Civilinė byla Nr. e2A-349-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01572-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.20; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ir atsakovės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maniga“ (toliau – ir ieškovė ar tiekėja) kreipėsi į teismą prašydama:

1.1.                      pripažinti neteisėtomis pirkimo „Šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomos paslaugos bei duomenų perdavimo paslaugos ir linijų nuoma“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) sąlygas:

1.1.1.                      Techninės specifikacijos 7.2 papunktį;

1.1.2.                      Pirkimo sąlygų 30.2 papunktį;

1.1.3.                      Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktį;

1.1.4.                      Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčius;

1.1.5.                      Sąlygas dėl sutarties ir pasiūlymo užtikrinimo būdo: Pirkimo sąlygų 51 punktą ir Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 13.1 papunktį;

1.2.                      nutraukti viešąjį pirkimą „Šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomos paslaugos bei duomenų perdavimo paslaugos ir linijų nuoma“ Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3.                      priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir atsakovė ar perkančioji organizacija) 2022 m. lapkričio 12 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė Pirkimą, kurio objektas – šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomos paslaugos bei duomenų perdavimo paslaugos ir linijų nuoma. Pirkimo objektas skirstomas į tris dalis: I Pirkimo objekto dalis – šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomos paslaugos; II Pirkimo objekto dalis – duomenų perdavimo paslaugos; III Pirkimo objekto dalis – duomenų perdavimo linijų nuoma. Tarp šalių ginčas yra kilęs dėl I Pirkimo objekto dalies sąlygų (toliau – ir Pirkimo sąlygos) ir Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija_I dalis (toliau – ir Techninė specifikacija) bei Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas_I dalis“ (toliau – Pirkimo sutartis) teisėtumo. Ieškovė atsakovei 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė pretenziją (toliau – ir Pretenzija). Atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. atsakymu ieškovės Pretenziją atmetė kaip nepagrįstą ir nusprendė tęsti Pirkimo procedūras.

3.       Ieškovės vertinimu, Techninėje specifikacijoje tinkamai neapibrėžtas Pirkimo objektas, taip pat nurodytas nepakankamai išsamus atlyginimo už paslaugą mechanizmas. Techninės specifikacijos 7.2 papunktyje nurodyta, kad „Šviesoforų postams, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 2, Paslaugų teikėjas turi savo sąskaita pakeisti šviesoforų posto įrangą ar komponentą kitu. Keičiama šviesoforų posto įranga ar komponentai turi būti neblogesnio funkcionalumo, analogiškos spalvos bei techninių savybių.“ Atsakovė daugiau informacijos, kuri padėtų nustatyti kokio kiekio šviesoforų įrangą ar komponentus iš tiesų reikės keisti, nepateikė. Tokios Pirkimo sąlygos lemia tiekėjų nevienodą Pirkimo sąlygų supratimą, skirtingą pasiūlymų parengimo metodiką ir nepalyginamų pasiūlymų pateikimą. Priešingai nei Techninės specifikacijos 7.2 papunktyje, 7.1 papunktyje yra numatyta, kad už keičiamą įrangą ir komponentus bus apmokama. Pagal Techninės specifikacijos 7.2 papunktį dėl neaiškaus galimo darbų (įrangos ar komponentų keitimo) kiekio 2 kategorijos sankryžose tiekėjai negali iki galo įsivertinti kokią finansinę naštą jie turės prisiimti (tai yra tinkamai neapibrėžtas Pirkimo objektas). Kategorijos Nr. 2 sankryžų įrangos būklė yra itin bloga (dėl natūralaus nusidėvėjimo), dėl ko tiekėjai negali tiksliai įsivertinti ar prognozuoti išlaidų, kurias patirs siekdami įsigyti analogišką arba geresnių charakteristikų įrangą, tačiau atsakovė nenumatė atsarginių dalių kompensavimo mechanizmo 2 kategorijos sankryžoms. Be to, 2 kategorijos sankryžose dauguma valdiklių yra Siemens C900 valdikliai. Nors atsakovė atsakyme į Pretenziją teigė, kad tiekėjai 2 kategorijos sankryžas turės tvarkyti naudodami ne prastesnės būklės naudotas dalis, pats valdiklių gamintojas Siemens nurodė, jog atsarginių dalių tiekimas nebebus užtikrinamas 2025 metais. Pirkimo sutartis sudaroma 36 mėnesiams, taigi, paslaugos pagal Pirkimo sutartį bus teikiamos mažiausiai iki 2026 m. pradžios. Tiekėjams ne tik neaišku kiek bus galimų gedimų, tačiau ar nuo 2025 m. šiuos gedimus iš viso bus galimybė šalinti taip kaip siekia atsakovė. Neegzistuoja patikima antrinė rinka tokioms sudėtingoms sistemoms. 2 kategorijos sankryžų remontui reikalingų dalių tiekėjai negali lengvai įsigyti ne iš gamintojo, todėl bet kokie taisymai, kurie reikalautų pakeisti detales, nuo 2025 metų būtų neįmanomi neperkant naujų dalių.

4.       Ieškovės vertinimu, atsakovės nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi Pirkimo objektui. Pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje nustatyta, kad „Tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau kaip 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra savo jėgomis vykdęs šviesoforais valdomų sankryžų priežiūrą (įskaitant gedimų šalinimą) ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir (arba) yra įrengęs / rekonstravęs šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as)“. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su eismo bei eismo dalyvių saugumu, šis kvalifikacinis reikalavimas neatitinka Pirkime numatytų paslaugų apimčių, o perkančioji organizacija negali įsitikinti, jog tiekėjas bus pajėgus tinkamai įgyvendinti sutartį numatytomis sąlygomis. Nėra keliami reikalavimai atliktų paslaugų apimtims, tiekėjui užtenka būti rekonstravus / įrengus bent vieną šviesoforais valdomą sankryžą. Atsakovė nebando įsitikinti tiekėjo pajėgumais atlikti tokio tipo darbus.

5.       Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktyje numatyta, kad „Pirkimo sutarties vykdymui tiekėjas turi pasiūlyti specialistą, turintį teisę eksploatuoti elektros įrenginius (iki 1 000 V) (atestavimo sritis ir suteikiamos teisės turi būti tinkamos pirkimo sutarties vykdymui (prekių priežiūros paslaugų teikimui), turintį ne žemesnę kaip vidurinę apsaugos nuo elektros kategoriją (VK).“ Ieškovės vertinimu, toks atsakovės reikalavimas neužtikrina Pirkimo dokumentuose keliamų priežiūros paslaugų apimčių. Techninės specifikacijos 1.4 papunktyje nustatytas reikalavimas tiekėjui užtikrinti nepertraukiamą šviesoforų postų ir atskirų postų dalių veikimą, gedimų šalinimą 24 val. per parą 7 dienas per savaitę. Pagal saugos taisykles, eksploatuojant elektros įrenginius bent vienas iš dviejų eksploatuojančių įrenginius asmenų turi turėti ne žemesnę kaip vidurinę apsaugos nuo elektros kategoriją (VK). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 114 straipsnio 1 dalį, asmuo negali dirbti daugiau kaip 48 val. per savaitę. Taigi, tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip 4 darbuotojus su ne žemesne kaip vidurine apsaugos nuo elektros kategorija (VK). Šiuo atveju vieną specialistą pasiūlęs teikėjas, nors ir atitiktų Pirkimo sąlygas, jis negalėtų tinkamai vykdyti Pirkimo sutarties, neturėtų tam pakankamų žmogiškųjų išteklių.

6.       Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su eismo bei eismo dalyvių saugumu, ieškovės vertinimu, Pirkimo sutarties projekto 4.1.1 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas (tik perkeltas į Pirkimo sutartį) neatitinka Pirkime numatytų paslaugų svarbos ir apimčių, ieškovė neturės galimybės įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus tinkamai įgyvendinti Pirkimo sutartį numatytomis sąlygomis. Neaišku, kaip bus užtikrinamas reikalavimo Pirkimo sutartį vykdyti tik su kvalifikuotu personalu laikymasis, kaip bus užtikrinamas reikalavimo užtikrinti nepertraukiamą šviesoforų postų ir atskirų postų dalių veikimą, gedimų šalinimą 24 val. per parą 7 dienas per savaitę, reikalavimo gedimą pašalinti kaip įmanoma greičiau bet ne ilgiau kaip per 2 valandas, kaip bus užtikrinamas reikalavimo šalinti 2 lygio gedimus per pirkimo dokumentuose nurodytą terminą laikymasis, kaip bus užtikrinamas reikalavimo atstatyti valdiklio programą, perrašant ją, sukonfigūruojant ją, atstatant esamus parametrus, įvykus valdiklio programinei klaidai, dėl kurios šviesoforų posto signalai neveikia. Minėtus darbus atlikti gali tik kvalifikuoti darbuotojai, turintys Pirkimo sutarties projekto 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus sertifikatus / atestatus. Nėra užtikrintumo, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas iš viso galės vykdyti Pirkimo sutartį. Per žemi kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatoms ir principams, todėl turi būti panaikinti (pakeisti).

7.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 51 punkte numatyti tik du užtikrinimo būdai – užstatas arba banko garantija, o Pirkimo sutarties projekto 13.1 papunktyje numatyti tokie patys sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai. Abu šie būdai reiškia, kad tiekėjas turės įšaldyti garantijos sumą pasiūlymo pateikimo laikotarpiu, taip brangindamas galutinę pasiūlymo kainą, o tuo pačiu ir ribojant tiekėjų konkurenciją. Be to, tiekėjai negalės naudotis jiems priklausančiais pinigais, juos investuoti ir taip gauti papildomos naudos. Šią prarastą galimybę tiekėjai sieks kompensuoti didindami paslaugų kainą.

8.       Pripažinus Pirkimo procedūras neteisėtomis, turi būti sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, todėl turi būti nutraukiamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies –  pripažino neteisėtomis Pirkimo sąlygas, nurodytas Techninės specifikacijos 7.2 papunktyje bei Pirkimo sąlygų 30.2 punkte, ir jas panaikino; nutraukė Pirkimą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovei 5 198 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas, atsižvelgęs į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, atsakovės pasirinktą fiksuoto įkainio kainodarą, vadovaudamasis abiejų šalių prievolių (rizikos) pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio sąlyga neatitinka viešojo pirkimo principų, todėl pripažino ją neteisėta.

11.       Teismas pažymėjo, kad pagal Techninės specifikacijos 29 punktą, nuo 2025 m. sausio 1 d. yra atribota šalių atsakomybė už apsirūpinimą „Siemens“ (arba „Yunex“) gamintojo atsarginėmis dalimis ir po šios datos tiekėjo aprūpinimas įrangos atsarginėmis dalimis yra išimtinai atsakovės atsakomybė, todėl šiuo aspektu ginčijama sąlyga ieškovės teisių nepažeidžia ir neapriboja galimybės dalyvauti pirkime.

