Civilinė byla Nr. e2-4535-1184/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01049-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.11.1; 2.6.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.8.4

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,

        sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Statkutei,

        dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą ieškovės UAB „EUROCASH1“ atstovui advokatui Rokui Kaireliui,

        dalyvaujant atsakovės UAB „Ravarta“ atstovei advokatei Vilmai Volkovienei bei vadovui A. L.,

        teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „EUROCASH1“ ieškinį atsakovei UAB „Ravarta“, trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EUROCASH1“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Ravarta“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai priteisti 1 793,00 Eur nuostolius, 12 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.                      Ieškovė UAB „EUROCASH1“ ieškinyje nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. RAV-22-37 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pristatyti ir sumontuoti sutartyje numatytą prekę, t. y. vartus per 45 dienas po avanso gavimo. 2022 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas. Sutarties 3.1.3 punkte buvo numatyta, kad atsakovė suteikia prekei 24 mėnesių kokybės garantijos terminą. Pradėjus eksploatuoti vartus jau po 4 mėn. tapo aišku, kad parduota prekė yra nekokybiška, t. y. atsakovės pasirinkti dažai ir dažymo būdas neatitiko minimalių kokybės reikalavimų, atsirado korozijos ženklų. 2023 m. balandžio 4 d. atsakovė buvo informuota apie prekės trūkumus ir buvo pateiktas prašymas imtis priemonių trūkumų šalinimui ir panašių trūkumų atsiradimo užkardymui. 2023 m. rugsėjo mėnesį atsakovės atstovai atvyko šalinti trūkumus. 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. rugsėjo 19 d. ieškovė informavo atsakovę apie vėl atsiradusius trūkumus. 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl trūkumų šalinimo iki 2023 m. spalio 8 d., nurodant, kad korozijos šalinimas tik ant korozijos paveiktų vietų užtepant papildomą dažų sluoksnį nėra priimtinas sprendimas, nes jis neužtikrina sutartyje numatytos kokybės garantijos. Atsakovė buvo informuota, kad nepašalinus daikto trūkumų bus kreiptasi į trečiuosius asmenis ir atsakovei teks prievolė atlyginti ieškovės nuostolius, kurie bus patirti apmokant už trečiųjų asmenų atliktą darbą. 2023 m. rugsėjo 22d. atsakovė pateikė atsakymą, kad trūkumai negali būti ištaisyti, nes prekė buvo nudažyta pasirenkant netinkamą technologiją. 2023 m. rugsėjo 26 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, kurioje nurodoma, kad prekė turi būti perdažyta iki 2023 m. spalio 15 d., atkreipiant dėmesį, kad pardavėjas (atsakovė), o ne pirkėjas (ieškovė) turėjo pasirinkti tokią dažymo techniką, kuri užtikrintų prekės funkcionalumą ir tinkamą savybių išsaugojimą visą garantijos laikotarpį. Atsakovė savo prievolės neįvykdė. 2023 m. spalio 30 d. ieškovė kreipėsi į UAB Vartonas, kuri pateikė pasiūlymą dėl trūkumų šalinimo, t. y. vartų perdažymo darbų. 2023 m. lapkričio 3 d. šis pasiūlymas buvo persiųstas atsakovei informuojant, kad nuostoliai patirti dėl to, kad tretieji asmenys ištaisys atsakovės netaisomus daikto trūkumus, bus reikalaujami iš atsakovės. Jokio atsakymo gauta nebuvo. Ieškovė trečiajam asmeniui už atliktus darbus atsiskaitė, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, todėl ieškovė papildomai patyrė 1 793 Eur nuostolių, kuriuos prašo atlyginti.

3.                      Atsakovė UAB „Ravarta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą, kuris pasirodė priimtinas. Užsakant prekę, ieškovė neišreiškė valios užsakyti vartų, dažytų milteliniu būdu, o pageidavo vartų analogiškų esantiems. Po darbų įvykdymo 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovė gavo pretenziją, kad sumontuoti vartai yra netinkamos kokybės, o būtent vartai yra paveikti korozijos. Atsakovės atstovai korozijos pažeistas vietas nušveitė ir nugruntavo bei nudažė rankiniu būdu vietoje. Vertinant šalių pasirašytą sutartį, matyti, jog šalys sutartyje neaptarė, kad vartai turi būti dažomi milteliniu būdu, kas reiškia, kad ieškovė neužsakė kelis kartus brangesnio vartų dažymo būdo. Šalių sudarytos sutarties 4.1. punkte numatyta, kad prekių kokybė turi atitikti šioje sutartyje numatytus reikalavimus ir norminių dokumentų (standartų, techninių sąlygų, pavyzdžių ir kt.) reikalavimus, išskyrus tas prekes, kurioms norminių dokumentų nereikia. Pažymėjo, jog eksploatuojami vartai yra natūraliai veikiami gamtos sąlygų, todėl atsiradusios rūdys yra natūralaus dėvėjimosi požymis, o nagrinėtinu atveju  nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų eksploatuoti vartų pagal jų tikslinę paskirtį. Atsakovės pagamintuose vartuose atsiradusios smulkios rūdys negali būti vertinami kaip kokybės reikalavimus paneigiantys defektai. Funkciniu požiūriu vartai yra veikiantys, visiškai atitinkantys sutarties sąlygas, todėl nesant atsakovės neteisėtų veiksmų (perduoto daikto netinkamos kokybės) ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo negali būti tenkinamas. Dėl prašomų priteisti palūkanų atsakovė nurodė, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis. Šiuo atveju pagrindinis ieškovės reikalavimas būtent dėl nuostolių priteisimo, todėl ieškovės prašymas dėl 12 proc. dydžio metinių procesines palūkanų yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl atmestinas.

4.                      Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog tiesiogiai ginčas tarp trečiojo asmens ir ieškovės sutartinių teisinių santykių nėra sprendžiamas, todėl teismo prašo ieškinį nagrinėti savo nuožiūra.

5.                      Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „EUROCASH1“ atstovas advokatas Rokas Kairelis nurodė, jog iš esmės atsakovė dėl prekės kokybės trūkumų kaltę pripažino, nes buvo atvykę ir vartuose esamą koroziją tvarkė. Daiktas – vartai buvo sumontuoti, tačiau, praėjus vos 4 mėnesiams, atsirado rūdys. Pripažintina, kad rūdys – natūralus nusidėvėjimas, tačiau pastebėtina, jog rūdys atsirado praėjus vos 4 mėnesiams po vartų sumontavimo. Pripažino, kad tai neesminis daikto trūkumas, kuris leistų sutartį nutraukti, tačiau tai yra defektas. Dėl atsakovės trūkumų šalinimo kaštų dydžio, pastebėjo, jog atsakovė tik deklaratyviai nurodė, jog tai yra pernelyg didelė suma, tačiau įrodymų, tai pagrindžiančių, jog galėjo būti mažesnė suma ir pan. į bylą nepateikė. Byloje atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais ir atsakyme į pretenziją iš esmės pripažino savo kaltę. Dėl miltelinio vartų dažymo būdo akcentavo, jog sutartimi šalys iš vis nesusitarė, kokiu būdu vartai turi būti/bus dažomi. Ieškovė tikisi prekės, kuri tarnautų ir rūdys neatsirastų po keturių mėnesių. Pastebėjo, jog atsakovės veiksmai, kuri ji ėmėsi, t. y. padažyti surūdijusias vartų vietas efekto nedavė, tad faktas, jog atsakovė nesugebėjo pašalinti trūkumų. Pastebėjo, jog ieškovė neskubėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, gavusi trečiųjų asmenų pasiūlymą, dar kartą kreipėsi į atsakovę ir ją informavo, jog ieškovė ketina kreiptis į kitus asmenis, siekdama pašalinti trūkumus. Dėl galimai neprotingos subrangovo atliktų darbų kainos pastebėjo, kad abejoja, ar atsakovė iš viso gali vertinti, ar kaina yra protinga, ar ne, nes liudytojas teigė, jog jie neturi skaičiuoklės dėl miltelinio dažymo būdo, o įrodymų, jog kita įmonė galėjo atlikti darbus už žemesnę kainą, byloje nėra pateikta. Dėl procesinių palūkanų teigė, jog prašomos 12 proc. palūkanos yra pagrįstos ir turėtų būti priteistinos. Teigė, jog dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ieškovė reiškia reikalavimą tiesiogiai, remiantis įstatyme įtvirtinta teise, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atstovas teigė, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, o ne rangos sutartis, todėl netaikytinas atsakovės atstovės minimas CK 6.665 straipsnis. Taip pat pastebėjo, jog sutartis buvo ruošta atsakovės, o ne ieškovės.

