Civilinė byla Nr. e2A-1193-826/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00763-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.3; 2.6.8.10; 2.6.18.2; 3.1.1.2.21; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profesionalų statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-904/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profesionalų statyba“ ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Profesionalų statyba“ dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Profesionalų statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. B. 8 448,53 Eur skolos, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, jog su atsakovu 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė sutartį Nr. ST/16/09 (toliau – Sutartis), pagal kurią ji įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti statybos darbus. Vykdydamas Sutarties 3.1 punktą atsakovas sumokėjo 13 500,00 Eur avansą. Atlikusi sutartus darbus 2016 m. spalio 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO 000043, 21 948,53 Eur (su PVM), kurią atsakovas pagal Sutarties 3.1 p. turėjo pareigą apmokėti per 7 kalendorines dienas. Atsakovas iki šiol likusios 8 448,53 Eur skolos sumos nesumokėjo, į pretenziją nereagavo.
2. Atsakovas V. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 22 965,93 Eur nuostolių, 5 procentus procesinių palūkanų nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, jog ieškovė pagal šalių 2016 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytą Sutartį įsipareigojo jam priklausančiame sklype sukloti trinkeles, pastatyti tvorą, pastatyti vartus, vartelius, išbetonuoti terasą. Minėtus darbus ieškovė atliko, tačiau nekokybiškai. Atliktų darbų brokas matomas akivaizdžiai – išklotos trinkelės buvo skirtingų atspalvių, dalis trinkelių buvo grubiai nupjautos, nelygūs ir neužapvalinti kraštai, išklotų trinkelių tarpai nebuvo pilnai prišluoti smėlio ir apskritai sudėtos trinkelės nebuvo „surištos“ į vientisą pagrindą, tvoros lentos sudėtos skirtingais tarpais, lentų galai nenudažyti ir pan. Pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų išreiškė dar iki darbų užbaigimo, tačiau ieškovės atstovas kategoriškai atsisakė ištaisyti broką. Siekdamas išvengti galimos konfliktinės situacijos sumokėjo visą Sutarties 3.1. p. numatytą sumą.
2.2. Ieškovė darbus atliko 2016 m. rudenį. Praėjus žiemos sezonui nekokybiškai atliktų ieškovės darbų rezultatas tapo akivaizdesnis – dalis plytelių išsilaisvino, sutrūkinėjo, tvoros metaliniai kuolai surūdijo, lentos įskilo ir pan. MB „Statinių ekspertizės biuras“ atliko ekspertizę ir nustatė ieškovės atliktų darbų broką, kurį galima ištaisyti tik iš esmės demontavus atliktus darbus ir atliekant juos iš naujo. Ieškovės atliktiems darbams taikomas garantinis terminas dar nėra pasibaigęs. MB „Statybos ekspertizės biuras“ įvertino ieškovės nekokybiškai atliktų darbų defektų ištaisymo kaštus ir sudarė lokalinę sąmatą 19 375,53 Eur.
2.3. Jo žemės sklype, tose vietose, kur nėra sudėtų trinkelių, yra pasėta veja. Atliekant demontavimo darbus dalį pasėtos vejos reikės mechaniškai pašalinti, kita dalis vejos vykdant statybos darbus bus sugadinta (važiuos statybinė technika, vaikščios statybininkai ir kt.). Dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų jis patirs tiesioginius nuostolius. UAB „Frezijų puokštė“ pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame nurodė, jog senos vejos nuėmimas ir naujos užsodinimas kainuotų 3 590,40 Eur. Šie nuostoliai turi būti priteisti iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 2 281,00 Eur skolos, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė atsakovui V. B. iš ieškovės 17 980,98 Eur nuostolių, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitas ieškinio, priešieškinio dalis atmetė. Teismo motyvai:
3.1. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, nes atsakovas, kaip vartotojas, užsakė paslaugas asmeniniams poreikiams tenkinti, o ieškovė – verslininkė, dirba šioje sferoje.