12.       Teismas pripažino, kad Pirkimo sąlygų 30.2 papunktis neatitinka VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas nurodė, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti kokius kvalifikacinius reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau tai nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti, jog nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų tiekėjų konkurencijos. Vien tai, kad ankstesniame analogiškame viešajame pirkime buvo taikomi aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, neįrodo, jog šiuo atveju nustatyti reikalavimai yra nepakankami. Ieškovė nenurodė objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad patirties kvalifikacinis reikalavimas, nurodant konkrečią paslaugų apimtį (įvykdytų sutarčių vertę), leistų realiai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija, nepagrindė kokia konkreti įvykdytų sutarčių apimtis (vertė) būtų proporcinga atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų sąžiningai konkurencijai užtikrinti. Kita vertus, atsakovė nepaneigė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytų abejonių, kad tiekėjas, kuris būtų įrengęs šviesoforais valdomą sankryžą, būtų pajėgus suteikti ir šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą, kuri sudaro Pirkimo objekto dalį. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, leidžiančių spręsti, jog tokia paslaugų apimtis (iki objekto perdavimo) atitinka atsakovės perkamas paslaugas.

13.       Teismas nusprendė, kad Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktyje nurodytas reikalavimas yra susijęs ne su specialistų skaičiumi, o su teisės eksploatuoti atitinkamus elektros įrenginius vykdant sutartį turėjimu, tuo labiau, jog Pirkimo sąlygų 30.3 papunktyje nurodyta, kad tiekėjas gali siūlyti daugiau nei po vieną specialistą kiekvienai pozicijai. Teismo vertinimu, tiekėjams nėra apribota teisė siūlyti tiek specialistų, kiek būtina sutarties įvykdymui. Atsižvelgęs į tiekėjo įsipareigojimus, nurodytus Techninės specifikacijos 1.4 papunktyje, sutarties projekto 9.1.8 papunktį, kitus sutarties projekte numatytus sutarties nutraukimo pagrindus tiekėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus, vėluojant pašalinti konkretaus lygio gedimus, atsižvelgęs į viešojo pirkimo sutarties nutraukimo neigiamas pasekmes teikėjų veiklai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog tiekėjai būtų suinteresuoti piktnaudžiauti ir nurodyti nepakankamą skaičių specialistų, dėl ko sutartis negalės būti tinkamai įvykdyta.

14.       Teismas, vertindamas Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčius, nenustatė duomenų, paneigiančių atsakovės teiginį, kad jos valdoma sistema yra unikali. Teismo įsitikinimu, ieškovės nurodytas kaip būtinas kvalifikacijos reikalavimas turėti specialistus, apmokytus prižiūrėti konkrečių gamintojų įrangą, nepagrįstai apribotų pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių. Be to, reikalauti, kad tiekėjai iki jų pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu investuotų išteklius į specialistų apmokymą dirbti su sistema, kurią reikia prižiūrėti tik konkrečiai viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, būtų neracionalu.

15.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė netinkamai naudojosi savo diskrecijos teise pasirinkusi banko garantiją kaip užtikrinimo priemonę. Vien tai, kad toks užtikrinimo būdas sukelia tiekėjai papildomas sąnaudas, nesudaro pagrindo spręsti, jog reikalaujamas užtikrinimo būdas yra neproporcingas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Ieškovė UAB „Maniga“ apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas neteisėtomis pripažinti Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktį ir Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1.–4.1.1.4 papunkčius; priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą pripažinti Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktį ir Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčius neteisėtais tenkinti; priteisti ieškovei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Pirkimo sutarties 4.1.1 papunktyje nurodytos sąlygos gali būti Pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis. Teismas netikrino šių sąlygų atitikties viešųjų pirkimų principams, o sprendime padarė išvadas apie rinką, jos dalyvius, nors jos net netyrė.

16.2.                      Pirkimo sutarties 4.1.1 papunktyje nustatyti reikalavimai patenka į tiekėjų techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo etapą. Nors atsakovė nurodė, kad Pirkimo sutarties 4.1.1 papunktyje nurodyti reikalavimai yra „kvalifikaciniai reikalavimai“, tačiau įrodymą apie tai, ar tiekėjai turi (arba turės) darbuotojus, kurie gali teikti šias sudėtingas Pirkimu įsigyjamas paslaugas, prašė pateikti tik po Pirkimo procedūrų pabaigos. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 8 punkte nustatyta, kad „pirkimo vykdytojas, nustatęs kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo dokumentuose turi <...> nurodyti, jog pirkimo dokumentuose nurodytą reikalaujamą kvalifikaciją tiekėjai (ar jų personalas) privalo būti įgiję iki paraiškų arba iki pasiūlymų (kai paraiškos neteikiamos) pateikimo termino pabaigos“. Kadangi Pirkimo sutartis yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, todėl ir joje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus siekiantys atitikti tiekėjai apie savo atitiktį turi pateikti įrodymus, kurie buvo įgyti iki pasiūlymų pateikimo momento. Pirkimo sutarties 4.1.1 papunktis visomis prasmėmis atitinka šį reguliavimą.

16.3.                      Teismas nepagrįstai neįvertino, kad Pirkimo sąlygų 4.1.1 papunktyje nustatyti reikalavimai iš esmės pažeidžia ir tiekėjų lygiateisiškumo principą. Tiekėjai, kurie veikia šioje rinkoje, yra investavę į savo darbuotojus, jų mokymus, yra gavę įvairius sertifikatus, licencijas, o konkretaus Pirkimo sąlygos leidžia tiekėjams, neatlikusiems šių veiksmų, pasiūlyti mažesnes kainas, neįskaičiuojant patiriamų sąnaudų už darbuotojų apmokymą. Be to, nėra būtina specialistus, turinčius 4.1.1 papunktyje nustatytą kvalifikaciją, būti įdarbinus pasiūlymo pateikimo metu. Minėtos Pirkimo sąlygos leidžia susidaryti situacijai, kai išimtinai nuo atsakovės valios priklausys, ar tiekėjas galės vykdyti Pirkimo sutartį neturėdamas tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, o kiti tiekėjai tokiu atveju praktiškai neturi galimybės įsitikinti Pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacija.

16.4.                      Teismo pozicija priimtame sprendime yra prieštaringa. Viena vertus teismas nurodo (kalbėdamas apie pasiūlymo / sutarties užtikrinimo būdą), kad „vien tai, kad toks užtikrinimo būdas sukelia tiekėjui papildomas sąnaudas, nesudaro pagrindo spręsti, jog reikalaujamas užtikrinimo būdas yra neproporcingas“, tačiau toliau padaro išvadą, jog „reikalauti, kad tiekėjai iki jų pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu investuotų išteklius į specialistų apmokymą dirbti su sistema, kurią reikia prižiūrėti tik konkrečiai viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, būtų neracionalu“.

16.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog be ieškovės, kuri šiuo metu tiekia sistemos priežiūros paslaugas, rinkoje veikia ir kiti tiekėjai. Teismas neatliko rinkos analizės, neatliko jos apibrėžimo, veikiančių subjektų požymių ir pan., tačiau nusprendė, kad rinkoje kiti tiekėjai neveikia. Ieškovė dublike nurodė identiškas paslaugas teikiančių tiekėjų sąrašą, į kurį įtraukta ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, dirbanti su „Siemens“, „Swarco“ valdymo sistemomis (valdikliais).

16.6.                      Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, ar pagal Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktį tiekėjui pasiūlius vieną specialistą, tiekėjo pasiūlymas atitiktų Pirkimo sąlygas. Tiekėjams nėra ribojama teisė siūlyti didesnį specialistų skaičių, tačiau tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui tiekėjai privalo pasiūlyti mažiausiai keturis specialistus. Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktyje nurodytas reikalavimas neužtikrina Pirkimo dokumentuose keliamų priežiūros paslaugų apimčių. Juolab kad pagal Pirkimo Techninės specifikacijos 1.4 papunktį, tiekėjas paslaugų teikimo laikotarpiu privalo užtikrinti nepertraukiamą šviesoforų postų ir atskirų postų dalių veikimą, gedimų šalinimą 24 val. per parą 7 dienas per savaitę, tai yra, tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip keturis darbuotojus su ne žemesne kaip vidurine apsaugos nuo elektros kategorija (VK). Ieškovės nuomone, vieną specialistą pasiūlęs teikėjas, nors ir atitiktų Pirkimo sąlygas, jis negalėtų Pirkimo sutarties tinkamai vykdyti, neturėtų tam pakankamų žmogiškųjų išteklių.

16.7.                      Nors teismas teigė, kad ieškovė neįrodė, jog tiekėjai būtų suinteresuoti piktnaudžiauti ir nurodyti nepakankamą skaičių specialistų, tačiau tiekėjų suinteresuotumo egzistavimo net nereikia įrodinėti – toks modelis įtvirtintas dabartinėse Pirkimo sąlygose. Pirkime dalyvaujantis, kvalifikuotų specialistų ar pakankamo jų skaičiaus iki Pirkimo sutarties sudarymo neturintis tiekėjas, neturi galimybės teikti Pirkimo sutartyje numatytas paslaugas, jis suinteresuotas kuo mažesnėmis sąnaudomis atitikti Pirkimo sąlygas.

17.       Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

17.1.                      Nors ieškovė nurodo, kad ji siekia dalyvauti Pirkime, tačiau dėl nustatytų Pirkimo sąlygų ji to padaryti negali, tačiau, atsakovės vertinimu, pačiai ieškovei esamos Pirkimo sąlygos netrukdo dalyvauti Pirkime. Ieškovė šiuo metu teikia atsakovei Vilniaus miesto šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros ir gedimų šalinimo paslaugas. Atsakovė pateikė 2019 m. vykdyto analogiško pirkimo vertinimo, atlikto Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT), 2019 m. kovo 15 d. išvadą, kurioje VPT konstatavo šias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes: 2019 m. vykdyto analogiško pirkimo kvalifikacijos reikalavimai buvo per griežti, neužtikrino tiekėjų konkurencijos; tiekėjų, teikiančių šviesoforų priežiūros paslaugas, rinkoje yra mažai; nuo 2013 m. tokius pirkimus laimi tik ieškovė (viena arba grupėje su UAB „Fima“), o užsienio tiekėjas nedalyvavo nė viename atsakovės iki šiol vykdytame šviesoforų priežiūros ir susijusių paslaugų viešajame pirkime. Ieškovė, skųsdama Pirkimo sąlygas, siekia, kad Pirkime būtų nustatyti kiek įmanoma aukštesni reikalavimai tam, jog išimtinai tik ieškovė galėtų dalyvauti Pirkime, išvengdama bet kokios kitų tiekėjų konkurencijos.

