Baudžiamoji byla Nr. e1-2085-1100/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08651-2021-8

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        1.2.4.6.1; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

I. V. (I. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

I. V. 2021 m. kovo 21 d. apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), turimu balionėliu tyčia purkšdamas ašarines dujas nukentėjusiajam M. B. į veidą, sukėlė M. B. fizinį skausmą.

I. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad savo pažįstamam M. B. papurškė dujų į veidą, tačiau nori patikslinti, kodėl taip padarė. Jis pažįsta M. B. jau 1,5 metų, juos sieja darbas. 2021 m. kovo 21 d., apie 14 val., jis atvažiavo pas M. B., norėdamas pasiūlyti jam kartu įsidarbinti, nes rado skelbimą internete dėl darbo. Atvykus pas jį (duomenys neskelbtini), jie kalbėjo virtuvėje, M. B. buvo išgėręs. Po 15 min. atėjo, kaip suprato, M. B. kaimynas, kurio nei vardo, nei kur šis gyvena, nežino. Jis tą dieną M. B. kaimyną matė pirmą kartą. Minėtas kaimynas atnešė M. B. alaus. Vyriškiai išgėrė alų, o jis alkoholio nevartojo. Po 15 min. jie visi išėjo į lauką parūkyti. Lauke M. B. parūkė ir staigiai paėmė nuo žemės metalinį strypą, su kuriuo jam du kartus smūgiavo į kairę. Tada jis ištraukė iš dešinės striukės kišenės ašarinių dujų balionėlį, kurį jis nusipirko sau asmeniškai savigynai, ir papurškė M. B. į veidą. Po to išmetęs dujų balionėlį lauke pasišalino. Apie tai, kad M. B. iškvietė dėl to įvykio policiją ir parašė pareiškimą, jis sužinojo tik tada, kai jam paskambino iš policijos ir iškvietė apklausai. Prisipažįsta, kad jis M. B. du kartus papurškė dujų į veidą. Labai gailisi, kad taip padarė (b. l. 135–137).

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 21 d. apie pietus pas jį svečiuose (duomenys neskelbtini), buvo jo pažįstamas vardu I.. Po kurio laiko atėjo kaimynas M.. Kiek pamena, I. yra apie (duomenys neskelbtini) metai, jis apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Jie sėdėjo trise, šnekučiavosi virtuvėje. Jis I. net nekvietė, šis pats pas jį atvažiavo ir užėjo į namus. I. atvyko išgėręs ir pas jį dar vartojo degtinę. Bendraujant, visiems trims vartojant alkoholį, jis papriekaištavo I. dėl seno įvykio, kai jiedu turėjo nesutarimų. I. išsitraukė dujų balionėlį iš kišenės ir papurškė jam į veidą, tada I. staiga išbėgo į lauką, nes nebuvo įmanoma kvėpuoti, graužė gerklę ir jis su kaimynu M. taip pat išbėgo į lauką. Lauke I. vėl papurškė jam į akis dujas. Pasakius, kad kvies policiją, I. pabėgo. Šis įvykis truko apie pusę valandos. I. pabėgus, jis paskambino į policiją. I. duomenų tada nežinojo. Po kurio laiko išsiaiškino I. pavardę ir telefono numerį. Po įvykio į gydymo įstaigą jis nesikreipė. M. B., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Po įvykio dėl kūno tyrimo, nors jis ir gavo užduotį policijoje, niekur nesikreipė. Taip pat nesikreipė į ligoninę, jokios komplikacijos po įvykio nepatyrė. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skausmą vertina 9 balais. I. V. jam papurškė du kartus: vieną kartą name, antrą – lauke. Viską matė kaimynas M.. Kodėl I. V. jam papurškė į veidą, nežino. Nuo civilinio ieškinio atsisako, I. V. pretenzijų dėl šio įvykio neturi, tačiau taikytis atsisako. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 32–34, 39–40).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 21 d. apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), draugo M. B. draugas I., kurio pavardės nežino, nekilus jokiam konfliktui, išėjus į kiemą parūkyti, parodė M. B., kad turi su savimi dujinį savigynos balionėlį ir nuėjo pas M. B. namo. Sėdint prie stalo iš niekur nieko I. į veidą pradėjo purkšti ašarines dujas. M. G., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad svečiuose pas M. B. taip pat buvo kažkoks vyras vardu I., kurį matė pirmą kartą. I. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jie trise sėdėjo, šnekučiavosi svetainėje. M. B. gaminosi valgyti, o jis su I. kalbėjo. I. rodė, kad jam pusė žando buvo paralyžiuota, sakė geria vaistus. Visi trys buvo išgėrę. M. B. priėjo prie jo ir I.. M. B. su I. pradėjo dėl kažko pyktis ir staiga I. iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė juo M. B. į veidą. Jie visi trys išėjo iš namo, nes nebuvo įmanoma kvėpuoti, graužė gerklę, o M. B. graužė ir akis. Lauke I. pradėjo su M. B. stumdytis ir vienas kitam rėkti, kad kvies policiją. Netrukus I. pabėgo iš kiemo, o M. B. iškvietė policiją (b. l. 46–48, 49–51).

