Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-993-460/2012
Teisėjas Erikas Jurgutis Proceso Nr. 2-25-3-00116-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S) 106.3; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gegužės 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vidos O. V. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-317-666/2012 pagal ieškovės Vidos O. V. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Ž., trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir nekilnojamojo daikto registro duomenų įrašymo pakeitimo,
n u s t a t ė :
Kretingos rajono apylinkės teisme 2012-02-02 ieškovė Vida O. V. pateikė ieškinį atsakovui Ž. Ž., trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir nekilnojamojo daikto registro duomenų įrašymo pakeitimo. Ieškovė prašė nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 53,97 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei prašo įpareigoti valstybės įmonę Registrų centro Klaipėdos filialą pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašą, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 53,97 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad ieškovė paduodama ieškinį nesilaikė procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, numatytų CPK 111 straipsnyje ir 135 straipsnyje, ir ieškovę įpareigojo per keturiolika dienų nuo šios nutarties gavimo datos pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. Kretingos rajono apylinkės teismui pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, – nurodyti atsakovo Ž. Ž. asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ar kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, arba pateikti įrodymus, kad tokių duomenų ieškovė gauti negali arba pateikti prašymą dėl tokių įrodymų išreikalavimo, sumokėti visą CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą žyminį mokestį bei pateikti CPK 113 straipsnyje nustatytą skaičių procesinio dokumento ir jo priedų kopijų. Ieškovei buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalinus pateiktas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-02-20 nutartimi grąžino ieškovei patikslintą ieškinį; grąžino sumokėtą žyminį mokestį (70 Lt). Nurodė, jog ieškovė per duotą terminą trūkumų nepašalino, t. y. nesumokėjo CPK numatytą žyminį mokestį (už du reikalavimus).
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-02-20 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pašalino visus pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir nekilnojamojo daikto registro duomenų įrašymo, pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas grąžino ieškovės patikslintą ieškinį konstatavęs, jog ieškovė neištaisė ieškinio trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio.
Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos (CPK 111 straipsnis, CPK 114 straipsnis, CPK 135 straipsnis). CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato, jog prie ieškinio turi būti pateikiami duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir nekilnojamojo daikto registro duomenų įrašymo, pakeitimo, prie ieškinio pridėjo 70 Lt, prie patikslinto ieškinio pridėjo 100 Lt žyminio mokesčio mokėjimo nurodymus (b. l. 5), tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantė nesumokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto žyminio mokesčio.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka, nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Tinkamo įforminimo sąlyga yra ir prie ieškinio pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
Vienas iš privalomų mokėjimų valstybei yra Civilinio proceso kodekse nustatytas mokestis už teismo atliekamus veiksmus (CPK 79, 80 ir kt. straipsniai). CPK šis mokestis įvardytas žyminiu, taip jį atskiriant nuo kitų Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatytų kitų valstybės rinkliavų (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 10 punktas, 14 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2008). Taigi žyminio mokesčio paskirtis yra įstatyme nustatytas mokestis už teismo atliekamus veiksmus, jis privalo būti sumokėtas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikiant ieškinį žyminis mokestis turi būti sumokėtas. Teismas pabrėžia ir tai, jos svarbu, kad teismas, taikydamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, nesielgtų pernelyg formaliai ir atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus: a) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės, b) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir c) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo.
Atsižvelgdamas į teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), teismas pažymi, kad, viena vertus, žyminio mokesčio institutas negali būti sureikšminamas taip, kad būtų nepagrįstai susiaurinta teisė kreiptis į teismą ar neleidžiama tinkamai naudotis teisminės gynybos priemonėmis. Šiuo aspektu konstatuotina, kad visi neaiškumai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, jo dydžio nustatymu ir pan., turėtų būti aiškinami, vertinami asmens teisės į teisminę gynybą naudai. Kita vertus, taikant žyminio mokesčio instituto normas, negali būti pažeidžiami, be kita ko, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygiateisiškumo principai, t. y. turi būti laikomasi taikytinų proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Taigi teismas privalo ne tik nustatyti terminą trūkumų šalinimui, tačiau konkrečiai ir aiškiai pastebėtus trūkumus nurodyti. Teismas mano, jog negalima tokia situacija, kai ieškovui reikėtų spėlioti, kaip ir kokius trūkumus reikia pašalinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik nurodo, jog ieškovė nesumokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto žyminio mokesčio. Taigi pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė CPK normą, kuria turėtų ieškovė vadovautis, tačiau nenurodė konkretaus žyminio mokesčio dydžio, kurį ieškovė privalo sumokėti. Pabrėžtina, jog ieškovė 2012-02-09 nutartyje nurodytą trūkumą šalino –teismui pateikė įrodymus apie papildomai sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 14) (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas pabrėžia, jog CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį, t. y. priimti nutartį trūkumams šalinti. Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog dalies žyminio mokesčio nesumokėjimas nėra kliūtis ir nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, šį trūkumą galima pašalinti bylos nagrinėjimo metu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs ieškovės elgesį šalinant trūkumus, teismas daro išvadą, jog nors nėra sumokėtas visas žyminis mokestis, tačiau atsižvelgia į tai, kad jis atlieka savo pagrindinę funkciją bei paskirtį – užtikrina mokėjimą už teismo atliekamus veiksmus (CPK 79, 80 ir kt. straipsniai). Be to, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitais principais, teismas mano, kad netoleruotina situacija, jog vien dėl formalių pagrindų būtų taikomas ieškinio trūkumų institutas (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Teismas pastebi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžindamas ieškinį ir patikslintą ieškinį nutarė grąžinti ne visą ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, o tik 70 Lt (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir tai, jog ieškovė atsakovu ieškinyje nurodo Ž. Ž., bet atsakovui nereiškia jokių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas ieškinio priėmimo stadijoje nesprendžia šalių tinkamumo klausimo, o tai atlieka bylos nagrinėjimo metu (CPK 45 straipsnis).
Vadovaujantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Teisėja Aušra Maškevičienė