KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. N. ir A. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme 2016 m. gegužės 18 d. gautas pareiškėjų V. N. ir A. S. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Prašyme pareiškėjai nurodo, kad taikiu būdu išsprendė sklypo pagerinimo rezultatų ir kilnojamųjų daiktų pasidalijimo klausimus bei pasirašė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Aukčiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Teismas tvirtindamas taikos sutartį patikrina ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 595 str. 3 d.).

              Nustatyta, kad prašoma patvirtinti 2016 m. gegužės 17 d. taikos sutartimi pareiškėjai išsprendė tarpusavio įsipareigojimus dėl sklypo pagerinimo, kurį šalys vertina 40 000 Eur, bei kilnojamųjų daiktų pasidalijimo. Kaip įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 581 straipsnyje, be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Pareiškėjai taikos sutartyje susitarė dėl lankymosi žemės sklype bei jame esančiuose pastatuose, tačiau prie prašymo pateikė 2010 m. gruodžio 27 d. VĮ Registrų centras išrašą, kuriame nėra duomenų apie sklype esančius pastatus. Be to, išrašas yra daugiau nei 5 metų senumo, todėl teismas negali iš šio išrašo daryti pagrįstos išvados, kad žemės sklypas vis dar priklauso pareiškėjai. 

Pažymėtina, kad teismo sprendimams (nutartims) keliami aiškumo ir vykdytinumo kriterijai, tuo tarpu patvirtinus pareiškėjų sudarytą taikos sutartį kiltų neaiškumų dėl kilnojamųjų daiktų pasidalijimo. Nustatyta, kad pareiškėjai taikos sutartimi tik įsipareigoja sudaryti kilnojamųjų daiktų pasidalijimo sąrašą, pareiškėjas įsipareigoja numatytu terminu išsivežti pusę daiktų. Tokios taikos sutarties sąlygos yra laikytinos neaiškiomis ir sąlyginėmis, todėl negali būti tvirtintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra visiškai aiškios bylos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, nepateikti aktualūs nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, pareiškėjų pateiktą taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

Pareiškėjams išaiškintina, kad ši teismo nutartis, pateikus teismui prašymą ir trūkstamus įrodymus, neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-295 ir 579-582 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. N. ir A. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                               Virginija Simanavičienė