Civilinė byla Nr. 2A-359-372/2015

Teismo procesinis Nr. 2-70-3-01742-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.;75.4.3.;75.7.;75.8.;108.;121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 23 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014, pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, UAB „Egmasta“, ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

I. L. B. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu G. B. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo L. B. sugrąžinti ikisantuokinę pavardę – A.; nustatyti, kad teismo sprendimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2010 metų lapkričio 3 d., t. y. kada sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį; padalinti nekilnojamąjį turtą tokia tvarka: 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei L. B.; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei L. B.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei L. B.; 1886 vnt. UAB „Jupojos investicinės grupės“ , kodas (duomenys neskelbtini), akcijas, kurių vertė yra 188600 Lt, padalinti, priteisiant 943 vnt. akcijų L. B., ir 943 vnt. akcijų atsakovui G. B.; priteisti UAB „Valvėstos“ , kodas (duomenys neskelbtini), 4800 vienetų paprastųjų vardinių akcijų L. B.; 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės L. B. nuosavybe; iš atsakovo G. B. priteisti ieškovei L. B. 22000 Lt dydžio neturtinę žalą; iš atsakovo G. B. priteisti ieškovei L. B. 138679 Lt turtinę žalą; hipotekinį įsiskolinimą AB SEB bankui pagal 2007-10-10 kreditavimo sutartį Nr. 0620718091451-16, kurios įvykdymas yra užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto - namo, ūkinio pastato, žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, laikyti asmenine atsakovo G. B. prievole; įpareigoti G. B. grąžinti 2010-12-01 likusias name adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei L. B. asmeniškai padovanotas dovanas (grąžintini daiktai nurodyti pridėtame kilnojamųjų daiktų sąraše) bei asmeninio naudojimo daiktus (rūbus, avalynę); priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

A. G. B. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti, kad santuokoje buvo įgytas toks bendras turtas: namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); automobilis Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data- 1997-07-22, vertė 2000 Lt; 40000 Lt, kurie buvo panaudoti 2008-04-29 UAB „Valvėsta“ įstatinio kapitalo padidinimui; 13972,44 Lt, kurie ieškovės buvo iš bendrų sutuoktinių lėšų įmokėti AB „SEB lizingas“ už ieškovės nuslėpto turto įsigijimą; nustatyti, kad santuokoje atsirado tokie bendri skoliniai įsipareigojimai: bendras dalinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui AB SEB bankui, kuriam negrąžinto kredito dydis šiai dienai yra 1058125,14 Lt; padalinti šį įsipareigojimą tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, nustatant, kad ieškovė yra asmeniškai skolinga trečiajam asmeniui AB SEB bankui 529062,57 Lt negrąžinto tikslinio kredito; atsakovas yra asmeniškai skolingas trečiajam asmeniui AB SEB bankui 529062,57 Lt negrąžinto tikslinio kredito; nustatyti, kad likusi tikslinio kredito dalis, kurią ieškovė pasisavino ir kurios dydis yra 309957,62 Lt, yra asmeninė ieškovės prievolė trečiajam asmeniui; nustatyti bendro turto padalinimo tvarką: padalinti namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiomis dalimis tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovei ir atsakovui priteisiant po 1/2 dalį šio turto; namą, žemės sklypą ir ūkinį pastatą pardavus iš viešųjų varžytynių, nustatyti, kad už šį turtą gauta kaina tenka lygiomis dalimis, padengiant ieškovės ir atsakovo įsiskolinimus AB SEB bankui; priteisti atsakovui natūra automobilį Mazda 323, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data- 1997-07-22, ieškovei iš atsakovo priteisti 1000 Lt kompensaciją; priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 sumokėtų įmokų AB SEB lizingas už ieškovės nuslėptą turtą, atsakovui priteisiant 6986,22 Lt kompensaciją;  priteisti ieškovei iš atsakovo 20000 Lt kompensaciją už lėšas, kuriomis buvo padidintas UAB „Valvėsta“ įstatinis kapitalas; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 42203 Lt turtinę kompensaciją už atsakovo panaudotą asmeninį turtą šeimos interesams; konstatuoti, kad visas ieškovės ir atsakovo užgyventas kilnojamasis turtas jau yra padalintas iki šios bylos iškėlimo momento; tiek ieškovei, tiek atsakovui vienam iš kito priteisus pinigines kompensacijas, taikyti priešpriešinį reikalavimų įskaitymą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad sutuoktinių prievolė pagal kredito sutartį Nr. 0620718091451-16 yra solidari, tokia turėtų ir likti kreditoriaus teisių užtikrinimui.

Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovė L. B. atsisakė reikalavimo padalinti nekilnojamąjį turtą, nurodydama, kad minėtas nekilnojamas turtas teismo posėdžio dienai jau yra parduotas iš varžytynių. Priešieškinį prašė atmesti. Pažymėjo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris girtavo, pirmoji atsakovo santuoka iširo taip pat dėl atsakovo potraukio alkoholiui, atsakovas dėl to buvo gydytas, negerbė sutuoktinės, konfliktavo, grasino jai ginklu, konfliktams raminti yra tekę kviesti policiją, atsakovas be ieškovės žinios išmokėjo buvusiai sutuoktinei 125000 Lt kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tam panaudojo bendrai AB SEB banke gauto kredito pinigus. Ieškovė dėl sutuoktinio girtavimo 2010-11-03 išsikėlė gyventi iš šeimos namų pas savo mamą, o atsakovas po to pakeitė šeimos namų spynas ir signalizacijos kodą, todėl ieškovė daugiau negalėjo patekti į namą. Dėl atsakovo elgesio šeimoje ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, sutriko jos sveikata. Ieškovė dirbo AB SEB banke, turėjo aukštas pareigas ir gerai apmokamą darbą, kurį turėjo palikti dėl atsakovo neatsakingų veiksmų dirbant  UAB „Egmasta“ direktoriumi, nes banko vidaus taisyklės banko darbuotojams ir jų šeimos nariams neleidžia turėti teisinių ginčų su banko klientais, dėl tų pačių priežasčių ieškovė negalėjo ir nebegali susirasti darbo pagal specialybę, patirtą dėl to neturtinę žalą ieškovė įvertino 22000 Lt. UAB „Valvėsta“ įstatinis kapitalas buvo didinamas šalims jau būnant santuokoje, todėl ieškovė mano, kad 1/2 dalis padidėjusios akcijų vertės turėtų būti priteista jai.

A. G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad priešieškinyje yra savo reikalavimą suformulavę tam atvejui, jei nekilnojamas turtas būtų parduotas, todėl prašė juo vadovautis. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, santuoka tarp šalių pradėjo irti, kai įvyko konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo dukters. Jo dukra, tuo metu dar nepilnametė, buvo ieškovės išvaryta iš šeimos namų, nors buvo atvykusi tik išsimaudyti, ieškovė nuolat trukdė jam su dukra bendrauti, dėl to buvo dažnai konfliktuojama. Ieškovei ultimatyviai pareikalavus pasirinkti tarp ieškovės ir vaikų, atsakovas pasirinko vaikus. Po to, kai išėjo gyventi pas savo motiną, ieškovė nuolat atvykdavo į šeimos namus ir iš jų vežėsi įvairius daiktus, todėl atsakovas pakeitė spyną bei signalizacijos kodą. Ieškovė tikrai du kartus kvietė į jų namus policiją, vieną kartą - kai atvyko su antstoliu, kitą kartą - radusi atsakovo dujinį pistoletą, abu kartus policija buvo kviesta nepagrįstai. Atsakovas tvirtino, kad 125000 Lt kompensaciją buvusiai sutuoktinei pervedė ne iš paskolos, o iš asmeninių pinigų, ir tai ieškovei buvo žinoma, tuo tarpu paskolos sąskaitą ir jos kodus turėjo tik pati ieškovė ir ta sąskaita disponuoti be jos žinios niekas kitas negalėjo. Atsakovo žiniomis ieškovė darbą banke paliko pati savo noru, niekieno neverčiama. Paskolos grąžinimo bankui įmokas mokėjo atsakovas iš savo atlyginimo, ieškovė savo gaunamą atlyginimą naudodavo tik savo reikmėms, taip pat savo reikmėms sunaudojo ir dalį paskolos. Ieškovė veikė priešingai sutuoktinio interesams, pasinaudojusi jo liga ir aplinkybėmis, įkalbėjo jį padovanoti jai ir vaikams UAB „Valvėsta“ akcijas, tačiau, kai atsakovas pasirašė akcijų dovanojimo sutartį ieškovei, atsakovė atsisakė pasirašyti akcijų dovanojimą atsakovo vaikams, parengtas sutartis suplėšė. UAB „Valvėsta“ įstatinio kapitalo didinimui buvo panaudota atsakovui tekusi pelno dalis 40000 Lt, ši suma yra dalintina, atsakovas sutiko ieškovei sumokėti pusės šios sumos - 20000 Lt kompensaciją.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo L. B. paliko iki santuokos turėtą pavardę – A.. Priteisė ieškovei L. B. 943 vienetus UAB „Jupojos investicinė grupė“ , kodas (duomenys neskelbtini), akcijų. Priteisė ieškovei L. B. 20000 Lt kompensaciją už UAB „Valvėsta“, kodas  (duomenys neskelbtini), įstatinio kapitalo padidinimą. Priteisė ieškovei L. B. asmeninės nuosavybės teise 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui G. B. asmeninės nuosavybės teise automobilį Mazda 323, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data - 1997-07-22, vertė 2000 Lt. Priteisė ieškovei L. B. 1000 Lt kompensaciją - 1/2 dalį  atsakovui atitenkančio automobilio vertės. Priteisė iš ieškovės L. B. atsakovui G. B. 43103,00 Lt kompensaciją už šeimos reikmėms panaudotą asmeninį turtą. Priteisus kompensacijas, taikė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei L. B. iš atsakovo priteistą 21000 Lt kompensaciją įskaitė į atsakovui G. B. priteistą 43103,00 Lt kompensaciją ir nustatė, kad pagal šį teismo sprendimą viso atsakovui G. B. iš ieškovės L. B. yra priteista 22103,00 Lt kompensacija. Nustatė, kad šalių atsakomybė pagal prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui  pagal 2007-10-10 kredito sutartį Nr. 0620718091451-16 ir pagal 2008-09-15 susitarimą pakeisti 2007-10-10 kredito sutarties Nr. 0620718091451-16 sąlygas lieka solidari iki visiško prievolės įvykdymo. Priteisė iš L. B. ir G. B. valstybei po 27,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, priešindamasi atsakovo bendravimui su nepilnamete dukra, be jokio pagrindo iškviesdama į šeimos namus policijos pareigūnus,  tiek atsakovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, jų šeimoje neliko lojalumo, rūpinimosi vienas kitu, psichologinio komforto, dėl ko gyvenimas santuokoje tapo negalimas, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes šioje byloje sukels nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, kaip numato CK 3.67 str. 1 d.. Teismas nurodė, kad reikalavimo dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Lizdeikos g. 5, Šiaulių m., padalinimo ieškovė atsisakė, nes turtas parduotas iš varžytynių, todėl dėl šio reikalavimo teismas nepasisakė.