6.                      Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Ravarta“ vadovas A. L. nurodė, jog su jų įmone susisiekė G. G. ir paprašė vartams komercinio pasiūlymo. Nuvykus į vietą ir apžiūrėjus senuosius vartus, užsakovo pageidavimas buvo pagaminti naujus vartus, kurie būtų analogiški seniesiems vartams: tokia pat vartų spalva, strypai. Senieji vartai buvo daryti „tarybiniais metais“, todėl buvo nudažyti rankiniu būdu, nes miltelinio dažymo anais laikais net nebuvo. Senoji tvora buvo visa surūdijusi. Ieškovės atstovas jokių norų iš vis nereiškė. Įvertinus šias aplinkybes ir papildomai telefonu kontaktuojant ir galutinai suderinus poziciją, buvo nusiųstas komercinis pasiūlymas, ieškovę jis tenkino, todėl nusiuntė šabloninę sutartį, kurią pasirašė. Vartai pagaminti visiškai nauji: buvo pirktas naujas metalas, virinta, išlaikytas senų vartų pavyzdys. Tuo metu ir dabar Šiauliuose tokio ilgio vartus nudažyti milteliniu būdu yra sudėtinga, todėl buvo žodiniu būdu išformuota, kad bus dažoma rankiniu būdu, ieškovė kitos pozicijos, kaip konkretaus miltelinio dažymo nereiškė. Dėl alternatyvių vartų dažymo būdų atstovas teigė, jog pats užsakovas turėjo pasidomėti galimus dažymo būdus, patys užsakovui nenurodė galimų (skirtingų) būdų ir kuo tie būdai skiriasi. Papildomai paaiškino, jog tuo atveju, jei su užsakovu tariasi dėl gaminio dažymo milteliniu būdu, tai ir būna į sutartį įrašyta, nes paprastai jau būna ir kita gaminio kaina. Labiau kalba vyko apie dažų spalvą, bet ne apie dažymo būdą. Aiškindamas sutarties 4.1 punktą, nurodė, jog ši nuostata skirta pakeliamiems vartams, o šiuo atveju buvo gaminamas individualus (nestandartinis) gaminys, tad šis sutarties punktas realiai apima tik tą aplinkybę, jog gaminys turi funkcionuoti. Šiems nestandartiniams gaminiams norminių dokumentų nereikia. Parenkant rankinį vartų dažymo būdą įvertino aplinkybes, jog gaminys bus naudojamas lauke. Teigė, jog pasitaiko, kad gaminyje atsiranda rūdys, tačiau visuomet važiuoja ir jas pašalina. Pripažino, kad galima jų kaltės dalis, jog transportuojant buvo keli pažeidimai ir galėjo būti, kad dažai (antras sluoksnis) buvo padengti per greitai, todėl vienas dažų sluoksnis pradėjo atsišakoti. Įvertinęs atsiradusias rūdis, ieškovei pasakė, kad tokie trūkumai bus šalinami vietoje. Visus trūkumus pašalino ir siuntė ieškovei nuotraukas, kurios pagrindė, jog trūkumai pašalinti. Vartų rūdys yra estetinis, kosmetinis trūkumas, nes patys vartai funkcionavo: atsidarė, užsidarė, nestrigo. Garantinis 24 mėnesio laikotarpis, t. y. jį sudaro vartų automatikos gedimas (strigtų vartai), nebeveiktų pulteliai, taip buvo sutartyje parašyta. Ieškovė pareikalavo, jog vartai būtų perdažyti milteliniu būdu. Šiauliuose už miltelinį vartų perdažymą patys būtų sumokėję apie 600-800 Eur, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų į bylą nepateikė.

7.                      Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Ravarta“ atstovė advokatė Vilma Volkovienė nurodė, jog prašo ieškinį atmesti. Šalys sutartimi nesitarė dėl ypatingo dažymo būdo, buvo ieškovės reikalavimas pagaminti analogiškus vartus esamiems seniesiems vartams. Pastebėjo, jog atsakovė iš ieškovės gavusi pretenziją reagavo į ją ir neatsisakė šalinti rūdžių, kurias anksčiau ar vėliau, tačiau šalino. Ieškovei toks trūkumų šalinimas netiko, reikalavo visiškai perdažyti vartus ir, kaip paaiškėjo, kitokiu – milteliniu būdu. Pastebėjo, jog ir atsakovė siūlė ieškovei perdažyti kitokiu būdu – milteliniu būdu, tačiau tai papildomai kainuotų, bei kuris garantuotų, jog rūdys nesimatytų. Ieškovei toks atsakovės pasiūlymas netiko ir ieškovė kreipėsi į kitą rangovą, kuris perdažė vartus gerokai brangesniu būdu. Sutarties nuostatomis šalys susitarė dėl prekių kokybės techniniu ir funkciniu aspektu. Tai, jog atsirado rūdys, nelaikomas kaip esminis trūkumas, dėl kurio gaminio negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, o laikytini kaip smulkesni trūkumai. Atsakovės vertinimu, atsiradusios rūdys yra natūralus dėvėjimosi požymis ir negali būti vertinami kaip kokybės reikalavimus paneigiantys defektai. Funkciniu požiūriu vartai yra veikiantys, visiškai atitinka sutarties sąlygas, todėl, nesant netinkamos kokybės, ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas. Be to, ieškovės atstovas teigė, jog reikalavimą kildina remiantis bendrosios teisės normomis. Pažymėjo, jog ieškovė vis dėl naudojasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu teisių gynimo būdu. Šiuo atveju šalys nebuvo susitarusios dėl tokio trūkumų šalinimo išlaidų padengimo būdo, todėl ieškovė neturėtų remtis, o kadangi šalys dėl tokios galimybės nesusitarė, todėl reikalavimas turėtų būti atmestas. Dėl procesinių palūkanų pastebėjo, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyti ribojimai, kuomet minėtas įstatymas netaikomas, o šioje byloje pagrindinis reiškiamas reikalavimas kildinimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl minėto įstatymo nuostatos netaikytinos, ir reikalavimas dėl 12 proc. procesinių palūkanų yra neteisėtas ir turėtų būti atmestas.    