3.2. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 2 281,00 Eur skolos, nesumokėtos už atliktus darbus. Paaiškino, jog šalys buvo susitarusios dėl atskirų darbų atlikimo etapų ir apmokėjimo už juos pagal Sutartyje numatytą grafiką. Darbų priėmimo– perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Atsakovas raštu nepateikė pretenzijos rangovui, nereiškė jai jokių pastabų dėl rangovo faktiškai atliktų darbų kokybės. Konkrečių darbų kaina šalių buvo aptarta Sutarties priede Nr. 1 – 15 781,00 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovei 13 500,00 Eur, šių aplinkybių šalys neginčija. Atsakovas neįrodė, jog jis 2016 m. spalio mėnesio galbūt 17 dieną rangovui sumokėjo likusią 2 281,00 Eur sumą.
3.3. Teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo PVM. Rėmėsi tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Atsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, ginčo sutartį ruošė rangovė.
3.4. Teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 358,28 Eur sumą (be PVM) už papildomai atliktus darbus. Nurodė, jog užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Ieškovė nepateikė duomenų, kad šalys būtų sutarusios dėl didesnės darbų apimties ir būtų sudariusios papildomą susitarimą ar atsakovas kitokiu būdu raštu būtų išreiškęs valią dėl pasikeitusių darbų apimties ir sutikęs su tokių darbų kaina. Ieškovė, atlikdama sutartyje nenumatytus darbus, turėjo prisiimti riziką, jog atsakovas gali atsisakyti apmokėti tokius darbus, dėl kurių kiekio ir kainos abi sutarties šalys nesutarė atskiru rašytiniu dokumentu.
3.5. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti 17 980,98 Eur nuostolių. Remiantis statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 17-02E ir specialisto paaiškinimais nustatė, jog statybos defektai yra esminiai ir jie turi būti pašalinti. Atsakovas reikalavimą dėl nuostolių dydžio priteisimo pareiškė per statybos garantinį laikotarpį. UAB ,,Profesionalų statyba“ neįrodė, kad turi finansinių galimybių ir kvalifikuotų darbo jėgos resursų atlikti statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 17-02E nurodytus defektų šalinimo darbus. Į nuostolių sumą neįskaičiavo 1 394,55 Eur išlaidų naujų bordiūrų įsigijimui ir jų paklojimui, nes ieškovė pagal Sutartį neturėjo tokių darbų atlikti. Be to, neįskaičiavo 3 590,40 Eur sumos (pagal UAB ,,Frezijų puokštė“ sąmatą) atsakovo vejos tvarkymo darbams, nes ši suma nepagrįsta atsakovo V. B. žemės sklype įrengtos vejos ploto skaičiavimais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė UAB „Profesionalų statyba“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti visą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 3 809,25 Eur PVM. Pridėtinės vertės mokesčio tinkamas apskaičiavimas ir sumokėjimas į valstybės biudžetą yra reglamentuotas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, Mokesčių administravimo įstatymu, todėl patenka į viešosios tvarkos sritį. Sutarties priede sumos nurodytos be PVM. Atsakovas pripažino, kad nesutiko mokėti PVM dėl per didelės kainos. Sutarties sąlygos buvo derinamos su atsakovu ir tai patvirtina jų susirašinėjimo medžiaga. Jis teigė pats sumokėsiąs į valstybės biudžetą PVM, tačiau šios pareigos neįvykdė. Jos pateikti duomenys patvirtina, kad už atsakovą ji sumokėjo 3 809,25 Eur PVM, tad dabar turi teisę į šios sumos priteisimą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 2 358,28 Eur už papildomai atliktus darbus. Rangos sutarčiai įstatymas nenustato privalomos rašytinės sutarties formos, todėl apie sandorio sudarymą dėl papildomų darbų (latakų nutiesimo, jų pajungimo, laidų pravedimo, dažų tvorai nupirkimo, papildomai 28 kv. m trinkelių paklojimas) atlikimo galima spręsti ir iš konkliudentinių veiksmų. Šiuo atveju ir atsakovas pripažįsta, kad buvo atlikta daugiau darbų nei numatyta Sutarties priede. Atsakovas faktiškai papildomus atliktus darbus priėmė. Sutarties 5.2.3 punktas nustato pirkėjo pareigą sumokėti už faktiškai patiektas tinkamai suteiktas paslaugas šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis. Sutarties priedas Nr. 1 atitinka tik preliminarią sąmatą. Atsakovas neginčija papildomų darbų kainos ar įkainių, nepateikė įrodymų, kad papildomų darbų kaina yra neįprastai didelė ir nėra kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie per didelę papildomų darbų kainą.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos atsakovui 17 980,98 Eur nuostolių.
