Byla Nr. A20.-5-541/2024
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00002-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 3 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,
sekretoriaujant Martynai Tumėnei,
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič – Babičevienei,
užsienietei A. C., jos atstovui advokatei Astai Astrauskienei,
vertėjai Erikai Tunčikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei A. C..
Teismas
n u s t a t ė :
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Teikimas tenkinamas iš dalies.
4. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta: užsienietė į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę atvyko teisėtai 2020 m. spalio 17 d., turėdama galiojantį (duomenys neskelbtini) pilietės pasą bei galiojančią „D“ tipo nacionalinę vizą, kuri galiojo iki 2021 m. balandžio 15 d. 2023 m. lapkričio 12 d. apie 00.50 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Kauno oro uosto PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C“ metu Kauno AVPK policijos pareigūnai į Kauno oro uosto PKP tarnybines patalpas pristatė (duomenys neskelbtini) pilietę A. C.. Minėta užsienietė nuo 2021 m. balandžio 16 d. (pasibaigus vizos galiojimo laikui, t. y. teisėtam buvimo Šengeno erdvėje laikui) neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje 941 dienas, užsienietė viršijo leistiną buvimo Šengeno teritorijoje dienų skaičių. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu ji privalo jį turėti), pilietė buvo įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas (t. y. iki 2023 m. lapkričio 19 d.), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie LR VRM) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priimtas 2023 m. lapkričio 19 d. taip pat jos atžvilgiu priimtas nutarimas nesurašant protokolo, skirta nuobauda – įspėjimas. Minėta užsienietė neįvykdė jos atžvilgiu priimto sprendimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. 2024 m. sausio 1 d. apie 21.15 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C“ metu, į Kauno oro uosto PKP Kauno AVPK pareigūnai pristatė (duomenys neskelbtini) pilietę A. C., kurią sulaikė (duomenys neskelbtini), reaguodami į pranešimą dėl konflikto. Pagal užsienietės byloje esantį tarnybinį pranešimą užsienietė buvo pristatyta be asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančio dokumento, tačiau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietės pasas yra pas asmenį, pas kurį užsienietė buvo apsigyvenusi savo teigimu. Pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tarnybinį pranešimą 2024 m. sausio 1 d. apie 18.20 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo dalies buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis pranešėjas grįžo į savo namus iš užsienio ir aptiko ten gyvenančią moterį, pareigūnams apklausus pačią (duomenys neskelbtini) pilietę, ji nurodė, kad gyvena jau trejus metus su savo sugyventiniu, teigdama, kad juos sieja artima aplinka, tačiau tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir šis ją nori išvaryti iš namų. 2024 m. sausio 1 d. apie 21.15 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnas sprendimu sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietę A. C. ne ilgiau kaip 48 val., kadangi minėta užsienietė yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje.
5. Įvertinus teismo posėdyje duotus užsienietės paaiškinimus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Įvertinus visumą aplinkybių, kad užsienietė teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau neturi galiojančios vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kad šiuo metu nėra išsiaiškinti jos prieglobsčio prašymo motyvai, kad jos kelionės tikslas yra Lietuvos Respublika, daroma išvada, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 2–4, 12 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietę. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas). Byloje nėra duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jos tapatybė nustatyta, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas paskirti užsienietei ne sulaikymą, t. y. pačią griežčiausią judėjimo laisvę suvaržančią priemonę, bet alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris bus nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka, priimtas sprendimas galės būti skundžiamas, nustatytinas 2 mėnesių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 5, 12 punktais, 114 straipsniu, 117 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei A. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 2 (du) mėnesius, iki 2024 m. vasario 29 d. bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu užsienietė prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Jolanta Vėgelienė