Teismas nustatė, kad šalys, būdamos santuokoje, įgijo šį turtą:  1886 vnt. UAB „Jupojos investicinės grupės“ , kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė yra 188600 Lt, 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2000 Lt, bei 40000 Lt, kurie buvo panaudoti 2008-04-29 UAB „Valvėsta“ įstatinio kapitalo padidinimui. Todėl konstatavo, kad šis bendras turtas dalintinas lygiomis dalimis, po 1/2 dalį.

Teismas nurodė, kad šalims būnant santuokoje, buvo įsigyta  1886 vnt. UAB „Jupojos investicinės grupės“ , akcijų, kurių vertė yra 188600 Lt, šis turtas dalintinas po 1/2,  priteisiant 943 vnt. akcijų L. B. ir 943 vnt. akcijų atsakovui G. B.. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje reikalavo jai priteisti UAB „Valvėsta“ 4800 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Teismas nustatė, kad UAB „Valvėsta“ akcijas atsakovas G. B. įsigijo iki santuokos sudarymo, o šalims būnant santuokoje tik buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas. Pagal UAB „Valvėsta“ pateiktus paskaičiavimus atsakovo akcijoms tenkanti dalis buvo 40000 Lt, kurie ir pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe, todėl teismas sprendė, kad ieškovei priteistina pusės šios sumos kompensacija- 20000 Lt.

Teismas pažymėjo, kad šalims jau būnant santuokoje, atsakovas G. B. sumokėjo savo buvusiai sutuoktinei 125000 Lt kompensaciją už 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl sprendė, kad 1/2 dalį šio buto sutuoktiniai įgijo kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), patenkino.

Atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl 22000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Teismas netenkino ieškovės reikalavimų priteisti jai 138679 Lt turtinę žalą, nustatydamas, kad name buvusius daiktus ir įrangą, dėl kurių netekimo ieškovė teigia patyrusi žalą, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas juos turėjo galimybę išvežti ar kitaip realizuoti, dėl ko vėliau atsakovas buvo pakeitęs užraktus bei signalizaciją. Teismas sprendė, kad namo vertė sumažėjo ne tik dėl daiktų ar įrangos išmontavimo, tačiau ir dėl vykstančių ekonominių procesų, todėl galimas turto vertės sumažėjimas teismo manymu tenka abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavo įpareigoti G. B. grąžinti likusias name, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei L. B. asmeniškai padovanotas dovanas bei asmeninio naudojimo daiktus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ne kartą po to, kai išsikraustė iš atsakovo namų, buvo atvykusi į bendrą būstą, pasiėmė visus jai jos manymu priklausiusius daiktus, bylos žodinio nagrinėjimo metu konkrečių daiktų net neįvardino, nekėlė reikalavimo atsakovui grąžinti kokius nors ypatingais, išskirtiniais požymiais ar savybėmis pasižyminčius ir  labai vertingus daiktus, todėl teismas laikė labiau tikėtina, kad šalys kilnojamuosius daiktus bei dovanas yra pasidalinę, ir šį reikalavimą atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas priešieškinyje prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2000 Lt, o ieškovei priteisti 1000 Lt kompensaciją. Pažymėjo, kad dėl šio reikalavimo ieškovė prieštaravimo nepareiškė, todėl teimas šioje dalyje priešieškinį  patenkino.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 13972,44 Lt suma ieškovės buvo iš bendrų sutuoktinių lėšų įmokėti AB „SEB lizingas“ už ieškovės nuslėpto turto įsigijimą, prašė priteisti jam 1/2 šios sumos, t. y. 6986,22 Lt kompensaciją. Nustatė, kad ieškovė turto neįsigijo, lizingo įmokos buvo mokamos už naudojimąsi automobiliu, šiuo metu ieškovė savo vardu registruoto automobilio neturi, todėl šį priešieškinio reikalavimą pripažino nepagrįstu.

Teismas nustatė, kad atsakovas šeimos reikmėms panaudojo iki santuokos turėtą asmeninį turtą. Už parduotas UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijas atsakovas gavo 15600,00 Lt, šią sumą panaudojo kreditui AB SEB bankui grąžinti. Pusę šios sumos 7800,00 Lt prašė priteisti iš ieškovės. Iš UAB „Egmasta“ pasiskolino 42704,00 Lt, pinigus panaudojo kreditui AB SEB bankui grąžinti, pusę šios sumos 21352,00 Lt prašė priteisti iš ieškovės. Iš UAB „Egmasta“ pasiskolino 27902,00 Lt, pinigus panaudojo kreditui AB SEB bankui grąžinti, pusę šios sumos 13951,00 Lt (ieškinyje yra aritmetinė klaida - pusė sumos nurodyta 13051 Lt neteisingai) prašė priteisti iš ieškovės. Viso iš ieškovės prašė priteisti pusę šeimos reikmėms panaudoto asmeninio turto vertės - 43103,00 Lt. Teismas konstatavo, kad šis reikalavimas byloje pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 43103,00 Lt kompensaciją už šeimos reikmėms panaudotą asmeninį turtą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškinyje išreiškė reikalavimą ieškovei ir atsakovui vienam iš kito priteisus pinigines kompensacijas, taikyti priešpriešinį reikalavimų įskaitymą, todėl ir šioje dalyje tenkino priešieškinį.

Dėl šalių prievolės AB SEB bankui teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriams konstatuota, kad padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius; kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė dalį tikslinio kredito  – 309957,62 Lt, pasisavino. Pažymėjo, kad nors ieškovė iš paskolos sąskaitos pervedinėjo lėšas ne vien už statybines medžiagas, bet ir į savo asmeninę sąskaitą, tačiau iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad iš atsakovės asmeninės sąskaitos buvo mokama už baldus, įrangą, gerbūvio tvarkymo darbus, adresu Lizdeikos g. 5, Šiauliuose, todėl teismas sprendė, kad paskola buvo panaudota šeimos reikmėms, todėl atsakomybė pagal prievolę turi likti solidari. 

Teismas sprendė, kad būtent dėl šalių elgesio procesas šioje byloje užtruko ir didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl pačių šalių kaltės, arba nebuvo būtinos, todėl vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei konstatavo, kad esant panašiam šalių reikalavimų patenkinimo procentui, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo iš dalies pakeisti  Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą – nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. B. kaltės; natūra priteisti UAB „Valvėsta“ 4800 vienetų paprastųjų vardinių akcijų L. B. asmeninėn nuosavybėn; iš atsakovo G. B. priteisti ieškovei L. B. 22000 Lt dydžio neturtinę žalą; priteisti iš G. B. ieškovės L. B. naudai 138679 Lt kompensaciją; atmesti G. B. reikalavimą dėl 43103,00 Lt kompensacijos iš ieškovės L. B. už šeimos reikmėms panaudotą asmeninį turtą; priteisti iš atsakovo G. B. ieškovės L. B. naudai pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti  iš  atsakovo  G. B. ieškovės L. B. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos sprendžiant klausimus dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Teismas privalo nustatyti ne tik faktą, kad kažkuris iš sutuoktinių pažeidė įstatyme įtvirtintas pareigas, tačiau būtina nustatyti, kad pareigos buvo pažeistos iš esmės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas G. B. nuolat vartojo alkoholį, buvo priklausomas nuo alkoholio, dėl šios priežasties net buvo gydomas. Besaikis alkoholio vartojimas neabejotinai yra esminis sutuoktinio pareigų pažeidimas, neabejotinai lemiantis santuokos iširimą. Byloje taip pat įrodymų, patvirtinančių G. B. lojalumo pareigos pažeidimą. Civilinėje byloje yra pateikti teismui teismų sprendimai kitose bylose pagal kreditoriaus UAB „Egmasta“ ieškinius atsakovams L. B. ir G. B. dėl sandorio nuginčijimo ir dėl skolos iš sutuoktinių priteisimo. Atsakovo besaikis alkoholio vartojimas, priešingos šeimai pozicijos palaikymas teisminiuose ginčuose su UAB „Egmasta“, bendro šeimos turto švaistymas, kurios yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, neabejotinai patvirtina esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą bei G. B. kaltę dėl santuokos iširimo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nustatyta, kad UAB „Valvėsta“ įstatinis kapitalas buvo padidintas 2008 m. balandžio 29 d. pagal visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Nepaisant to, kad teismas pripažino, jog UAB „Valvėsta“ įstatinis kapitalas padidėjo santuokos metu, teismas, vadovaudamasis išimtinai tik atsakovo pateiktais dokumentais, sprendė, kad iki šalių santuokos 2007-06-23 UAB „Valvėsta“ buvo sukaupusi 149.289,14 Lt nepaskirstyto pelno, kuris buvo panaudotas didinti įstatiniam kapitalui pagal 2008-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Nuo 2007-06-23 iki 2007-12-31 UAB „Valvėsta“ sukaupė 163874,86 Lt nepaskirstyto pelno, kuris buvo panaudotas didinti įstatiniam kapitalui, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo akcijoms tenkanti dalis buvo 40000 Lt, kurie ir pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė nesutinka su tokiu teismui sprendimu, nes jis neatitinka teismų praktikos išaiškinimo bei prieštarauja materialioms teisės normoms. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju neturėjo būti vertinama, iš kokių lėšų yra didinamas UAB „Valvėsta“ įstatinis kapitalas. Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, turto priskyrimą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei lemia ne lėšos, iš kurių turtas įgytas, o turto įgijimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad UAB „Valvėsta“ įstatinis kapitalas buvo didinamas po santuokos sudarymo – 2008 m. balandžio 29 d., ko pasėkoje padidėjo atsakovo turimų UAB „Valvėsta“ akcijų vertė. Akcijų vertės padidėjimas po santuokos sudarymo yra laikoma bendrąją sutuoktinių nuosavybe, todėl teismas privalėjo pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe ne dalį vertės padidėjimo, o visą.