4.3.1. Teismas rėmėsi nekvalifikuoto R. P. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 17-02E. Atliekant ekspertizę nebuvo prašoma pateikti medžiagų deklaracijų, paaiškinimų, įrengtų trinkelių gamintojo rekomendacijų ir pan. Jos pateiktos gamintojo UAB „Andrienas“ rekomendacijos paneigia R. P. išvadas. Ekspertas taip pat rėmėsi reikalavimais valstybinės reikšmės keliams, jie šiuo atveju net negalėjo būti taikomi. Prašė teismo skirti papildomą ekspertizę, bet neturėjo finansinių galimybių už ją susimokėti.
4.3.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad padaryti defektai yra esminiai. Ekspertizės akte ir ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dalis defektų yra tik estetinio pobūdžio. Ji sutinka pašalinti šiuos defektus. Atsakovas į ją dėl atliktų darbų defektų anksčiau nesikreipė. Nors teismas pripažino Sutarties sąlygą nesąžininga, tačiau atsakovas turi nepanaikintą ir galiojančią sutartinę prievolę, nustačius prekių kokybės trūkumus, ne vėliau kaip per 5 dienas raštu pateikti Pardavėjui pranešimą dėl prekių trūkumų. Nustatyti nežymūs kelių milimetrų tvoros stulpelių pasvirimai vizualiai apžiūrėjus nepastebimi ir tai nekliudo tvoros naudoti pagal paskirtį, todėl tai nelaikytina darbų trūkumu. Atsakovo nurodomas 10,95 kv. m atsisluoksniavusių trinkelių plotas tik tikėtinas ir nepagrįstas tiksliais skaičiavimais, turi būti nurodomi vienetai. Taip pat, nesiaiškinta, ar trinkelių siūlės buvo tinkamai užpildytos kvarciniu smėliu, ar vėliau buvo pažeistos dėl kitų asmenų kaltės. Nuo darbų atlikimo praėjo 3 metai ir trinkelių pasėdimai ar iškėlimai neužfiksuoti. Tai patvirtino ekspertas. Kaip ir dėl kolonų, nesiaiškinta, ar jos nebuvo pažeistos tretiesiems asmenims įrenginėjant bortelius.
4.3.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Visų pirma A. U. ir kiti dirbę asmenys yra įgiję su statybos darbų atlikimu susijusį išsilavinimą ir darbus atliko vadovaudamiesi statybos norminiais dokumentais bei statybos gaminių specifikacijomis. Priešingų duomenų teismui nepateikta. Antra, pateikė 2016 m. lapkričio 24 d. UAB „Andrienas“ eksploatacinių savybių deklaraciją ir 2017 m. liepos 17 d. UAB „Litimbera“ atitikties deklaraciją. Jos patvirtina, kad ji įsigijo betonines grindinio trinkeles, eglės medienos lauko apdailos lentas. Teismas nepagrįstai šiais įrodymais nesivadovavo vien tik remdamasis jų išrašymo datomis.
5. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš jo PVM. Sutarties 3.1 p. aiškiai įvardyta užsakymo suma 15 781,00 Eur iš esmės yra tokia pati kaip ir nurodyta jų susirašinėjimuose, t. y. 15 487,00 Eur. Jis aiškiai įvardijo ieškovei, kad esant didesnei sumai Sutarties nepasirašys. Todėl 2016 m. rugpjūčio 26 d. sutarties 18 739,27 Eur su PVM nepasirašė. Jis derėjosi ir aiškiai išreiškė valią sudaryti sutartį 15 487,00 Eur su PVM. Jokių sąlygų, kad įsipareigoja savarankiškai sumokėti PVM valstybei, sutartyje nėra. Ieškovės mokestinės prievolės yra jos pačios vidinis veiklos klausimas.