8.                      Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, jog ieškodamas subrangovų, kurie galėtų pagaminti ir sumontuoti vartus, susisiekė su UAB „Ravarta“, kalbėjo su įmonės vadovu. Užsakovų pageidavimas buvo, jog nauji vartai vizualiai būtų analogiški esamiems vartams ir būtų esama spalva. Pradinio užsakovo (ieškovės klientės) dažymo būdo reikalavimas ieškovei nebuvo reiškiamas, buvo tik reikalavimas parinkti vartų spalvą. Atsakovė buvo nuvykusi į vietą, viską įvertino ir pateikė jiems komercinį pasiūlymą. Ieškovei pasiūlymas tiko, todėl pasirašė sutartį ir atsakovė įvykdė sutartį. Pasiūlymo vertinimo etape pats į vietą kartu su atsakovės atstovais nebuvo nuvykęs. Buvo susitikę tik tuomet, kuomet jau vartai buvo montuojami. Pažymėjo, jog poreikio (susitikti) nei iš ieškovės, nei iš atsakovės pusės nebuvo. Iš esmės ieškovė prašė iš atsakovės galutinio gaminio. Dėl vartų dažymo su atsakove nesiaiškino, kalbų, derybų dėl dažymo būdų visiškai nevyko. Atsakovei reiškiami reikalavimai buvo, tik kad pagamintų ir pastatytų vartus, kad jie atitiktų spalva, jie funkcionuotų. Prieš sudarant sutartį ieškovei nebuvo suteikta informacija, jog egzistuoja skirtingi dažymo būdai, skirtingos kainos. Sutartis buvo ruošiama iš pardavėjo (subrangovo) pusės. Pats paprašė sutartyje pataisyti tik paties statusą. O kitų sutartyje korekcijų nebuvo, nes sutartis buvo labai paprasta. Sumontavus vartus, šiuos darbus priėmė klientas, užsakovas, o ne ieškovė. Apie defektus, kad vartai pradėjo rūdyti, pateikė užsakovas, nes reiškė nepasitenkinimą, kad praėjus vos keturiems mėnesiams vartai pradėjo rūdyti. Atsakovei buvo skambinta labai daug kartų ir rašyta elektroniniu būdu, raginant šalinti trūkumus. Užsakovui netiko toks šalinimo būdas, todėl prašė atsakovės vėl važiuoti ir tinkamai pašalinti vartų trūkumus. Iš siųstų foto nuotraukų matyti, jog korozijos vietose nebuvo šveista, o tik ant viršaus užteptas dažų sluoksnis. Klientas parašė, jog nemato pokyčių, kaip buvo blogai, taip ir liko, visa konstrukcija blogai paruošta ir nudažyta. Klientas su tvorom nedirba, o ar blogai paruošta ar neblogai, jis pats nevertina, tik cituoja kliento pretenzija. Po šios pretenzijos vėl atsakovės buvo gražiuoju būdu (telefonu, el. laiškais) prašoma sutvarkyti atsiradusius trūkumus. Su Almantu kalbantis telefonu, jis buvo minėjęs, jog tikriausia tie vartai dažymo proceso metu pradžioje buvo blogai paruošti ir per mažai grunto, bet tai čia tik pokalbis, kuris niekur nėra įrašyta. Įvertinus visas aplinkybes, jog iš atsakovės pusės nebeišeina išsireikalauti sutvarkyti viską, buvo suruošta pretenzija, į kurią atsakant atsakovė jau pati paminėjo miltelinį dažymą. Iki pateikto atsakymo į pretenzija, liudytojas apie egzistuojantį kitokį dažymo būdą (miltelinį), žinojo. Teigė, jog atsakovė toliau atsisakė šalinti trūkumus. Jeigu atsakovė būtų įvardijusi, kad reikia papildomai sumokėti papildomą sumą ir jie pašalins trūkumus ir perdažys milteliniu būdu, tai reikėjo papildomai ir nurodyti, nes jie apie tai nieko nežino. Tikslinant aplinkybes 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymas į pretenziją, kur nurodyta, jog gali atsakovė perdažyti vartus, liudytojas pažymėjo, jog buvo atsakyta, kad jie turi sutvarkyti savo sąskaitą, jog vartai būtų tvarkingai.  Šalinant trūkumus tvora buvo perdažyta kitokiu būdu – milteliniu dažymu, nei buvo pradinis dažymo būdas. Kodėl nešalino pradiniu būdu, liudytojas atsakė, kad jis nežino. Patys paprašė specialistų sutvarkyti, o jie pasiūlė sutvarkyti tokiu būdu ir taip tiko. Tvoralaukiui rašytame laiške aplinkybes - „tai reiktų dažyti normaliai“, liudytojas paaiškino, kad tikriausiai milteliniu būdu. Galimybės perdažyti tvorą pirminiu būdu (rankiniu), šalinant trūkumus patys jau nebesvarstė. Po tvoros milteliniu būdu perdažymo jų klientas nebereiškė pretenzijų dėl tvoros trūkumų.                       

9.                      Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad ieškovė susisiekė su jų įmone dėl vartų užsakymo. Nuvyko į vietą, apsižiūrėjo senuosius vartus ir derino sąlygas. Pagrindiniai reikalavimai buvo vartų žalia spalva, strypai. Apžiūrėjus vartus jis suruošė komercinį pasiūlymą, o toliau su ieškove bendravo kolega. Komerciniame pasiūlyme buvo senų vartų demontavimas, virinimo darbai prie vietos, dažymas ir kt., darbų kaina buvo nurodyta bendra. Dažymas tiksliai nenurodomas, šiuo atveju buvo nurodyta pigiausia kaina ir dažymas buvo paprastas. Klientui nebuvo nurodyti keli dažymo būdai, apie tai nebuvo nurodyta. Komerciniame pasiūlyme dažymas pagal RAL, tai būna paprastas dažymas, jei dažymas miltelinis, jį klientui taip ir nurodo. Kaina pagal RAL, spalvos atspalvis kainos nekeičia, tačiau dažymo būdas kainą keičia. Neturi skaičiuoklės miltelinio dažymo, gauna nudažytą produktą ir kainą suskaičiuoja savo būdu. Milteliniu būdu jų įmonė pati nedažo, veža į kitas įmones, kurios užsiima šia specializuota veikla. Šiuo atveju vartų dažymas milteliniu būdu gal būtų kainavęs 400 Eur, neskaičiuojant transporto išlaidų. Mano, kad su visais darbais: vartų išmontavimas, sumontavimas, transportavimas ir t.t. kaina būtų siekusi apie 800-850 Eur. Garantija pagrinde skirta veikiančiam daiktui. Parūdijimai – tai toks dalykas, kuris netrukdo vartams dirbti. Garantiją apima: vartų sumontavimas, automatikos veikimas, dažymas – jei pasirodo korozija, tai tokius darbus vykdo prie vietos, vartų neišmontuoja ir neperdažo. Kokie konkrečiai darbai numatomi teikiamai garantijai, nėra nurodyti. Bendrai suteikiama sumontuotai prekei 24 mėn. garantinis laikotarpis. Sutartis yra standartinė tiek pakeliamiems vartams, tiek stumdomiems vartams, pagrinde sutartyje tik koreguojamas darbų atlikimo laikas. Kokius norminius aktus turėjo atitikti pagal sutartį parduodama prekė, liudytojas negalėjo atsakyti. Gavę pretenziją reagavo, tik konkretaus termino nenurodė, kadangi patys turi darbų ir patys darbus atlieka, todėl gal atliko ne taip greitai, kaip ieškovė norėjo, tačiau vyko žiūrėti koroziją ir šalino trūkumus: pažeistas vietas nušveitė, gruntavo ir perdažė. Teigė, jog visas rūdis pašalino, tačiau toliau su ieškove susirašinėjant buvo iškeltas reikalavimas perdažyti milteliniu būdu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos faktinės aplinkybės

