Civilinė byla Nr. 2-688/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00478-2014-1.

              Procesinio sprendimo kategorija 106.8.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vienybės investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3823-577/2014 atsisakyta priimti ieškinį kaip tapatų ir

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismingumo taisyklių, kai paduodamas ieškinys byloje, kurioje buvo prašoma išduoti teismo įsakymą, aiškinimo, t. y. ar tokiu atveju ieškinys, dėl sumos, viršijančios 150 000 Lt turi būti paduodamas apylinkės ar apygardos teismui ir atitinkamai, jeigu paduotas ieškinys tiek apylinkės, tiek apygardos teismui, ar apygardos teismas gali atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad apylinkės teismo žinioje jau yra tapati byla.

Ieškovas UAB „Vienybės investicija“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. K. ieškovo naudai 158 588,65 Lt skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Iš pradžių ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, o atsakovui pareiškus prieštaravimus, padavė ieškinį tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-03-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismui paduotą ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.).

Teismas nurodė, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad kreditorius UAB „Vienybės investicija“ 2014-01-24 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą LR CPK XXIII skyriaus „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai” nustatyta tvarka. Skolininkui P. K. pateikus prieštaravimus, kreditorius (t. y. ieškovas) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš atsakovo 158 588,65 Lt skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškėjus, kad ieškovo UAB „Vienybės investicija“ apylinkės teismui paduotas ieškinys dėl 158 588,65 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų buvo pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą, spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Tiek Vilniaus apygardos teismui paduoto, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto ieškinio faktinis pagrindas, dalykas ir šalys yra visiškai tapatūs.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB Vienybės investicija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-03-03 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad 2014-01-22 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 158 588,65 Lt skolos iš P. K. priteisimo. Kadangi P. K. pateikė prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį atsakovui P. K. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek Vilniaus apygardos teismui. Tiek Vilniaus miesto apylinkės, tiek Vilniaus apygardos teismui ieškinį padavė dėl tos priežasties, kad teismų praktika nenuosekli, o teisinis reglamentavimas nėra aiškus, į kurį teismą reikia paduoti ieškinį, paduodamą dėl didesnės kaip 150 000 Lt sumos (CPK 27 str. 1 d.), tačiau, kuris paduodamas po to, kai procese dėl teismo įsakymo išdavimo (bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai (CPK 431 str. 6 d.) atsakovas pareiškia prieštaravimus (CPK 439 str. 3 p.). Taip elgdamasis ieškovas tikėjosi, kad tas teismas, kuriam byla teisminga, ieškinį priims, o kitas – atsisakys priimti.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-27 nutartimi ieškinį perdavė Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą spręsti ieškinio priėmimo klausimą, taigi ieškinio nepriėmė, Vilniaus apygardos teismui, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo pagrindo teigti, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir dėl šios priežasties atsisakyti priimti Vilniaus apygardos teismui paduotą ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Vilniaus apygardos teismas turėjo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, o ne laukti, kol analogiškas ieškinys bus gautas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloms dėl teismo įsakymo išdavimo CPK nustato specialias teismingumo taisykles. Pagal CPK 431 straipsnio 6 dalį bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai. Ši teismingumo taisyklė bylose pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo taikoma nepriklausomai nuo ieškinio sumos. Tuo tarpu bylas pagal ginčo teisenos tvarka pareikštus ieškinius dėl sumos, viršijančios 150 000 Lt, nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 1 d. 1 p.). Procesas dėl teismo įsakymo išdavimo turi ypatumų. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo (CPK 439 str. 1 d.), kreditorius, gavęs apie tai iš teismo pranešimą, turi teisę per 14 dienų nuo pranešimo gavimo pareikšti ieškinį pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles).

Pagal formuojamą teismų praktiką tokie ieškiniai paduodami per apylinkės teismą, nagrinėjusį bylą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prireikus šis teismas perduoda bylą pagal teismingumą kitam teismui. Ieškovo atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, kurioje pasisakyta kitaip, formuojama bylose, kuriose nesutampa esminės ginčo esmei svarbios aplinkybės, todėl šiose bylos suformuota teismų praktika negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-178-262/2013 pasisakė dėl ieškinio, kuriuo pareikšti reikalavimai netapatūs nurodytiems pareiškime dėl teismo įsakymo.

Teismų formuojama praktika, kad ieškiniai bylose, kuriose buvo prašoma išduoti teismo įsakymą, turi būti paduodami per teismą, išdavusį teismo įsakymą, paaiškinama tam tikru procesiniu tęstinumu tarp proceso dėl teismo įsakymo išdavimo ir vėlesnio proceso jau pagal ginčo teisenos taisykles (tais atvejais, kai teismo įsakymas neįsiteisėja skolininkui pareiškus prieštaravimus). Pats bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procesinis institutas yra skirtas sudaryti sąlygas supaprastinta tvarka išspręsti bylas, kuriose nėra ginčo (atsakovas neginčija jam pareikšto reikalavimo). Atitinkamai procesas reglamentuojamas taip, kad kreditorius nepatirtų neigiamų pasekmių dėl to, jog pirmiausia siekė pareikšti reikalavimą procesiškai tiek teismui, tiek proceso dalyviams ekonomiškiausiu būdu – pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Jeigu byla, skolininkui pareiškus prieštaravimus, nepasibaigia teismo įsakymo įsiteisėjimu (CPK 437 str. 2 d.) ir toliau procesas tęsiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 439 str. 3 d.), kreditorius nepraranda laikinųjų apsaugos priemonių jam teikiamos apsaugos (CPK 439 str. 3 d.), tačiau turi atlikti veiksmus, kurie reikalingi siekiant inicijuoti procesą ginčo teisenos tvarka (sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, pateikti CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį). Tam, kad šis perėjimas iš proceso dėl teismo įsakymo išdavimo į procesą ginčo teisenoje būtų kuo ekonomiškesnis ir sklandesnis tiek šalims, tiek teismui, ieškinys (CPK 439 str. 3 d. numatytu atveju) paduodamas per tą teismą (apylinkės teismą), kuris išdavė teismo įsakymą. Taip visi kreditoriaus teismui teikti duomenys, dokumentai, kita su byla susijusi informacija neišskaidoma per kelias bylas.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas UAB „Vienybės investicija“ ieškinį atsakovui P. K. dėl 158 588,65 Lt skolos priteisimo (bylos Nr. 2-14141-599/2014) 2014-02-27 nutartimi perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (bylos Nr. 2-4119-467/2014), kuris 2014-03-27 nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, nors ieškinys dar nėra priimtas, akivaizdu, kad teismų žinioje buvo dvi bylos (to neneigia ir ieškovas) pagal UAB „Vienybės investicija“ ieškinį atsakovui P. K. ir skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pagrįstai ne tam teismui (t. y. ne teismui, išdavusiam teismo įsakymą) paduotą ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad kito teismo žinioje jau yra analogiška byla.

Atmestini ieškovo argumentai, kad kol nėra priimtas pagal ginčo teisenos taisykles pareikštas ieškinys, jo negalima vertinti kaip teismo žinioje esančios bylos. Jau minėtas nuoseklumas ir tęstinumas, būdingas procesui, kai pirmiausia kreipiamasi dėl teismo įsakymo ir po to (jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus) su ieškiniu pagal ginčo teisenos taisykles, lemia ir tai, kad nepriklausomai nuo to, ar jau išspręstas tokio ieškinio priėmimo klausimas, teismo žinioje byla yra nuo tada, kai yra išduodamas teismo įsakymas. Taigi skundžiamoje nutartyje teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje jau yra analogiška byla, buvo pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Egidija Tamošiūnienė