Administracinė byla Nr. eI2-541-428/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02207-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.4.; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 9 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Asta Urbonienė ir Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019-09-17 raštą Nr. (6.5)I-6668 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019-08-19 skundą.
Pareiškėja skunde nurodė, jog 2019-08-19 skundu kreipėsi į Fondo valdybą. 2019-09-17 raštu Nr. (6.5)1-6668 Fondo valdyba atsisakė atnaujinti praleistą terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštui ir 2019-03-04 raštui apskųsti ir pareiškėjos 2019-08-19 skundą dalyje dėl šių Fondo valdybos Kauno skyriaus raštų panaikinimo atsisakė nagrinėti kaip pateiktus praleidus terminą. Fondo valdybos 2019-09-17 rašto teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, nes prie šio rašto nepridėti ne tik prašomi skunde Fondo valdybos Kauno skyriaus raštai, bet ir nurodytas Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimas. Tik iš Fondo valdybos 2019-09-17 rašto pareiškėjai tapo žinoma, kad 2014-2016 metais yra priimti dar keturi Fondo valdybos sprendimai, kuriais Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos pareiškimus, prašymus ir skundus dėl netekto darbingumo ir našlių pensijų apskaičiavimo teisingumo kaip kartotinius. Šių Fondo valdybos sprendimų pareiškėja iki šio skundo padavimo dienos nėra gavusi ir nėra mačiusi. Priešingai - aplinkybės, kad šie Fondo valdybos sprendimai buvo priimti, rodo, kad pareiškėja net nežinodama apie priimtus sprendimus atsakovui Fondo valdybai rašė pareiškimus, prašymus ir skundus dėl netekto darbingumo ir našlių pensijų apskaičiavimo teisingumo, nes tikėjosi, jog Fondo valdyba teisingai apskaičiuos pareiškėjai netekto darbingumo ir našlių pensijas. Aplinkybes, kad Fondo valdyba šiuos sprendimus išsiuntė registruotu paštu ir duomenis apie jų įteikimą pareiškėjai, turi įrodyti atsakovas, o ne pareiškėja. Pareiškėjos atstovė, kaip ir pareiškėja, rengdama 2019-08-19 skundą nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Fondo valdyba yra priėmusi ir iki šiol nepateikusi pareiškėjai šių sprendimų. Atsakovas nuo 2002 metų tik formaliai atsirašinėja pareiškėjai į jos raštus, ir nesiima jokių veiksmų, kad būtų teisingai apskaičiuotas pareiškėjai mokamos netekto darbingumo pensijos dydis ir atkurta pareiškėjos teisė į Našlių arba našlaičių pensiją už laikotarpį nuo 1997-07-01 iki 2007-01-01 ir apskaičiuota ir išmokėta Našlių arba našlaičių pensija už minėtą laikotarpį. Terminas skundui dėl atsakovo 2014-05-09 ir 2019-03-04 raštų paduoti yra praleistas dėl ne nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių, t. y. pareiškėja yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, tik gavusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019-08-02 nutartį ji sužinojo aplinkybes, kad pareiškėjos 2014-04-24 ir 2018-12-06 prašymai išnagrinėti ir dėl jų priimti individualūs administraciniai aktai, sukeliantys jai tiesiogines teisines pasekmes bei galintys būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tik gavusi Fondo valdybos 2019-09-17 raštą pareiškėja sužinojo aplinkybes, kad 2012, 2014, 2016 metais priimti atsakovų sprendimai - individualūs administraciniai aktai, sukeliantys jai tiesiogines teisines pasekmes bei galintys būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Atsakovė prašo teismo atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepime nurodė, jog iki 2017-12-31 socialinio draudimo pensijos (toliau – pensija) buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis iki 2017-12-31 galiojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir iki 2017-12-31 galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. 2016-06-29 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. 2512 (toliau – Pakeitimo įstatymas) Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549 nuo 2018-01-01 buvo išdėstytas nauja redakcija (Pakeitimo įstatymo 1 straipsnis). Nuo 2018-01-01 senatvės pensijos skiriamos ir mokamos pagal nuo 2018-01-01 įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymą ir nuo 2018-01-01 įsigaliojusius Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai).
Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pagal Pensijų įstatymo 44 straipsnį, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Skundų nagrinėjimo Fondo valdyboje tvarką reglamentuoja Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės).
Pareiškėja dėl našlių pensijos ir netekto darbingumo pensijos į Fondo valdybą kreipėsi ne kartą. Pažymėtina, jog visi pareiškėjos atžvilgiu priimti Fondo valdybos sprendimai, kurių pareiškėja teigia negavusi, buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti gavėjui arba kai nurodytu adresu gavėjas negyvena, 2 mėnesius bei į tai, jog pareiškėjai registruotos siuntos Fondo valdybai nebuvo grąžintos, darytina išvada, kad pareiškėja apie Fondo valdybos sprendimus sužinojo (galėjo sužinoti) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo.
Fondo valdyba nustatė, kad Fondo valdybos Kauno skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2014-04-24 ir 2019-02-13 prašymus, atitinkamai išsiuntė jai 2014-05-09 raštą Nr. (10.3) S-31764 ir 2019-03-04 raštą Nr. (10.3) DV_S-15177. Įvertinusi pareiškėjos 2019-08-19 skunde Fondo valdybai nurodytus teiginius, kad „skyriaus 2014-05-09 rašte Nr. (10.3) S-31764 <...> paaiškinta, kad informacijos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nuo pensijos paskyrimo dienos (t. y. 1988-09-30) iki 1994-12-31 nėra galimybės pateikti“, kad „2019-03-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius raštu Nr. (10.3) DV_S-15177 <...> pateikė atsakymą į pareiškėjos 2019-02-13 prašymą“, Fondo valdyba nustatė, jog Fondo valdybos Kauno skyriaus raštų skunde minėjimas ir tai, kad prie skundo Fondo valdybai pareiškėja pridėjo Fondo valdybos Kauno skyriaus 2019-03-04 rašto Nr. (10.3) DV_S-15177 kopiją, patvirtina, kad raštus (kuriuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminas), kurių apskundimo terminą prašo atnaujinti, pareiškėja yra gavusi. Taigi pareiškėja, pateikdama Fondo valdybai 2019-08-19 skundą, kuriuo reikalauja panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštą Nr. (10.3) S-31764 ir 2019-03-04 raštą Nr. (10.3) DV_S-15177, praleido Valstybinio socialinio draudimo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą šiems Fondo valdybos Kauno skyriaus raštams apskųsti (faktą, kad praleido šių sprendimų apskundimo terminą, patvirtino ir pati pareiškėja 2019-08-19 skunde, teigdama, kad „terminas skundui dėl atsakovo 2014-05-09 ir 2019-03-04 raštų paduoti yra praleistas“).
Fondo valdyba nustatė, jog pareiškėja 2019-08-19 skunde Fondo valdybai nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 rašto Nr. (10.3) S-31764 ir 2019-03-04 rašto Nr. (10.3) DV_S-15177 apskundimo terminą. Pareiškėjos 2019-08-19 skunde bendro pobūdžio teiginiai („pareiškėja yra garbaus amžiaus“, „neturi teisinio išsilavinimo“, „aplinkybes dėl atsakovo 2014-05-09 ir 2018-12-18 sprendimų, ji sužinojo tik gavus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019-08-02 nutartį“) praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis nepripažįstami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-870-146/2015). Fondo valdyba nustatė, kad pareiškėjos 2019-08-19 skunde minimi argumentai negali būti laikomi svarbiomis, objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis priežastimis, pateisinančiomis apskundimo termino praleidimą. Kadangi pareiškėja Fondo valdybai nepateikė dokumentų ir nenurodė priežasčių, pateisinančių jos delsimą kreiptis į Fondo valdybą dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 rašto Nr. (10.3) S-31764 ir 2019-03-04 rašto Nr. (10.3) DV_S-15177 apskundimo, Fondo valdyba, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštui Nr. (10.3) S-31764 ir 2019-03-04 raštui Nr. (10.3) DV_S-15177 apskųsti ir pareiškėjos 2019-08-19 skundą dalyje dėl šių Fondo valdybos Kauno skyriaus raštų panaikinimo atsisakė nagrinėti kaip pateiktą praleidus nustatytą apskundimo terminą.
