LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Rimos Ažubalytės, Gintaro Godos, Audronės Kartanienės, Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,

gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

              Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo tenkinti, prokuroro, prašiusio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmesti, paaiškinimų,

              nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžiu K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2011 m. kovo 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendis pakeistas: K. R.veika perkvalifikuota iš BK 226 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. redakcija) į 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija), paskiriant 500 MGL (65 000 Lt) dydžio baudą.

Iš K. R. ir L. D. valstybei priteista po 64 Lt proceso išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistojo K. R. kasacinis skundas atmestas.

              K. R. nuteistas už tai, kad, dirbdamas advokatu, pasinaudodamas pažintimis su (duomenys neskelbtini) pataisos namų – Atvirosios kolonijos viršininko pavaduotoju L. D., Kaišiadorių rajono apylinkės bei Kauno apygardos teismų teisėjais, nesudaręs teisinių paslaugų sutarties, 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėnesių laikotarpiu, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu pažadėjo nuteistajam V. Š. už 2000 Lt kyšį paveikti pataisos įstaigos viršininko pavaduotoją L. D. taip, kad V. Š. būtų perkeltas į lengvą režimo grupę, ir už kyšį nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt paveikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus taip, kad būtų priimtas sprendimas V. Š. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario 2 d., apie 12.00 val., prie degalinės „Lukoil“, esančios Kaišiadoryse, Gedimino g. 135, savo automobilyje „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netiesiogiai – per G. T. – iš V. Š. priėmė 2000 Lt kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir žadėdamas V. Š. pasinaudojant pažintimis daryti įtaką Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai taip, kad V. Š. būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, susitikimų, vykusių 2011 m. kovo 3 d. ir kovo 25 d. pataisos įstaigos patalpose, metu susitarė su V. Š. , kad priims iš pastarojo 30 000 Lt kyšį; po to 2011 m. kovo 29 d., apie 12.00 val., prie degalinės „Lukoil“, esančios Kaišiadoryse, Gedimino g. 135, savo automobilyje „Audi A6“ netiesiogiai – per G. T.– iš V. Š. priėmė 30 000 Lt kyšį.

              Pareiškimu nuteistasis K. R. prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, numatančią lengvesnę nusikalstamą veiką, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindais.

              Nuteistasis K. R. pareiškime nurodo, kad šioje baudžiamoje byloje jo teisinė padėtis buvo nepagrįstai pasunkinta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. redakcija), o apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro skundo, savo iniciatyva pripažino jį padarius apysunkį nusikaltimą pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija). Teismai iš esmės nuteistojo teisinę padėtį siejo su bausmės rūšies parinkimu, tačiau teisės teorijoje būtent nusikalstamos veikos sunkumas lemia ir teisinių padarinių veiką padariusiam asmeniui atsiradimą, taikymą bei teisinės padėties sunkinimą, veikos pavojingumo laipsnį, bausmės dydį ir pan. Pareiškėjas tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė yra ne teisinės padėties švelninimas, bet priešingai – sunkinimas tiesiogine ir netiesiogine prasme, nes paskirdamas 500 MGL (65 000 Lt) baudą teismas praktiškai paskyrė maksimalią arešto bausmę (90 dienų); nei nuteistasis, nei jo šeima tokio dydžio turto neturi ir dėl susiklosčiusių aplinkybių negalės sumokėti baudos. Pareiškėjo manymu, priėmęs sprendimą už jam inkriminuotą veiką neskirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, teismas galėjo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir, atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, paskirti baudą iki 100 MGL dydžio arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo K. R. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, 2014 m spalio 10 d. nutartimi nuteistojo K. R. pareiškimą patenkino, baudžiamąją bylą atnaujino ir perdavė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

              Nuteistojo K. R. prašymas tenkinamas iš dalies.

                            Dėl BK 3 straipsnio taikymo ir bausmės pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) skyrimo

              Nuteistasis K. R. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavęs iš BK 226 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. redakcija) į 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) ir paskyręs 500 MGL (65 000 Lt) baudą ne sušvelnino, o priešingai – pasunkino jo teisinę padėtį: paskirta minėto dydžio bauda praktiškai galėtų būti prilyginama maksimaliai arešto bausmei (90 parų).

              Baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu klausimai sprendžiami vadovaujantis BK 3 straipsnyje įtvirtintais baudžiamojo įstatymo galiojimo principais. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtis – švelnesnio baudžiamojo įstatymo atgalinio veikimo atvejai, t. y. kai naujasis baudžiamasis įstatymas panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę ar kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, grįžtamosios galios neturi (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus, kurie nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualūs) (BK 3 straipsnio 3 dalis).

              Griežtesnio baudžiamojo įstatymo atgalinio galiojimo draudimas kildinamas ir iš nullum crimen sine lege ir nulla poena sine lege baudžiamosios teisės principų, kurie, be kita ko, reiškia ir tai, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo numatyta baudžiamajame įstatyme kaip nusikaltimas, ir kad draudžiama taikyti asmeniui griežtesnę bausmę nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu. Tik išimtiniais atvejais įstatymų leidėjas, specialiai tai aptaręs, gali nustatyti baudžiamojo įstatymo grįžtamąjį galiojimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas).

              Tačiau galimi atvejai, kai sprendžiant dėl naujai priimto baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo, negalima išsyk vienareikšmiškai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą ar jį griežtinantis (pavyzdžiui, naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą, kartu padidindamas maksimalią, arba atvirkščiai). Todėl pagal kasacinio teismo praktiką šis klausimas gali būti išspręstas tik priimant nuosprendį arba nutartį, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Jeigu atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltininkui gali būti paskirta bausmė arčiau minimalios įstatymo sankcijoje numatytos ribos, įstatymas, kurio sankcijoje nustatyta minimali bausmė yra švelnesnė, laikytinas švelnesniu kaltininkui ir jo veika kvalifikuojama bei bausmė skiriama būtent pagal šį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2010, 2K-206/2012); jeigu jam gali būti paskirta bausmė, didesnė negu senajame įstatyme numatyta maksimali jos riba, naujasis įstatymas kaltininkui yra griežtesnis, taigi pagal BK 3 straipsnio 3 dalį grįžtamosios galios neturi.

              Toks baudžiamųjų įstatymų vertinimas yra aktualus ir tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sankcijoje nustato naują alternatyvią švelnesnę bausmės rūšį, tačiau ankstesniais pakeitimais buvo padidintas šios bausmės dydis. Pagal BK 3 straipsnio nuostatas baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią arba neturi tokios galios visa apimtimi: tai reiškia, kad taikant įstatymą galioja visos jo nuostatos, tarp jų ir įstatymo sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir jų dydžiai.

              Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad pirmosios instancijos teismas K. R. veiką kvalifikavo pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (BK 226 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) ir paskyrė 60 parų arešto. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad naujasis įstatymas BK 226 straipsnio 2 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija) yra palankesnis nuteistajam, nes senajame buvo numatytos dvi alternatyvios bausmės – areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų, o naujajame – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taip pat teismas nusprendė, kad K. R. paskirta arešto bausmė yra neadekvati padarytos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei, todėl jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 500 MGL dydžio baudą.

              Esant tik nuteistojo apeliaciniam skundui, konstatavus, jog prieštaringas baudžiamasis įstatymas konkrečioje byloje pagal BK 3 straipsnį gali būti laikomas bausmę švelninančiu, todėl turinčiu grįžtamąją galią ir teismas skirdamas naują bausmės rūšį – baudą  turi tinkamai parinkti ir jos dydį.

              Išplėstinė septynių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad BK 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija) numatyta bausmė – bauda yra palankesnė nuteistajam K. R. , tačiau paskirtos bausmės dydis 500 MGL (65 000 Lt) nustatytas netinkamai. Nustatydamas skirtinos baudos dydį teismas, be kitų aplinkybių, taip pat turėjo atsižvelgti ir į BK 47 straipsnyje iki 2011 m. balandžio 21 d. jo pakeitimų buvusius baudos dydžius. Taip pat teismas, paskirdamas 500 MGL (65 000 Lt) dydžio baudą, neįvertino to, kad, pagal BK 47 straipsnio 6, 7 dalies nuostatas kaltininkui jos nesumokėjus ir atsisakius atlikti viešuosius darbus, pagal bausmių keitimo taisykles (BK 65 straipsnio 2 dalį) tokia bauda atitiktų 250 parų arešto. Taigi vykdant nuosprendį  pagal BK 49 straipsnio 3 dalį K. R. būtų paskirta maksimali – 90 parų arešto bausmė. Tokios bausmės dydis didesnis už pirmosios instancijos teismo paskirtą 60 parų arešto bausmę, taigi sunkina nuteistojo teisinę padėtį.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, K. R. skirdamas švelnesnę bausmės rūšį – baudą, neatsižvelgė į BK 47 ir 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles. Teismas, netinkamai nustatydamas baudos dydį, pasunkino K. R. teisinę padėtį ir taip aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

              Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

              n u t a r i a:

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutarties dalis dėl K. R. paskirtos bausmės pakeisti.

              K. R. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) paskirtą baudą sumažinti iki 100 MGL (13 000 Lt).

Teisėjai                                                                                                                              Tomas Šeškauskas

                                                                                                                                            Rima Ažubalytė

                                                                                                                                            Gintaras Goda

                                                                                                                                            Audronė Kartanienė

                                                                                                                                            Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                            Aldona Rakauskienė

                                                                                                                                            Vytautas Masiokas