17.2.                      Siekiant atskirti kvalifikacijos reikalavimą nuo sutarties vykdymo reikalavimo turi būti įvertinta, ar reikalavimas turėti specialistus, apmokytus prižiūrėti ir (ar) diegti Pirkimo sutarties 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus valdiklius ir sistemas, yra skirtas / nustatytas apskritai šviesoforų priežiūros ir gedimų šalinimo veiklai vykdyti kaip tokiai ar tik konkrečiai Pirkimo sutarčiai vykdyti. Galiojantys teisės aktai nenumato privalomo reikalavimo tiekėjui, vykdančiam šviesoforų priežiūros ir gedimų šalinimo veiklą, turėti tokių specialistų, t. y. šis reikalavimas (priešingai nei pvz., reikalavimas turėti specialistą, turintį teisę eksploatuoti elektros įrenginius (iki 1 000 V)) nekyla iš galiojančių teisės aktų. Sistema yra unikali, bent jau Lietuvoje nėra tokios kitos sistemos, kurios įrengimui panaudoti „Siemens“ gamintojo valdikliai ir programinė įranga, todėl Pirkimo sutarties 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose paminėti specialistai (ypatingai visi kartu) tiekėjui faktiškai reikalingi tik Pirkimo sutarčiai vykdyti. Kadangi atsakovės valdoma sistema unikali, objektyviai nerealu tikėtis, kad kitas, nei dabar Sistemos priežiūros paslaugas teikiantis subjektas, turės visus reikalingus specialistus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 

17.3.                      Reikalavimas turėti atitinkamus specialistus, nurodytus Pirkimo sutarties 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose, buvo pagrįstai nustatytas kaip Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo ir vertinimo reikalavimų teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai. VPT konstatavo, kad reikalavimai specialistams šioje situacijoje gali būti nustatomi kaip Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga. VPT vertinimu, reikalavimas, kad tiekėjai iki pasiūlymų termino pabaigos turėtų nurodytus specialistus, sudarytų ydingą situaciją, kad tiekėjai, nors ir neišrinkti Pirkimo laimėtoju, būtų priversti investuoti papildomus kaštus tokių specialistų apmokymui dirbti su konkrečiais valdikliais ir sistemomis, kurie aktualūs tik Pirkimo sutarties vykdymui.

17.4.                      Ieškovė apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad šviesoforų valdiklių gamintojai reguliariai organizuoja mokymus, kurie leidžia apmokyti savo specialistus, ir jog rinkoje yra kitų veikiančių subjektų, kurie teikia tokias pat paslaugas. Dėl sistemos specifiškumo jos priežiūrai ir gedimų šalinimui reikalingų specialistų rinkoje rasti praktiškai neįmanoma, todėl vienintelis realus variantas įgyti sistemos priežiūrai reikalingų specialistų – išmokyti savo inžinierius sistemos valdiklių priežiūrai reikalingų kompetencijų. Nors šviesoforų valdiklių gamintojai organizuoja mokymus, šie mokymai yra brangūs. Dėl šios priežasties potencialūs tiekėjai, nežinodami, ar jie tikrai laimės pirkimą, nelinkę rizikuoti ir investuoti didelių sumų į specialistų, kurių reikės tik pirkimo sutarčiai vykdyti, mokymą. Pagrindinės ieškovės nurodytos įmonės, kurios teikia atsakovei reikalingas paslaugas, yra savivaldybių kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės, pvz., UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, kurios rinkai paslaugų neteikia ir kitų savivaldybių vykdomuose viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja.

17.5.                      Ieškovė, nors ir pripažįsta Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunkčio reikalavimą, kuris nustato prievolę tiekėjui Pirkimo sutarties vykdymui pasiūlyti specialistą, turintį teisę eksploatuoti elektros įrenginius (iki 1 000 V), tačiau nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė Pirkimo sąlygose nustatytų minimalų reikalaujamą tokių specialistų skaičių. Perkančiosios organizacijos nežino skirtingų tiekėjų darbo organizavimo niuansų ir (ar) ypatybių, todėl gali suklysti atlikdamos tokius skaičiavimus arba atlikti tokius skaičiavimus netinkamai. Dėl to tiek teismų praktikoje, tiek ir VPT išaiškinimuose suformuluota taisyklė, kad perkančiosios organizacijos turi įvardyti tik reikalaujamas specialistų kompetencijas, o sprendimus dėl specialistų skaičiaus turi priimti tiekėjai, kurie, teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti, parinks reikiamus išteklius ir jų skaičių, kad optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti pirkimo sąlygas.

18.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo dalį dėl Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio ir Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio pripažinimo neteisėtais, Pirkimo nutraukimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį nurodytoje dalyje atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovei 3 222 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Sprendimo teiginys, kad tiekėjai neturi galimybės numatyti konkretaus įrangos gedimų skaičiaus ir detalių keitimo būtinybės, yra klaidingas, prieštarauja paties teismo ir VPT byloje pateiktiems išaiškinimams. Šia klaidinga prielaida grindžiama sprendimo išvada, kad tiekėjai Pirkime gali pateikti nelygiaverčius pasiūlymus, dėl ko tiekėjų sąžininga konkurencija vykdant viešąjį pirkimą nebus užtikrinta, yra neteisinga. Pirkime tiekėjams yra pateiktas aktualus eksploatuojamų šviesoforų postų sąrašas (Techninės specifikacijos 1 priedas), nurodant kiekvieno posto (sankryžos) kategoriją (t. y. ar sankryža yra 1 kategorijos, ar 2 kategorijos), pateikti visų šviesoforų postų įrangos kiekiai (Techninės specifikacijos 2 priedas), pateikta užregistruotų gedimų ir užduočių statistika 2020–2021 m. (Techninės specifikacijos 4 priedo 1 lentelė) ir sunaudotų medžiagų kiekiai 2021 m. (Techninės specifikacijos 4 priedo 2 lentelė), todėl teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į Pirkimo dokumentuose pateiktą statistinę informaciją apie užregistruotų užduočių bei gedimų ir gedimams pašalinti sunaudotų medžiagų kiekius 2020–2021 m., ieškovė turėjo galimybę preliminariai įsivertinti, kokio kiekio šviesoforų įrangą ar komponentus galimai reikės keisti. Vis dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl tokio būsimų sąnaudų neapibrėžtumo, gali pateikti nelygiaverčius pasiūlymus, dėl ko tiekėjų sąžininga konkurencija vykdant viešąjį pirkimą nebus užtikrinta.

18.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į VPT išvadą, Techninės specifikacijos 7.2 papunktyje numatyta sąlyga dėl 2 kategorijos sankryžoms taikomos kainodaros neatitinka viešojo pirkimo principų, todėl pripažintina neteisėta. VPT išvadoje pripažino, kad 2 kategorijos sankryžoms pasirinkta kainodara galėtų būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, jei būtų atsakyta į VPT išvadoje iškeltus klausimus. Atsakovė, reaguodama į VPT išvadoje iškeltus klausimus, 2023 m. sausio 26 d. pateikė Papildomus paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-3626), kuriais atsakė į visus VPT išvadoje iškeltus klausimus.

18.3.                      VPT išvadoje siūloma tik apsvarstyti galimybę 2 kategorijos sankryžoms numatyti naudotų atsarginių dalių įkainius. Atsakovės vertinimu, VPT iš esmės pritarė atsakovės pozicijai, kad 2 kategorijos sankryžose esančius šviesoforų postus remontuojant naujomis dalimis nebūtų užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ji nepagrindė, jog ginčijama Pirkimo sąlyga (šviesoforų postams, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 2, paslaugų teikėjas turi savo sąskaita pakeisti šviesoforų posto įrangą ar komponentą kitu) yra ekonomiškai pagrįsta, jog atsakovė neįrodė, kad tokiu būdu valstybės lėšos bus panaudotos racionaliau. Atsakovė savo atsikirtimus grindė su steigėju – Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderinta Vilniaus miesto eismo organizavimo strategija (toliau – Strategija), ją citavo, nurodydama, kad: „Siekiant palaikyti šviesoforų postų gerą techninę būklę siūloma: <...> 10 m. ir senesnius šviesoforų postus keisti naujais, jei jie patenka į siūlomų transportinių koridorių ašis; 10 m. senumo ir senesnius šviesoforų postus, kurie nepatenka į siūlomų transportinių koridorių ašis, remontuoti, tvarkyti turimomis detalėmis, vykdant projektus keisti naujais šviesoforų postais“. Pirkimo dokumentuose 2 kategorijos sankryžoms yra priskirti išimtinai tik 10 m. ir senesni šviesoforų postai, kuriuos trumpalaikėje perspektyvoje planuojama rekonstruoti ir demontuoti. Vilniaus miesto savivalda artimoje perspektyvoje planuoja 10 m. ir senesnius šviesoforų postus, kurie Pirkime priskirti 2 kategorijai, palaipsniui keisti naujais, o iki pakeitimo tokie postai turėtų būti remontuojami, tvarkomi turimomis (t. y. ne naujomis) dalimis. Nelogiška, neracionalu ir neprotinga pirkti naujas dalis šviesoforų postams, kuriuos planuojama nugriauti ar demontuoti. Dažnu atveju, vykdant šviesoforų posto remontą, dalių pakeitimas apskritai nereikalingas, nes šviesoforų posto korektišką veikimą galima atkurti suremontuojant sugedusią dalį ir jos nekeičiant. Todėl priešingai nei teigiama sprendime, atsakovė, vadovaudamasi Strategija ir pateikdama praktinius pavyzdžius, byloje išsamiai pagrindė ir įrodė, kad Pirkimo sąlyga, numatanti, jog šviesoforų postams, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 2, tiekėjas turi savo sąskaita pakeisti šviesoforų posto įrangą ar komponentą kitu, yra ekonomiškai pagrįsta ir atitinka racionalaus lėšų panaudojimo principą.

18.4.                      Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad tai, jog kituose konkursuose, kuriuose dalyvavo ieškovė, buvo numatyta analogiška sąlyga (nenumatytas įrangos dalių keitimo kompensavimas), šiai bylai esminės reikšmės neturi. Priešingai, tai turi esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes: tai parodo, kad kainodara, kai nustatant šviesoforinių sankryžų priežiūros paslaugų įkainį papildomai nenumatomas atsarginių dalių kompensavimo mechanizmas, nepažeidžia tiekėjų interesų, yra įprasta (standartinė) ir tiekėjams priimtina, todėl ieškovės teiginiai apie tai, jog neva dėl tokios kainodaros ji patirs nuostolių, vertintini kritiškai.

18.5.                      VPT nepasisakė, kad, vykdant viešuosius pirkimus, tam tikros rizikos tiekėjui perkelti negalima, tačiau akcentavo rizikos pusiausvyros užtikrinimą. Pirkime rizikos pusiausvyra užtikrinta: Pirkimo dokumentuose tiekėjams pateikiant išsamią ir detalią informaciją apie sankryžas, sankryžas sudarančias dalis, sankryžų gedimus, jų skaičių ir sankryžoms remontuoti panaudotas dalis, iš kurios tiekėjai gali objektyviai prognozuoti būsimus gedimus; apsirūpinimas „Siemens“ (arba „Yunex“) gamintojo atsarginėmis dalimis nuo 2025 m. sausio 1 d. yra išimtinai atsakovės atsakomybė; Pirkimo dokumentuose 1 kategorijos sankryžoms numatant įrangos ir komponentų kompensavimo mechanizmą. Teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovę keisti 2 kategorijos sankryžoms taikomą kainodarą, pažeidžia šią pusiausvyrą, nes sprendimu atsakovė įpareigojama pritaikyti kainodarą vienos iš potencialių tiekėjų – ieškovės poreikiams, neatsižvelgiant į atsakovės, atsakovės steigėjos – savivaldybės poreikius ir teisėtus interesus.