Fondo valdyba nustatė, jog Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-02-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116, 2010-11-24 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-11919, 2012-06-14 rašto Nr. (10.3) S-37346 bei Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimo Nr. (6.5) I-4738 kopijos pareiškėjai pakartotinai buvo išsiųstos kartu su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštu Nr. (10.3) S-31764 (rašte nurodyta, kad šie dokumentai pridedami), todėl Fondo valdyba rašte konstatavo, jog pareiškėjos skundo teiginiai, kad negavo minėtų skyriaus raštų yra neteisingi. Fondo valdyba, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą dėl šių dokumentų kopijų išsiuntimo, nurodė, kad pareiškėjai pakartotinai siunčia prašomų Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-02-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116, 2010-11-24 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-11919, 2012-06-14 rašto Nr. (10.3) S-37346 bei Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimo Nr. (6.5) I-4738 kopijas. Tačiau tik rašydami atsiliepimą Teismui pastebėjome, kad prie Fondo valdybos 2019-09-17 sprendimo Nr. (6.5) I-6668 per klaidą pareiškėjai nebuvo pridėtos Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-02-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116, 2010-11-24 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-11919, 2012-06-14 rašto Nr. (10.3) S-37346 ir Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimo Nr. (6.5) I-4738 kopijos, todėl šių dokumentų kopijas išsiuntėme pareiškėjai 2020-01-02 raštu Nr. (6.5) I-14 (skaitmeninės kopijos pridedamos). Kartu Fondo valdyba pažymėjo, kad Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimo Nr. (6.5) I-4738 kopiją pareiškėjai išsiuntė ne tik Fondo valdybos Kauno skyrius, šį sprendimą jai išsiuntė ir Fondo valdyba. Taigi tai patvirtina, jog minėtų Fondo valdybos Kauno skyriaus raštų ir Fondo valdybos sprendimo kopijos pareiškėjai pakartotinai buvo išsiųstos Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštu Nr. (10.3) S-31764.
Kartu pažymėtina, kad pareiškėja prie 2014-05-22 prašymo, adresuoto Lietuvos Respublikos Prezidentei be kitų dokumentų, pateikė Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimą Nr. (6.5) I-4738 ir Fondo valdybos Kauno skyriaus 2002-12-17 raštą Nr. 05-36-Pk-5206 ir 2008-02-15 raštą Nr. (13.104) 10.V.S-2116, kurio, kaip skunde Teismui teigia pareiškėja, nėra gavusi.
Fondo valdyba 2019-09-17 sprendime Nr. (6.5) I-6668 nustatė, kad pareiškėjos prašymai dėl netekto darbingumo ir našlių pensijų apskaičiavimo teisingumo Fondo valdyboje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jau buvo išnagrinėti ir dėl jų buvo priimti: Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimas Nr. (6.5) I-4738, kuriuo pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jos netekto darbingumo pensija apskaičiuota ir mokama teisingai; Fondo valdybos 2012-10-02 sprendimas Nr. (6.5) I-5827, kuriuo pareiškėjai buvo paaiškinta, kad praleido terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2007-03-02 sprendimui Nr. 10.33.S-3654 dėl našlių pensijos skyrimo apskųsti bei pasiūlyta iki 2012-10-21 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl sprendimo, kuriuo jai paskirta našlių pensija, paduoti (iki nurodytos datos minėtų įrodymų pareiškėja nepateikėte, todėl pareiškėjos 2012-09-05 prašymas dėl našlių pensijos apskaičiavimo teisingumo paliktas nenagrinėtas). Fondo valdybos 2014-05-08 sprendimu Nr. (6.5) I-4316, 2014-06-002 sprendimu Nr. (6.5) I-5000, 2014-06-30 sprendimu Nr. (6.5) I-5774, 2016-07-18 sprendimu Nr. (6.5) I-4268 pareiškėjos pareiškimus, prašymus ir skundus dėl netekto darbingumo ir našlių pensijų apskaičiavimo teisingumo atsisakė nagrinėti kaip kartotinius. Visuose šiuose Fondo valdybos sprendimuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka bei terminai, taigi jei šie sprendimai pareiškėjos netenkino, ji galėjo juos skųsti teismui, tačiau į teismą pareiškėja nesikreipė.