5.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš jo 2 358,28 Eur už tariamai atliktus papildomus darbus. Vartotojas turi teisę žinoti visą sutarties kainą, susitarimas dėl papildomų darbų turi būti aiškiai išreikštas ir vartotojas turi teisę atsisakyti sumokėti už darbus, kurių jis neužsakė. Jų pasirašytoje sutartyje numatyta, kad ji gali būti keičiama, pildoma tik raštu, tad konkliudentiniai susitarimai šiuo atveju šalims negalioja. Apie papildomus darbus būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei atlikti darbai akivaizdžiai neturėtų jokio sąlyčio su užsakytais darbais, kai tokie darbai nebūtini užsakytų darbų užbaigimui. Ieškovė neįrodė papildomai atliktų darbų.
5.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam priteisė iš ieškovės nuostolių atlyginimą. Į bylą pateikė pakankamai įrodymų (fotonuotraukų, filmuotos medžiagos, ekspertizės aktą), patvirtinančių ieškovės atliktų darbų broką. Šių duomenų ieškovė nepaneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė iš dalies darbų trūkumus pripažįsta, o savo nesutikimą nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Jis nepasitiki ieškove, todėl nori, jog darbus atliktų kitas rangovas, o jam būtų priteisti iš ieškovės nuostoliai. Toks teisinių gynimo būdas numatytas įstatyme. Ieškovė neįrodė, kad prašomas priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstas. Ieškovė nepagrįstai savo darbo broką bando pateisinti prisidengdama tariamais jo nurodymais, nes jis neišmano atliekamų darbų specifikos, jų reikalavimų ir pasitikėjo ieškove, savo srities profesionale.
5.4. Ekspertizę atlikusi įmonė MB Statinių ekspertizės biuras pateikė kvalifikacijos atestatą, leidžiantį būti statinio dalies ekspertizės rangovu. R. P. yra atestuotas statinio dalies ekspertizės vadovas. A. Š. pateikė kvalifikacijos atestatą dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Šie dokumentai liudija, kad ekspertizę atliko ne atsitiktiniai asmenys, o teisės aktų nustatyta tvarka gavę jų kvalifikaciją patvirtinančius atestatus. Ieškovė paneigiančių šiuos duomenis įrodymų nepateikė. Ji jokių dokumentų apskritai nepateikė nagrinėjant bylą teisme.
5.5. Ieškovė vadovaujasi teismo niekine pripažinta Sutarties 5.2.4 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią užsakovas apie darbų trūkumus turi pranešti raštu per tris dienas, kitu atveju netenka teisės reikalauti garantinio aptarnavimo. Tokia sąlyga itin nesąžininga, prieštaraujanti teisės aktuose įtvirtintiems pakankamai ilgiems garantiniams ar darbų kokybės pretenzijų pateikimo terminams. Su tokia sąlyga ieškovė akivaizdžiai siekė rasti pretekstą, kaip išvengti garantinių įsipareigojimų vykdymo. Dėl darbų trūkumų tarp šalių buvo kilęs ginčas paskutinio atsiskaitymo metu, be to, darbų trūkumai išvardyti atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje, ekspertizės akte, kuriuos visus ieškovė yra gavusi. Todėl jos teiginiai apie tai, kad iki šiol negavo rašytinės pretenzijos, prasilenkia su faktine situacija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktas).
9. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieškinio reikalavimas dėl nesumokėtos skolos pagal vartojimo rangos sutartį ir nuostolių, atsiradusių netinkamai atlikus darbus, priteisimo.
10. Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
11. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
12. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).
13. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. V. B. ir UAB „Profesionalų statyba“ direktorius A. U. pasirašė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST/16/09, pagal kurią ieškovė įsipareigojo V. B. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., sukloti trinkeles, pastatyti tvorą, pastatyti vartus ir vartelius, išbetonuoti terasą (Sutarties 1.1. p.). Ši sutartis galioja iki pilno sutartinių įsipareigojimų įvykdymo momento (Sutarties 4.2. p.). Šios Sutarties terminas 31 d. d. (Sutarties 4.3. p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo šalys sudarė vartojimo statybos rangos sutartį.