10.                      Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė komercinį pasiūlymą stumdomiems vartams, kiemo vartų automatikai, pulteliams bei papildomai nurodytas montavimas ir transportavimas 3 980,00 Eur sumai. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RAV22-37, kuria ieškovė, be kita ko, nupirko, o atsakovė pardavė: stumdomus kiemo vartus pl. 5800*1500 (toliau — ir ginčo prekė, ginčo vartai); spalva žalia (užpildas – vidiniai strypai kas 10 cm); kiemo vartų automatiką; du pultelius. Papildomai pagal Sutartį atsakovė suteikė ieškovei vartų montavimo ir transportavimo paslaugas. Iš viso Sutarties prekių ir paslaugų kaina 3 950 Eur. Pagal Sutarties 3.1.3 punktą atsakovė įsipareigojo prekėms suteikti garantijas: 24 mėnesius po sumontavimo dienos.

11.                      Byloje nėra ginčo ir abi šalys pripažino aplinkybes, jog abi įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. ginčo prekė buvo laiku pristatyta ir sumontuota (2022 m. gruodžio 1 d. surašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas), o ieškovė su atsakove laiku atsiskaitė pagal šalių pasirašytą Sutartį.

12.                      Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pateikto šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad: 2023 m. balandžio 24 d.  ieškovės atstovas informavo atsakovę apie atsiradusius ginčo vartų kokybės problemas, išsiųsdamas 2 ginčo vartų fotofiksacijas, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ginčo vartai paveikti korozijos, prarado estetinį vaizdą. Prašė įvertinti pažeidimų susidarymo priežastis, jas pašalinti ir sutvarkyti esamus brokus. Taip pat prašė nurodyti terminus, per kuriuos atsakovė planuoja viską atlikti. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai 2023 m. rugsėjo 11 d. informavo ieškovės atstovą, jog vartus reikia perdažyti, ne tik viršų „pateplioti“, nemato, kad vartai būtų nušveisti, matosi, kad užtepta ant viršaus. Peržiūrėjus vaizdo medžiaga, papildomai nurodė, jog procesas truko 10 minučių, keliose vietose pašveitė, keliose patepė, tik tiek, nors ne tik viršus surūdijęs. 2023 m. rugsėjo 18 d. papildomai informavo, jog nemato pokyčių, kaip buvo blogai taip ir liko. Vėl keliose vietose užtepta dažų, tačiau tai problemos neišsprendžia.

13.                      Ieškovė 2023 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kurioje pažymėta, jog atsakovės atstovai tik 2023 m. rugsėjo mėnesį atvyko ir bandė ištaisyti trūkumus – vietomis buvo uždėtas naujas dažų sluoksnis, jog atsakovė buvo informuota, jog toks trūkumų šalinimas nėra tinkamas, nes vartai toliau rūdija. Ieškovė ragino iki 2023 m. spalio 8 d. perdažyti vartus, o, jei nebus pašalinti trūkumai, nurodė, jog kreipsis į trečiuosius asmenis dėl trūkumų pašalinimo ir nuostolius teks atlyginti atsakovei. Elektroniniu laišku 2023 m. spalio 18 d. ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovę informuodamas, jog atsiųstos nuotraukos, jog daug vietų nesutvarkyta ir padažymas tik tos vietos netinka, nes vartai rūdija visi po truputį. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymu į pretenziją sureagavo ir ieškovei nurodė, jog su pretenzija sutinka tik iš dalies. Nurodė, jog sutartyje nebuvo nurodytas miltelinis dažymas, todėl buvo dažoma paprastuoju būdu, todėl tokiu atveju, visada išlieka rizika metalo korozijos prasiskverbimui, tačiau jie būna pavieniai ir negausūs. Išryškėję dažymo trūkumai stumdomų vartų kasdieniniam naudojimui nemaišo, neryškūs trūkumai tvarkomi vietoje, šiuo trūkumus įsipareigoja pašalinti iki 2023 m. spalio 15 d., jei ieškovė nesutinka su garantinio aptarnavimo metodu, gali pasiūlyti miltelinį dažymą, kuris anksčiau nebuvo įtrauktas į sutarties punktą, tuomet visi papildomi demontavimo kaštai yra apmokami iš užsakovo pusės.

14.                      2023 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas informavo atsakovę, jog nesulaukė jokių veiksmų dėl trūkumų šalinimo ir kartu informavo, jog gautas kitos įmonės pasiūlymas dėl trūkumų šalinimo, kurį kartu pateikė atsakovei ir papildomai nustatė terminą iki 2023 m. lapkričio 17 d., jei atsakovė neištaisys defektų, pagal garantiją bus priversti kreiptis į kitą įmonę dėl šių darbų atlikimo, kur sąskaita bus pateikta atsakovei apmokėti. Atsakovė 2023 m. gruodžio 12 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovą informavo, jog lapkričio 13, 14, 15 d. buvo atlikti kosmetiniai stumdomų vartų dažymo darbai. Taip pat akcentavo, jog stumdomi vartai buvo suvirinti, nudažyti ir sumontuoti pagal sutartį, jei reikalingi papildomų vartų dažymo darbai, jie yra atliekami užsakovo sąskaita.

15.                      Į bylą pateiktos mokėjimų nurodymo kopijos, iš kurių matyti, jog ieškovė pasitelktam trečiajam asmeniui UAB Vartonas, kuris ištaisė vartų trūkumus (dažymo darbai, vartų montavimas), sumokėjo 1 793,00 Eur.

Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo

16.                      Ieškovė, grįsdama savo reikalavimus, remiasi nuostatomis ir ginčą kildina iš pirkimo – pardavimo santykių, tuo tarpu atsakovės atstovė baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, ir ieškovė šiuo atveju naudojasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu teisių gynimo būdu, kuris šalių Sutartyje nebuvo įtvirtintas.