3. Pažymi, kad netgi jeigu daryti prielaidą, kad dalis UAB „Valvėsta“ akcijų vertės buvo padidinta ne iš santuokoje, o iki santuokos uždirbto UAB „Valvėsta“ pelno, ir nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad jungtinę nuosavybę lemia nė lėšos iš kurių ji įgyjama, o įgijimo momentas, todėl spręstume, kad dalis UAB „Valvėsta“ akcijų vertės buvo padidinta iš iki santuokoje G. B. įgyto pelno, t. y. asmeninių lėšų, tokiu atveju vis tiek turėtų būti taikomas CK 3.89 str. 1 d. 7 p., kuriame nustatyta, kad sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, UAB „Valvėsta“ akcijų vertės padidėjimas vis tiek turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, kadangi atsakovas G. B. jokia forma aiškiai nebuvo išreiškęs valios šių akcijų vertės padidėjimo įgyti asmeninėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per santuokos laikotarpį akcijų kiekis nesikeitė, t. y. buvo 16.000 vnt. Kas reiškia, kad ieškovei priklausančių akcijų vertės padidėjimas yra skaičiuotinas būtent nuo 16000 vnt. Šiam faktui pritarė ir atsakovas. Taigi, padidinus UAB „Valvėsta“ įstatinį kapitalą, akcijų vertė po santuokos sudarymo padidėjo nuo 160000 Lt iki 400000 Lt, todėl akcijų vertės skirtumas atsiradęs tarp jų pirkimo 2004-04-23 (kai jų vertė buvo 10 Lt. už akciją, viso suma 160000 Lt.) ir akcijų vertės padidėjimo 2008-04-29 (kai jų vertė buvo 25 Lt. už akciją, viso suma 400 000 Lt.), t. y. 240 000 Lt turi būti vertinama kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurių ½ dalis padidėjusios akcijų vertės, t. y. 120000 Lt arba 4800 paprastųjų vardinių akcijų vienetų priklauso ieškovei.

4. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei piniginę kompensaciją už UAB „Valvėsta“ akcijų vertės padidėjimą, nors ieškovė pareiškė norą akcijas jai priteisti natūra. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės reikalavimas dėl akcijų padalijimo būdo buvo atmestas. Dalijant sutuoktinių turtą, prioritetas turi būti taikomas turto dalijimui natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad sutuoktinių turtas turi būti dalijamas natūra, ir tik negalint turto padalinti natūra, pvz. dėl to, kad turtas yra nedalus, arba dėl sudėtingų, konfliktiškų bendraturčių santykių ar kitų veiksnių, šalims gali būti priteisiama kompensacija. Šiuo atveju ieškovė prašė UAB „Valvėsta“ akcijas jai priteisti natūra, kaip tai yra įtvirtinta įstatyme.

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokos iširimo kaltės, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių – G. B. kaltės. Atitinkamai ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo. I. L. B. dėl atsakovo G. B. veiksmų, t. y. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nelojalumo ginčuose su UAB „Egmasta”, nepagarbos rodymu, patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei neigiamus sveikatos pokyčius: ieškovę kamavo nemiga, periodiški galvos skausmai bei depresinė nuotaika. Ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas vyko būtent gyvenant su atsakovu. Prieš tai jokių negalavimų nebuvo: ieškovė yra ramaus būdo, neturinti žalingų įpročių, visada darbinga, sveika, optimaliai prisidedanti prie šeimos poreikių. Pirmosios instancijos teismo yra nustatyta, kad šeimos medicinos centro „Alsavita“ duomenimis nuo 2009-02-12 L. B. turėjo nusiskundimų skausmais širdies plote, nerimu, įtampa, nemiga, iki 2013-02-07 kelis kartus gydyta ambulatoriškai, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl kaklo osteochondrozės. Šios faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius apie dėl atsakovo G. B. veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 22000 Lt suma.

6. Skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimas priteisti jai 138679 Lt turtinės žalos nebuvo patenkintinas. Faktą, kad visą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusį kilnojamąjį turtą (įrangą, baldus) atsakovas yra pardavęs be ieškovės sutikimo, atsakovas G. B. yra patvirtinęs viename iš vykusių teismo posėdžių. Todėl ginčo dėl to, jog kilnojamieji daiktai buvo parduoti vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti tarp šalių nėra. Byloje taip pat yra įrodymų, patvirtinančių, kokie daiktai gyvenamajame name buvo ir kaip atrodė gyvenamasis namas po to, kai atsakovas visus kilnojamuosius daiktus pardavė. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kokia yra didžiosios dalies kilnojamųjų daiktų, kurie atsakovo buvo parduoti, vertė, įskaitant nusidėvėjimą. Pažymi, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad kilnojamojo turto nuvertėjimui turėjo įtakos ekonominė krizė. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų apie ekonominės krizės įtaką kilnojamųjų daiktų kainai, todėl teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo teigti apie ekonominės krizės įtaką šių daiktų kainai. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie parduotų kilnojamųjų daiktų vertę, kurių jokie kiti byloje esantys įrodymai nepaneigė, todėl laikytina, kad ieškovė įrodė, jog viso atsakovo parduotų kilnojamųjų daiktų vertė 277358 Lt, iš kurių pusė sumos turi būti kompensuojama ieškovei.

7. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteista 43103,00 Lt kompensacija už šeimos reikmėms panaudotą asmeninį turtą. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuoti faktai, kad atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiančias akcijas, teismo sprendime nėra nustatyta, kad pinigai už akcijas būtų pervesti į AB SEB sąskaitą ar, kad atsakovas būtų skolinęsis lėšų iš UAB „Egmasta“ kreditui grąžinti. Teismas, spręsdamas šį klausimą netinkamai taikė materialinės teisės normas. Skundžiamame sprendime   nenurodoma, kokia teisės norma remiantis teismas tenkina šį atsakovo prašymą, tikėta, kad teismas šiuo atveju taikė CK 3.98 str. 2 d., pagal kurią sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Ieškovės nuomone, šiuo atveju, jeigu atsakovas ir panaudojo asmenines lėšas AB SEB bankas kreditoriniams reikalavimams dengti, šiems sutuoktinių santykiams yra taikytina ne CK 3.98 str. 2 d., o CK šeštosios knygos normos. Atsakovas, kartu su ieškove būdamas AB SEB banko solidarusis skolininkas, savo lėšomis padengė dalį savo įsipareigojimų bankui. Už šias atsakovo lėšas joks turtas bendrojon jungtinėn nuosavybėn nebuvo įgytas, todėl CK 3.98 str. 3 d. šiuo atveju nėra ir negali būti taikoma. Kol su kreditoriumi nėra   visiškai atsiskaityta, kiekvienas iš solidariųjų skolininkų privalo vykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Pagal nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011), regreso teise reikalauti to, kas buvo įvykdyta kreditoriui, solidarieji skolininkai įgyja teisę tik po to, kai prievolė kreditoriui bus visiškai įvykdyta. Iki to laiko, jokie atgręžtiniai reikalavimai tarp sutuoktinių nėra galimi, nes iki visiško prievolės įvykdymo nėra aišku, kuris iš skolininkų (sutuoktinių) sumokės didesnę dalį kreditoriui ir tokiu būdu įgis atgręžtinio reikalavimo teisę iki kitą solidarų skolininką (sutuoktinį). Pabrėžtina, kad ieškovės ir atsakovo prievolė AB SEB bankui nėra įvykdyta, todėl ieškovę ir atsakovą vis dar sieja solidari pareiga prieš kreditorių. Šiai dienai dar nėra aišku, kuris iš skolininkų padengs didesnę dalį kredito AB SEB bankui ir todėl galimai įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į kitą skolininką. Dėl nurodytos priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo AB SEB bankas sumokėtų sumų, net jeigu tos sumos atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir atsakovo G. B. reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

8. Ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pripažįstant, kad dėl bylos apimties ir sudėtingumo visos ieškovės patirtos išlaidos tiek teisinei pagalbai, tiek įrodymų rinkimui buvo būtinos, bei atitinkamai priteisti šias išlaidas iš atsakovo G. B..

Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovo reikalavimas dėl 6986,22 Lt kompensacijos už ieškovės nuslėptą santuokoje įgytą turtą, t. y. automobilį (duomenys neskelbtini), priteisimo ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6986,22 Lt kompensaciją už šį nuslėptą turtą. Pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo, ir šį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti; pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 943 vnt. UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų ieškovei priteisimo, šį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti.

Tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti aukščiau paminėtų apeliacinio skundo reikalavimų dėl skundžiamo sprendimo dalių, kuriomis buvo ieškovei priteista l/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 943 vnt. UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų, pakeitimo ir šių ieškovės reikalavimų atmetimo, prašo taikyti alternatyvų atsakovo teisių gynimo būdą ir už šį turtą iš ieškovės atsakovo naudai, vadovaujantis CK 3.98 str. 2 d., priteisti 156800 Lt kompensaciją už atsakovo panaudotas asmenines lėšas šiam turtui įsigyti.

Pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 309957,62 Lt AB SEB banko suteikto kredito dalies, kurią ieškovė pasisavino, pripažinimo asmenine ieškovės prievole AB SEB bankui, šį atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkinti.

Konstatuoti, kad ieškovė nesąžiningai nuslėpė kitą turtą, kuris šioje byloje būtų buvęs pripažintinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat UAB „Eko herb“ akcijas.

Likusioje dalyje teismo sprendimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu.

1. Šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovės kaltė dėl iširusios santuokos pasireiškė ne tik tuo, kad ieškovė priešinosi atsakovo bendravimui su nepilnamete dukra iš pirmosios santuokos, santuokos metu be pagrindo atsakovo atžvilgiu kviesdavo policiją, tačiau ir tuo, kad ieškovė, išsikraustydama iš bendro namo (duomenys neskelbtini), pavogė visus atsakovo dokumentus  bei sutartis, o taip pat atsakovo darbui naudotus du nešiojamuosius kompiuterius bei vieną mobilųjį telefoną, kuriuose buvo atsakovo darbo komercinės paslaptys, dėl ko atsakovas buvo atleistas iš bet kokių užimamų pareigų asociacijos „Jupoja“ įmonių grupėje. Ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad ieškovės ir atsakovo šeimai susidūrus su finansiniais sunkumais, ieškovė fiktyviai perleido ir nuslėpė visą turtą (tiek savo asmeninį, tiek bendrą), prie kurio ieškovė turėjo priėjimą. Ieškovės kaltė dėl iširusios santuokos pasireiškė ir tuo, kad ji pasisavino daugiau kaip 300 tūkst. Lt iš trečiojo asmens AB SEB bankas suteikto tikslinio kredito.

2. Atsakovo kaltė skundžiamame sprendime buvo konstatuota tik tuo aspektu, kad atsakovas santuokos metu piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Aplinkybės dėl atsakovo santuokos metu vartotų alkoholinių gėrimų ir jais piktnaudžiavimo atsakovas neneigė viso proceso metu. Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka su tuo, kad jis yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo ar, kad atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais prisidėjo prie bendros ieškovės ir atsakovo santuokos nutrūkimo. Teigia, kad atsakovas alkoholiniais gėrimais pradėjo piktnaudžiauti dėl ieškovės kaltės, o ieškovė pageidavusi, kad atsakovas piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais. Teigia, kad ieškovės veiksmai, visokeriopai skatinant atsakovą vartoti alkoholį, buvo sąmoningi, siekiant kiek labiau įmanoma pasipelnyti iš sudarytos ieškovės ir atsakovo santuokos. Atsakovas, vartodamas alkoholį, buvo kur kas labiau paveikus ieškovės valiai, nei būdamas blaivus.

3. Skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai ieškovei priteista 1/4 dalis atsakovo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas kompensaciją savo buvusiai sutuoktinei E. B. sumokėjo pasiskolinęs pinigų iš savo tuo metu vadovautos įmonės UAB „Egmasta“ ir už šią skolą šiuo metu yra atsakingas vien tik pats. Kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2A-510/2012), kuriose dalyvavo ieškovė,
atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Egmasta“, yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad
atsakovas kompensaciją buvusiai sutuoktinei sumokėjo būtent iš trečiojo asmens UAB
„Egmasta“ pasiskolintų pinigų, o ne iš AB SEB banko suteikto kredito, kaip melagingai byloje
teigė ieškovė (CPK 182 str. 2 p.).

4. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už ieškovės nuslėptą santuokoje įgytą turtą, t. y. automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad ieškovė, santuokos su atsakovu laikotarpiu yra mokėjusi lizingo įmokas AB SEB lizingas už automobilį (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančius įrodymus ieškovė vien tuo metu, kol dar turėjo einamąją sąskaitą AB SEB banke, yra sumokėjusi viso 20798,45 Lt lizingo įmokų už minimą automobilį (13972,44 Lt einamųjų įmokų bei 6826,01 Lt pradinio įnašo). Pažymi, kad šis automobilis, kai ieškovė jį įsigijo, jau nebuvo naujas, daugiau nei 3 metų senumo, o tokio automobilio rinkos vertė galėjo būti nuo 25000 Lt iki 35000 Lt. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad ieškovė jau buvo išmokėjusi didžiąją dalį šio automobilio vertės. Teismas tik konstatavo, kad ieškovė šio automobilio nuosavybės teise neįgijo, todėl atsakovo reikalavimą atmetė, visiškai nesigilinant į priežastis, dėl kurių ieškovė šio automobilio neįgijo nuosavybės teise. Atsakovas teigia, kad ieškovė minimo automobilio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise neįgijo, nes norėjo jį nuslėpti tiek nuo atsakovo, tiek ir nuo bendrų kreditorių, todėl fiktyviai ir nesąžiningai perleido šį automobilį susijusiam asmeniui UAB „Eko herba“. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad ji buvo UAB „Eko herbą“ direktorė, o atsakovo į bylą pateiktas įrodymas - UAB „Eko herba“ akcininkų sąrašas, patvirtina, kad ieškovės motina buvo minimos UAB „Eko herba“ vienintelė akcininkė. Taigi, šis automobilis buvo fiktyviai perleistas su ieškove tiesiogiai susijusiam asmeniui, o tokio fiktyvaus perleidimo tikslas - paslėpti automobilį nuo atsakovo ir nuo bendrų kreditorių.

5. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo turimas UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vien tai, kad atsakovas šias akcijas įgijo santuokos metu, dar nebūtinai reiškia tai, kad šios akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, kad visas UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijas atsakovas įsigijo už nuosavas lėšas yra jau nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje, kuria buvo palikta nepakeista dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties civ. byloje Nr. 2A-510/2012. Pagal toje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas už iš UAB „Egmasta“ pasiskolintas pinigines lėšas, už kurių grąžinimą yra atsakingas tik pats atsakovas asmeniškai, be kita ko, pirko UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas šias akcijas pirko už asmenines lėšas, t. y. tas lėšas, kurias atsakovas asmeniškai pasiskolino iš UAB „Egmasta“ ir už kurių gražinimą atsakovas yra asmeniškai atsakingas. Todėl, vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., ši aplinkybė yra laikytina visiškai įrodyta ir atsakovui jos papildomai įrodinėti nebereikia.

6. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės dalies kredito lėšų pasisavinimo. Ieškovės į bylą pateiktos sutartys dėl statybinių medžiagų apmokėjimo ir dėl namo statybos darbų apmokėjimo niekaip ir jokia apimtimi negali būti laikomos įrodymais, pagrindžiančiais ieškovės pasisavinto kredito dalies, kurios bendra suma buvo 309957,62 Lt, panaudojimą. Absoliuti dauguma ieškovės į bylą pateiktų sutarčių buvo sudarytos būtent atsakovo, o ne ieškovės, taigi, šios sutartys tik patvirtina, kad atsakovas namo statybai išleido tą kredito dalį, kurią ieškovė pervedė į UAB „Egmasta“ ir tikrai niekaip ir jokia apimtimi nepatvirtina to, kur ir kam minimą 309957,62 Lt kredito dalį išleido ieškovė.

7. Atsakovas reikalavimo dėl kompensacijos jam už turtą (t. y. butą bei akcijas) priteisimo iš ieškovės nereiškė, bet atsakovas reiškė reikalavimą šį turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes šis turtas buvo įsigytas už asmenines atsakovo lėšas. Jei skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nusprendė, kad šis turtas nėra asmeninė atsakovo nuosavybė, nepaisant to, kad jis buvo įsigytas išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų, tuomet skundžiamą sprendimą priėmęs teismas privalėjo kartu ir priteisti kompensaciją atsakovui už šio turto įsigijimui atsakovo panaudotas asmenines lėšas.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė L. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamojoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas savo teiginių, kad dėl santuokos iširimo yra kalta išimtinai ieškovė, nepagrindė jokiais įrodymais, apsiribodamas tik savo prielaidų ir pamąstymų išdėstymu. Netgi teismo posėdžiuose atsakovas, kaip santuokos iširimo priežastį nurodė tik vienintelį faktą – ieškovės ir jo dukters vienintelį konfilktą, daugiau jokios kitos ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodinėjo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo teiginiai dėl ieškovės kaltės yra absoliučiai nepagrįsti.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip įgyta santuokos metu. Iš UAB „Valvėsta“ pateiktos atsakovo asmeninės sąskaitos matyti, kad atsakovas 125000 Lt sumą už butą sumokėjo iš ieškovės į UAB „Egmasta“ sąskaitą pervestas lėšas, gautas pagal kredito sutartį. Taip pat teigia, kad iš to paties dokumento matyti, jog po šių veiksmų atsakovo įsiskolinimas UAB „Egmasta“ buvo visiškai padengtas, o galutinis įsiskolinimas įmonei pradėjo formuotis tik 2009 m. birželio mėnesį, t. y. jau po to, kai ginčo butas buvo įsigytas. O tai reiškia, kad kainą už dalį buto atsakovas sumokėjo ne iš skolintų iš UAB „Egmasta“ pinigų, o iš uždirbtų lėšų (bendroji jungtinė nuosavybė) arba iš AB SEB banko suteikto kredito. Neatsižvelgiant į tai, iš kokių lėšų buvo apmokėta ½ dalies buto kaina, šioje situacija svarbiausia yra tai, kad butas yra įgytas santuokos metu, todėl neabejotinai ½ buto yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos už automobilį (duomenys neskelbtini) priteisimo, kadangi byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas automobilis apskritai kada būtų priklausęs bet kuriam iš sutuoktinių, todėl šis turtas pagrįstai nebuvo įtrauktas į bendrą sutuoktinių turto balansą ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai už jį atsakovui nebuvo priteista kompensacija. Be kita ko, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė atsikirsdama į atsakovo įrodymus apie automobilį (duomenys neskelbtini), į bylą pateikė tik VĮ „Regitra“ pažymą, kad ji tokio automobilio nebuvo įsigijusi nuosavybės teisėn, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų jos teiginius apie šio automobilio perleidimo aplinkybes, nors tokią galimybę akivaizdžiai turėjo. Kadangi automobilis niekuomet nepriklausė nei vienam iš sutuoktinių, todėl ieškovė negalėjo pateikti įrodymų, susijusių su automobilio perleidimu.

4. Sprendžiant dėl sutuoktinių bendrosios nuosavybės, lemiamą reikšmę turi turto įgijimo momentas bei sutuoktinių valia. Kai turtas įgijimas santuokos metu, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. UAB „Jupojos investicinė grupė” akcijos buvo įgytos santuokos metu, atsakovas nebuvo išreiškęs aiškios valios dėl šių akcijų įgijimo asmeninėn nuosavybėn, dar daugiau, atsakovas neįrodinėjo iš kokių lėšų (iš asmeninių ar bendrų lėšų) jis įgijo šias akcijas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Jupojos investicinė grupė“ 1886 vnt. akcijų yra bendroji jungtinė nuosavybė, iš kurių pusė priklauso ieškovei.

5. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jei teismas laikysis pozicijos, kad tiek UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijos, tiek ir ½ atsakovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra santuokoje įgytas turtas, kuris pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tuomet atsakovui, vadovaujantis CK 3.98 str. 2 d., privaloma iš ieškovės priteisti kompensaciją, kadangi šiam turtui įsigyti buvo panaudotos išimtinai atsakovo asmeninės lėšos. Su tokia atsakovo pozicija ieškovė nesutinka. Teigia, kad atsakovas neįrodė, jog šiam turtui jis būtų panaudojęs asmenines lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl kompensacijos priteisimo.

6. Ieškovė byloje esančiais įrodymai pagrindė nurodytos 309957,62 Lt kredito sumos panaudojimą pagal paskirtį – statybinių medžiagų įsigijimui, gyvenamojo namo įrengimui, baldų įsigijimui. Todėl nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo teiginys, kad ieškovė nurodytą sumą pasisavino.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas G. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamojoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl santuokos iširimo yra išimtinė ieškovės kaltė, kuri pasireiškė ne tik tuo, kad be jokio reikalo kviesdavo policiją atsakovo atžvilgiu, o taip pat šiurkščiai įžeidė atsakovo tuomet dar nepilnametę dukterį. Atsakovo siekis sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais, t. y. UAB „Egmasta“ ir AB SEB banku, negali jokia apimtimi būti laikomi kaip atsakovo sutuoktinių pareigų pažeidimai, o tokia ieškovės skunde dėstoma pozicija tik patvirtina akivaizdų ieškovės nesąžiningumą.

2. Atsakovas visas UAB „Valvėsta“ akcijas buvo įgijęs iki santuokos sudarymo. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad visos atsakovo turimos UAB „Valvėsta“ akcijos buvo atsakovo įgytos iki santuokos sudarymo, t. y. visos UAB „Valvėsta“ akcijos, remiantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p., priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Priešingai, nei teigia ieškovė, UAB „Valvėsta“ akcijų vertė santuokos metu nepadidėjo. Greičiau priešingai - sumažėjo. Santuokos metu buvo tik padidintas UAB „Valvėsta“ įstatinis kapitalas iš anksčiau sukaupto pelno. Taigi, tie pinigai, kuriais buvo padidintas UAB „Valvėsta“ įstatinis kapitalas, jau anksčiau, iki santuokos sudarymo, priklausė pačiai UAB „Valvėsta“, tik jie buvo apskaityti ne prie akcinio kapitalo, o perkelti į UAB „Valvėsta“ rezervus, kaip nepaskirstytas pelnas. Dėl šios priežasties UAB „Valvėsta“ iki ieškovės minimo įstatinio kapitalo padidinimo turėjo šiuos pinigus, kuriais buvo įvykdytas įstatinio kapitalo padidinimas, kaip ir galėjo šiais pinigais naudotis, todėl šie pinigai atsispindėjo UAB „Valvėsta“ akcijų vertėje iki minimo įstatinio kapitalo padidino. Akivaizdu, kad lėšų perkėlimas balanse iš UAB „Valvėsta“ rezervų į UAB „Valvėsta“ akcinį kapitalą jokios papildomos vertės UAB „Valvėsta“ akcijoms nesuteikia.

3. Ieškovė reikalavimą dėl UAB „Valvėsta“ akcijų priteisimo pareiškė akivaizdžiai nesąžiningai. Pažymi, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 4800 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų jai priteisimo. Tokį reikalavimą ieškovė pareiškė apskaičiavusi vykusį UAB „Valvėsta“ įstatinio kapitalo padidinimą nuo visų atsakovo turėtų iki santuokos 16000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų. Tik iš šių 16000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų paketo atsakovas ieškovei santuokos metu padovanojo 6000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų, o atsakovui liko tik 10000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų. Taigi, ieškovė, formuluodama šį reikalavimą, UAB „Valvėsta“ akcijų vertės, neva, padidėjimą, apskaičiavo ir nuo jai pačiai šiuo metu priklausančių UAB „Valvėsta“ akcijų.

4. Dėl santuokos iširimo yra tik išimtinė ieškovės kaltė, todėl skundžiamą sprendimą priėmęs teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos jai atlyginimo.

5. Ieškovė meluoja, teigdama, kad, neva, atsakovas pats patvirtino, jog pardavė name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusius kilnojamus daiktus. Ieškovė, net ir išsikėlusi iš namo, turėjo jo raktus ir galėjo bet kada į jį įeiti, ką ji ir darė, pati vogdama daiktus. Net ir pačiame ieškovės į bylą pateiktame antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole vienoje iš jo nuotraukų matyti, kad atsakovas ieškovei perduota namo raktus. Dalį po ieškovės vagysčių likusių kilnojamųjų daiktų, kurių buvo likusi jau mažesnioji pusė, atsakovas pardavė, nes jam reikėjo mokėti kreditą AB SEB bankui už namą, kaip ir reikėjo mokėti už namo komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad net ir atsakovui netekus darbo, kredito įmokos AB SEB bankui dar buvo mokamos daugiau nei pusę metų. Ši ieškovės skundo dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta ir atmestina, o skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos jai priteisimo, yra teisėta, pagrįsta ir paliktina nepakeista.

6. Byloje nesant ginčo dėl to, kad atsakovas panaudojo asmenines lėšas bei asmeninį turtą šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas turi teisę į kompensaciją iš ieškovės, ką visiškai pagristai konstatavo ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas.

7. Ieškovė taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta paskirstyti bylinėjimosi išlaidas byloje. Nors atsakovas su šia skundžiamo sprendimo dalimi sutinka, tačiau nori pažymėti, kad jis nesutinka su šiuo skundžiamo sprendimo teiginiu, kad abi šalys veikė priešingai greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą. Atsakovas pažymi, kad prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą veikė išimtinai ieškovė, kuri, kartu su savo atstove, šioje byloje yra net nubaustos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas ir jo atstovas nei jokių nuobaudų, net ir jokių pastabų iš teismo šioje byloje nėra sulaukę. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra taip pat atmestina.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo atsakovo apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimo, kuriuo prašoma 309957,62 Lt kredito dalį pripažinti asmenine atsakovės prievole AB SEB bankui, atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūrą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bankas negali pervesti pinigų į abiejų sutuoktinių sąskaitas. Juos perveda į tą sąskaitą, kurią nurodo patys sutuoktiniai. Atsakovas pats, kaip kredito gavėjos sutuoktinis, pasirašė su banku 2008 m. rugsėjo 15 d. susitarimą pakeisti kredito sutarties sąlygas. Kaip pats pripažįsta, bankui prievolių įvykdymą užtikrino ne tik jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamojo turto įkeitimu, bet ir savo asmeninio turto hipoteka. Taigi, atsakovas pats pripažino prievolę ir atsakomybę visu jos mastu, pagal jos visas sąlygas, tuo pačiu prisiimdamas ir pareigą panaudoti kreditą pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).  

2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė iš paskolos sąskaitos pervedinėjo lėšas už statybines medžiagas, o iš savo sąskaitos, į kurią pervedė dalį kredito, mokėjo už baldus, įrangą, gerbūvio tvarkymo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pagrįstai vertino, kad paskola buvo panaudota šeimos reikmėms. Todėl teismas tinkamai teisiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nusprendė, kad atsakomybė pagal prievoles turi likti solidari. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

      Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl teismo išvados santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teigia, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, o atsakovas, priešingai, kad dėl santuokos iširimo kalta yra tik ieškovė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl iširusios santuokos yra abipusė sutuoktinių kaltė.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių(su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinių skundų argumentais, kuriais ginčijami bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat išklausius liudytojos A. B. parodymus pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad atsakovas, būdamas su ieškove santuokoje, piktnaudžiavo alkoholiu (t. 1, b. l. 150, 153, 155; t. 3, b. l. 5), tačiau iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psihiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad rimtų problemų dėl alkoholio atsakovas turėjo ir 2006 metais (t. 1, b. l. 150), t. y. iki santuokos su ieškove sudarymo 2007 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 9), tą patį patvirtino ir atsakovo dukra A. B. (2014-10-28 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo13:40 iki 27:25), todėl daryti išvadą, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu tik gyvendamas santuokoje su ieškove, nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad piktnaudžiaudamas alkoholiu atsakovas būtų naudojęs prie ieškovę smurtą. Be to, liudytoja A. B. nurodė, kad ieškovė L. B. teigiamai vertino atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, atsakovo dukrai paaiškindama, kad tėčiui visą savaitę sunkiai dirbant, yra normalu savaitgalį tokiu būdu atsipalaiduoti (2014-10-28 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo13:40 iki 27:25).

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus, kad santuokos iširimo priežastimi buvo tai, kad ieškovė nesugyveno su atsakovo dukra iš pirmosios santuokos A. B.. Įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, kad A. B. gyveno atskirai, be to, ieškovė L. B. ne kartą yra atvažiavusi prie A. B. namų, kad pasišnekėti su ja apie atsakovą, kas leidžia daryti išvadą, kad santykiai tarp jų buvo normalūs. Be to, tarp ieškovės L. B. ir atsakovo dukters konfliktas, kada atsakovo dukrą ieškovė išvadino negražiais žodžiais, įvyko prieš 5-6 metus (t. y. apie 2008 – 2009 metus), po to sutuoktinai susitaikė (2014-10-28 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo13:40 iki 27:25), todėl atsakovo minimas jo dukters ir ieškovės konfliktas tikrai nebuvo pagrindine priežastimi dėl iširusios santuokos.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ieškovės argumentus, kad santuokos iširimo priežastimi galėjo būti ir atsakovo nelojalumas ieškovei, teisme nagrinėjant UAB „Egmasta“ ieškinius sutuoktiniams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Egmasta“ ieškinys sutuoktiniams dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo gautas 2010-10-26 (t. 1, b. l. 225), o UAB „Egmasta“ ieškinys dėl skolos priteisimo teisme buvo gautas 2010-03-09 (t. 2, b. l. 32), kai pati ieškovė L. B. savo rašytame kasaciniame skunde nurodo, kad nuo 2009-12-10 nebeveda su atsakovu bendro ūkio (t. 2, b. l. 51), todėl tai, kad ieškovės ir atsakovo nurodytose bylose duoti parodymai galimai buvo priešingi, nėra pagrindas išvadai, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė savo, kaip ieškovės sutuoktinio, pareigas būti lojaliam.