18.6.                      Ieškovė Pretenzijoje reikalavo nurodyti įvykdytos Pirkimo sutarties vertę. Kaip matyti iš ieškovės pasiūlytos Pirkimo sąlygos 30.2 papunkčio formuluotės, ieškovei buvo priimtina ir tiko, kad atsakovė kaip tinkamą pripažįsta tiekėjo patirtį, įgytą rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Ieškovė reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio formuluotės dalies dėl tiekėjo patirties, įgytos rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as) netinkamumo ar panaikinimo nereiškė. Teismas, pasisakydamas apie tai sprendime, peržengė ginčo ribas. Teismas neinformavo proceso šalių, kad ketina peržengti ginčo ribas, nesudarė galimybės pateikti pozicijos dėl poreikio peržengti ginčo ribas ir taip pažeidė proceso teisės normas, todėl teismo sprendimo dalis dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio turėtų būti panaikinta.

18.7.                      Sprendimas dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatos yra visiškai be motyvų, teismas nepagrindė, kodėl tiekėjo patirtis, įgyta rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), nėra tinkama įrodyti priežiūros patirčiai. Sprendime apsiribojama išimtinai tik deklaratyviu teiginiu, kad atsakovė nepaneigė VPT išvadoje nurodytų abejonių, jog tiekėjas, kuris būtų įrengęs šviesoforais valdomą sankryžą, būtų pajėgus suteikti ir šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą, kuri sudaro Pirkimo objekto dalį.

18.8.                      Teismas priteisė ieškovei 5 198 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų. Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti naikinamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių, nesudaro pagrindo priteisti būtent tokią sumą, kokios prašo ieškovė. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas turi būti vertinamas pagal Rekomendacijose numatytus kriterijus.

19.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

19.1.                      Pirkimo sąlygų 7.2 papunkčio neapibrėžtumas negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Techninėje specifikacijoje pateikta informacija ir duomenys neleidžia tiekėjams objektyviai prognozuoti, kokios išlaidos bus patiriamos ir lems skirtingą Pirkimo sąlygų supratimą, nepalyginamų pasiūlymų pateikimą. Tiekėjai negali įsivertinti kiek dalių jiems reikės keisti naujomis, todėl būtina nustatyti atlyginimo mechanizmą identišką ar panašų kaip ir 1 kategorijos sankryžoms.

19.2.                      Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad VPT išvadoje nepasisakė, jog atsakovės pasirinkta 2 kategorijos sankryžoms taikoma kainodara neatitinka viešųjų pirkimų principų, tačiau VPT išvadoje išreiškia pagrįstas abejones, ar siekis, kad 2 kategorijos šviesoforų postų gedimai būtų visų pirma bandomi šalinti ne keičiant tam tikras dalis, bet jas remontuojant, negalėjo būti įgyvendintas kitokiu būdu nustatant kompensavimo mechanizmą.

19.3.                      Atsakovės apeliaciniame skunde minima Strategija nenurodo, kad atsakovė turi nemokėti už 2 kategorijos sankryžų remontą (įrangos / komponentų keitimą) joms sugedus. Strategija nebuvo pateikta į bylą, nepateiktos nuorodos į ją, neaišku kas ir kada šią Strategiją priėmė, taip pat kokiu pagrindu ji priimta. Atsakovė taip ir nepaaiškino, kaip pasireikštų neracionalus lėšų panaudojimas atsiskaitant už tiekėjų atliktą 2 kategorijos sankryžų remontą (įrangos / komponentų keitimą), kodėl negalima numatyti mechanizmo, skirto apmokėti už faktiškai atliktus remonto darbus (įsigytą naują įrangą / komponentus). Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė artimoje perspektyvoje planuoja 10 m. ir senesnius šviesoforų postus, kurie Pirkime priskirti 2 kategorijai, palaipsniui keisti naujais, tačiau net pati nežino, kada tai bus įgyvendinta, nežino kas yra „artimiausia ateitis“. Be to, nors atsakovė teigia, kad sankryžų priežiūros paslaugas teikiantys tiekėjai turi naudotų atsarginių dalių sandėlius, iš kurių, esant poreikiui, gali paimti trūkstamą dalį, tačiau tiekėjai tokių naudotų dalių sandėlių neturi. Pati atsakovė vertingesnę (brangesnę) įrangą prašo atvežti jai sandėliuoti, ši įranga naudojama pagal atsakovės valią. Atsakovės argumentai dėl neva tai sandėlyje laikomų dalių nebuvo pateikti nei Pretenzijoje, nei ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neturėtų vertinti.

19.4.                      Teismo pagrįsta išvada, kad tai, jog kituose konkursuose, kuriuose dalyvavo ieškovė, buvo numatyta analogiška sąlyga (nenumatytas įrangos dalių keitimo kompensavimas), šiai bylai esminės reikšmės neturi, nes lyginant ankstesnių pirkimų sąlygas būtų vertinami skirtingi pirkimai, kurie, nors ir dėl to paties objekto, jų konkrečios sąlygos buvo skirtingos. Be to, dabar įranga / komponentai yra pasenę dar daugiau, daugumos būklė kritinė, visų 2 kategorijos sankryžų įrangos / komponentų garantinis laikotarpis pasibaigęs. Naują Pirkimo sutartį sudarysiantiems tiekėjams kyla daug didesnė reali rizika patirti nenumatytas išlaidas keičiant sugedusias šviesoforų dalis naujomis. Atsakovė įrodymų apie rinkoje egzistuojančią praktiką, kad tiekėjas prisiima tokią neapibrėžtą riziką, nepateikė.

19.5.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismas sprendimu pripažinęs Pirkimo sąlygų 30.2 papunktį neteisėtu, peržengė ieškinio ribas. Teismas tenkino konkretų ieškovės reikalavimą – aktualią Pirkimo sąlygą pripažinti neteisėta. Ieškovė Pretenzijoje nurodė, kad nesutinka su Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio teisėtumu, jos nuomone, šis papunktis neužtikrina, kad Pirkime siekiantys dalyvauti tiekėjai turės pakankamą patirtį, leidžiančią prižiūrėti tokią sudėtingą kaip Vilniaus miesto sistemą. Ieškovė nuo pat pradžių kvestionavo 30.2 papunktyje nurodytą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą tiek dėl konkrečios patirties – kamerų sistemų priežiūros, tiek dėl darbų vertės nenustatymo. Teismas turi teisę viešojo pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ex officio (liet. pagal pareigas). Teismas ir VPT pagrįstai nustatė, kad 30.2 papunktis neužtikrina, jog Pirkime dalyvaus pakankamą kvalifikaciją turintys tiekėjai.

19.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 198 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteista suma neviršija Rekomendacijose numatytų sumų, todėl atsakovės teiginiai, susiję su nenurodytu valandiniu advokato įkainiu, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

20.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimas dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatos yra visiškai be motyvų. Atsakovės įsitikinimu, teismas sprendime nepagrindė, kodėl, jo vertinimu, tiekėjo patirtis, įgyta rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), nėra tinkama įrodyti priežiūros patirtį. Teismas sprendime apsiribojo išimtinai tik deklaratyviu teiginiu, kad atsakovė nepaneigė VPT išvadoje nurodytų abejonių, jog tiekėjas, kuris būtų įrengęs šviesoforais valdomą sankryžą, būtų pajėgus suteikti ir šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą, kuri sudaro Pirkimo objekto dalį. Atsakovės nuomone, sprendimo dalis dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

22.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 34 punktas).

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio, nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiama sprendimo dalis yra be motyvų. Priešingai, apskųstoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje yra apibrėžta Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostata, įvertinta perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nuspręsti, kokius kvalifikacinius reikalavimus nustatyti Pirkimo sąlygose, atsižvelgta į VPT išvadoje nurodytus argumentus dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio. Atsižvelgiant į tai, remiantis atsakovės nurodytais argumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimo dalis dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio vertinimo yra be motyvų ir šiuo pagrindu ją (sprendimo dalį) panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

25.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio patikrinusi, ar nėra kitų CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų (ne)peržengimo pirmosios instancijos teisme

26.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovei Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio formuluotė dėl tiekėjo patirties, įgytos rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), buvo priimtina ir tiko, ieškovė paminėtos nuostatos keisti neprašė, reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio formuluotės dalies dėl tiekėjo patirties, įgytos rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), netinkamumo ar panaikinimo nereiškė. Atsakovės vertinimu, kadangi ieškovė Pretenzija neginčijo Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatos dalyje dėl tiekėjo patirties, įgytos rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), tinkamumo, ieškovė šios nuostatos neginčijo ir ieškinyje, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie tai sprendime, peržengė ginčo ribas.

27.       Pagal bendrąsias CPK nuostatas teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Specialiosiose viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiose CPK nuostatose įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 4238 straipsnio 2 dalis).

28.       Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: be kita ko, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis); teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. Pretenziją, kurioje nurodė savo pastabas ir siūlymus dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo ir panaikinimo. Ieškovė Pretenzijoje nurodė ir argumentus dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio neteisėtumo, prašė pakeisti Pirkimo sąlygose (ne)įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, tarp jų – Pirkimo sąlygų 30.2 papunktį pakeisti taip: „Tiekėjas per paskutinius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau kaip 3 (trejus) metus) iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra savo jėgomis vykdęs šviesoforais valdomų sankryžų priežiūrą (įskaitant gedimų šalinimą) ne trumpiau kaip 12 (dvylika) mėnesių ir (arba) yra įrengęs / rekonstravęs šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as) bei atlikęs vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo darbų, kurių bendra suminė vertė ne mažiau kaip 500 000 Eur be PVM“. Ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje nurodytas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka Pirkime numatytų paslaugų apimčių ir perkančioji organizacija negali įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus tinkamai įgyvendinti sutartį numatytomis sąlygomis, nes: nėra keliami reikalavimai atliktų paslaugų apimtims, tiekėjui užtenka būti rekonstravus / įrengus bent vieną šviesoforais valdomą sankryžą, nedetalizuojant kokia minimali šių atliktų darbų vertė; Pirkimo objektas apima didelį kiekį vaizdo stebėjimo kamerų priežiūros darbų bei vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą, perkančioji organizacija išvis nebando įsitikinti tiekėjo pajėgumais atlikti tokio tipo darbus; 2019 m. vykusio analogiško pirkimo metu buvo keliami didesni kvalifikaciniai reikalavimai, šiuo atveju Pirkime paslaugų apimtys padidėjo, tačiau kvalifikacija buvo supaprastinta. Ieškovės vertinimu, dabartiniai tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai neužtikrina, kad Pirkimo sutartį vykdys pajėgūs tiekėjai. Iš esmės tapačiais argumentais ieškovė ir ieškinyje grindė savo reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio neteisėtumo. 

30.       Byloje susiklosčiusi situacija negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas CPK 4238 straipsnio 2 dalies prasme. Nors apeliaciniame skunde Perkančioji organizacija teigia, kad ieškovė Pretenzijoje neginčijo Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatos dalyje dėl tiekėjo patirties, įgytos rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), tinkamumo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tiek Pretenzijoje, tiek ieškinyje nesutiko su Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatomis, susijusiomis su tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu tiek dėl konkrečios patirties, kai tiekėjui užtenka būti rekonstravus / įrengus bent vieną šviesoforais valdomą sankryžą, tiek dėl darbų vertės nenustatymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31.       Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė Pirkimo techninės specifikacijos ir šviesoforų postų rekonstrukcijos projekto darbų palyginimą. Atsakovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išėjo už ginčo ribų, vertindamas Pirkimo sąlygų 30.2 papunktį, papildomai pateikia Pirkimo Techninės specifikacijos ir šviesoforų postų rekonstrukcijos projekto darbų palyginimą, kuris patvirtina, kad, vykdant šviesoforų rekonstrukciją ir atliekant jų priežiūrą, dauguma atliekamų darbų sutampa, todėl tiekėjo patirtis, įgyta rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), yra tinkama įrodyti tiekėjo priežiūros patirčiai.