17.                      Nagrinėtinu atveju, vertinant ir kvalifikuojant šalių sudarytą Sutartį, svarbu atsižvelgti į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. byloje nėra ginčo, jog Sutartį paruošė ir perdavė ieškovės atstovui pasirašyti būtent pati atsakovė. Atsakovės vadovas A. L. teismo posėdžio metu pripažino, jog šalių sutartis buvo paprasta, šabloninė, sutarties 4.1 punkte įvirtintos nuostatos yra skirtos pakeliamiems vartams, o šiuo atveju buvo gaminamas individualus (nestandartinis) gaminys, tad šis sutarties punktas realiai apima tik tą aplinkybę, jog gaminys turi funkcionuoti; šiems nestandartiniams gaminiams norminių dokumentų nereikia. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad sutartis yra standartinė tiek pakeliamiems vartams, tiek stumdomiems vartams, pagrinde sutartyje koreguojamas tik darbų atlikimo laikas; kokius norminius aktus turėjo atitikti pagal Sutartį parduodama prekė, liudytojas negalėjo atsakyti. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šalims nebuvo itin svarbu įsivertinti, kokie konkrečiai teisiniai santykiai jas sieja ir t.t., jiems svarbiausia buvo: ieškovei gauti daiktą (stumdomus vartus), kuris objekte būtų sumontuotas ir veiktų, atsakovei – parduoti pagamintą daiktą, jį sumontuoti ir už tai gauti atlygį. Be to, pastebėtina, jog šalių pasirašytos Sutarties pavadinimas nurodytas „pirkimo – pardavimo sutartis“, Sutartyje šalys įvardijamos pirkėju, pardavėju, Sutarties 1 punkte sutarties dalyku įvardijama, jog sutartimi pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui prekes, o pirkėjas įsipareigoja prekes priimti. 2 Sutarties punkte konkrečiai nurodytas prekių sąrašas ir pateikiama bendra prekių kaina: stumdomi kiemo vartai, kiemo vartų automatika, 2 pulteliai; montavimas ir transportavimas – 3 950,00 Eur ir t.t. Akivaizdu, jog toks Sutarties tekstas leido ieškovei spręsti, jog tarp šalių susiklostė būtent pirkimo – pardavimo, o ne rangos teisiniai santykiai.

18.                      Teisine prasme kvalifikuojant šalių susiklosčiusius santykius ir sudarytą Sutartį, akivaizdu, jog šalių sudaryta Sutartis yra mišri ir turi rangos bei pirkimo pardavimo sutarčių požymius. 

19.                      Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

20.                      Šiuo aspektu nagrinėjamai bylai yra aktualus CK 6.665 straipsnis, pagal kurio 5 dalį: jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

21.                      Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

22.                      Nagrinėtinu atveju, byloje nėra duomenų, kokia atskirai buvo atsakovės atliktų montavimo darbų bei transportavimo vertė, nes tiek komerciniame pasiūlyme, tiek Sutartyje kaina yra nurodyta bendrai sumai – 3 950,00 Eur (su PVM). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog liudytojas R. V. teismo posėdžio metu teigė, jog vartų dažymas milteliniu būdu gal būtų kainavęs 400 Eur, neskaičiuojant transporto išlaidų, mano, kad su visais darbais: vartų išmontavimas, sumontavimas, transportavimas ir t.t., kaina būtų siekusi apie 800-850 Eur, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovės vartų montavimo darbai ir transporto išlaidos sudarytų/sudaro apie 450 Eur. Teismas vertindamas tai, jog UAB Vartonas PVM sąskaitoje faktūroje įvardinta vartų montavimo darbų vertė 500 Eur be PVM, daro išvadą, jog atsakovės atliktinų vartų montavimo darbų bei transportavimo paslaugų kaina galėtų būti/galimai buvo panaši iki 500-600 Eur (CPK 185 straipsnis). Vertinant tai, jog montavimo darbų bei transportavimo paslaugų vertė buvo mažesnė nei 600 Eur, akivaizdu, jog atliekamų darbų vertė yra gerokai mažesnė už pačių prekių (vartų, jų automatikos ir t.t.) kainą, todėl, kaip jau minėta, šalių sudaryta sutartis turi pirkimo–pardavimo sutarties ir rangos sutarties požymių (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo–pardavimo sutartys nuo rangos, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010, 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016). Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, šalių 2022 m. rugsėjo 8 d. sudaryta sutartis laikoma pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Pastebėtina ir tai, jog byloje nėra ginčo, jog atsakovei atlikus minima Sutartimi nurodytus darbus, darbų rezultatą ieškovė priėmė.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą

23.                      Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp dviejų verslo tikslais veikiančių asmenų. Teismui pripažinus, jog šalių sudaryta Sutartis yra pirkimo – pardavimo sutartis, todėl ginčo santykiams taikytinos pirkimo-pardavimo sutarčių santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ch. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnis).

24.                      Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009).

25.                      Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų.

26.                      Tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad tik po kurio laiko (nepraėjus nei metams), bet nesibaigus garantiniam laikotarpiui, stumdomi kiemo vartai pradėjo rūdyti, atsirado korozija, vartai prarado estetinį vaizdą. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad apie nustatytus parduotų ginčo vartų kokybės trūkumus ieškovė žinojo Sutarties sudarymo ir/ar jų montavimo objekte, vykdyto 2022 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, metu. Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad šie ginčo vartų trūkumai buvo tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Ieškovė teigia, jog ginčo vartų rūdys (korozija) yra ne esminis ginčo prekės kokybės trūkumas, tačiau, teismas sprendžia, jog bet kuriuo atveju, tai laikytina daikto trūkumu. Tuo tarpu atsakovė ir jos atstovai teigia - tai, jog atsirado rūdys, nelaikomas kaip esminis daikto trūkumas, dėl kurio gaminio negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį (nes vartai veikė, jie atsidarė, užsidarė ir t.t.), o laikytini kaip smulkesni trūkumai, bei atsakovės vertinimu atsiradusios rūdys yra natūralus dėvėjimosi požymis ir negali būti vertinami, kaip kokybės reikalavimus paneigiantys defektai. 

27.                      Teismas dėl šių atsakovės argumentų pažymi, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal daikto tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys). Nagrinėtinu atveju, nustatyta, jog šalių pasirašyta Sutartis buvo šabloninė, kas leidžia daryti išvadą, jog iš dalies šalių pasirašytoje Sutartyje šalys nėra konkrečiai ir itin aiškiai susitarusios dėl ginčo prekės kokybės (CPK 185 straipsnis). Atsakovės vadovas A. L. teismo posėdžio metu pripažino, jog vienas iš Sutarties prekių kokybę nustatantis punktas, konkrečiai 4.1. punkto nuostatos skirtos pakeliamiems vartams, o šiuo atveju buvo gaminamas individualus (nestandartinis) gaminys, tad šis sutarties punktas realiai apima tik tą aplinkybę, jog gaminys turi funkcionuoti; nestandartiniams gaminiams norminių dokumentų nereikia. Vertinant Sutarties 4.2. punkto nuostatas, akivaizdu, jog šalys susitarė dėl esminių daikto kokybės reikalavimų (kiekis, dydis, išmatavimai), tačiau dėl neesminių kokybės reikalavimų, t. y. kas laikytini neesminiai kokybės trūkumai ir pan., šalys nesusitarė. 

28.                      Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog ieškovė užsakė stumdomus kiemo vartus, t. y. akivaizdu, jog vartai turėjo būti ir yra eksploatuojami lauke, kur yra veikiami įvairių klimatinių sąlygų: vėjo, šalčio, lietaus ir t.t. Atsakovė yra savo veiklos profesionalė, todėl tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat atsakomybės už savo veiklą standartai. Pastebėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo aplinkybių, jog jai buvo žinoma ginčo prekės paskirtis, t. y. kad ginčo vartai bus eksploatuojami lauke. Taigi, atsakovė (pardavėja) privalėjo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus (ginčo vartus), kad juos būtų galima tinkamai naudoti lauko sąlygomis. Neįvykdžius šios pareigos, jai tenka iš to kylantys padariniai. Atsakovės atstovas vadovas A. L. teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog galima jų (įmonės) kaltės dalis, jog transportuojant buvo keli pažeidimai ir galėjo būti, kad dažai (antras sluoksnis) buvo padengti per greitai, todėl vienas dažų sluoksnis pradėjo atsišakoti. Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu parodė, jog su A. L. kalbantis telefonu, jis buvo minėjęs, jog tikriausia tie vartai dažymo proceso metu pradžioje buvo blogai paruošti ir per mažai grunto, bet tai čia tik pokalbis, kuris niekur nėra įrašytas. Nagrinėtinu atveju, atsakovė neįrodė sąlygų, šalinančių pardavėjo atsakomybę, priešingai – atsakovės atstovas iš dalies pripažino, jog dėl atsiradusių defektų yra atsakovės kaltė: netinkamas vartų dengimas dažais.

29.                      Kaip jau buvo minėta sprendimo 16 punkte, atsakovės atstovė teigė, jog ieškovė šiuo atveju vis dėlto naudojasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu teisių gynimo būdu, kuris šalių sutartyje nebuvo įtvirtintas. Visų pirma pažymėtina, jog teismas šalių 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarytą sutartį laiko pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl specialioji taisyklė, numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, nagrinėtinu atveju netaikytina. Šiame kontekste pastebėtina, jog šalių sudarytoje Sutartyje iš viso nėra susitarta ir aptarta pardavėjo atsakomybė už nekokybišką daiktą, tik Sutarties 3.4.1. punkte gana abstrakčiai numatyta, jog pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjo parduodamos prekės būtų kokybiškos. Be to, pastebėtina ir tai, jog Sutarties 3.1.3 punkte įvirtinta, jog pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja prekėms suteikti garantijas: 24 mėnesius po sumontavimo dienos, tačiau kas, ką ir kiek konkrečiai apima garantija, Sutartyje nėra detalizuota (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog atsakovės vadovas A. L. ir darbuotojas liudytojas R. V. konkrečiai taip pat negalėjo įvardinti, kas konkrečiai apimą suteikiamą garantiją. Vadovas teigė, jog garantinis 24 mėnesio laikotarpis, t. y. jį sudaro vartų automatikos gedimas – strigtų vartai, nebeveiktų pulteliai, o liudytojas teigė, jog garantiją apima: vartų sumontavimas, automatikos veikimas, kokie konkrečiai darbai numatomi garantijai teikti, nėra nurodyti; papildomai pažymėjo, kad daikto parūdijimai, tai toks dalykas, kuris netrukdo vartams dirbti. Taigi, vertinant Sutarties sąlygas, teismas sprendžia, jog šalys iš viso nebuvo susitarusios dėl konkrečių pirkėjo teisių gynimo būdų, esant netinkamai daiktų kokybei. Nagrinėtinu atveju, pripažinus, jog šalys iš viso nėra susitarusios dėl konkrečių pirkėjo teisių gynimo būdų, spręstina, jog ieškovė pagrįstai, vadovaujasi CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendrąja taisykle, ir prašo nuostolių atlyginimo.

30.                      CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taigi, kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K3-379-686/2016).

31.                      Pirmiau nurodyta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams pašalinti, pirkėjas gali reikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti, pavyzdžiui, suremontuojant daiktą, pakeičiant detales, sudedamąsias dalis ir pan. Kai daikto trūkumams pašalinti reikia neproporcingai didelių išlaidų, laikytina, kad trūkumus šalinti yra neprotinga. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, trūkumai gali būti pašalinti. Galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

32.                      Byloje yra nustatyti tam tikri ginčo vartų dalies kokybės trūkumai (korozija, atsiradusios rūdys), kuriuos iš dalies pripažįsta ir pati atsakovė, kadangi reaguodama į pareikštus reikalavimus pašalinti atsiradusius trūkumus, vyko papildomai gruntuoti, dažyti vartų korozijos paveiktas vietas. Atsakovės vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas ir dėl tos priežasties, jog ginčo vartus buvo galima naudoti pagal jų tikslinę ir funkcinę paskirtį, t. y. vartai atsidarė ir užsidarė, jie nestrigo ir t.t. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant ginčo vartų naudojimo pagal paskirtį galimybes, atsižvelgtina ne vien tik į jų funkcinę paskirtį (aptverti lauko teritoriją, apsaugoti tam tikrą žemės plotą, kontroliuoti patekimą į saugotiną teritoriją ir t.t.), bet ir į jų estetinę paskirtį, kas galimai yra ir sudėtinė įmonės (AB „Lietuvos geležinkeliai“) įvaizdžio ar reputacijos koncepcijos dalis (CPK 185 straipsnis). Šioje vietoje taip pat verta pastebėti, jog būtent seni įmonės vartai buvo surūdiję (šias aplinkybes teisme patvirtino ir atsakovės darbuotojai (atsakovės vadovas A. L., liudytojas G. G.) vykę į vietą apsižiūrėti esamus vartus). Todėl akivaizdu, jog įmonė, ketindama įsigyti ir susimontuoti naujus vartus, siekė, jog įmonės vartai toliau nebebūtų surūdiję (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl to vertinant ieškovės pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų ginčo vartų kokybės trūkumų įtaką tiek ginčo vartų funkcinei paskirčiai, tiek ir estetinei funkcijai atlikti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl nustatytų ginčo vartų trūkumų ginčo vartų negalima buvo naudoti pagal jų estetinę paskirtį. Be to, trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovei pateikus naujų vartų ir jų automatikos sistemos montavimo pasiūlymą yra nurodyta, jog vartai yra cinkuoti ir dažyti; svarbiausi cinko dangos privalumai – tai ilgas tarnavimo laikas (vidutinis cinko dangos tarnavimo laikas yra nuo 20 iki 30 metų, o pati cinko danga apsaugo metalo konstrukcijas nuo rūdžių visą savo tarnavimo laiką) bei atsparumas mechaniniams poveikiams ir pažeidimams (pvz. transportavimo ar montavimo metu), kas sumažina metalo konstrukcijos eksploatacines sąnaudas. Šios trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog pagrindinis užsakovės tikslas ir turėtas lūkestis buvo turėti naujus, ilgai tarnaujančius vartus, kuriuos eksploatuojant būtų patiriamos kuo mažesnės sąnaudos, susijusios su vartų priežiūra, išsaugojimu. Tuo tarpu ginčo vartuose, praėjus vos kiek daugiau nei 5 mėnesiams po vartų sumontavimo ir naudojimo, atsiradusi korozija, kuri yra metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes, leido tiek užsakovei (AB „Lietuvos geležinkeliai“), tiek ir ieškovei pagrįstai abejoti sumontuotų vartų ilgu tarnavimo laiku bei abejoti mažesniais jų eksploatavimo išlaidų kaštais.