Svarbus aspektas byloje yra ir tai, kad ieškovės ir atsakovo ieškiniai dėl santuokos nutraukimo, kuriuose jie prašo pripažinti, kad santuoka iširo išimtinai dėl kito sutuoktinio kaltės, teisme buvo gauti vienas po kito, t. y. ieškovės ieškinys teisme gautas 2013-03-12 (t. 1, b. l. 1), o atsakovo ieškinys (bylas sujungus laikytinas priešieškiniu) teisme gautas 2013-03-14 (t 2, b. l. 1), kas tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, nes jų šeimoje neliko lojalumo, rūpinimosi vienas kitu, psichologinio komforto, dėl ko gyvenimas santuokoje tapo negalimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

I. L. B. prašė priteisti iš atsakovo 22000 Lt neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė, vadovaudamasis CK 3.70 str. 2 d. nuostatomis, numatančiomis, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiamas dėl vieno sutuoktinio kaltės. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų ir buto, adresu Dainų g. 4-9, Šiauliai, padalijimo

Byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. prašė priteisti jai 943 vnt. UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų, nurodydama, kad, būnant santuokoje su atsakovu G. B., pastarasis įgijo 1886 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų, todėl jos abiems sutuoktiniams priklauso jungtinės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką turi būti padalintos per pusę. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje patenkino ieškinio reikalavimus.

A. G. B/ apeliaciniu skundu nesutinka šioje dalyje su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad vien tai, jog atsakovas šias akcijas įgijo santuokos metu, dar nebūtinai reiškia tai, kad šios akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad visas UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijas atsakovas įsigijo už nuosavas lėšas ir tai yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2A-510/2012).

I. L. B/ ieškiniu taip pat prašė priteisti jai ¼ buto, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad šalims jau būnant santuokoje, atsakovas G. B. sumokėjo savo buvusiai sutuoktinei 125000 Lt kompensaciją už 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl teigė, kad tokiu būdu ½ minėto buto jai ir atsakovui priklauso jungtinės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką turi būti padalintos per pusę, t. y. ¼ turi būti priteista ieškovei.

Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje patenkino ieškinio reikalavimus.

A. G. B. apeliaciniu skundu nesutinka šioje dalyje su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad 125000 Lt kompensaciją savo buvusiai sutuoktinei E. B. sumokėjo pasiskolinęs pinigų iš savo tuo metu vadovautos įmonės UAB „Egmasta“ ir už šią skolą šiuo metu yra atsakingas vien tik pats, ir tai yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2A-510/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su šiais atsakovo G. B. apeliacinio skundo argumentais.

Byloje nustatyta, kad ieškovės L. B. ir atsakovo G. B. santuoka buvo sudaryta 2007 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 9), todėl turtas, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo, jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Taikant CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nuostatas pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas turtas buvo įgytas (asmenines ar bendras), o jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nuostatas, jeigu neįrodoma aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Pagal CK 3.89 str. 2 d. faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad atsakovui G. B. priklauso 1946 vnt. paprastų vardinių UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų, iš kurių 60 vnt. buvo įgytos iki santuokos su ieškove 2007-06-23 sudarymo, t. y. 2006-02-28, ir įgytos steigimo sutarties pagrindu, be to, 1670 vnt. akcijų atsakovas įgijo iš karto po santuokos su ieškove sudarymo, t. y. 2007-10-16, ir kurios įgytos 2007-09-27 Akcijų pasirašymo sutarties pagrindu, ir tik 216 vnt. akcijų buvo įgytos 2008-10-13 Akcijų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek 1670 vnt., tiek 216 vnt. akcijos atsakovo yra įgytos būnant santuokoje su ieškove, todėl sutuoktiniams priklauso jungtinės nuosavybės teise, o nutraukiant santuoką dalintos abiems per pusę, t. y. ieškovei priteisiant ½ (943 vnt.) santuokos metu atsakovo įgytų 1886 vnt. UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų (CK 3.117 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pripažįsta šias pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis.

Kaip jau minėta, 1670 vnt. akcijų, kurios vienos vertė 100 Lt, atsakovas įgijo iš karto po santuokos su ieškove sudarymo, t. y. 2007-10-16, ir kurios įgytos 2007-09-27 Akcijų pasirašymo sutarties pagrindu, t. y. akcijų pasirašymo sutartis sudaryta praėjus trims mėnesiams po santuokos su ieškove sudarymo, ir už kurias apmokėta 167000 Lt (t. 1, b. l. 37).

Pagal 2007 metais galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 44 str. 1 d., akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atveju. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos operatoriaus technines priemones, pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija. Tai reiškia, kad 1670 vnt. akcijų ieškovas įgijo bendrovei nusprendus didinti įstatinio kapitalo dydį (2007 m. galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 2 d.), tačiau už 1670 vnt. akcijų atsakovas privalėjo apmokėti, kas ir buvo padaryta (t. 1, b. l. 37). Atsakovo įgytos akcijos yra paprastosios vardinės, tai reiškia, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.  Tas pats pasakytina ir apie 216 vnt. akcijų įsigijimą 2008-10-13, tik jau akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Tai, kad atsakovas aiškiai išreikė valią įsigyti akcijas asmeninėn nuosavybėn patvirtina aplinkybė, jog atsakovas, norėdamas, kad ir ieškovė būtų akcijų savininkė, yra jai padovanojęs kitos įmonės – UAB „Valvėsta“ 6000 vnt. akcijų (t. 1, b. l. 36). Ši akcijų dovanojimo sutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu, priimtu apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1030/2014, pripažinta teisėta, atmetus ieškinio reikalavimus dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tačiau byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo valią visas turimas UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijas įsigyti asmeninės nuosavybės teise.

Kaip jau minėta, tam, kad santuokoje įgytos akcijos būtų pripažintos atsakovui priklausančios asmenines nuosavybės teise, būtina nustatyti ne tik išreikštą atsakovo valią jas įgyti asmeninėn nuosavybėn, bet ir yra būtina įrodyti, kad visos akcijos buvo įgytos iš atsakovo asmeninių lėšų.

Šiuo aspektu yra labai svarbios faktinės aplinkybės, nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013, nagrinėjant ieškovės L. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2A-510/2012 pagal ieškovo UAB „Egmasta“ ieškinį atsakovams G. B. ir L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 218-223; t. 2, b. l. 32-37). Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, nagrinėdamas atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-267-357/2011, nustatė, kad iš UAB „Egmesta“ lėšų Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties pagrindu atsakovas padengė savo asmeninę 125 000 Lt skolą buvusiai sutuoktinei, pirko akcijas, grąžino 202 350 Lt paskolos, apmokėjo už elektrą, dujas, išleido bendriems šeimos poreikiams ir kreditui dengti 42 704 Lt, sumokėjo 27 902 Lt palūkanų. Teismas nustatė, kad solidariąją atsakovų prievolę sudaro 194 249,55 Lt pagrindinės skolos ir 6152,85 Lt palūkanų (t. 2, b. l. 32-37). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės (šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės L. B.) kasacinį skundą, sutiko su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovo G. B. skolos dydžio ieškovui UAB „Egmasta“, konstatuodamas, kad visa atsakovo G. B. skola ieškovui UAB „Egmasta“ yra jo asmeninė skola, o atsakovei (nagrinėjamoje byloje ieškovei) L. B. nekyla solidarioji atsakomybė atsakyti kartu su sutuoktiniu G. B. (t. 1, b. l. 218-223). Todėl sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisus tik vien iš atsakovo G. B. visą skolą UAB „Egmasta“, kurią, be kito ko sudaro 125000 Lt sumokėti buvusiai sutuoktinei E. B., kaip kompensacija už atsakovui tenkančią ½ dalį buto, esančio  (duomenys neskelbtini), akcijų pirkimui išleistos sumos, grąžinta 202350 Lt paskola, apmokėta už elektrą, dujas, išleista bendriems šeimos poreikiams ir kreditui dengti 42 704 Lt, sumokėta 27902 Lt palūkanų, yra pagrindas išvadai, kad tiek už akcijas, tiek kompensacija buvusiai sutuoktiniai, atsakovas G. B. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, kurias neteisėtai paėmė iš UAB „Egmasta“ kasos ir kurias pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo asmeniškai grąžinti jis vienas.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą.   

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė L. B., būdama atsakove ir kasatore Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje byloje kasaciniame skunde teigė, kad G. B. sprendimas, paėmus pinigų iš UAB „Egmasta“ pirkti  UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijas nėra nei būtinas šeimos poreikiams tenkinti, nei protingumo principą atitinkantis elgesys. Kasaciniame skunde ieškovė L. B. nurodė, kad tokais veiksmais atsakovas pažeidė pareigą, prisiimdamas ir vykdydamas finansines prievoles, elgtis apdairiai ir rūpestingai (t. 2, b. l. 53). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog įsigyjant UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijas atsakovo valia buvo jas įsigyti asmeninėn nuosavybėn, o ieškovė L. B. neprisidėjo savo lėšomis prie šio turto įgijimo.

Nustačius, kad UAB „Jupojos investicinė grupė“ 1886 vnt. paprastųjų vardinių akcijų atsakovas G. B. įsigijo už savo asmenines lėšas aiškiai išreikšdamas valią jas įsigyti asmeninėn nuosavybėn, šis turtas pripažintinas asmenine atsakovo G. B. nuosavybe ir nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių nedalintinas.

Nustačius, kad atsakovas G. B., būdamas santuokoje su ieškove L. B., vykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-307-362/2008 (t. 1, b. l. 52-53), iš savo asmeninių lėšų sumokėjo buvusiai sutuoktiniai E. B. 125000 Lt kompensaciją už jam atitekusį natūrą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 250000 Lt, nėra pagrindo išvadai, kad pusė šios atsakovo sumokėtos sumos priklauso ieškovei, juolab nėra pagrindo išvadai, kad ½ šio buto atsakovas įgijo jungtinės nuosavybės teise su ieškove L. B., todėl, neva, ¼ šio buto, nutraukiant santuoką, turi būti priteista ieškovei.