32.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pirmiau nurodytus įrodymus (Pirkimo Techninės specifikacijos ir šviesoforų postų rekonstrukcijos projekto darbų palyginimą) turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui (šiuos įrodymus atsakovė turėjo (jais disponavo) dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo). Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinį įrodymą teikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Pačios atsakovės pasirinktas procesinio elgesio modelis nulėmė tai, kad įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks neveikimas negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovės pateiktus naujus įrodymus nėra pagrindo priimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

34.       SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2022 m. lapkričio 12 d. CVP IS paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomos paslaugos bei duomenų perdavimo paslaugos ir linijų nuoma“, CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas išskirstytas į tris dalis: I Pirkimo objekto dalis – šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomos paslaugos; II Pirkimo objekto dalis – duomenų perdavimo paslaugos; III Pirkimo objekto dalis – duomenų perdavimo linijų nuoma. Tarp šalių ginčas kilo dėl I Pirkimo objekto dalies, tai yra Techninės specifikacijos bei Pirkimo sąlygų teisėtumo.

35.       Ieškovė atsakovei 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė Pretenziją, kad atitinkami Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai prieštarauja VPĮ įtvirtintoms nuostatoms ir viešųjų pirkimų principams. Atsakovė ieškovės Pretenziją 2022 m. gruodžio 1 d. atmetė kaip nepagrįstą ir nusprendė tęsti Pirkimo procedūras.

36.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygas: Techninės specifikacijos 7.2 papunktį; Pirkimo sąlygų 30.2 papunktį; Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktį; Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčius; Sąlygų dėl sutarties ir pasiūlymo užtikrinimo būdo: Pirkimo sąlygų 51 punktą ir Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 13.1 papunktį. Be to, prašė nutraukti Pirkimą.

37.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio ir Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatas neteisėtomis ir jas panaikino; nutraukė Pirkimą.

38.       Ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas neteisėtomis pripažinti Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktį ir Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1.–4.1.1.4 papunkčius. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio ir Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio pripažinimo neteisėtais, Pirkimo nutraukimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį nurodytoje dalyje atmesti.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinių skundų argumentus, pažymi, kad apeliacijos ribas sudaro I Pirkimo objekto dalies Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio, Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio, Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunkčio ir Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčių teisėtumo vertinimas.

Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo 

40.       Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (lot. rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

41.       VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą.

42.       Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

43.       Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).

44.       Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.       Be to, kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

46.       VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia, įtvirtinta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja tiekėjų teisę inicijuoti peržiūros procedūrą dėl viešojo Pirkimo sąlygų panaikinimo. Žemiau pasisakytina dėl atskirų šalių ginčijamų Pirkimo sąlygų.

Dėl Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio

47.       Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis pripažino Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio nuostatas neteisėtomis.

48.       Vertinant skundžiamo teismo sprendimo turinį, kiek jis susijęs su ginčijama Techninės specifikacijos 7.2 punkto nuostata, pažymėtina, kad:

48.1.                      pirma, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad <...> ieškovė iš Techninėje specifikacijoje pateikiamos informacijos visumos ir praktinės patirties turėjo galimybę preliminariai įsivertinti, kokią ir kokio kiekio šviesoforų įrangą ar komponentus gali prireikti keisti II kategorijos šviesoforų postuose, nežiūrint į tai, jog pirkimo dokumentuose I kategorijos šviesoforų postų įranga apibrėžta detaliau, nei II kategorijos postų įranga. Be to, tuo atveju, jei tiekėjui nėra aiški II kategorijos šviesoforų esamos įrangos, kurią galimai reikės keisti / remontuoti, sudėtis, toks tiekėjas turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl sąlygų patikslinimo, paaiškinimo (sprendimo 47 punktas).

48.2.                      antra, ieškovė ginčijo Pirkimo sąlygą ir tuo aspektu, kad tiekėjas turi savo sąskaita pakeisti šviesoforo posto įrangą ir komponentą kitu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrindė, jog ginčijama pirkimo sąlyga (šviesoforų postams, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 2, paslaugų teikėjas turi savo sąskaita pakeisti šviesoforų posto įrangą ar komponentą kitu) yra ekonomiškai pagrįsta, neįrodė, kad tokiu būdu valstybės lėšos bus panaudotos racionaliau. <...> ateityje galimai būtinų sąnaudų panaudojant naujas arba naudotas detales neapibrėžtumo tiekėjų pasiūlymai, į kurias tiekėjai įtraukia visas savo sąnaudas, gali būti nelygiaverčiai, dėl ko, vertinant tokius pasiūlymus, būtų pažeisti viešojo pirkimo principai ir pirkimo tikslai, nebūtų užtikrinta tiekėjų sąžininga konkurencija. Dėl išdėstyto, atsižvelgiant į VPT išvadą, atsakovės pasirinktą fiksuoto įkainio kainodarą bei vadovaujantis abiejų šalių prievolių (rizikos) pusiausvyros principu, padaryta išvada, kad Techninės specifikacijos 7.2 punkto numatyta sąlyga neatitinka viešojo pirkimo principų, todėl pripažinta neteisėta (sprendimo 50, 51 punktai).

49.       Už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos; šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai; atsižvelgiant į tai, būtent perkančiosioms organizacijoms, o ne tiekėjams kyla neigiamų padarinių už netinkamai pirkimo sąlygose įgyvendintą viešųjų pirkimų tikslą gauti tinkamos kokybės (plačiąja prasme) paslaugą; perkančiųjų organizacijų diskrecija nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas negali būti pateisinamas jų nekruopštus ir neatidus elgesys šias nustatant; bet kokiu atveju tiekėjai pasiūlymus teikia pagal viešojo pirkimo sąlygas, todėl neturi pareigos papildomai domėtis perkančiųjų organizacijų tikslais, ypač jei šie apskritai nėra detalizuoti pirkimo dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022 38 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007; 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 38 punktas; 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022 50 punktas).

50.       Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 23 straipsnio 2 ir 3 dalies b punkte bei 29 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus. Teismai, spręsdami sutartinius ginčus, viešojo pirkimo ir sutarties sąlygas aiškina ir taiko retrospektyviai (atsižvelgdami į praeitį), įvertinę šalių argumentus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia dėl žemesnės instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo motyvų. Tokia pačia vertinimo galimybe (apimtimi) nedisponuoja tiekėjai, prieš teikdami pasiūlymus bei vertindami sąlygų turinį. Dėl to viešojo pirkimo ir sutarties sąlygos turi būti kiek įmanoma aiškesnės, tikslesnės. Primintina, kad konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022 51, 53 punktai).

51.       Tiekėjai gali ginčyti viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą jų neaiškumo aspektu ne tik dėl galimybės pateikti konkurencingus ir tinkamai apskaičiuotus pasiūlymus, bet ir nenorėdami prisiimti aiškiai neapibrėžtos sutarties vykdymo rizikos; perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti aiškias pirkimo sąlygas priklauso nuo tam tikrų tikėtinų prielaidų pasireiškimo ateityje; pirkimo sąlygos, kuriomis tiekėjams leidžiama pasiūlymo kainą pateikti savarankiškai įvertinant aiškiai neapibrėžtą riziką, pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo principą, nes jomis suponuojama permokėjimo už sutartį ar netinkamai apskaičiuotos sutarties vertės grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52.       Panašios pozicijos laikomasi ir Teisingumo Teismo praktikoje. Pavyzdžiui, iš skaidrumo ir vienodo požiūrio į ūkio subjektus išplaukianti perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti pagal preliminariąsias sutartis įsigyjamų prekių kiekį ir (ar) vertę (taip pat didžiausias jų dydžių reikšmes) tiekėjams leidžia ne tik apsispręsti dėl savo pajėgumo dalyvauti viešajame pirkime ir prisiimti sutartinius įsipareigojimus, bet ir išvengti sutartinės atsakomybės dėl sutarties nevykdymo; be to, pirmiau nurodytų perkančiųjų organizacijų pareigų nevykdymas gali suponuoti draudimų daryti esminius viešojo pirkimo sutarties pakeitimus, iškraipyti ūkio subjektų konkurenciją bei nesąžiningai naudoti sutarties pažeidimus (Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimas byloje Simonsen & Weel, C-23/20, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo praktika).

53.       Techninės specifikacijos 7 punkte numatyta, kad įvykus šviesoforų posto įrangos ar jos komponento gedimui ar sunaikinus, sugedus šviesoforų posto įrangai ar jos komponentui (nepriklausomai nuo to, ar tai garantinis atvejis, ar tai įvyko dėl paslaugų teikėjo veiksmų ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų veiksnių, nepriklausančių nuo užsakovo), paslaugų teikėjas privalo pašalinti šviesoforų posto įrangos ar jos komponento gedimą. Jeigu gedimui pašalinti būtina pakeisti šviesoforų posto įrangos ar jos komponento dalį (-is), paslaugų teikėjas privalo sugedusią, sugadintą, sunaikintą šviesoforų posto įrangą ar jos komponentą pakeisti kita vadovaujantis Techninės specifikacijos 7.1, 7.2, 7.3 papunkčiais. Paslaugų teikėjas turi užfiksuoti keičiamos įrangos identifikacinius numerius Užsakovo pateiktoje formoje.

54.       Pagal Techninės specifikacijos 7.2 papunktį šviesoforų postams, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 2 (Techninės specifikacijos 1 priedas), paslaugų teikėjas turi savo sąskaita pakeisti šviesoforų posto įrangą ar komponentą kitu. Keičiama šviesoforų posto įranga ar komponentai turi būti neblogesnio funkcionalumo, analogiškos spalvos bei techninių savybių. Skirtingai nuo šios sąlygos, Techninės specifikacijos 7.1 papunktis numato, kad šviesoforų postams, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 1, šviesoforų posto įranga ar komponentas keičiami ir užsakovo apmokami pagal paslaugų teikėjo pasiūlyme nurodytus įrangos ir komponentų įkainius. Keičiama šviesoforų posto įranga ar komponentai turi būti nauji, nenaudoti, neblogesnio funkcionalumo, analogiškos spalvos bei techninių savybių, su identifikaciniu numeriu (jeigu įranga standartiškai turi identifikacinį numerį, įrangos ar komponento identifikacinis numeris pateikiamas Užsakovui nedelsiant po sumontavimo šviesoforų poste). Šviesoforų posto įranga ar komponentai turi būti keičiami į to paties gamintojo įrangą ar komponentą. 