14. Vartojimo statybos rangos sutartis gali būti apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas, besiverčiantis statybos verslu, įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo fizinio asmens užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, skirtus vartojimo ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti jų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklosto teisiniai santykiai, kuriems įtaką turi statybos proceso specifika, vartojimo rangos institutas ir kurių neapima bendrųjų rangos sutarties nuostatų teisinis reguliavimas (pvz., CK 6.698 straipsnyje nustatyti prailginti garantiniai terminai statybos rangos rezultatui pasiekti). Taigi CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos atskirai nėra pakankamos vartojimo statybos rangos sutarties santykiams reglamentuoti. Be to, statybos veiklai nustatytos imperatyviosios viešosios teisės normos taikomos nepaisant to, kokios paskirties – verslo ar buitinės – yra statomas objektas.
15. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.
16. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos – būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
17. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas nurodė, kad ieškovė (rangovė) netinkamai įvykdė statybos rangos sutartį ir pasirinko CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – prašė atlyginti nuostolius.
18. Byloje ginčo nėra, kad statybos rangos sutartis, kuri, kaip minėta, kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nustatytas sutarties objektas nebuvo sukurtas toks, kokio tikėjosi atsakovas. Šios aplinkybės neneigia ieškovė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos trūkumus vertino kaip esminius. Priteistinas nuostolių dydis yra didesnis nei kaina, už kurią buvo atlikti darbai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, nes akivaizdu, kad atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, kai priteista 17 980,98 Eur nuostolių atlyginimo suminė išraiška yra didesnė už įrodytą sutarties darbų kainą – 15 781,00 Eur, atsižvelgiant į tai, kad sutartimi sulygti rangos darbai buvo atlikti ieškovės jėgomis, iš dalies jos medžiagomis ir darbo priemonėmis, nėra proporcingas prievolės pažeidimo mastui, o jo pritaikymas nagrinėjamu atveju sukeltų statybos rangos sutarties pažeidimui neadekvačias teisines pasekmes.
19. Perkamų ir parduodamų paslaugų pavadinimai, kiekiai ir kainos pateikiami sutarties Priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis (Sutarties 2.1. p.). Pagal šį susitarimą ieškovė turėjo atlikti: „Terasos betonavimas 3x4 m, 900 Eur be PVM; Trinkelių klojimas GT 2-6 ruda, 245 kv. m., kaina vieno kv. m. – 26 Eur, visa kaina 6 370 Eur be PVM; Įvažiavimo bortai 6 vnt., kaina vieno vieneto -15 Eur, viso 90 Eur be PVM; Tvora medinė, baltai dažyta Jūsų dažais, 1900 mm aukščio, 120 metrų, vieno metro kaina 39 Eur, viso 4 680 Eur be PVM; Kolona iš plytų 1900 mm aukščio su kepure, 3 vnt., vieno kaina 245 Eur, viso 735 Eur be PVM; Automatiniams vartams betoninis padas 2000/50/1200, 1 vienetas 250 Eur be PVM; Automatiniai vartai 4,8 m. pločio, 1,8 m. aukštis, spalva ruda, 1 vnt. 1500 Eur be PVM; Vartų vartelių apdirbimas medžiu, 6 m., vieno metro kaina 25 Eur, viso 150 Eur be PVM; Vartams pavara. Pramoniniam naudojimui, 1 vnt. 520 Eur be PVM; Vartų montavimas, pajungimas, programavimas 290 Eur be PVM; Varteliai, 1 m. pločio, 1,8 m. aukščio. Su pastatymu, spalva ruda 296 Eur be PVM. Suma 15 781 Eur. Užsakymo suma – 15 781 Eur“ (Sutarties 2.1. p.). Sutartis įsigaliojo nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo, momento (Sutarties 5.1.2. p.). Avansiniai mokėjimai 2016 m. rugsėjo 8 d. 1 500 Eur; 2016 m. rugsėjo 14 d. 6 000 Eur; 2016 m. rugsėjo 21 d., 4 000 Eur; 2016 m. rugsėjo 28 d. 1 500 Eur. Likusi suma – 2 781 Eur – mokama po darbų priėmimo–perdavimo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas (Sutarties 3.1. p.). UAB „Profesionalų statyba“ direktorius A. U. 2016 m. spalio 10 d. surašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame, be to, kas nurodyta Priede