Dėl išdėstyto šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir ieškovės L. B. ieškinys, dalyje dėl 943 vnt. UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų ir  1/4 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atmestinas.

Dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių ir kompensacijos už šeimos reikmėms panaudotą atsakovo asmeninį turtą

Byloje nėra ginčo, kad šalių prievolė kreditoriui AB SEB bankui yra solidarioji. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus  plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje kreditorius (trečiasis asmuo) AB SEB bankas nesutiko, kad solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys solidariai atsako bankui už kredito grąžinimą.

Kaip jau anksčiau buvo nurodyta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovas G. B. iš UAB „Egmasta“ buvo paėmęs 70606 Lt sumą (42704 Lt + 27902 Lt), kurią panaudojo kreditui dengti, ir ši suma buvo pripažinta asmenine atsakovo skola kreditoriui UAB „Egmasta“ (CPK 182 str. 2 p.) (t. 1, b. l. 218-223; t. 2, b. l. 32-37), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ½ šios sumos, t. y. 35303 Lt (21352 Lt + 13951 Lt), ieškovė privalanti sumokėti atsakovui kaip kompensaciją už šeimos reikmėms panaudotą asmeninį atsakovo turtą.

I. L. B. apeliaciniame skunde teigia, kad regreso teise reikalauti to, kas buvo įvykdyta kreditoriui, solidarieji skolininkai įgyja tik po to, kai prievolė kreditoriui bus visiškai įvykdyta. Iki to laiko, jokie atgręžtiniai reikalavimai tarp sutuoktinių nėra galimi, nes iki visiško prievolės įvykdymo nėra aišku, kuris iš skolininkų (sutuoktinių) sumokės didesnę dalį kreditoriui ir tokiu būdu įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į kitą solidarų skolininką (sutuoktinį). Ieškovė nurodo, kad tik visiškai atsiskaičius su kreditoriumi AB SEB bankas, būtų galima spręsti, kuri dalis kredito padengta iš asmeninių atsakovo ar ieškovės lėšų, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė kompensaciją ieškovui už šeimos reikmėms panaudotą atsakovo asmeninį turtą.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Kitas sutuoktinis, įvykdęs kreditoriui solidariąją prievolę, turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš buvusios sutuoktinės, tačiau bendraskolių (sutuoktinių) santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys kitas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad esant bendrai sutuoktinių turtinei prievolei, ji vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), tai šiuo atveju taikant CK 6.9 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, viskas priklauso nuo to, koks turtas buvo panaudotas vykdant solidariąją sutuoktinių prievolę: jeigu buvo panaudotas bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, tai solidariąją prievolę įvykdžiusiam sutuoktiniui regreso teisė neatsiranda, o jeigu asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, tai regreso teisė atsiranda, nepriklausomai nuo to, visas, ar dalis kredito yra apmokėta iš asmeninių kito sutuoktinio lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės kompensaciją ieškovui už panaudotas jo asmenines lėšas kreditui padengti iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, solidarios sutuoktinių prievolės nepadalijo, ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už visos likusios kredito dalies grąžinimą kredito sutarties sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės kompensaciją atsakovui už šeimos reikmėms panaudotą atsakovo asmeninį turtą, tokiu turtu pripažino ir 15600 Lt sumą, kurią atsakovas G. B. gavo, parduodamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 95 vnt. paprastąsias vardines UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijas.

Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas gautą 15600 Lt sumą už parduotas UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijas būtų panaudojęs AB SEB banko suteikto kredito gražinimui.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas gautą 15600 Lt sumą už parduotas UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijas ją panaudojo AB SEB banko suteikto kredito gražinimui, ir ½ šios sumos, t. y. 7800 Lt, priteisdamas atsakovui iš ieškovės kaip kompensaciją už šeimos reikmėms panaudotą atsakovo asmeninį turtą, tokių savo išvadų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, o rėmėsi išimtinai atsakovo priešieškinyje nurodytais, tačiau niekuo nepagrįstais teiginiais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. B. 2011-05-23 pardavė jam priklausiusias  95 vnt. UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijas (t. 3, b. l. 9-10, 30-45), iš 2011-05-23 akcijų pirkimo –pardavimo sutartyse padarytų atsakovo G. B. prierašų apie gautus pinigus matyti, kad už parduotas UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“ akcijas atsakovas gavo 24900 Lt (t. 3, b. l. 30-45), tačiau atsakovas nėra į bylą pateikęs, kad 15600 Lt gauta suma už parduotas akcijas būtų buvusi panaudota atsiskaitymui su AB SEB banku už suteiktą kreditą, iš byloje esančio atsakovo G. B. sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2011-05-23 atsakovas nėra pervedęs AB SEB bankui jo nurodomos 15600 Lt sumos (t. 4, b. l. 163-178) (CPK 178 str.), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant atsakovui iš ieškovės priteistą 43103 Lt kompensaciją iki 35303 Lt (10224,46 Eur) (43103 Lt – 7800 Lt).

Dėl UAB „Valvėsta“ akcijų

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. B. iki santuokos sudarymo su ieškove L. B. asmeninės nuosavybės teise turėjo įgijęs 16000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Valvėsta“ akcijų, kurios vienos vertė buvo 10 Lt (t. 3, b. l. 34-36), tačiau po santuokos sudarymo su ieškove 2008-04-29 visuotiniame  UAB „Valvėsta“ akcininkų susirinkime buvo nutarta 1 200 000 Lt, t. y. dalį gauto pelno, paskirti įstatinio kapitalo didinimui (t. 3, b. l. 74), todėl tokiu būdu buvo padidinta vienos akcijos vertė iki 25 Lt, o atsakovo G. B. asmeninės nuosavybės teise valdomų 16000 vnt. akcijų vertė padidėjo nuo 160 000 Lt iki 400 000 Lt, t. y. atsakovui gyvenant santuokoje su ieškove jam priklausančių akcijų vertė padidėjo 240 000 Lt suma, nors atsakovas už šias akcijas ir nemokėjo (t. 3, b. l. 34-36).  

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įstatinis kapitalas gali būti didinamas iš nepaskirstyto pelno, akcijų priedų ir perkainojimo rezervų, išleidžiant naujas akcijas ir išdalijant nemokamai akcininkams arba padidinus anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato išimties iš šios prezumpcijos, todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, pajamos, vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, iš įmonės veiklos ar iš kitokio verslo gautos pajamos, įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 2, 4 dalys). Pajamos iš nepaskirstyto pelno gali būti gautos ne tik dividendų, bet ir nemokamai išleidžiamų naujų akcijų ar turimų akcijų vertės padidinimo forma (ABĮ 49 str. 2 d., įstatymo redakcija galiojusi iki 2008-06-21). Todėl, atsižvelgiant į nemokamai išdalytų akcijų gavimo momentą, 240 000 Lt suma pripažintina ieškovei ir atsakovui priklausanti jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005), todėl, nutraukiant santuoką, ½ šios sumos, t. y. 120 000 Lt priklausytų ieškovei, kas atitiktų 4800 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad vienos akcijos vertė nuo 2008-04-29 visuotiniame  UAB „Valvėsta“ akcininkų susirinkime priimto nutarimo yra 25 Lt, todėl svarbus aspektas šioje byloje yra tai, kad atsakovas G. B. 2009 m. spalio 28 d. sutartimi padovanojo ieškovei L. B. 6000 vnt.  UAB „Valvėsta“ akcijų (t. 1, b. l. 36). Ši akcijų dovanojimo sutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu, priimtu apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1030/2014, pripažinta teisėta, atmetus ieškinio reikalavimus dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad vienos akcijos vertė yra 25 Lt, reiškia, kad atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove, dar 2009-10-28 kompensavo jai 150 000 Lt (6000 vnt. x 25 Lt). Todėl atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas jai turėjo priteisti ½ dalį padidėjusios akcijų vertės, t. y. 120000 Lt, kas sudaro 4800 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų. Todėl šiuo atveju asmeninės  nuosavybės teise ieškovei priklauso 6000 vnt., o atsakovui 10000 vnt.  UAB „Valvėsta“ akcijų, todėl jos tarp sutuoktinių nedalintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. B. geranoriškai sutiko sumokėti ieškovei 20000 Lt kompensaciją už jam nuo 2009-10-28 likusias 10000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijas, tokius savo reikalavimus jis buvo nurodęs ir priešieškinyje, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl priešieškinio reikalavimo dėl 6986,22 Lt kompensacijos iš ieškovės priteisimo už santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Iš vieno sutuoktinio atlyginimo sumokėtos įmokos pagal lizingo sutartį, šiam sutuoktiniui sudarius susitarimą dėl lizingo sutarties nutraukimo tokiomis sąlygomis, pagal kurias turtinė teisė įgyti sutarties dalyku buvusį turtą pasibaigė, pripažintos lizingo davėjo nuosavybe, todėl jos neįtrauktinos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą kaip realiai neegzistuojančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Sutuoktinių patirtos išlaidos taip pat nėra laikomos bendru turtu ir nėra dalijamos, nes tai nėra šalių santuokos metu ar iki santuokos įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

A. G. B., prašydamas jam iš ieškovės priteisti 6986,22 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), nepateikė įrodymų, kad minėtas automobilis yra registruotas ieškovės L. B. vardu, taip pat byloje nėra įrodymų, kad minėtas automobilis būtų kada nors priklausęs ieškovei ar atsakovui. 

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažymos apie transporto priemones matyti, kad tik 2007-11-24 kito savininko vardu buvo perregistruotas L. B. priklausęs automobilis (duomenys neskelbtini). Šis automobilis L. B. vardu buvo įregistruotas 2000-04-12.  Kitų duomenų apie L. B. vardu įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones laikotarpyje nuo 2007-06-23 iki 2014-02-05 nėra (t. 4, b. l. 161). Todėl tai, kad sutuoktiniams gyvenant santuokoje už automobilį (duomenys neskelbtini) buvo mokamos lizingo įmokos (t. 4, b. l. 22), teisinės reikšmėms neturi, nes šio turto sutuoktiniai nuosavybės teise neįgijo, todėl nei minimas automobilis, nei už jį mokėtos įmokos nelaikytinos bendru turtu ir nėra dalijamos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tenkinti   priešieškinio reikalavimo dėl 6986,22 Lt kompensacijos iš ieškovės priteisimo už santuokoje įgytą automobilį Toyota RAV4 nebuvo pagrindo.