55.       Iš Techninės specifikacijos 1 priedo matyti, kad Pirkimu siekiama įsigyti 295 šviesoforų postų priežiūros paslaugas – dalis šviesoforų postų patenka į sankryžų kategoriją Nr. 1, dalis – į Nr. 2. Techninės specifikacijos 2 priede nurodyti šviesoforų postų įrangos kiekiai. Techninės specifikacijos 4 priedo lentelėse pateikti duomenys apie tai, kiek ir kokie gedimai buvo registruoti per 1 metus (2020–2021 m.), taip pat kiek per metus buvo sunaudota medžiagų.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti faktiniai duomenys, tai yra eksploatuojamų šviesoforų postų sąrašas (Techninės specifikacijos 1 priedas), kuriame nurodytos kiekvieno posto (sankryžos) kategorijos, visų šviesoforų postų įrangos kiekiai (Techninės specifikacijos 2 priedas), užregistruotų gedimų ir užduočių statistika 2020–2021 m. (Techninės specifikacijos 4 priedo 1 lentelė) ir sunaudotų medžiagų kiekiai 2021 m. (Techninės specifikacijos 4 priedo 2 lentelė) suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turėjo galimybę preliminariai įsivertinti kokio kiekio šviesoforų įrangą ar komponentus galimai reikės keisti (Sprendimo 47 punktas). Juolab kad ieškovė yra savo srities profesionalė, dalyvavusi analogiško pobūdžio pirkimuose, todėl turima patirtimi galėjo įvertinti Techninėje specifikacijoje pateikiamos informacijos visumą ir preliminariai nustatyti galimai keistinos įrangos ir komponentų kiekius.

57.       Pasisakant dėl 7.2 papunkčio nuostatos ta apimtimi, kad šviesoforų postams, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 2, paslaugų tiekėjas turi savo sąskaita pakeisti šviesoforų posto įrangą ir komponentą kitu, t. y. kaip nenumatančio kompensavimo mechanizmo, paminėtina, jog viena vertus, galima sutikti su atsakovės argumentais, kad neracionalu ir ekonomiškai nenaudinga daugiau investuoti į planuojamą demontuoti seną ir nusidėvėjusį turtą, tačiau, kita vertus, negali būti sukuriamos situacijos, kai perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos suponuoja neapibrėžtas sutarties vykdymo rizikas.

58.       Pati atsakovė patvirtino, kad Pirkimo dokumentuose 2 kategorijos sankryžoms yra priskirti išimtinai tik 10 m. ir senesni šviesoforų postai, kuriuos trumpalaikėje perspektyvoje planuojama rekonstruoti ir demontuoti, palaipsniui keisti naujais. Tikslus laikotarpis, kada tai bus siekiama daryti, neaiškus.

59.       Tai, kad kituose pirkimuose buvo nustatytos analogiškos sąlygos, tai yra nenumatytas įrangos / komponentų keitimo kompensavimo mechanizmas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės sprendžiant šio ginčo Pirkimo Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumo klausimą.

60.       Šviesoforų postuose, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 2, dauguma valdiklių yra Siemens C900 valdikliai. Byloje pateikti duomenys, kad atsarginių dalių tiekimas nebebus užtikrinamas 2025 m., pateiktas susirašinėjimas su Siemens Mobility Oy Lietuvos filialo atstovu, iš kurio matyti, jog įrangos / komponentų remonto gamintojas (Siemens) dažniausiai nebegali atlikti, todėl siūlo dalis keisti naujomis. Taigi, vykdant Pirkimo sutartį tiekėjai gali būti priversti įsigyti ir naujos įrangos / komponentų, kas sąlygos tiekėjo papildomas išlaidas. Nors atsakovė teigia, kad tiekėjai turi atsarginių dalių sandėlius, iš kurių gali paimti trūkstamas įrangos / komponentų dalis, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų apie tokias aplinkybes.

61.       Atsakovė savo argumentus dėl Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio teisėtumo grindžia Vilniaus miesto eismo organizavimo strategija, tačiau byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad minėta strategija įpareigoja atsakovę nustatyti konkrečias (ginčijamas) sąlygas. Be to, atsakovės nurodyta strategija byloje nėra pateikta, todėl neaišku, ar ji yra galiojanti, kokiam periodui skirta.

62.       Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio neteisėtumas – šviesoforų posto įrangos ar komponentų keitimas kitu tiekėjo savo sąskaita, susijęs su neaiškiu finansinės rizikos pasiskirstymu. Tokią situaciją skirtingai suvokiantys tiekėjai gali teikti visiškai skirtingus pasiūlymus. Priešingai 1 kategorijos sankryžoms yra nustatytas atitinkamas atlyginimo mechanizmas.

63.       Tiekėjo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia jo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-255/2014), todėl pirkimų vykdymo būdas, kai potencialiems pirkimų laimėtojams nėra užtikrinama reali galimybė vykdyti sutartį, negali būti vertinamas kaip tinkamas. Atsakovė nepagrindė, jog ginčijama pirkimo sąlyga (šviesoforų postams, kurie patenka į sankryžų kategoriją Nr. 2, paslaugų teikėjas turi savo sąskaita pakeisti šviesoforų posto įrangą ar komponentą kitu) yra ekonomiškai pagrįsta. Pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad dėl galbūt būtinų sąnaudų panaudojant naujas arba naudotas detales neapibrėžtumo tiekėjų pasiūlymai, į kuriuos tiekėjai įtraukia visas savo sąnaudas, gali būti nelygiaverčiai, dėl ko vertinant tokius pasiūlymus, būtų pažeisti viešojo pirkimo principai ir pirkimo tikslai, nebūtų užtikrinta tiekėjų sąžininga konkurencija.

64.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Techninės specifikacijos 7.2 papunktis yra neteisėtas, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai tokių teiginių nepaneigia.

Dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio (ne)teisėtumo

65.       Pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje („Techninis ir profesinis pajėgumas“) yra numatytas tiekėjų kvalifikacinis reikalavimas, kad „tiekėjas per paskutinius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau kaip 3 (trejus) metus) iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra savo jėgomis vykdęs šviesoforais valdomų sankryžų priežiūrą (įskaitant gedimų šalinimą) ne trumpiau kaip 12 (dvylika) mėnesių ir (arba) yra įrengęs šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as).“. Šviesoforais valdoma sankryža laikoma įrengta, kai yra įvykdyta ši sąlyga: su šviesoforais valdomos sankryžos įrengimo darbų gavėju yra pasirašytas šviesoforais valdomos sankryžos įrengimo darbų priėmimo–perdavimo aktas ar kitas lygiavertis dokumentas, patvirtinantis, kad šviesoforais valdoma sankryža buvo įvesta (priimta) į eksploataciją.

66.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje nurodytas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka Pirkime numatytų paslaugų apimčių ir perkančioji organizacija negali įsitikinti, jog tiekėjas bus pajėgus tinkamai įgyvendinti sutartį numatytomis sąlygomis. Ieškovės nuomone, tiekėjai anksčiau nevykdę didesnės vertės sutarčių (pavyzdžiui, net neprižiūrėję sankryžų kamerų, jų sistemų), neturės reikiamos patirties šios Pirkimo sutarties vykdymui. Nors nagrinėjamame Pirkime paslaugų apimtys padidėjo lyginant su 2019 m. vykusiu analogišku pirkimu, tačiau kvalifikacija supaprastinta – dabartiniai tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai neužtikrina, kad Pirkimo sutartį vykdys pajėgūs tiekėjai. 

67.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio neteisėtumo, pripažino jį neteisėtu, nurodydamas, kad minėta sąlyga neatitinka VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

68.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, vykdant šviesoforų rekonstrukciją ir atliekant jų priežiūrą, dauguma atliekamų darbų sutampa, todėl tiekėjo patirtis, įgyta rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), yra tinkama. 

69.       VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga įsitikinti tinkama tiekėjų kvalifikacija. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 27 punktas). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPT patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

70.       VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 5 punkte numatyta, kad pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sudaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Kvalifikacijos reikalavimai – reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla turėjimo, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo (Metodikos 2.3 papunktis). Pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neriboja konkurencijos, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą (Metodikos 7.3 papunktis). Pirkimo vykdytojas nustato tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį (Metodikos 7.4 papunktis). Pagal Metodikos 15 punktą, techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę.

71.       Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities ar dabarties faktų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas.

72.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos pažymima, kad VPĮ konkrečiai neįtvirtinta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė siekiant įsitikinti tiekėjo kvalifikacija taikyti vieną ar kitą kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama bendrųjų viešųjų pirkimų principų. Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

73.       Perkančioji organizacija siekė įsigyti šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomas paslaugas. Vadinasi, vertinant, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį, turėtų būti vertinama tiekėjo turima patirtis atliekant būtent šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo darbus, ką teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio formuluotė.

74.       Kaip minėta, Pirkimo sąlygų 30.2 papunktis įtvirtina reikalavimą – tiekėjui turėti patirties vykdant sutartis, susijusias su šviesoforais valdomų sankryžų priežiūra (įskaitant gedimų šalinimą) ir šviesoforais valdomų sankryžų įrengimu – ieškovė iš esmės ginčijo trimis argumentais: pirma, kad nėra keliami reikalavimai atliktų paslaugų apimtims – užtenka būti rekonstravus / įrengus bent vieną šviesoforais valdomą sankryžą, nedetalizuojant ir kokia šių darbų vertė; antra, kad tie tiekėjai, kurie anksčiau nevykdė didesnės vertės sutarčių (pavyzdžiui, net neprižiūrėję sankryžų kamerų, jų sistemų), neturės reikiamos patirties šio pirkimo sutarties vykdymui; trečia, kad anksčiau vykdyto analogiško pirkimo metu kvalifikaciniai reikalavimai buvo aukštesni.

75.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori (liet. ypač) nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo kaip viešojo pirkimo dalyvio subjektinių teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 51 punktą). Įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtos aplinkybės suteikia pagrindą nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Pirkimo sąlygų 30.2 punkte nurodyta sąlyga neatitinka VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

77.       VPĮ nėra nurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka būtini kvalifikacijos reikalavimai suponuoja perkančiųjų organizacijų teisę viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Taigi tokios teisės įgyvendinimas nėra absoliuti perkančiųjų organizacijų diskrecija, ji ribojama, atsižvelgiant į realų atitinkamo reikalavimo poreikį ir santykį su pirkimo objektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, bet koks specifinių reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai įtvirtinimas savaime siaurina potencialių pirkimo dalyvių ratą ir taip riboja konkurenciją. 

78.       Nors ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje nurodytas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka Pirkime numatytų paslaugų apimčių ir perkančioji organizacija negali įsitikinti, jog tiekėjas bus pajėgus tinkamai įgyvendinti sutartį numatytomis sąlygomis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tiekėjo patirties susiejimas su atliktų darbų verte gali neproporcingai riboti konkurenciją. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė nenurodė objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog patirties kvalifikacinis reikalavimas, nurodant konkrečią paslaugų apimtį (įvykdytų sutarčių vertę), leistų realiai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija, kad ieškovė nepagrindė, kokia konkreti įvykdytų sutarčių apimtis (vertė) būtų proporcinga atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų sąžiningai konkurencijai užtikrinti. Šiuo atveju tiek suminė atitinkamų įvykdytų sutarčių vertė, tiek siekis papildyti reikalavimą vaizdo stebėjimo kamerų priežiūros / diegimo patirtimi, nėra esminiai, būtini reikiamai patirčiai užtikrinti. O vien tai, kad ankstesniame viešajame pirkime buvo taikomi aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, neįrodo, kad šiuo atveju nustatyti reikalavimai yra nepakankami.