2021 m. kovo 21 d. M. B. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. kovo 21 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini), jo draugas I., nekilus jokiam konfliktui, parodė, kad turi savigynos balionėlį ir pradėjo purkšti dujų jam į veidą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (b. l. 19–23, 24–27).

2021 m. gegužės 27 d. akistatos protokole užfiksuota I. V. ir M. G. akistata, kurios metu abu parodė, kad I. V. papurškė dujų M. B. į veidą (b. l. 58–60).

2021 m. gegužės 27 d. akistatos protokole užfiksuota I. V. ir M. B. akistata, kurios metu abu parodė, kad I. V. papurškė dujų jam (M. B.) į veidą (b. l. 66–68).

2021 m. gegužės 25 d. garso įrašų apžiūros protokolu užfiksuoti du M. B. iškvietimai. 2021 m. kovo 21 d. 15.35.59 val. paskambinęs pranešė, kad jo pažįstamas vardu J. „atvažiavo, pagėrė ir dujų pripurškė“, dar pasakė, kad minėtas pažįstamas anksčiau „pinigų vogdamas“, kai pripurškė, tai pabėgo. Antrą kartą 15.52.03 val. M. B. perskambinęs paklausė, kodėl taip ilgai reikia laukti policijos, pakartojo, kad pažįstamas jam dujų papurškė, nuo medikų atsisakė, tik paminėjo, kad „man tai nieko, apdegino ..., medikai nereikalingi“, dar kartą pasakė „atvažiavo į svečius, ne pirmą kartą užpuolė“ (b. l. 86–87). 

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. V., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, tyčia purkšdamas ašarines dujas, sukėlė fizinį skausmą M. B.. 

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 14 val., jis atvažiavo pas M. B., norėdamas pasiūlyti jam kartu įsidarbinti, nes rado skelbimą internete dėl darbo. Atvykus pas jį (duomenys neskelbtini), jie kalbėjo virtuvėje, M. B. buvo išgėręs. Po 15 min. atėjo M. B. kaimynas, kurio vardo, nežino, matė jį pirmą kartą. Minėtas kaimynas atnešė M. B. alaus. Vyriškiai išgėrė alų, o jis alkoholio nevartojo. Po 15 min. visi išėjo į lauką parūkyti. Lauke M. B. parūkė ir staigiai paėmė nuo žemės metalinį strypą, su kuriuo jam du kartus smūgiavo į kairę. Tada jis ištraukė iš dešinės striukės kišenės ašarinių dujų balionėlį, kurį nusipirko savigynai, ir papurškė M. B. į veidą. Po to išmetęs dujų balionėlį lauke pasišalino. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina ir nukentėjusiojo M. B., liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos detalizuoja atliktos akistatos tarp kaltinamojo ir minėtų liudytojo bei nukentėjusiojo. Aplinkybę, jog nukentėjusysis M. B. išties patyrė fizinį skausmą patvirtina jo pareiškime nurodytos aplinkybės bei 2021 m. gegužės 25 d. garso įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad I. V. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą M. B.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi I. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 147–149).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. V. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). I. V. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau teistumas išnykęs (b. l. 114–118), baustas administracine tvarka (b. l. 113), nedirbantis (b. l. 106), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 107). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. V. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko su viešųjų darbų paskyrimu.

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą.

Teismo vertinimu, I. V. skiriama 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kartu skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios dydis nustatytinas minimalus. BK 71 straipsnio 1 dalies aktualioje redakcijoje (įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, yra pagrindas išvadai, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra reikalinga bei ja bus efektyviai įgyvendinta bausmės paskirtis. Pažymėtina, kad įvertinus I. V. asmenybę, yra jauno, darbingo amžiaus, todėl šiuo atveju įmokos dydis nustatytinas 5 MGL.

I. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V.                      Kiti klausimai

I. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 139–140). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. CD-R laikmeną, prisegtą prie bylos viršelio, palikti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti, ar priteistinų išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. V. (I. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. V. paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, I. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti I. V. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėti 5 MGL (250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, CD-R laikmeną, prisegtą prie bylos viršelio, palikti prie bylos medžiagos.

I. V. išaiškinti, kad:

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4) įmoka turi būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 31 d. į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 („Luminor“ bankas), juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą). Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

I. V. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                       Darius Lukaitis