Dėl išdėstyto, šioje dalyje atmestinas atsakovo priešieškinio reikalavimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 138679 Lt turtiną žalą už atsakovo parduotus kilnojamuosius daiktus

I. L. B., prašydama priteisti iš atsakovo 138679 Lt turtiną žalą už atsakovo parduotus kilnojamuosius daiktus, nurodė, kad visą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusį kilnojamąjį turtą (įrangą, baldus) atsakovas yra pardavęs be ieškovės sutikimo, viso atsakovo parduotų kilnojamųjų daiktų vertė yra 277358 Lt, todėl teigia, jog pusė sumos turi būti kompensuojama ieškovei. Šiuos reikalavimus ieškovė grindė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, patvirtinančiais, kokie daiktai gyvenamajame name buvo, ir kaip atrodė gyvenamasis namas po to, kai atsakovas visus kilnojamuosius daiktus pardavė.

Teisėjų kolegija sutinka, kad 2010 m. gruodžio 1 d. antstolei surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo kilnojamieji daiktai, kurių surašant 2013 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą name jau nebuvo. Tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad name buvusius daiktus ir įrangą, dėl kurių netekimo ieškovė teigia patyrusi žalą, turėjo galimybę išvežti ar kitaip realizuoti tiek ieškovė, tiek atsakovas.

Ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad 2010 m. lapkričio 12 d. ir 2010 m. lapkričio 29 d. (antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, t. 1, b. l. 38-43, 46-47), ji negalėjo patekti į sutuoktiniams priklausiusį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš prie bylos pridėto jau anksčiau nurodyto 2010 m. gruodžio 1 d. antstolės surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ieškovė 2010 m. gruodžio 1 d. pateko į gyvenamąjį namą, pasiėmė kai kuriuos daiktus, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad ir po 2010 m. gruodžio 1 d. atsakovas būtų sudarinėjęs kliūtis jai patekti į gyvenamąjį namą. Svarbus aspektas byloje yra ir tai, kad 2013-03-08 pateiktame teismui pirminiame ieškinyje ieškovė reiškė reikalavimą kilnojamąjį turtą pagal pridedamą sąrašą (t. 1, b. l. 75-76), likusį G. B. žinioje po antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2010-12-01, kurio vertė yra 232000 Lt, priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui G. B., įpareigojant jį išmokėti ½ dalį turto vertės – 116000 Lt L. B. (t. 1, b. l. 1-8). Tokiu atveju ieškovės teiginiai, kad jai 2013-03-08 reiškiant ieškinį gyvenamajame name dar yra pridėtame sąraše (t. 1, b. l. 75-76) išvardinti kilnojamieji daiktai, prieštarauja prie bylos pridėtam 2013 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, kur matyti, kad kilnojamųjų daiktų nebėra, nors šių aplinkybių, ruošdama 2013-03-08 ieškinį ieškovė negalėjo nežinoti, nes faktinės aplinkybės, jog tokių kilnojamųjų daiktų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), jau nebėra, buvo nustatytos 2013-02-26, t. y. iki ieškinio parengimo. Todėl šiuo atveju pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad galimas turto vertės sumažėjimas  tenka abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, ko pasėkoje priteisti ieškovei jos prašomą turtinę žalą nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateikto 2010-11-19 nutarimo Nr. 633282, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovas G. B. 2010-11-18 buvo kreipiąsis pareiškimu į policiją, nurodydamas, kad per 2010 metų laikotarpį žmona L. B. iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išnešė įvairių daiktų už 27270 Lt (t. 4, b. l. 1), kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad galimas turto vertės sumažėjimas tenka abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šio turto nebėra, todėl jis pagrįstai neįtrauktas dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą.

Dėl išdėstyto, šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl atsakovo reikalavimo nustatyti, kad likusi tikslinio kredito dalis, kurią ieškovė pasisavino ir kurios dydis yra 309957,62 Lt, yra asmeninė ieškovės prievolė trečiajam asmeniui

Kaip jau buvo konstatuota, nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus  plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje kreditorius (trečiasis asmuo) AB SEB bankas nesutiko, kad solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys solidariai atsako bankui už kredito grąžinimą.

Pažymėtina, jog atsakovas teigdamas, kad ieškovė pasisavino 309957,62 Lt negrąžinto kredito sumą, turėjo pateikti įrodymus savo argumentams pagrįsti (CPK 178 str.), tačiau to padaryta nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į ieškovės L. B. sąskaitą pervestos AB SEB banko suteiktos kredito lėšos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui: statybių medžiagų pirkimui, atsiskaitymams už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas ir kt. (t. 1, b. l. 184-207; t. 3, b. l. 145-156, 157-199; t. 4, b. l. 22, 131-138, 140-160). Įrodymų, kad suteikto kredito lėšos būtų panaudotos išimtinai ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui, byloje nėra.

Tai, kad atsakovas nurodo, kad UAB „Eko herba“ yra įsteigusi atsakovės mama, kuri yra pensinio amžiaus, o ieškovė dirba šioje įmonėje direktore (t. 1, b. l. 57), nėra pagrindas išvadai, kad šios įmonės įsteigimui buvo panaudotos ieškovei ir atsakovui AB SEB banko suteikto kredito lėšos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei L. B. priklausė asmeninės nuosavybės teise, jis ieškovės buvo paveldėtas dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, o nuo 2009-05-19 butas nuosavybės teise priklauso N. I. (ieškovės motinai), kurį ieškovė jai padovanojo (t. 4, b. l. 60-62). Jokių įrodymų, kad į šį butą būtų buvusios investuotos sutuoktinių bendros lėšos, tokiu būdu minėtą butą esmingai pagerinant, byloje nėra. Tai, kad 2008-06-10 pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią buvo įsigyti baldai, ieškovė yra nurodžiusi savo adresą: (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad lėšos buvo panaudotos ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui, taip pat iš šio įrodymo negalima daryti išvados, kad nurodyta suma buvo apmokėta, būtent iš kredito sutarties pagrindu gautų lėšų (t. 4, b. l. 139).

Dėl išdėstyto, šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl procesinių teisės normų taikymo

Byloje nustatyta, jog ieškiniu (patikslintu ieškiniu), taip pat priešieškiniu (patikslintu priešieškiniu) buvo reiškiami reikalavimai dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovė ir atsakovas šių reikalavimų atsisakė, nes minimas nekilnojamasis turtas teismo posėdžio dienai jau buvo parduotas iš varžytinių. Prieštaravimų dėl nurodytų reikalavimų atsisakymo nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo atsisakymą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šio klausimo neišsprendė, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas – byla, dalyje dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo, nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).  

Sumažinus iš ieškovės atsakovui priteistos kompensacijos dydį 7800 Lt suma, atitinkamai keistinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent dėl šalių elgesio procesas šioje byloje užtruko ir didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl pačių šalių kaltės, arba nebuvo būtinos, todėl, vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, bei nusprendė, kad esant panašiam šalių reikalavimų patenkinimo procentui, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą, esmingai šalių reikalavimų patenkinimo procento nepakeitė, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo, nes dalis ieškovės išlaidų buvo patirtos įrodymams surinkti (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, išlaidos kilnojamojo turto vertei nustatyti) atmestini, nes šioje dalyje ieškinio reikalavimai buvo atmesti. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

I. L. B. už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 200 Lt (t. 6, b. l. 83), o likusios dalies (4760 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo (t. 6, b. l. 87-88), todėl iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą 4760 Lt (1378 Eur) žyminio mokesčio (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

A. G. B. už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 200 Lt žyminį mokestį (t. 6, b. l. 63), ), o likusios dalies (1000 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo (t. 6, b. l. 64-65), ), todėl iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 1000 Lt (289 Eur) žyminio mokesčio (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės L. B. apeliacinį skundą, atmetė jo reikalavimus, dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dalyje dėl UAB „Valvėsta“ akcijų priteisimo, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, dalyje dėl 138679 Lt kompensacijos priteisimo, ir patenkino iš dalies apeliacinio skundo reikalavimą, sumažindamas iš ieškovės atsakovui priteistos kompensacijos už šeimos reikmėms panaudotą asmeninį turtą nuo 43103 Lt iki 35303 Lt, t. y. buvo patenkintas apeliacinio skundo reikalavimas už 7800 Lt sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų už 7800 Lt, apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 175,50 Lt (50,82 Eur) žyminio mokesčio (CPK 93  str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo G. B. apeliacinį skundą, atmetė jo reikalavimus, dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dalyje dėl kompensacijos už nuslėptą turtą priteisimo, dalyje dėl reikalavimo pripažinti ieškovės prievolę kreditoriui asmeninę, ir patenkino atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijų, t. y. buvo patenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai už 46360 Lt sumą (t. 6, b. l. 60).

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų už 46360 Lt, apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1043,10 Lt (302,10 Eur) žyminio mokesčio (CPK 93  str. 2 d.).

Įrodymų, apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė, todėl jos šalims nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą, dalyje dėl 943 vienetų UAB „Jupojos investicinė grupė“ (kodas 300545046) akcijų priteisimo ieškovei L. B., ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą, dalyje, kuria priteista ieškovei L. B. asmeninės nuosavybės teise 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą, dalyje, kuria priteista iš ieškovės L. B. atsakovui G. B. 43103,00 Lt kompensacija už šeimos reikmėms panaudotą asmeninį turtą, ir sumažinti priteistą sumą iki 35303 Lt (10224,46 Eur) (dešimt tūkstančių du šimtai dvidešimt keturi eurai ir 46 euro centai).

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą, dalyje dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ir ieškovei L. B. iš atsakovo priteistą 21000 Lt kompensaciją įskaityti į atsakovui G. B. priteistą 35303 Lt kompensaciją ir nustatyti, kad pagal šį teismo sprendimą viso atsakovui G. B. iš ieškovės L. B. yra priteista 14303 Lt (4142,44 Eur) (keturi tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt du eurai ir 44 euro centai) kompensacija.

Nutraukti bylą, dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo.

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 50,82 Eur (penkiasdešimt eurų ir 82 euro centus) žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 302,10 Eur (tris šimtus du eurus ir 10 euro centų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1378 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).