33.                      Teismo posėdžio metu tiek atsakovės vadovas, tiek ir kitas darbuotojas, teisme apklaustas liudytoju, teigė, jog atsakovė tinkamai pašalino atsiradusius ginčo vartų trūkumus, t. y. nuvykę į vietą, vartų korozijos paveiktas vietas šveitė, gruntavo ir papildomai nudažė, todėl laiko, jog stumdomų vartų atsiradę trūkumai garantiniu laikotarpiu buvo tinkamai pašalinti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad šie ginčo vartų trūkumai pašalinti, pasitelkiant trečiuosius asmenis, pilnai perdažant nekokybiškus vartus. Tokio ieškovės teisių gynimo būdo pasirinkimas suprantamas, be kita ko, ir dėl to, kad juo ieškovė pasinaudojo ne iš karto, o tik po to, kai atsakovė, komunikuojant dėl ginčo prekės kokybės problemų, ilgą laiko tarpą elgėsi gana pasyviai. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad negalimumas naudoti ginčo prekių pagal estetinę paskirtį išaiškėjo seniai, vėliausiai 2023 m. balandį, dėl ko ieškovė ne kartą, tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovę. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė gana ilgą laiką (daugiau nei pusmetį) kryptingai ir aiškiai siekė, kad atsakovė pati neatlygintinai pašalintų parduotų ginčo vartų trūkumus, tinkamai nudažytų ginčo vartus, jog nors minimaliu laikotarpiu (garantiniu) vartai toliau nerūdytų. Nepaisant to, atsakovė gana ilgą laiko tarpą nesiėmė jokių efektyvių priemonių nustatyti tikrąją ginčo prekės kokybės trūkumų priežastį, defektų mastą, kad juos pašalintų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė pirmą kartą atsakovę apie atsiradusius ginčo prekės trūkumus informavo 2023 m. balandžio mėnesį, tuo tarpu atsakovės darbuotojai prekės trūkumus nuvyko šalinti tik 2023 m. rugsėjo mėnesį. Be to, vertinant atsakovės tinkamą ginčo vartų trūkumų šalinimą (kaip teigia atsakovė, jog trūkumai tinkamai pašalinti), pastebėtina, jog tiek iš užsakovo ir ieškovės atstovų susirašinėjimo turinio matyti, kad po atsakovės atliktų trūkumų šalinimo užsakovo atstovai, patikrinę ginčo vartų kokybę, nustatė, jog ne visi trūkumai buvo pašalinti. Šias aplinkybes patvirtinant buvo siųstos papildomos vartų fotofiksacijos. Iš pateiktų fotofiksacijų, kurios pateiktos su procesiniais dokumentais (DOK-34573 ir DOK-38501), matyti, jog iš tiesų vartų tam tikros viršutinės dalys yra perdažytos, tačiau perdažytos vietos matosi, jos skiriasi nuo bendro vartų dažymo, kai kuriose vietose dažų sluoksnis itin plonas, matosi likusios grunto žymės. Be to, iš fotofiksacijų matyti, jog apatinėse vartų tam tikrose dalyse jos netvarkytos ir paliktos tam tikros vietos, kur vizualiai jau matyti prasidedantis dažų sluoksnio atsisluoksniavimas (CPK 178, 185 straipsniai). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, šalindama ginčo vartų neesminius trūkumus, vis dėl to tinkamai ir visiškai trūkumų nepašalino. Aplinkybės, jog atsakovės pasirinktas trūkumų šalinimo būdas: vartų tam tikrų vietų gruntavimas, dažymas vietoje, vartų neišmontuojant, yra iš dalies netinkamas, ką netiesiogiai pripažino pati atsakovė, kadangi reaguodama į ieškovės rašytinę pretenziją, atsakyme nurodė, jog jei ieškovė nesutinka su garantinio aptarnavimo metodu, gali pasiūlyti miltelinį dažymą, kuris anksčiau nebuvo įtrauktas į sutarties punktą, tuomet visi papildomi demontavimo kaštai yra apmokami iš užsakovo pusės. Taigi, apibendrinant galima teigti, jog toks atsakovės elgesys, teismo vertinimu, neatitiko sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principų, sutarties neatitinkančių prekių taisymas (atsiradusių trūkumų šalinimo darbai) turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką bei nesukeliant didelių nepatogumų pirkėjui.

34.                      CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato alternatyvą: arba ieškovas reikalauja, kad daikto trūkumus neatlygintinai pašalintų atsakovas, arba ieškovas juos pašalina pats, o atsakovą reikalauja atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovei ilgą laiką šiuo klausimu delsiant atlikti konkrečius aktyvius veiksmus, užsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalaujant taisyti defektus, ieškovė iš esmės pasirinko tinkamą jos teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35.                      Atsakovė byloje taip pat siekė įrodyti, kad bendrai atliktų trūkumų šalinimo darbų kaina yra neprotinga ir pernelyg didelė. Pastebėtina, jog atsakovės teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, konkrečių duomenų apie analogiškų darbų atlikimo kainas kitų įmonių ar pan. nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, jog patys neturi skaičiuoklės miltelinio dažymo, gauna nudažytą produktą ir kainą suskaičiuoja savo būdu; mano, kad su visais darbais: vartų išmontavimas, sumontavimas, transportavimas ir t.t. kaina būtų siekusi apie 800-850 Eur. Atsakovės UAB „Ravarta“ vadovas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog Šiauliuose už miltelinį vartų perdažymą patys būtų sumokėję apie 600-800 Eur, tačiau kartu pripažino, jog šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė. Dėl daikto trūkumų šalinimo kainos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pateikė duomenis, jog ieškant įmonių, kurios galėtų atlikti ginčo vartų trūkumų šalinimo darbus, buvo susisiekusi ne su viena ir ne su dviem įmonėmis, tačiau ne visos įmonės sutiko tokius darbus atlikti, kadangi objektas pernelyg nutolęs nuo jų buveinės ir įprastos atliktinų darbų vietos. Taigi, ieškovė, šalindama ginčo prekės trūkumus, nesikreipė į konkrečia įmonę, subrangovus rinkosi iš kelių galimų variantų. Be to, ieškovė tokį trūkumų šalinimo būdą pasirinko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo ginčo prekės pristatymo ir sumontavimo trečiajam asmeniui. Manytina ir dėl laiko tarpo situacija rinkoje dėl atliktinų darbų bendros kainos, tikėtina, galėjo taip pat pasikeisti.

36.                      Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas). Taigi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaidas ginčo prekės trūkumams ištaisyti vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, jis reiškiamas remiantis netinkama parduotų prekių kokybe. Greta reikalavimo atlyginti pirkėjo išlaidas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento parduotų netinkamos kokybės prekių patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi reikalavimai atlyginti pirkėjo išlaidas parduoto daikto trūkumams ištaisyti ir atlyginti dėl parduotų netinkamos kokybės prekių atsiradusius nuostolius nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.

37.                      Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė, remdamasi tuo, kad ieškovei buvo perduota netinkamos kokybės prekė ir dėl to buvo atlikti papildomi (de)montavimo (iš naujo perdažant vartus, teko vartus demontuoti ir vėl sumontuoti) darbai, iš esmės ji naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – pirma, prašo atlyginti išlaidas ginčo prekių trūkumams ištaisyti (konkrečiai vartų perdažymas) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas); antra, reikalauja nuostolių, kurie iš esmės grindžiami būtinų darbų atlikimo kaštais, atlyginimo. Akivaizdu, jog iškilus poreikiui ir  būtinybei visus ginčo vartus perdažyti, papildomai atsirado poreikis netinkamos kokybės vartus išmontuoti, juos transportuoti, perdažyti ir vėl pargabenus į objektą, juos sumontuoti. Ką patvirtina ir ieškovės į bylą pateikta ieškovei išrašyta ir pateikta Vartonas UAB PVM sąskaita faktūra, kurioje užfiksuota, jog dažymo kaina (be PVM) 1 293,00 Eur ir vartų montavimo kaina (be PVM) 500,00 Eur, viso 1 793,00 Eur.