79.       Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatos neatitinka VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų, iš esmės rėmėsi tik VPT išvadoje nurodytomis abejonėmis, ar tiekėjas, kuris būtų patirties įgijęs tik atlikus šviesoforais valdomos sankryžos įrengimo darbus, būtų pajėgus ir pasiruošęs tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal Pirkimo sutartį, kurie apima ne tik gedimo šalinimo darbus, bet ir šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

80.       Techninėje specifikacijoje yra nurodyta, kad Pirkimo objektas – šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomos paslaugos. Gedimas – sąvoka apima visai neveikiantį, dalinai neveikiantį arba blogai veikiantį šviesoforų postą ar atskirą jo komponentą, įrangą (įskaitant programinę įrangą bei vaizdo stebėjimo sistemą), nepriklausomai nuo gedimo tipo ir priežasties. Šviesoforų postą sudaro: šviesoforai, šviesoforų valdikliai, vaizdo stebėjimo kameros, vaizdo stebėjimo kamerų techninės spintos, šviesoforų atramos, pamatai, ažūrinės konstrukcijos, gembės, elektros, signaliniai ir kiti kabeliai, transporto srautų jutikliai ir jų zonos, pėsčiųjų, dviratininkų mygtukai, garsiniai signalai, šviesoforų laiko atskaitos, raudono šviesoforo signalo įjungimo jutikliai bei kita įranga. Iš Techninės specifikacijos 4 priede pateiktos 1 lentelės matyti, kad 2020–2021 m. buvo registruoti tokie gedimai: neveikia sankryža, transporto jutiklių gedimai, ryšio sutrikimai, speciali užduotis, šviesoforo modulis, kamerų gedimai, elektros energijos tiekimo sutrikimai ir t. t.

81.       Atsižvelgiant į šviesoforo posto sudedamąsias dalis, į registruotų gedimų pobūdį, teismui nekyla abejonių, kad tiekėjas, kuris būtų įrengęs šviesoforais valdomą sankryžą, būtų pajėgus atlikti ir šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą. Sutiktina su perkančiosios organizacijos pozicija, kad darbai / veiksmai, kurie atliekami įrengiant sankryžas, ir darbai / veiksmai, kurie turi būti atliekami vykdant šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą, didžiąja dalimi sutampa. Be to, tiekėjas, kuris įrengia šviesoforo postą, taip pat kaip ir šviesoforo postą prižiūrintis tiekėjas, turi turėti atitinkamos srities atestuotus specialistus, išmanančius tiek elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo sritis, tiek STR statybos darbų ir statinio priežiūros sritis, tiek šviesoforų valdiklių programavimą, vaizdo kamerų įrengimą ir pan. Iš atsakovės byloje pateikto 2022 m. balandžio 14 d. Bandomojo šviesoforų paleidimo akto matyti, kad bandomojo šviesoforų paleidimo metu yra apžiūrimas šviesoforo postas, eismo reguliavimo techninės priemonės ir pripažinus šviesoforo postą tinkamu bandomajam paleidimui, šis iki galutinio objekto pridavimo paliekamas tolimesniam stebėjimui. Už šviesoforų posto priežiūrą iki galutinio objekto pridavimo atsakingas šviesoforo posto rangovas. Taigi, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad šviesoforų postą įrengęs tiekėjas yra pajėgus atlikti ir šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą, vykdant šviesoforų rekonstrukciją ir atliekant jų priežiūrą dauguma atliekamų darbų sutampa, todėl tiekėjo patirtis, įgyta rekonstruojant šviesoforais valdomą (-as) sankryžą (-as), yra tinkama įrodyti priežiūros patirtį.

82.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra pakankamas, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti tiekėjo pajėgumu suteikti šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje įtvirtintas reikalavimas atitinka VPĮ nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio neteisėtumo panaikinama.

Dėl Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunkčio (ne)teisėtumo

83.       Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktyje numatyta, kad Pirkimo sutarties vykdymui tiekėjas turi pasiūlyti specialistą, turintį teisę eksploatuoti elektros įrenginius (iki 1 000 V) (atestavimo sritis ir suteikiamos teisės turi būti tinkamos pirkimo sutarties vykdymui (prekių priežiūros paslaugų teikimui), turintį ne žemesnę kaip vidurinę apsaugos nuo elektros kategoriją (VK).

84.       Ieškovė, kvestionuodama Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunkčio teisėtumą, nurodė, kad minėtas Pirkimo sąlygų reikalavimas neužtikrina Pirkimo dokumentuose keliamų priežiūros paslaugos apimčių, tai yra vieną specialistą pasiūlęs tiekėjas, nors ir atitiktų Pirkimo sąlygas, tačiau jis negalėtų Pirkimo sutarties tinkamai vykdyti, nes neturėtų tam pakankamai žmogiškųjų išteklių. 

85.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunkčio nuostata yra teisėta ir pagrįsta; ji yra susijusi ne su specialistų skaičiumi, o su teisės eksploatuoti atitinkamus elektros įrenginius vykdant sutartį turėjimu, tuo labiau, jog Pirkimo sąlygų 30.3 papunktyje nurodyta, kad tiekėjas gali siūlyti daugiau nei po vieną specialistą kiekvienai pozicijai. Teismas vertino, kad tiekėjams nėra apribota teisė siūlyti tiek specialistų, kiek būtina įvykdyti sutartį.

86.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunkčio nuostatas. Ieškovės vertinimu, nors sprendimo išvada, kad reikalavimas yra susijęs su teisės eksploatuoti atitinkamus elektros įrenginius turėjimu, nėra klaidinga, tačiau teismas taip ir nepasisakė dėl aplinkybės, ar tiekėjo pasiūlymas atitiktų Pirkimo sąlygas šiam pasiūlius vieną specialistą. Tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui tiekėjai privalo pasiūlyti mažiausiai keturis specialistus. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde kvestionuoja minimalų reikalingų specialistų skaičių. Perkančioji organizacija nežino skirtingų tiekėjų darbo organizavimo niuansų ir (ar) ypatybių, todėl gali suklysti atlikdama tokius skaičiavimus arba atlikti tokius skaičiavimus netinkamai. Dėl to teismų praktikoje ir VPT išaiškinimuose suformuluota taisyklė, kad perkančiosios organizacijos turi įvardyti tik reikalaujamas specialistų kompetencijas, o sprendimus dėl specialistų skaičiaus turi priimti tiekėjai, kurie, teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, parinks reikiamus išteklius ir jų skaičių, jog optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti pirkimų sąlygas.

87.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunktyje nurodytas reikalavimas yra susijęs ne su specialistų skaičiumi, o su teisės eksploatuoti atitinkamus elektros įrenginius vykdant sutartį turėjimu. Tai yra, perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatė reikalavimą tiekėjų siūlomų specialistų kompetencijai (turėti teisę eksploatuoti elektros įrenginius (iki 1 000 V) ir turėti ne žemesnę kaip vidurinę apsaugos nuo elektros kategoriją (VK)), tačiau nenustatė reikalavimo turėti atitinkamą skaičių atitinkamos kompetencijos specialistų.

88.       Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamas Pirkimo sąlygų reikalavimas neužtikrina Pirkimo dokumentuose keliamų priežiūros paslaugos apimčių. Visų pirma, Pirkimo sąlygų 30.3 papunktyje yra nurodyta, kad Pirkimo sutarties vykdymui tiekėjas turi pasiūlyti šios lentelės 30.4.1 ir 30.4.2 papunkčiuose nurodytus specialistus, tenkinančius atitinkamai tuose papunkčiuose nurodytus reikalavimus. Perkančioji organizacija kartu su Pirkimo sąlygų 30.3 papunkčio nuostatomis pateikė pastabas, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad tiekėjas gali siūlyti daugiau nei po vieną specialistą kiekvienai pozicijai, tačiau kiekvienas jų turi atitikti jiems keliamus nurodytus kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti reikalaujamus jų kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Taigi, tiekėjas nėra apribotas siūlomų specialistų skaičiumi. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra minėta, kad reikalavimas turėti atitinkamą skaičių atitinkamos kvalifikacijos specialistų nepagrįstai apriboja tiekėjams galimybę patiems įvertinti savo išteklius, jų apimtis bei parinkti optimaliausią sprendimą, kokiomis sąnaudomis jie galėtų įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, be to, yra ne tik neproporcingi, bet ir ribojantys konkurenciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-897-381/2017). Taigi, būtent pats tiekėjas turi priimti sprendimus dėl konkretaus skaičiaus specialistų, reikalingų vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Trečia, kaip teisingai nurodyta VPT išvadoje, Pirkimo sutarties projekto 9.1.8 papunktis įpareigoja tiekėją užtikrinti, kad paslaugų teikėjo specialistai, bet kokia forma dalyvausiantys vykdant sutartį, būtų tinkamai kvalifikuoti, įgudę ir turintys patirtį su paslaugų / papildomų paslaugų ar jų dalimi susijusiose srityse ir darbe bei specialistai visa apimtimi atitiktų Pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Taigi, patys tiekėjai turi būti suinteresuoti, kad pirkimo sutartis būtų vykdoma tinkamai, jog tiekėjo pasiūlyti specialistai būtų tinkamai kvalifikuoti ir tinkamai atliktų paslaugą.

89.       Teisėjų kolegija, įvertinusi procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, aplinkybes, kuriomis remiasi bylos šalys, nusprendžia, kad neįrodytas Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunkčio neteisėtumas, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti nurodytą Pirkimo sąlygą neteisėta negali būti tenkinamas. Atsižvelgus į tai, ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl Pirkimo sąlygų 30.4.1 papunkčio neteisėtumo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčių (ne)teisėtumo

90.       Pirkimo sąlygų 4.1.1 papunktyje nustatyta, kad Paslaugų teikėjas privalo ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos pateikti ir suderinti su užsakovu specialistų, apmokytų prižiūrėti ir (ar) diegti šio punkto 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus valdiklius ir sistemas, sąrašą (kartu pateikiant žemiau nurodytus dokumentus, įrodančius, kad specialistas apmokytas prižiūrėti tokius valdiklius ir sistemas) ir nurodytas konkretaus valdiklio ar sistemos gamintojo pavadinimas bei patvirtinančių dokumentų sąrašas.

91.       Ieškovė šią sąlygą ginčijo tuo pagrindu, kad šis iš esmės kvalifikacinis reikalavimas tik perkeltas į Pirkimo sutartį neatitinka Pirkime numatytų paslaugų svarbos ir apimčių, atsakovė neturės galimybės įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus tinkamai įgyvendinti Pirkimo sutartį numatytomis sąlygomis. Ieškovės vertinimu, visus minėtus darbus gali atlikti tik kvalifikuoti darbuotojai, turintys Pirkimo sutarties projekto 4.1.1.1–4.1.1.4 papunktyje nurodytus sertifikatus / atestatus.