Fondo valdyba nustačiusi, kad pareiškėja 2019-08-19 skunde kelia tuos pačius klausimus dėl netekto darbingumo ir našlių pensijų apskaičiavimo teisingumo, į kuriuos jai buvo atsakyta (arba atsisakyta šiuos klausimus nagrinėti kaip pakartotinius) minėtais Fondo valdybos sprendimais, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Taisyklių 30 punktu, pareiškėjos skundą dalyje dėl netekto darbingumo ir našlių pensijų apskaičiavimo teisingumo teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos 2019-09-17 sprendimo Nr. (6.5)I-6668, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl raštų panaikinimo bei atsisakyta nagrinėti kaip kartotinį prašymą dėl netekto darbingumo ir našlių pensijų apskaičiavimo teisingumo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019-08-19 skundu kreipėsi į Fondo valdybą ir prašė:
- atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – Fondo valdybos Kauno skyrius) 2014-05-09 rašto Nr. (10.3) S-31764 ir 2019-03-04 rašto Nr. (10.3) DV_S-15177 paduoti ir panaikinti šiuos Fondo valdybos Kauno skyriaus raštus;
- išreikalauti iš Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-02-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116, 2010-11-24 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-11919, 2012-06-14 rašto Nr. (10.3) S-37346 bei Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimo Nr. (6.5) I-4738 kopijas;
- įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos (toliau – netekto darbingumo pensija) dydį bei apskaičiuoti ir išmokėti socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija) už laikotarpį nuo 1997-07-01 iki 2007-01-01.
Fondo valdyba 2019-09-17 sprendimu Nr. (6.5)I-6668 “Dėl atsisakymo atnaujinti apskundimo terminą ir nagrinėti 2019-08-19 skundą” neatnaujino termino skundui paduoti dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 rašto Nr. (10.3) S-31764 ir 2019-03-04 rašto Nr. (10.3) DV_S-15177 panaikinimo, o kitoje dalyje skundą atsisakė nagrinėti kaip kartotinį.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pagal Taisyklių 20 punktą, skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujintas. Jei esant praleistam skundo padavimo terminui pareiškėjas nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą skundo padavimo terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas (Taisyklių 31 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) teismų praktikoje pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (2012-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-187/2012).
Pareiškėja savo skunduose nenurodė kada tiksliai gavo Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštą Nr. (10.3) S-31764 ir 2019-03-04 raštą Nr. (10.3) DV_S-15177. Tačiau iš pateiktų atsakovės priedų prie atsiliepimo matyti, jog pareiškėja jau 2014-05-20 teikė skundą Fondo valdybai dėl neteisingai apskaičiuotos pensijos išmokėjimo (dėl 2014-05-09 rašto Nr. (10.3) S-31764 teisėtumo). Fondo valdyba 2014-06-02 sprendimu Nr. (6.5) I-5000 nurodė, jog Fondo valdybos Kauno skyrius 2014-05-09 raštu Nr. (10.3) S-31764 tinkamai atsakė pareiškėjai į skundą. Be to, pareiškėja kreipėsi su 2014-05-22 prašymu ir į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl netinkamai paskaičiuotos pensijos ir prie prašymo kartu buvo pridėjusi Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-02-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116 bei Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimo Nr. (6.5) I-4738 kopijas, kurių tikrumas patvirtintos specialistės 2014-05-08. Konstatuotina, jog minėtos kopijos buvo gautos su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštu Nr. (10.3) S-31764, kadangi minėtame rašte aiškiai nurodyta, jog pridedamos minėtų administracinių aktų kopijos. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjai jau 2014-05-20 buvo žinoma apie Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštą Nr. (10.3) S-31764. Skundą dėl minėto rašto pareiškėja teikė tik 2019-08-19, t. y. žymiai praleidusi terminą skundui paduoti. Fondo valdybos Kauno skyriaus 2019-03-04 raštas Nr. (10.3) DV_S-15177 buvo išsiųstas registruotu paštu, todėl spręstina, jog jis turėjo būti įteiktas pareiškėjai per du mėnesius, kadangi pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą registruota siunta saugojama 2 mėnesius. Pareiškėja kreipdamasi į Regionų apygardos administracinį teismą 2019-07-24 administracinėje byloje Nr. eI-7999-428/2019 kaip priedą pateikė 2019-03-04 raštą Nr. (10.3) DV_S-15177, todėl spręstina, jog minėtas raštas pareiškėjai buvo įteiktas iki kreipimosi į teismą. Atsižvelgiant į tai, jog raštas buvo išsiųstas registruotu paštu bei registruotos siuntos pašte laikomos 2 mėnesius, todėl spręstina, jog pareiškėjai minėtas raštas galimai buvo įteiktas 2019 m. gegužės mėnesį. Skundą Fondo valdybai dėl jo panaikinimo teikė 2019-08-19, t. y. praleidusi terminą skundui paduoti. Be to, teikdama Fondo valdybai 2019-08-19 skundą pareiškėja nurodė, jog terminą dėl minėtų raštų apskundimo yra praleidusi ir prašo jį atnaujinti.
Pareiškėja pagrindines priežastis kodėl praleido terminą skundui pateikti nurodo, jog yra senyvo amžiaus bei neturi teisinio išsilavinimo.
LVAT savo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikosi nuostatos, kad sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (LVAT 2012-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2064/2012, 2014-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-728/2014, 2016-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2203-520/2016).
Pareiškėja nei Fondo valdybai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jai buvo kilusios objektyvios kliūtys paduoti skundą per įstatymo nustatytą 20 darbo dienų terminą. Asmens apsisprendimas, ar kreiptis įstatymų nustatyta tvarka per nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, ar veikti kitu būdu yra subjektyvi aplinkybė, priklausiusi nuo asmens pasirinkto elgesio varianto, kuri teismo negali būti vertinama kaip svarbi termino paduoti skundą praleidimo priežastis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas paprastai patys savaime taip pat nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (žr., pvz., 2015-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2294-602/2015, 2017-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-55-602/2017). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011; 2011-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2016-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-715-261/2016, 2016-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-44-520/2016, 2016-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016).
LVAT yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė nėra absoliuti, kadangi ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Šiuo atveju pareiškėja į Fondo valdybą su skundu kreipėsi akivaizdžiai ir žymiai praleidusi teisės aktuose nustatytą terminą skundui paduoti, nenurodė objektyvių nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jai per įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl galbūt pažeistų teisių gynimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas Fondo valdybos 2019-09-17 sprendimas
Nr. (6.5)I-6668 dalyje, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, teismas pripažįsta, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog egzistavo tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai sukliudžiusios jai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, todėl darytina išvada, kad Fondo valdyba (kaip privaloma išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą praleisto termino neatnaujinti ir palikti pareiškėjos skundą šioje dalyje nenagrinėtą. Pareiškėja jokių naujų aplinkybių, kurių Fondo valdyba būtų nevertinusi, teismui nepateikė. Todėl sprendimo dalį naikinti skunde išdėstytais motyvais bei atnaujinti skundo padavimo terminą nėra pagrindo.
Pareiškėja taip pat prašė Fondo valdybos išreikalauti iš Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-12-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116, 2010-11-24 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-11919, 2012-06-14 rašto Nr. (10.3) S-37346 bei Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimo Nr. (6.5) I-4738 kopijas. Pastebėtina, jog pareiškėja prašydama išreikalauti Kauno skyriaus 2008-12-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116 kopiją nurodė netikslią priėmimo datą. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida ir teismas sprendžia, jog pareiškėja prašė išreikalauti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-02-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116 kopiją.
Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą konstatavo, jog pareiškėja visus prašomus dokumentus buvo gavusi pakartotinai su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštu Nr. (10.3) S-31764 ir tai patvirtina pareiškėjos 2014-05-22 kreipimasis su prašymu į Lietuvos Respublikos Prezidentę bei prie prašymo pridėti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-02-15 rašto Nr. (13.104) 10.V.S-2116 bei Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimo Nr. (6.5) I-4738 kopijos, kurių kopijų tikrumas buvo patvirtintos 2014-05-08 specialisto. Todėl konstatuotina, jog pareiškėja su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštu Nr. (10.3) S-31764 gavo ir kitų prašomų sprendimų bei raštų patvirtintas kopijas. Fondo valdyba 2019-09-17 sprendime Nr. (6.5)I-6668 nurodo, jog atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, pakartotinai siunčia prašomus raštus bei sprendimą. Tačiau kaip atsiliepime pažymėjo Fondo valdyba prašomi dokumentai per klaidą pareiškėjai nebuvo išsiųsti. Fondo valdybai neišsiuntus minėtų kopijų kartu su 2019-09-17 sprendimu galima būtų pripažinti, jog ji veikė netinkamai ir įpareigoti spręsti iš naujo pareiškėjos 2019-08-19 skundą dalyje dėl dokumentų kopijų pateikimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja prašomus sprendimus bei raštus buvo gavusi su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-05-09 raštu Nr. (10.3) S-31764 bei Fondo valdybai 2020-01-02 raštu Nr. (6.5) I-14 pakartotinai pareiškėjai išsiuntus prašomus dokumentus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti toje dalyje Sprendimo ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti iš naujo toje dalyje pareiškėjos prašymą.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Fondo valdyba ne kartą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra nagrinėjusi pareiškėjos skundus dėl netekto darbingumo ir našlių pensijų apskaičiavimo teisingumo. Tai patvirtina prie atsiliepimo pateikti dokumentai – Fondo valdybos 2012-07-31 sprendimas Nr. (6.5) I-4738 (kurį pareiškėja kaip įrodymą buvo pateikusi Lietuvos Respublikos Prezidentei su 2014-05-22 prašymu), Fondo valdybos 2012-10-02 sprendimas Nr. (6.5) I-5827, Fondo valdybos 2014-05-08 sprendimas Nr. (6.5) I-4316, 2014-06-002 sprendimas Nr. (6.5) I-5000, 2014-06-30 sprendimas Nr. (6.5) I-5774, 2016-07-18 sprendimas Nr. (6.5) I-4268. Paminėtuose Fondo valdybos sprendimuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka bei terminai ir visi minėti sprendimai pareiškėjai buvo išsiųsti registruotu paštu. Atsakovė nurodė, jog nei vienas laiškas nebuvo sugražintas, todėl galima pagrįstai teigti, jog siuntos būdavo įteikiamos pareiškėjai (Pašto įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.).
Todėl teismas sprendžia, jog Fondo valdyba 2019-09-17 sprendimu Nr. (6.5) I-6668 atsisakydama nagrinėti pareiškėjos reikalavimus dėl įpareigojimo Fondo valdybos Kauno skyrių iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos (toliau – netekto darbingumo pensija) dydį bei apskaičiuoti ir išmokėti socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija) už laikotarpį nuo 1997-07-01 iki 2007-01-01 kaip kartotinius vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Taisyklių 30 punktu, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde išdėstytais motyvais.
Pareiškėjos likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
LVAT yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (LVAT 2012-04-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Teismas pabrėžia, kad VAĮ įtvirtina individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklę, kuri yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (LVAT 2013-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013). LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Teismo vertinimu, pareiškėjos ginčijamas Fondo valdybos 2019-09-17 sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei Taisykles. Teismas pabrėžia, kad savo sprendimą atsakovas pagrindė nustatytomis faktinėms aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas Fondo valdybos 2019-09-17 sprendimas Nr. (6.5) I-6668 pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kadangi ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2019-08-19 skundą, todėl reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jos 2019-08-19 skundą taip pat negali būti tenkinamas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Jolanta Medvedevienė
Asta Urbonienė
Natalja Zelionkienė