38.                      Reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Dėl to ieškovė turi pareigą įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus (neveikimą), nuostolių faktą, jų dydį, taip pat nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, verslininkė, atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, pardavus nekokybišką ginčo prekę, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

39.                      Byloje pilnai įrodytas nuostolių (montavimo darbų) faktas, pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovės veiksmų bei kilusių nuostolių (montavimo darbų) ryšys – pardavus nekokybišką ginčo prekę, ieškovė (jos pasitelktas trečiasis asmuo) buvo priversta atlikti papildomus nekokybiškų ginčo vartų išmontavimo ir naujai perdažytų vartų montavimo darbus. Tačiau atskirai vertinant nuostolių (dažymo darbų) faktą ir jų dydį, teismas sprendžia, jog šioje dalyje nėra pilnai įrodytas dažymo darbų nuostolių dydis. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas toliau į nurodytas aplinkybes.

40.                      Byloje nėra ginčo, jog ginčo vartai atsakovės buvo nudažyti rankiniu ir pigiausiu dažymo būdu, o šalinant ginčo prekės trūkumus, vartai buvo perdažyti ne analogišku būdu, tačiau milteliniu dažymo būdu, kuris yra brangesnis nei paprastas dažymo būdas. Dėl tokio pasirinkto dažymo būdo, ieškovė patyrė 1 293,00 Eur nuostolius (dažymo kaina (be PVM)).

41.                      2023 m. rugsėjo 22 d. atsakyme į pretenziją atsakovė ieškovę buvo informavusi, jog jei ieškovė nesutinka su garantinio aptarnavimo metodu, gali pasiūlyti miltelinį dažymą, kuris anksčiau nebuvo įtrauktas į sutarties punktą, tuomet visi papildomi demontavimo kaštai yra apmokami iš užsakovo pusės. Taigi, ieškovė buvo informuota ir jai buvo žinoma, jog kitoks dažymo būdas (nei pradinis ginčo prekės dažymo būdas) sutartyje nebuvo numatytas, taip pat buvo žinoma, jog miltelinio dažymo būdas gali pareikalauti ir reikalaus papildomų išlaidų. Šioje apimtyje verta pastebėti, jog ieškovė toliau pati nebendradarbiavo su atsakove ir nebesvarstė galimybės su galima papildoma priemoka, šalinant ginčo prekės trūkumus, kooperuojantis su atsakove ir ginčo prekes perdažyti kitokiu (brangesniu) būdu (CPK 185 straipsnis). Ieškovės darbuotojas, teisme apklaustas liudytoju, G. G. pripažino aplinkybes, jog šalinant trūkumus tvora buvo perdažyta kitokiu būdu – milteliniu dažymu, nei buvo pradinis; kodėl nešalino pradiniu būdu, liudytojas atsakė, kad jis nežino; Tvoralaukiui rašytame laiške nurodytas aplinkybes - „tai reiktų dažyti normaliai“, liudytojas paaiškino, kad tikriausiai milteliniu būdu; galimybės perdažyti tvorą pirminiu būdu (rankiniu), šalinant trūkumus, patys jau nebesvarstė.

42.                      Vertinant šias sprendimo 41 punkte nustatytas aplinkybes bei vertinant ieškovės ginčo tvoros trūkumų šalinimo būdą (pasitelkiant trečiuosius asmenis) ir veiksmus, jog ieškovė suprasdama, jog miltelinis dažymo būdas yra brangesnis, nesvarstė galimybės ginčo prekės perdažyti tuo pačiu rankiniu būdu, teismas sprendžia, jog tokiais savo veiksmais ieškovė iš dalies pati prisiėmė riziką, jog dėl pakeisto tvoros dažymo būdo bus pakeista ne tik ginčo prekės kokybės būklė, tačiau ginčo prekė, kaip daiktas, kartu bus pagerinta ir ji nebeatitiks šalių Sutarties sąlygų. Tokie ieškovės veiksmai iš dalies laikytini kaip ieškovės nesąžiningumas atsakovės atžvilgiu ir negali būti laikomi teisėtais. Pripažintina, jog tokiais veiksmais ieškovė ne tik pašalino ginčo vartų trūkumus, tačiau kartu iš esmės pagerino ginčo prekę, tokiu būdu realios išlaidos ginčo prekės trūkumų šalinimui viršijo būtinas šiam tikslui (trūkumų šalinimo) išlaidas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog ieškovės pasirinktas ginčo prekės trūkumų šalinimo būdas (pasirenkant kitokį tvoros dažymo būdą) yra neproporcingas, ieškovė tam tikra dalimi veikė savo rizika, todėl tik iš dalies įrodė, jog atsiradusi 1 293,00 Eur nuostolių suma (dažymo kaina) yra atsakovės neteisėtų veiksmų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, kiek galimai gali kainuoti/kainuoja ginčo vartų dažymas konkrečiai rankiniu būdu ir kiek milteliniu būdu, todėl bendrai įvertinus, jog milteliniu būdu perdažius ginčo vartus susidarė 1 293,00 Eur išlaidos (nuostoliai) bei įvertinus tai, jog iš dalies ieškovė pati veikė savo rizika dažydama kitokiu būdu nei buvo atsakovės vartai nudažyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nuostolių (vartų dažymo darbų) suma, kurią atsakovė ieškovei turėtų atlyginti sudaro 840,45 Eur (65 proc. visos sumos).

43.                      Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, teismas sprendžia, jog ieškovė iš dalies įrodė ieškinio pagrįstumą, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei atlyginamos būtinos bei protingumo kriterijų atsitinkančios 1 340,45 Eur (500,00 Eur (montavimo darbai) + 840,45 Eur (vartų dažymo darbų 65 proc. dalis kainos)) ginčo prekių kokybės trūkumų ištaisymo išlaidos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44.                      Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo iš atsakovės priteisti 12 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir prašo šį reikalavimą atmesti, kadangi pagrindinis ieškovės reikalavimas yra dėl nuostolių priteisimo, o minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, todėl toks reikalavimas patenka į įstatymo išimtį. 

45.                      Palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

46.                      Atsakovei iš ieškovės yra priteisti nuostoliai, o pastariesiems netaikomas  Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas), todėl ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ir už priteistų nuostolių sumą priteistinos 6 proc. palūkanos, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 8 d. (ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

47.                      Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis ir 943,80 Eur išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas, iš viso 984,80 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias 850,00 Eur išlaidos už suteiktas advokatės teisines paslaugas.

48.                      Nagrinėjamu atveju, įvertinus patenkinto ir atmesto ieškinio reikalavimų santykį, laikytina, kad teismas patenkino ieškinio reikalavimus 74,76 procentų apimtyje ir 25,24 procentų reikalavimų atmetė. Todėl vertinant šias proporcijas priteistinos iš šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistinos 736,23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei priteistinos 214,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai.

49.                      Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteisiamos, nes į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „EUROCASH1“, juridinio asmens kodas 225329030, iš atsakovės UAB „Ravarta“, juridinio asmens kodas 302564433, 1 340,45 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimties eurų 45 centų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 340,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 736,23  Eur (septynių šimtų trisdešimt šešių eurų 23 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Ravarta“, juridinio asmens kodas 302564433, iš ieškovės UAB „EUROCASH1“, juridinio asmens kodas 225329030, 214,54 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų 54 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                 Laura Miniotienė