92.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 10 priedo „Sutarties projektas I dalis“ 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčių nuostatos yra teisėtos ir pagrįstos. Teismas nusprendė, kad reikalauti, jog tiekėjai iki jų pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu investuotų išteklius į specialistų apmokymą dirbti su sistema, kurią reikia prižiūrėti tik konkrečiai viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, būtų neracionalu, tai nepagrįstai apribotų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių.

93.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Pirkimo sutarties 4.1.1 papunktyje nurodytos sąlygos gali būti Pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis. Be to, pirmosios instancijos teismo pateikta pozicija yra prieštaringa – vienu atveju teismas sprendė, kad tiekėjų patiriamos papildomos sąnaudos yra „blogai“, kitu atveju, kad papildomos sąnaudos nesudaro pagrindo spręsti, jog reikalaujamas užtikrinimo būdas yra neproporcingas. 

94.       Sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą dėl pirkimo sąlygos pobūdžio, svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija, bet sąlygos turinys. Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lemia tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą. Tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti. Kita vertus, teismo siekis tinkamai kvalifikuoti konkurso sąlygą neturėtų lemti to, kad neteisėtai suformuluotos vieno pobūdžio pirkimo sąlygos (pvz., tiekėjų kvalifikacijos) aiškinimas būtų pateisintas kito pobūdžio nuostatoms aktualių teisės normų (pvz., dėl sutarties įvykdymo) taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520–652).

95.       Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikrais atvejais atitinkamas reikalavimas vienu metu gali būti kvalifikuojamas tiek kaip kvalifikacijos, tiek kaip techninės specifikacijos, tiek kaip sutarties vykdymo sąlyga (Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C-927/19, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 85 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 48 punktas). Teisingumo Teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C-927/19, išaiškino, kad Direktyvoje 2014/24 neatmetama galimybė, jog techniniai reikalavimai gali būti suprantami ir kaip atrankos kriterijai, susiję su techniniais ir profesiniais pajėgumais, kaip techninės specifikacijos ir (arba) kaip sutarties įvykdymo sąlygos, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šios direktyvos 58 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnį ir 70 straipsnį. Nustatyti, kokiems reikalavimams priskirtina atitinkama sąlyga, yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

96.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamas sąlygas, Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad šiuo atveju Pirkimo sutarties 4.1.1 papunkčio nuostata dėl specialistų, apmokytų prižiūrėti ir (ar) diegti 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus valdiklius ir sistemas, laikytina Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga, o ne tiekėjų kvalifikacijos sąlyga. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad Pirkimo sutarties 4.1.1 papunkčio nuostatoje nurodyti specialistai tiekėjui reikalingi tik šiai Pirkimo sutarčiai vykdyti. Teisėjų kolegija pritaria VPT išvadoje pateiktam vertinimui, kad tuo atveju, jeigu būtų reikalaujama, jog tiekėjai dar iki pasiūlymų termino pabaigos turėtų 4.1.1 papunktyje nurodytus specialistus, susidarytų ydinga situacija, kad tiekėjas, nors ir neišrinktas Pirkimo laimėtoju, būtų priverstas investuoti papildomus kaštus tokių specialistų apmokymui dirbti su konkrečiais valdikliais ir sistemomis (net ir neaišku, ar objektyviai iš viso būtų įmanoma iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tiekėjo specialistams įgyti reikalaujamas kompetencijas), kurie aktualūs tik Pirkimo sutarties vykdymui. Kaip jau buvo minėta, konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai.

97.       Sutiktina, kad Pirkimo objekto pobūdis – itin specifiškas, o nustačius tiekėjams kvalifikacinį reikalavimą turėti specialistus, kurie apmokyti prižiūrėti ir (ar) diegti Pirkimo sutarties 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus valdiklius ir sistemas, būtų dar labiau ribojamas potencialių tiekėjų dalyvavimas Pirkime, tai pažeistų lygiateisiškumo principą ir neprisidėtų prie mažesnių kainų gavimo esant didesnei tiekėjų konkurencijai.

98.       Pirkimo sutarties 11.9 papunktyje yra numatyta, kad, nutraukus Pirkimo sutartį užsakovo iniciatyva dėl paslaugų teikėjo kaltės (18.6.2–18.6.12 papunkčiuose numatytais atvejais), paslaugų teikėjas moka užsakovui Pirkimo sutarties 13.1 papunktyje nustatyto Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio baudą. Pirkimo sutarties 18.6.5 papunktyje nustatyta, kad užsakovas, įspėjęs paslaugų teikėją prieš 7 kalendorines dienas, nesikreipdamas į teismą, turi teisę vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, kai paslaugų teikėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir tai yra esminis Pirkimo sutarties pažeidimas. Pirkimo sutarties esminiu pažeidimu bus laikoma, kai paslaugų teikėjas per Pirkimo sutarties 4.1.1 papunktyje numatytą 60 (šešiasdešimt) dienų terminą nepasirengia Pirkimo sutarties vykdymui – paslaugų teikimui (t. y. nepasitelkia paslaugoms teikti būtinų specialistų (Pirkimo sutarties 4.1 papunktis ir atitinkami papunkčiai) ir (ar) nepasirengia teikti paslaugų (Pirkimo sutarties 4.2 papunktis ir atitinkami papunkčiai). Tiekėjui per nustatytą terminą nepasitelkus specialistų, apmokytų prižiūrėti ir (ar) diegti Pirkimo sutarties 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus valdiklius ir sistemas, Pirkimo sutartis bus nutraukta. Tiekėjas galės pradėti vykdyti Pirkimo sutartį tik tada, kai įrodys Pirkimo sutarties 4.1.1 nuostatos sąlygas – pateiks ir suderins su perkančiąja organizacija sąrašą specialistų, kurie apmokyti prižiūrėti ir (ar) diegti šio punkto 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus valdiklius ir sistemas. Pirkimo sutarties sąlygos aiškiai atspindi Pirkimo sutarties 4.1.1 nuostatą aiškinti kaip Pirkimo sutarties vykdymo sąlygą.

99.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad Pirkimo sutarties 4.1.1 papunkčio nuostata, numatanti tiekėjui pareigą per nustatytą terminą pasirūpinti specialistais, apmokytais prižiūrėti ir (ar) diegti 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus valdiklius ir sistemas, yra pagrįstai nustatyta kaip Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas. Kadangi reikalavimas turėti specialistus, kurie apmokyti prižiūrėti ir (ar) diegti Pirkimo sutarties 4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčiuose nurodytus valdiklius ir sistemas, pripažintas kaip Pirkimo sutarties įvykdymo sąlyga, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su specialistų kvalifikacijos vertinimu, nepasisako. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo sąlygose numatyta pastaba, jog teikiamų lygiaverčių dokumentų lygiavertiškumą turi įrodyti Paslaugų teikėjas.

100.       Atsižvelgus į tai, ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl Pirkimo sutarties 4.1.1 papunkčio (4.1.1.1–4.1.1.4 papunkčių) neteisėtumo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

101.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo pripažino neteisėtu Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatas. Minėtų nuostatų netinkamas aiškinimas sudaro pagrindą skundžiamo teismo sprendimo dalį pakeisti – atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio nuostatas, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl materialiųjų reikalavimų palikti nepakeistą.

102.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

103.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

104.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ieškovei, nepateikė tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų, o tik sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsakovės vertinimu, dėl tokių priežasčių sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti naikinamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

105.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad apskųsto teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvai yra neišsamūs, juolab suponuoja pagrindą jį panaikinti pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje susiklosčiusią situaciją, į CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tai, kad skundžiamame sprendime teismas trumpai išdėstė motyvus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas (jo dalis) yra be motyvų ir jį panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

106.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

107.       Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia ir juo nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

108.       Dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliktinas įvertinus šioje byloje susiklosčiusį galutinį procesinį rezultatą. Kadangi ieškovė byloje pareiškė reikalavimą iš esmės dėl penkerių sąlygų panaikinimo, laikytina, kad kiekviena ginčijama sąlyga sudaro 20 proc. reikalavimo. Sprendimą pakeitus, darytina išvada, kad byloje patenkinta 20 proc. ieškovės reikalavimo, todėl šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

109.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 10 397,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai yra 7 180,14 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 3 217 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 170). Ieškovės patirtas 7 180,14 Eur teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 3 121,80 Eur suma už ieškinio parengimą (2 t., b. l. 127,130), 4 058,34 Eur suma už dubliko, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rašytinių paaiškinimų parengimą (2 t., b. l. 128–129).

110.       Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

111.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, nusprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu (3 217 Eur) bei dubliko, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rašytinių paaiškinimų parengimu (4 058,00 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje (1 799 Eur × 2,5 = 4 497,50 Eur) ir Rekomendacijų 8.3, 8.16 papunkčiuose (1 799 Eur × 1,5 = 2 698,50 Eur; 1 799 Eur × 0,4 = 760,12 Eur; 1 799 Eur × 0,4 = 760,12 Eur) apskaičiuotų maksimalių atlygintinų tokio pobūdžio išlaidų dydžių.

112.       Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 20 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 2 079,43 Eur (10 397,14 Eur × 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

113.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, atlyginimo.

114.       Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, o ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, o ieškovė įgijo teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

115.       Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą, buvo patenkinta atsakovės apeliacinio skundo dalis, susijusi su Pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio teisėtumo vertinimu. Kadangi atsakovė byloje pareiškė apeliacinį skundą, kuris siejamas su dviem pirkimo sąlygomis, laikytina, kad kiekvienas reikalavimas sudaro 50 proc. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 50 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.

116.       Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3 222 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 179), kitų, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, byloje nėra. Įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti 50 proc. atsakovei iš ieškovės priteistina 1 611 Eur (3 222 Eur ÷ 2 = 1 611 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).        

117.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas 50 proc., ieškovė įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu.

118.       Ieškovė pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 8 909 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 5 687 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 3 222 Eur žyminis mokestis. Iš ieškovės pateiktos 2023 m. kovo 23 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad 5 687 Eur teisines pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, skirtos apeliacinio skundo surašymui (25 val. × 100 Eur × 1,21 = 3 025 Eur) bei atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui (22 val. × 100 Eur × 1,21 = 2 662 Eur). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimu, viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą maksimalų rekomenduojamą dydį (1 799,90 Eur × 1,3 = 2 338,70 Eur). Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat į teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimu, dydis mažintinas iki 2 338,70 Eur sumos. Įvertinus tai, kad ieškovė įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 169,35 Eur suma.

119.       Teisėjų kolegija, siekdama supaprastinti operatyvumo ir ekonomiškumo aspektais bylinėjimosi išlaidų atlyginimo procesą, atlieka nurodytų ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir sprendžia, kad iš ieškovės atsakovei priteistina 441,65 Eur (1 611 Eur – 1 169,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas neteisėtu pirkimo „Šviesoforų postų, eismo vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros, gedimų šalinimo ir papildomos paslaugos bei duomenų perdavimo paslaugos ir linijų nuoma“, CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 30.2 papunktis, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ieškinio reikalavimą dėl 30.2 papunkčio pripažinimo neteisėtu atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maniga“, juridinio asmens kodas 183837560, 2 079,43 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme“.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“, juridinio asmens kodas 183837560, atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, 441,65 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Gintaras Pečiulis

                                                                                Irmantas Šulcas

Alma Urbanavičienė