo reikalavimo dalis sudaro 128,61 Eur). Aplinkybes, jog advokatė ruošėsi teismo posėdžiams, patvirtina bylos medžiaga.
29. Pareiškėjas teigia, kad nauja Rekomendacijų redakcija numato galimybę priteisti išlaidas už advokato sugaištą laiką ruošiantis teismo posėdžiams, ko nebuvo anksčiau galiojusioje redakcijoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo įrodymų apie sugaištą laiką. Kadangi advokatės pateiktame išlaidų pagrindime šis laikas atitinka teisingumo, protingumo principus, bylos sudėtingumą ir apimtį, pareiškėjui turėtų būti priteista visa patirta turtinė žala.
30. Atsakovo atstovas Kauno RAAD atsiliepime į pareiškėjo F. G. apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.
31. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala už atstovavimą teisme yra nepagrįstai didelė ir prieštarauja Rekomendacijų nuostatoms. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ši byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo sprendžiami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, bylos šalims nebuvo poreikio dėl specialių žinių taikymo. Be to, pareiškėjas nėra visiškai pagrindęs prašomų atlyginti teismo išlaidų realumo, t. y. neįvardijo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, kaip konkrečiai buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga Kauno RAAD pareigūnams elgtis atidžiai bei rūpestingai, taip pat byloje nėra įrodyta, kad pareigūnai, tirdami bylą, elgėsi neteisėtai ar nerūpestingai, nes Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-285-98-982/2015 Kauno RAAD pareigūnų veiksmai buvo nagrinėjami ir įvertinti. Dėl šių priežasčių apelianto F. G. prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno RAAD apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo F. G. skundą atmesti.
33. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų (institucijos) neteisėtų veiksmų konstatavimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir ją nutraukdamas, nepasisakė dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Todėl darytina išvada, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. AM 119597, surašytas vykdant pareigūnui patikėtas funkcijas ir nebuvo pagrindo nuspręsti, jog Kauno RAAD pareigūnai šioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Teismui nepasisakius, kad Kauno RAAD įgalioto pareigūno veiksmuose priėmus tariamai neteisėtą nutarimą yra kaltė, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus priteisti iš Lietuvos valstybės turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turėjo būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Nesant bent vienos iš sąlygų – šiuo atveju neteisėtų veiksmų, žala negalėjo būti priteisiama.
34. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui F. G. priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos atsiradimas nėra sąlyga priteisti neturtinę žalą. Argumentas, kad pareiškėjas dėl nepagrįstų kaltinimų jaučia pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei kitas neigiamas pasekmes nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylinėjimasis yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, o rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena. Pagrindas moralinei žalai atsirasti yra tuomet, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, o  tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
35. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė ir neturtinę žalą, nurodė, kad turėjo išgyvenimus bei sukrėtimus dėl vykusio teisminio proceso, pablogėjo jo, kaip medžioklės vadovo reputacija tarp medžiotojų, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, neturėjo remtis vien žodiniais paaiškinimais ir abstrakčiais teiginiais apie patirtus neigiamus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjo, kaip medžioklės vadovo ir medžiotojo padėtis nebuvo pasikeitusi, jam nebuvo apribota teisė medžioti ir teisė būti medžioklės vadovu. Viešojoje erdvėje nebuvo aprašomas administracinis teisės pažeidimas, nebuvo minima pareiškėjo pavardė, todėl laikytina, kad jis nepatyrė reputacijos pablogėjimo. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį.
36. Pareiškėjas F. G. atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
37. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo išvadomis buvo pripažinta, kad pareigūnai, surašydami nutarimą administracinėje byloje pažeidė imperatyvias ATPK normas, todėl pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti kvestionuojamos aplinkybės ir faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarime buvo pripažinti akivaizdžiai neteisėti Kauno RAAD veiksmai, surašant nutarimą pareiškėjui administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė, kuo pasireiškia atsakovo pareigūnų veiksmų neteisėtumas, bei įvertino šiuos veiksmus atsakovo civilinės atsakomybės aspektu. F. G. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad atsisakė pasirašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, bei neįvykdė administracinio nurodymo, tai aiškiai prieštarauja ATPK 260, 2601, 272 straipsniams. F. G. buvo nubaustas už tai, kad naudojosi jam pagal įstatymą suteiktomis teisėmis, tai iš esmės prieštarauja elementariems teisės principams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareigūnų veiksmus neteisėtais tuo aspektu, jog F. G. buvo nubaustas už tai, kad nereagavo j pareigūnų siųstus raštus, kurie jam ne tik, kad nebuvo įteikti, tačiau išsiųsti vėliau, nei pasibaigė juose nurodytas įvykdymo terminas. F. G. buvo perkelta įrodinėjimo pareiga administracinėje byloje, o pareigūnai be teisinio pagrindo reikalavo iš jo pateikti telefoninio pokalbio išklotines, o jam nepateikus, už tai jį nubaudė.
38. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo pareigūno, surašiusio tariamai neteisėtą nutarimą kaltės, todėl nebuvo pagrindo priteisti žalos. Kaltė nėra privaloma žalos atlyginimo sąlyga pagal CK 6.271 straipsnį. Remiantis bendra CK 6.248 straipsnio norma, kaltė, įrodžius neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama.
39. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą, ją įvertindamas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismo išvados šiuo aspektu atitinka formuojamą teismų praktiką. Neturtinės žalos įrodinėjimas apsunkintas, atsižvelgiant į neturtinės žalos specifiką, be to, pagal ABTĮ 57 straipsnį, bylos proceso šalių paaiškinimai yra vienas iš įrodymų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai išsamius paaiškinimus, pagrįsdamas kokiais būtent neigiamais išgyvenimais pasireiškė jo patirta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

40. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno RAAD veiksmų pareiškėją nubaudus už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kai Kauno RAAD pareigūnų surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo panaikintas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nutarimu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena prieš pareiškėją nutraukta.
41. Bylos duomeninis nustatyta, kad pareiškėjui F. G. Kauno RAAD 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. AM 119597 už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą ir ATPK 5110 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 216 Eur bauda. Įsiteisėjusiu 2015 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu patenkinus pareiškėjo skundą, minėtas Kauno RAAD nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje,  bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kauno apylinkės teismas išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime kaltinimo turinys akivaizdžiai skiriasi, tai reiškia, kad F. G. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikas, kurios nebuvo nurodytos administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl nutarimą priėmęs pareigūnas nesilaikė ATPK 260 straipsnio reikalavimų, pakeisdamas kaltinimo turinį bei savo iniciatyva nutarimą papildydamas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Kauno apylinkės teismas nutarime taip pat konstatavo, kad kaltinimas nepasirašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo nepaėmus, neįvykdžius administracinio nurodymo, ir šių veiksmų pripažinimas tyčiniu kliudymu valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams atlikti savo pareigas yra visiškai nepagrįstas, nes sisteminis ATPK 260, 2601, 272 straipsnių normų aiškinimas leidžia konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę atsisakyti pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, atsisakyti jį priimti ar neįvykdyti administracinio nurodymo ir už tai negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, F. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka keliamų reikalavimų – kaltinimas jame suformuluotas abstrakčiai, jame nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys (b. l. 5–11).
42. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą (450 Eur) grindė patirtomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, neturtinę žalą grindė dėl nepagrįsto nubaudimo patirtais išgyvenimais bei sukrėtimais dėl vykusio teisminio proceso, pablogėjusia jo, kaip medžioklės vadovo, reputacija tarp medžiotojų, ją įvertino 500 Eur.
43. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Kauno RAAD pareigūnų veiksmų neteisėtumą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno RAAD, 321,39 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisė pareiškėjui iš Kauno RAAD 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
44. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi proceso šalys. Pareiškėjas teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, kad jam priteistas per mažas turtinės žalos atlyginimas, nes nepriteistos bylinėjimosi išlaidos už pareiškėjo atstovės advokatės pasirengimą teismo posėdžiams ir prašo turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 450 Eur. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, nes, jo manymu, nebuvo neteisėtų Kauno RAAD veiksmų, t. y. Kauno apylinkės teismas, nors ir panaikino Kauno RAAD nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nekonstatavo, kad pareigūnai veikė neteisėtai, nebuvo jų kaltės. Taip pat, atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto ir dydžio.
45. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
46. Reikalavimo dėl žalos atlyginimo pripažinimui pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008 ir kt.). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007).
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos  2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama, tačiau ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr., pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011). Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.).
49. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, minėtą teismų praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Kauno RAAD pareigūnai, pareiškėjui surašydami administracinio pažeidimo protokolą bei nutarimu paskirdami administracinę nuobaudą, kurią įsiteisėjusiu nutarimu panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė Kauno apylinkės teismas, pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo aspektu ir papildomai jų nekartoja. Kartu pažymėtina, kad, kaip jau minėta šioje nutartyje (48 p.), viešajai (valstybės) atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti kaltė nėra būtina sąlyga, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus dėl priteistos turtinės žalos –  450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, dydžio, pažymi, kad ši turtinė žala (nuostoliai), susijusi su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietina su nurodytais neteisėtais Kauno RAAD pareigūnų veiksmais, nes jei nebūtų priimtas anksčiau minėtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl spręstina, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų 450 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis apskaičiuotinas taikant Rekomendacijas ir pritaria jo išdėstytiems motyvams dėl patirtų išlaidų sąsajumo su nagrinėjimo nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priteistinos turtinės žalos dydžio.
53. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo patirtos išlaidos advokatei už skundo parengimą administracinio teisės pažeidimo byloje sudarė 250 Eur, o už atstovavimą administracinėje byloje: atstovavimą teismo posėdyje ir pasiruošimą bylos nagrinėjimui (3,5 val.) sudarė 245 Eur, pritaikius nuolaidą, advokatei buvo sumokėta iš viso 450 Eur (b. l. 12, 14). Pirmosios instancijos teismas priteisė 250 Eur išlaidas už skundo parengimą, kadangi jos neviršijo Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos maksimaliai priteistos sumos, o, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose priteisė 71,39 Eur, kadangi advokatė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 val. 25 min., objektyvių įrodymų apie advokatės sugaištą laiką pasirengimui posėdžiams į bylą nepateikta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad praktiškai įrodyti patirtų laiko sąnaudų neįmanoma, advokatė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, todėl priteistina visa patirta turtinė žala už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose.
54. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą priteistinas maksimalus koeficientas yra 0,1. Remiantis statistikos departamento viešai skelbiama informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad maksimali priteistina suma ginčui aktualiu laikotarpiu už tokio pobūdžio teisinių paslaugų valandą sudarė 71,39 Eur (0,1 x 713,90 Eur). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
55. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą 2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokatė K. R., truko 1 val. ir 14 min. (suapvalinus – 1 val.) (bylos priedas – administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-285-982/2015, b. l. 39–46). 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdis, kuriame pareiškėją taip pat atstovavo minėta advokatė, truko 11 min. (bylos priedas – administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-285-982/2015, b. l. 49–51). Teisėjų kolegijos vertinimu, advokato užmokestis turėtų būti skaičiuojamas apvalinant teisinių paslaugų teikimo laiką iki pusės valandos (30 min.) atsižvelgiant į tai, jog atvykdamas ir dalyvaudamas tokiame sąlyginai trumpame teismo posėdyje, advokatas patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012).
56. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad taikant 0,1 koeficientą gali būti priteisiamos išlaidos už pasirengimo teismo posėdžiui valandą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo atstovė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos sugaištą laiką pasiruošimui bylos nagrinėjimui teisme. Iš advokatės pateikto advokato išlaidų pagrindimo (b. l. 12) matyti, kad atstovavimui teisme ir pasiruošimui bylos nagrinėjimui advokatė sugaišo 3,5 val., nurodytas įkainis – 70 Eur. Kadangi, atėmus teismo posėdžiuose praleistą laiką, iš esmės lieka 2 valandos pasirengimui teismo posėdžiams, įvertinus nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, tai, kad pareiškėjo atstovė advokatė teikė teismui įrodymus, išsamius paaiškinimus, dalyvavo liudytojų apklausoje, 2 val. pasirengimo teismo posėdžiams laiko sąnaudos nelaikytinos neprotingomis ir nepagrįstomis. Tokiu būdu maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams sudarytų 249,87 Eur (71,39 Eur (už 1 val. teismo posėdyje) + 35,70 Eur (už 0,5 val. teismo posėdyje) + 142,78 Eur (už dvi valandas pasirengimo teismo posėdžiams)). Kadangi maksimali priteistina suma neviršijo pareiškėjo prašomos sumos už tokio pobūdžio paslaugas (atitinkamai 200 Eur iš bendros išlaidų sumos atėmus 250 Eur už skundo parengimo paslaugas), pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas ir pareiškėjui priteistinos visos jo patirtos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą teismo posėdžiams – 200 Eur. Atitinkamai, šia apimtimi keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
57. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto neturtinės žalos priteisimo, pažymi, kad kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimą, kurio jis nepadarė, yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 100 Eur, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
58. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas padidinant pareiškėjui priteisiamos turtinės žalos dydį iki 450 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui F. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Irmantas Jarukaitis

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

              Skirgailė Žalimienė