Nr. 1, nurodyta pateiktų statybos medžiagų ir statybos darbų už 15 781,00 Eur sumą. Ginčo nėra, kad atsakovas darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašė (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovas neturėjo teisės reikšti prašymo atlyginti nuostolių, nes nesilaikė Sutarties 5.2.4 p. numatytų terminų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ši Sutarties sąlyga nesąžininga. Pagal Sutarties 5.2.4. p. garantinio laikotarpio metu pardavėjas įsipareigoja raštu pranešti pardavėjui apie nustatytus paslaugų defektus ar netikslumus ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo tokių defektų pastebėjimo dienos. Laiku nepateikus pardavėjui raštiško pranešimo apie prekių defektus ar gedimus, pirkėjas netenka teisės reikalauti iš pardavėjo suteikti garantinio aptarnavimo paslaugas. Ši Sutarties sąlyga šalina rangovės pareigą vykdyti jos prisiimtus garantinio aptarnavimo įsipareigojimus, todėl yra niekinė ir negalioja nuo sutarties sudarymo (CK 6.188 straipsnio 6 dalis).
21. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad garantinio aptarnavimo laikotarpis – 12 mėn. Pardavėjas parduodamoms paslaugas suteikia garantinį aptarnavimą 12 mėn. Garantinio termino pradžia skaičiuojama nuo paslaugų perdavimo pirkėjui pagal šią sutartį ir jos priedus momento. Jei per šiame punkte nurodytą garantinį terminą yra nustatomi paslaugų kokybes trūkumai, pardavėjas privalo savo sąskaita bei jėgomis ištaisyti nustatytus trūkumus ir atlyginti kitus pirkėjo dėl to patirtus nuostolius (Sutarties 6.2. p.). Pirkėjas turi teisę reikšti pretenzijas pardavėjui dėl prekių kokybės per sutarties 5.3. punkte nurodytą terminą. Pirkėjas, nustatęs prekių kokybės trūkumus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo trūkumų nustatymo privalo raštu pateikti pardavėjui pranešimą dėl prekių trūkumų (Sutarties 6.3. p.). Pardavėjas, gavęs pirkėjo pranešimą dėl paslaugų trūkumo, privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 25 darbo dienas, savo sąskaita ištaisyti paslaugų trūkumus (Sutarties 6.4. p.). Šalių su sutartimi susiję tarpusavio pranešimai pateikiami raštu sutartyje nurodytais šalių adresais (Sutarties 8.1. p.). Ginčo nėra, kad atsakovas per garantinį terminą pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
22. Byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų kiekio. Ieškovė įrodinėjo priėmimo–perdavimo aktu, kad buvo atlikti papildomi darbai ir pirktos medžiagos, t. y. už 2 358,28 Eur sumą be PVM: „Dažai tvorai, balti, 136 litrų, vieno litro kaina 7,48 Eur, viso 1 017,28 Eur be PVM; Vartų kolona, laidų instaliavimas, 3 vnt., vieneto kaina 15,00 Eur, viso 45,00 Eur be PVM; Trinkelių klojimas GT 2-6, 28 kv. m., 1 kv. m. kaina 26,00 Eur, viso 728,00 Eur be PVM; Latakai ,,aco“ įrengimas, 5 vnt., vieno kaina 15,00 Eur, viso 75,00 Eur be PVM; PVC vamzdis, klojimas, 6 m., vieno metro kaina 10,00 Eur, viso 60,00 Eur be PVM; Vartų vamzdžio betonavimas (darbas), 5 m., vieno metro kaina 15,00 Eur, viso 75,00 Eur be PVM; Įvažiavimo įrengimas, smėlis, skalda, 22 kv. m. , vieno kv. m. kaina 10,00 Eur, viso 220,00 Eur be PVM; ,,Bobcato“ darbas, 6 val., vienos valandos kaina 23,00 Eur, viso 138,00 Eur be PVM“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nesant tarp šalių raštiško susitarimo, ieškovė neturi teisės į atlyginimą už papildomus darbus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Pagal CK 1.71 straipsnį vartojimo sutarčiai nėra privaloma rašytinė sutarties forma. Pagal Sutarties nuostatas šalys dėl papildomų darbų atlikimo turėjo susitarti raštu, tačiau tai padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad šios sutarties sąlygos nesilaikymas nepanaikina fakto, jog faktiškai buvo atlikta daugiau darbų nei numatyta Sutarties priede Nr. 1. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, paties atsakovo duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nenustatė, kiek ieškovė atliko faktiškai papildomų darbų, ar šalys dėl tokių darbų buvo susitarusios ar iš atsakovo veiksmų galima daryti išvadą, kad jis šiuos darbus priėmė.
23. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktu ekspertizės aktu, nusprendė, jog atlikti darbai yra su esminiais defektais, kuriuos galima ištaisyti tik demontuojant ir iš naujo atliekant darbus. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad darbai yra padaryti su trūkumais, tačiau jie nėra esminiai, juos gali ištaisyti. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog dalis defektų yra tik estetinio pobūdžio, pvz., nupjautų trinkelių paklojimas aikštelės centre, tvoros vertikalus išsikraipymas į priešingas puses, tvoros stulpų įrengimo defektai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pats ekspertas. Ieškovė sutinka iš dalies pašalinti šiuos defektus. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nusprendė, jog defektai gali būti pašalinami tik visus darbus demontuojant.
24. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nepašalinti neaiškumai dėl ieškovės atliktų darbų kiekio klojant trinkeles. Ieškovė nurodė, jog ji trinkelių išklojo daugiau nei buvo numatyta Sutarties priede Nr. 1. Atsakovas gindamasis nurodė, kad ieškovė padarė aritmetinę klaidą. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo darytas trinkelių sujungimas, tai labiau patvirtina ieškovės nurodytus argumentus, jog atsakovas paprašė išdėti daugiau trinkelių nei buvo susitarta iš pradžių. Taip pat nesiaiškinta, ar trinkelių siūlės buvo tinkamai užpildytos kvarciniu smėliu, ar vėliau buvo pažeistos dėl kitų asmenų kaltės. Nuo darbų atlikimo praėjo 3 metai ir trinkelių pasėdimai ar iškėlimai neužfiksuoti. Tai patvirtino pats ekspertas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
25. ieškovė į bylą pateikė 2016 m. lapkričio 24 d. UAB „Andrienas“ eksploatacinių savybių deklaraciją ir 2017 m. liepos 17 d. UAB „Litimbera“ atitikties deklaraciją. Jos patvirtina, kad ji įsigijo betonines grindinio trinkeles, eglės medienos lauko apdailos lentas. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovei pagrindus, kad betonines grindinio trinkeles ir medienos lauko apdailos lentas įsigijo iš šių įmonių, jos turėjo būti įtrauktos į procesą, nes būsimas teismo sprendimas yra susijęs su materialinėmis jų teisėmis ir pareigomis. Nustačius, kad atlikti darbai kokybiški, bet naudotos nekokybiškos medžiagos, kiltų atsakomybė UAB „Andrienas“ ir UAB „Litimbera“.
26. Pripažinus, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms aplinkybėms, dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
27. Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtina išsiaiškinti, kiek ieškovė faktiškai darbų atliko. Taip pat būtina nustatyti, kiek ieškovės atliktų darbų yra nekokybiškai, kokios priežastys tai lėmė (pvz. brokuotos trinkelės, gamintojų instrukcijų nesilaikymas ar trečiųjų asmenų įtaka įrengiant veją ir bortelius, netinkamos kokybės mediena, nesilaikyta dažų gamintojo instrukcijų nudažant medieną, netinkami dažai ir pan.) ir kiek kainuoja broko ištaisymas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis UAB „Andrienas“ ir UAB „Litimbera“. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Marius Dobrovolskis
Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė