Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-11][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1330-609-2016].docx
Bylos nr.: I-1330-609/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 190453332 atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191008577 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės samprata
Padarytos žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas

Administracinė byla Nr

  Administracinė byla Nr. I-1330-609/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00108-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21

(S) 



KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gegužės 3 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas D. I. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), jam priteisti 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 3-7) nurodė, jog nuo 2013-05-06, apie 6 mėnesius periodiškai jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK), Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato (toliau- ir Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK) areštinėse sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, kad Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK areštinėje jis buvo nuolat filmuojamas, net ir tualete, ir tai jį psichologiškai žeidė. Nurodo, jog į Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK kameras, kuriose jis buvo laikomas, nepatekdavo saulės šviesa ir grynas oras, buvo labai silpnas apšvietimas, neveikė ventiliacija, kamerose neįrengti sėdimi tualetai, laikymo areštinėje metu jam nebuvo leista pasivaikščioti lauke. Teigia, kad tokios jo orumą pažeidžiančios laikymo sąlygos įtakojo jo sveikatos pablogėjimą, jis patyrė psichologinę traumą, todėl iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK areštinėje sąlygos taip pat buvo nežmoniškos: kamerose nebuvo langų, jos nevėdinamos, nepatekdavo grynas oras ir saulės šviesa, dėl to kameros drėgnos ir apipelijusios, kamerose neįrengti sėdimi tualetai, pasivaikščioti buvo išvedamas kartą per keturias paras vienai valandai į mažą kiemelį, į kurį taip pat nepatekdavo saulės šviesa. Teigia, jog laikomas tokiomis sąlygomis patyrė žalą sveikatai ir psichikai, todėl iš Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK prašo priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje sąlygos buvo analogiškos, be to, kamerose, kuriose buvo laikomas, tualetas neatskirtas nuo kameros patalpos, dėl to susirgo liga, dėl kurios negali tinkamai išsituštinti. Pažymi, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jos buvo perpildytos, pilnos parazitų, todėl miegojo nuolat bijodamas, kad neužsikrėstų nuo jų ligomis. Kamerose nebuvo šilto vandens, pasivaikščiojimo kiemelis nesaugus, pilnas dulkių, jame krisdavo plytos, neįrengti turėklai, ant kurių būtų galėjęs kyboti, daryti pratimus, o maistas buvo labai prastas. Teigia, jog už orumo įžeidimą, sveikatos sutrikimus ir nežmoniškų sąlygų laikymą iš Tauragės apskrities VPK prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nurodo, kad nuo 2013-10-01 ilgą laiką jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK. Teigia, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinės kamerose taip pat buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis: vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jos buvo perpildytos, kamerose neįrengti sėdimi tualetai, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, kamerose yra pelėsis, blogas apšvietimas, nepatenka saulės šviesa, nėra šilto vandens, kamerose buvo nuolatinė drėgmė ir šaltis. Dėl to gyvena baimėje, kad nesusirgtų plaučių tuberkulioze, tačiau į laisvės atėmimo vietų ligoninę nėra nuvežamas pasitikrinti sveikatos. Dėl blogo apšvietimo suprastėjo regėjimas. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinėje kamerose taip pat pilna parazitų, graužikų, kurie apgrauždavo jo maistą, pasivaikščiojimo kiemelyje yra daug šiukšlių. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai nuolat iš jo tyčiojosi, žemino, stebėdavo jį tualete, todėl mano, kad susirgo liga, dėl kurios negali tinkamai tuštintis ir jaučia nuolatinę baimę tai daryti. Prašo iš Klaipėdos apskrities VPK priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jis buvo konvojuojamas į Klaipėdos apskrities VPK ir Tauragės apskrities VPK. Teigia, kad be sustojimo jis po 3-5 valandas buvo vežamas keturvietėje 2 kv.m. ploto būdelėje. Nurodo, jog turi baimę važiuoti uždaroje transporto priemonėje be langų. Mano, jog važiuojant buvo viršijamas leistinas greitis, todėl visą važiavimo laiką jis baiminosi, kad neįvyktų avarija. Nurodo, kad kelis kartus jis buvo priverstas į tualetą eiti į tuščią kambariuką, dėl to patyrė pažeminimą ir didelę baimę. Už patirtą stresą, baimę bei orumo ir garbės įžeidimą konvojuojant prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime (b.l. 16-19) į skundą nurodė, kad nors pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas ir buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinėje įvairiais periodais pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-09-12 iki 2015-04-16, iš viso 93 paras ir tik 6 dienas (nuo 2013-12-12 iki 2013-12-17 ir 2014-01-23) jo laikymo sąlygos neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo. Pažymi, jog vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,29 kv.m., todėl pažeidimas buvo labai nežymus, kitus higienos normų reikalavimus areštinės kameros atitiko. Pažymi, kad apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis, įrengtos bei atitvertos prausyklos bei tualetai, įrengta mechaninė ventiliacija atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) normas, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimui, todėl pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Nurodo, kad areštinės kamerose drėgmės nėra, parazitų ir graužikų niekada nebuvo pastebėta, karšto vandens tiekimas į kameras nenumatytas. Pabrėžia, jog pareiškėjas nėra reiškęs skundų dėl jo laikymo sąlygų. Argumentuoja, jog neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ir nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų būti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, atsiliepime (b.l. 36-42) nurodyta, kad ji skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog pareiškėjas Tauragės apskrities VPK areštinėje buvo laikomas 21 parą, Šilalės rajono PK areštinėje – 13 parų, Šilutės rajono PK – 4 paras. Pažymi, jog Šilutės rajono PK yra Tauragės apskrities VPK struktūrinis padalinys, todėl Šilutės rajono PK yra ne areštinė, o laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos, pareiškėjo laikymo laikotarpis Šilutės rajono PK sutampa su jo laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje laikotarpiu. Dėl laikymo sąlygų Šilutės rajono PK sąlygų nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) (2012-06-26 įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija) 33.15 punktu uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį, kurios neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm. nuo grindų. Teigia, jog šio reikalavimo yra laikomasi. Nurodo, jog Šilutės rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpa įrengta pagal Reikalavimuose VI skyriuje nurodytus reikalavimus. Reikalavimų 32.2. punkte numatyta, kad dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 100 lx, 33.10.1 punkte nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma, todėl pareiškėjo teiginys, kad apšvietimas buvo silpnas, neatitinka tikrovės, o Reikalavimų 33.12 punkte nurodyta, kad lango įrengimas nėra privalomas, todėl jo ir nebuvo. Nurodo, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje asmenys laikomi iki 48 valandų, todėl pagal Reikalavimus nenumatyta jų vėdinimo sistema. Patalpos vėdinamos pro duris, kai nebūna sulaikytųjų. Pagal Reikalavimų 33.6 punktą patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengta metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog nebuvo sėdimo tualeto yra nepagrįstas, nes pagal Reikalavimus jis yra įrengtas. Dėl laikymo sąlygų Šilalės rajono PK areštinėje nurodo, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Šilalės rajono PK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Nurodo, jog areštinėje periodiškai atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro Šilalės skyriaus patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Pagal Tauragės visuomenės sveikatos centro Šilalės skyriaus 2013-03-04 patikrinimo aktą Nr. ŠAK-6 pažeidimų rasta dėl HN 37:2009 20 punkto (vienoje laikino sulaikymo patalpoje neįrengta praustuvė), 21 punkto (kamerų natūraliam apšvietimui įrengti neskaidraus stiklo langai), HN 37:2009 33 punkto (neįrengtas infekcinėmis ligomis sergančių asmenų izoliatorius), tačiau patikrinimas buvo atliekamas 2013-02-28, o pareiškėjas areštinėje buvo laikomas jau po patikrinimo – nuo 2013-04-06 iki 2013-04-19. Kitus pareiškėjo teiginius paneigia patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, jog pažeidimų nenustatyta. Pažymi, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, ten yra unitazas, veidrodis, praustuvė, tualeto reikmenų lentynėlės, todėl pareiškėjo teiginys, kad nebuvo sėdimo tualeto, nepagrįstas. Taip pat nurodo, jog pareiškėjas buvo vedamas kiekvieną dieną į pasivaikščiojimo kiemą, kurio bendras plotas 16,75 kv.m., sienoje yra atvira grotuota anga, pro kurią patenka grynas oras bei saulės šviesa. Dėl laikymo sąlygų Tauragės apskrities VPK areštinėje nurodo, jog Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011-03-31 patikrinimo aktu Nr. AK-31 konstatuota, jog pažeidimų nebuvo nustatyta, o 2012 metais atliktas kapitalinis areštinės remontas, areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-08-29 ir 2013-09-23 patikrinimo aktuose nurodyta, kad pažeidimų dėl HN 37:2009 nenustatyta. Teigia, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą kinta, mano, kad minimalaus ploto reikalavimų neatitikimai negalėjo sukelti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, diskomforto, streso. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių dydis buvo nuo 11,86 kv.m. (kamera Nr. 5) iki 12,68 kv.m. (kamera Nr. 3). Nurodo, jog kameroje Nr. 3 pareiškėjui periodiškai tekdavo 4,22 kv.m. gyvenamojo ploto, kameroje Nr. 4 – apie 6,3 kv.m. ploto, kameroje Nr. 5 – apie 2,96 kv.m. ploto. Pažymi, jog nuo 2013-09-23 iki 2013-09-25 pareiškėjui esant kameroje Nr. 5, procesinių veiksmų atlikimui jis buvo etapuotas į Šilutės rajono PK. Teigia, jog areštinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė, šią paslaugą teikia UAB „Rudugys“. Pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas vadovaujantis HN 37:2009 17.3 punktu, kuriame nurodyta, kad juose turi būti šiukšlių dėžės, pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka - laistomi. Pagal reikalavimus nėra numatytas turėklas, skirtas įvairiems mankštos pratimams atlikti. Maitinimo paslaugas teikia UAB „Girupis“, kamerose esantys asmenys maitinami 3 kartus per dieną, maistas atitinka teisės aktų reikalavimus, tiekiamas pilnavertis ir subalansuotas maistas. Argumentuoja, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo sveikatai pakenkė laikymo sąlygos areštinėje, pareiškėjas dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. Nurodo, kad areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja, o laikomi asmenys nuolat tikrinami ir kad pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais (b.l. 185-186, 191), todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama

Byloje ginčas kilo dėl 28 000 Eur neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK, Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK areštinėse bei konvojuojant netinkamomis sąlygomis (15000 Eur- laikant Klaipėdos apskrities VPK, 5000 Eur- Tauragės apskrities VPK, 4000 Eur- Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK, 2000 Eur- Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK), atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė orumo įžeidimu, sveikatos pablogėjimu, fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010, 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv.m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015-04-29 tarnybiniame pranešime (b.l. 20-21) nurodyta, jog įvairiais laikotarpiais pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje buvo laikomas nuo 2013-09-12 iki 2015-02-24, t.y. 93 paras. Ten pat nurodyta, jog 26 paras pareiškėjo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo, t.y. 2013-09-12 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,72 kv.m., nuo 2013-09-13 iki 2013-09-15 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,96 kv.m., nuo 2013-09-16 iki 2013-09-17 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,72 kv.m., nuo 2013-10-11 iki 2013-10-14 – kameroje Nr. 19, kurios plotas 18,48 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,62 kv.m., 2013-10-15 – kameroje Nr. 18, kurios plotas 15,96 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,99 kv.m., 2013-11-11 – kameroje Nr. 39, kurios plotas 18,72 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,68 kv.m., nuo 2013-11-21 iki 2013-11-26 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 3,72 kv.m., nuo 2013-12-12 iki 2013-12-17 – kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 3,29 kv.m., nuo 2013-12-23 iki 2013-12-24 – kameroje Nr. 27, kurios plotas 13,62 kv.m., kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 4,54 kv.m., 2014-01-23 – kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudarė 3,29 kv.m., nuo 2014-01-24 iki 2014-01-28 – kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,78 kv.m., 2015-02-19 – kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,87 kv.m..

2015-03-30 atlikęs HN37:2009 reikalavimų laikymąsi Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 (b.l. 31-34) konstatavo, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, dirbtinės apšvietos, patalpų temperatūros, oro judrumo ir santykinės drėgmės reikalavimai atitinka HN37:2009 reikalavimus, kamerose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat vėdinimas vykdomas atidarant langus, yra skaidraus stiklo langai, grindys lygios, lovų čiužiniai nesuplyšę, švarūs, periodiškai atliekama dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija, ją atlieka UAB „Kauno grūdai“, buitinių parazitų nepastebėta, dušų sienos ir grindys lygios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos, valymo paslaugą teikia UAB „Radvydė“, pelėsių nėra, pasivaikščiojimo kiemai išvalyti ir atitinka įrengimo reikalavimus, laikomi asmenys kartą per savaitę turi teisę pasinaudoti šiltu dušu kaip reikalaujama pagal HN37:2009 60 punkto reikalavimus. HN 37:2009 nereikalauja įrengti karšto vandens tiekimo sistemos areštinės kamerose. Pažymėtina, jog Klaipėdos apskrities VPK areštinės pirmąją dalį leista pradėti eksploatuoti 1999-06-11 (b.l. 29-30), o antrosios dalies rekonstrukcija įvertinta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005-02-18 įvertinimo aktu Nr. 5-IV-31 (b.l. 25-26), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymu Nr. 5-V-142 (b.l. 23) ją leista pradėti eksploatuoti, 2005-01-11 aktu  (b.l. 27) ji pripažinta tinkama naudoti.

Tauragės apskrities VPK 2015-10-23 rašte (b.l. 193) pažymėta, jog Tauragės apskrities VPK areštinės sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 m2. Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2015-04-23 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8212 (b.l. 69) nurodyta, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje įvairiais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-05-21 iki 2013-10-04, iš viso 23 paras. Laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2013-05-23 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m., kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,75 kv.m.; nuo 2013-09-20 iki 2013-10-04 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv.m., kartu su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,61 kv.m.. Iš to, kas aukščiau nurodyta, matyti, jog 15 parų pareiškėjo laikymas areštinėje neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo.

Tauragės visuomenės centro 2013-08-29 patikrinimo akte Nr. AK-115 (b.l. 84-85)  konstatuota, jog 2013-08-26 atlikus patikrinimą, HN37:2009 reikalavimų neatitikimų nenustatyta. Patikrinimo akte nurodyta, jog pelėsių nerasta, sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, kameros vėdinamos per orlaides, lovos skalbiniai, rankšluosčiai, kiti skalbiniai skalbiami, čiužiniai chemiškai valomi UAB „Atakras“, graužikų, buitinių parazitų nerasta, jų kontrolę atlieka UAB „Rudugys“, periodiškai atliekama dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija. Tauragės visuomenės centro 2013-09-23 patikrinimo akte Nr. AK-117 (b.l. 86-88) nurodyta, jog 2013-09-18 atlikus patikrinimą nustatyta, kad areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore organizuojami pagal patvirtintą grafiką, areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja, iš artimųjų leidžiama priimti vaistus, kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, juose įrengti unitazas, praustuvė, šalto vandens tiekimo sistema, areštinės patalpos dezinfekuojamos, buitinių parazitų, graužikų nerasta, jų kontrolę atlieka UAB „Rudugys“, nurodyta, jog 2013-09-17 pastebėtos blusos ir pelės, tačiau tą pačią dieną atliktas jų naikinimas, asmenys aprūpinami švariais lovos skalbiniais, minkštuoju inventoriumi, skalbiniai skalbiami viešoje skalbykloje UAB „Atakras“, ten pat atliekamas cheminis čiužinių valymas, asmenys kartą per savaitę turi teisę nusiprausti šiltame duše. Iš byloje pateiktos 2013-03-27 viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 85-4-ST2-17 (b.l. 72-75) matyti, jog areštinėje laikomiems asmenims maistą ruošia ir tiekia UAB „Girupis". Į bylą pateiktas valgiaraštis (b.l. 76-77), kuris patvirtina areštinėje laikomų asmenų mitybos racioną.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką; turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Pagal HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Tauragės apskrities VPK areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti laikantis šio reikalavimo. Nors nustatyta, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Tauragės apskrities VPK areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad susirgus jam nebuvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba,  bylos duomenys (b.l. 89-104) patvirtina, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje nuolat tikrinama laikomų asmenų sveikata. Pareiškėjo sveikata tikrinta 2013-07-01, 2013-07-02, 2013-09-23, 2013-09-26, 2013-09-27, 2013-09-30, 2013-10-01, 2013-10-02. Sveikatos priežiūros medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuota, jog visų patikrinimų metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo.

Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto 2015-04-30 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8703 (b.l. 66) nurodyta, jog Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-04-06 iki 2013-04-19, iš viso 13 parų. Nenustatyta, jog pareiškėjui esant Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK, vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus kameros ploto reikalavimai būtų pažeisti. Nors pareiškėjas teigia, jog kamerose nebuvo langų, jos nevėdinamos, į jas nepatenka saulės šviesa, o pasivaikščioti jis buvo išvedamas kartą per keturias paras vienai valandai, Tauragės visuomenės sveikatos centro Šilalės skyriaus 2013-03-04 patikrinimo akte Nr. ŠAK-6 (b.l. 67-68) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemas įrengtas ir laikomi asmenys turi galimybę pasivaikščioti gryname ore, kamerose įrengti sanitariniai mazgai, juose yra unitazas, praustuvė, veidrodis, lentynėlė,  šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios patalpos pertvaromis. Aukščiau nurodytame patikrinimo akte šio reikalavimo neatitiktis užfiksuota tik tuo aspektu, jog vienoje laikino sulaikymo patalpoje neįrengta praustuvė, o pareiškėjo teiginys dėl sėdimo unitazo nebuvimo paneigtas. Taip pat konstatuota, jog kamerose neskaidraus stiklo langai, taip pažeidžiant HN37:2009  21 punkto reikalavimus, tačiau pažymėta, jog vėdinimas vyksta per orlaides, drėgmės ar pelėsių neužfiksuota.

Vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neįrengti skaidraus stiklo langai pareiškėjui negalėjo sukelti ypatingų nepatogumų ir išgyvenimų, kurie būtų galėję esminiai nulemti pareiškėjo nurodytas pasekmes.

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK yra ne areštinė, o laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos. Asmenų laikymo sąlygas operatyvaus valdymo padalinių patalpose reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai) (2012-06-26 įsakymo Nr. 5-V-490 redakcija) (b.l. 58-65). Reikalavimų 33.1 punkte nurodyta, kad vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio 2015-04-30 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8752 (b.l. 45) nurodyta, jog Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK sulaikymo patalpose pareiškėjas buvo laikomas 4 paras: nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28 – kameroje Nr. 2, kurios plotas 9,81 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,90 kv.m.; nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24 – kameroje Nr. 7, kurios plotas Nr. 9,77 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,88 kv.m.; nuo 2013-09-24 iki 2013-09-25 – kameroje Nr. 4, kurios plotas 6,77 kv.m., jis buvo laikomas vienas.

Iš to, kas nustatyta, matyti, jog 3 paras, t.y. nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28 ir nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24, pareiškėjo buvimo Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK laikinojo ir ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygos neatitiko Reikalavimuose nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamojo ploto.

Reikalavimų 33.15 punkte nurodyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų, o Reikalavimų 33.6 punkte pažymėta, kad patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengta metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Pagal Reikalavimų 33.12 punktą tokiose patalpose lango įrengimas nėra privalomas, taip pat nenumatytas vėdinimo sistemos įrengimas. Atsižvelgiant į tai, jog asmenys sulaikymo patalpose laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, nėra numatyta ir laikomų asmenų pasivaikščiojimo kiemelyje galimybė.

Nors pareiškėjas teigia, kad Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK areštinėje jis buvo filmuojamas tualete, jam nebuvo leista pasivaikščioti lauke, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta.

Pareiškėjas patirtą  neturtinę žalą  sieja su konvojavimo taisyklių pažeidimu ir  nurodė, kad pažeidimai padaryti, jį konvojuojant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos apskrities VPK ir Tauragės apskrities VPK.

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Pagal tą pačią teisės normą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nurodyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Tai reiškia, jog konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Nors pareiškėjas nurodė, jog be sustojimo jis buvo vežamas 3-5 valandas keturvietėje 2 kv.m. uždaroje transporto priemonėje be langų, mano, jog važiuojant buvo viršijamas leistinas greitis, teigia, kad vietoj tualeto jis buvo priverstas eiti į kitai paskirčiai skirtą patalpą, dėl ko patyrė pažeminimą ir didelę baimę, byloje nesant duomenų, kad tokio pobūdžio pretenzijas pareiškėjas reiškė Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Konvencijos  3 straipsnio  nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius  sprendžiant, ar  sulaikymo sąlygos  buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas  kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Pažymėtina ir tai, kad  EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą pažymėjo, jog trumpas kalinimo nepriimtinomis sąlygomis laikas automatiškai nereiškia, kad kalinimas nepatenka į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jeigu kitos kalinimo sąlygos pagrindžia šio straipsnio taikymą. Vertinant  kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į visų kalinimo sąlygų kumuliacinį poveikį, taip pat į visus pareiškėjo teiginius (žr. EŽTT 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Čuprakovs prieš Latviją,  2009 m. liepos 19 d. EŽTT sprendimą byloje Sulejmanovic prieš Italiją, 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Makarov prie Rusiją, 2009 m.  vasario 24 d. sprendimą byloje Gagiu prieš Rumuniją, 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Moiseyev prieš Rusiją), be to, svarbu įvertinti kalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę (žr. EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Alver prieš Estiją). Atitinkamai, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).

Nustačius, kad 26 paras pareiškėjo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, 15 parų- Tauragės apskrities VPK areštinėje ir 3 paros- Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK laikinojo ir ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygos neatitiko laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, atsakovės atstovų neveikimas taip, kaip turėjo būti veikiama pagal  pirmiau nurodytas teisės aktų normas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (kamerų perpildymo sukeltus esminius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus), kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su minėtais  atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais.

Minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimą vertinant  pažeidimo intensyvumo prasme, atsakovės atstovų neteisėti veiksmai vertintini  kaip epizodiniai.  Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo laikymo sąlygas iš esmės blogino kokie nors kiti suėmimo vykdymo sąlygų reikalavimus pažeidžiantys aplinkos veiksniai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas būtų išskirtas iš kitų suimtųjų ar būtų siekiama pabloginti pareiškėjo laikymo sąlygas. Remiantis minėtomis byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjo suėmimo vykdymo  sąlygų nėra pagrindo  pripažinti pažeidžiančiomis  Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintus draudimus.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

CK 6.250 straipsnio  taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų  neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad  asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti 28000 Eur neturtinei žalai atlyginti grindžia argumentais, kad dėl netinkamų laikymo areštinėse ir sulaikymo patalpoje bei konvojavimo vykdymo sąlygų jo patirta neturtinė žala pasireiškė orumo įžeidimu, sveikatos pablogėjimu, fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais.

Nors konstatuota, jog dėl tinkamo kameros ploto nesudarymo, sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimo nuo likusio kameros ploto pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę bei apie pareiškėjo reikštus nusiskundimus, pareiškėjo teiginiai apie žalą jo sveikatai vertintini kaip nepagrįsti įrodymais.

CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog esminius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėjas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kamerų perpildymo ir sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimo nuo bendro kameros ploto. Įrodymų apie kitas pasekmes, priežastiniu ryšiu susijusias su minėtais neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais,  kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, byloje nėra.

Remiantis išdėstytais argumentais vertintina, kad šiuo konkrečiu atveju bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu už Klaipėdos apskrities VPK patirtą neturtinę žalą laikytina 250  Eur suma, o už Tauragės apskrities VPK- 150 Eur suma.

Vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsniu teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą D. I..

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą D. I..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas  Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                         Eglė Kiaurakytė                                                                                                      


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-337/2006
  • A-2277-520/2015
  • A-2085-662/2015
  • A-2473-520/2015
  • A-322-858/2015
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • A-128-858/2015
  • A-588-858/2015