Administracinė byla Nr. I-2949-764/2019
|
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01819-2016-1
|
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1
(S)
|
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
dalyvaujant pareiškėjams J. C. (J. C.), T. Č., pareiškėjos atstovui advokatui A. Š.,
atsakovės atstovei A. M.,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J., R. K.,
vertėjai I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Č. ir J. C. (A. C. paveldėtojo) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys G. J., R. K. ir sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“).
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjos T. Č. ir A. C. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–2), jį dar patikslino (1 t., b. l. 34–38), prašydamos:
1) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. A30-3760 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymas).
2) Panaikinti Administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. A30-714 (toliau – ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymas).
3) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 9-91/16(1.1.43-PD3) (toliau – ir 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas).
Paaiškina, kad Administracija 2015 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-45899/15(2.12.2.14-MP8) juos informavo, kad į Administraciją kreipėsi sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“, kurios nariai jie yra, sodų sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai G. J. ir R. K. su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Atsakydami į šį raštą, 2015 m. gruodžio 18 d. raštu nurodė, kad tarp sodo sklypų įsiterpusio valstybinės žemės ploto negalima privatizuoti, nes jis reikalingas bendroms sodininkų bendrijos reikmėms, t. y. privažiuoti keliu prie sodininkų žemės sklypų. Vis dėlto Administracija 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. A51-4637/16(2.14.2.12-MP8) informavo, kad pradėjo rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, į pareiškėjų prieštaravimus ir išsakytus argumentus Administracija nereagavo ir net neatsakė į jiems rūpimus klausimus.
Pareiškėjai nesutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų pageidavimu privatizuoti neva įsiterpusį žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasak jų, valstybinės žemės plotas negali būti privatizuotas, nes yra reikalingas bendroms reikmėms, t. y. privažiuoti prie atskirų sodo sklypų. Pageidaujamas privatizuoti žemės plotas pagal sodininkų bendrijos generalinį planą patenka į suplanuotą ir naudojamą 3,5 metro pločio kelią, reikalingą privažiuoti prie individualių sodo sklypų. Be to, sodininkų bendrijos valdyba ir didžioji dauguma bendrijos narių nepritaria ginčijamo žemės ploto privatizavimui. Keliu, einančiu per ginčijamą žemės plotą, bendrijos nariai naudojasi jau apie 50 metų, jis išvažinėtas ir patogus naudotis, prie jo pareiškėjai pripratę ir nori juo naudotis ateityje.
Teismo posėdyje pareiškėjai ir pareiškėjos T. Č. atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 64–71).
Paaiškina, kad žemės sklypo formavimo projektas rengiamas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. 0,0158 ha valstybinės žemės plotas visiškai atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, nustatytą Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), 2 punkte, t. y. šis sklypas negali būti suprojektuotas kaip atskiras individualus mėgėjų sodo sklypas, nes yra įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų, neviršija 0,04 hektaro, taip pat pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Sodininkų bendrija per nustatytą terminą nepateikė prašymo parduoti žemės sklypą, taip pat sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Dėl to, įgyvendinant Taisyklių 10 punktą, Administracija turėjo teisinį pagrindą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą.
Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad, privatizavus valstybinę žemę, pareiškėjai neteks galimybės naudotis senuoju privažiavimu ir todėl bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pasak Administracijos, iš Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog pareiškėjai turi galimybę privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) gatvę. Vien subjektyvus pareiškėjų nenoras kitaip privažiuoti prie žemės sklypų nereiškia, kad ginčijami įsakymai yra neteisėti ir naikintini.
Papildomai pateiktuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 36–39) nurodo, kad projektu gali būti atliekamas ne vienas su žemės sklypu sietinas pakeitimas, o tai reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės), 4.2.4 papunktyje. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 2.3 papunktyje nustatyta, jog mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka bei į tai, kad kelių tikslų (įsiterpusio ploto prijungimo ir sklypų sujungimo) numatymas ginčijamame įsakyme atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo ginčijamą įsakymą naikinti.
Pažymi, kad pareiškėjų sklypai tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) g. raudonosiomis linijomis, t. y. tarp (duomenys neskelbtini) g. ir pareiškėjų sklypų nėra planuose žymimų reljefo kliūčių (šlaitų, kanalų ar kt.), kurios galimai trukdytų patekti į sklypus. Pareiškėjai tokių kliūčių taip pat nenurodė. Jų noras turėti įvažiavimus į sklypus per laisvos valstybinės žemės plotą, o ne iš tiesiogiai su sklypais besiribojančios gatvės nelaikytinas argumentu, patvirtinančiu, jog tai yra vienintelė galima vieta įvažiuoti į sklypus ir dėl to negali būti vykdomos procedūros, kurios pradėtos skundžiamu įsakymu.
Atkreipia dėmesį, kad skundžiamas įsakymas bei šio įsakymo pakeitimas yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu tik pradedamos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros. Projektas, kurį leista rengti, nėra parengtas, suderintas ar patvirtintas, todėl nėra galimybės įvertinti, ar juo realiai užtikrinamos pareiškėjų teisės, t. y. nėra sprendinių, kuriuos būtų galima vertinti – įvažiavimų vietos ar kt. Atsakovės teigimu, duomenys, kurie nustatomi ginčijamu įsakymu (projekto rengimo tikslai), niekaip nesuvaržo ir nepažeidžia pareiškėjų teisių.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. atsiliepime nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 108–113).
Nurodo, kad sodininkų bendrijos teritorijoje 2008 m. įsigijo namą, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Šalia namo yra ūkinis pastatas, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Namas ir pastatas stovi ant atskirų žemės sklypų. Per jų nuosavybės teise priklausančią žemę nuolat važinėja kaimynai iš gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pėsčiųjų takelis virto judraus judėjimo atkarpa. Automobiliai važiuoja vos 80 cm atstumu nuo namo kampo, neišlaikydami 3 metrų atstumo. Takelio plotis plačiausioje vietoje yra vos 2,80 m. Šis takelis nei pagal generalinį planą, nei pagal plotį nėra skirtas automobilių eismui. Kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), turi namą ir garažą su suprojektuotu privažiavimu iš (duomenys neskelbtini), turi įrengtus įvažiavimo vartus. Kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), taip pat turi galimybę privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) g. Taigi, kaimynai turi ir kitus jiems skirtus privažiavimus prie sodo sklypo.
Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo, 2016 m. kovo 10 d. įsakymo bei Komisijos sprendimo, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl minėtų įsakymų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ši administracinė byla nagrinėjama iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. kovo 20 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir perdavė administracinę bylą nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad ginčijamų administracinių aktų turinys patvirtina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne vien teisės aktuose (Taisyklėse) įtvirtinta įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoka, bet ir kitais minėtais teisės aktais – Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis. Teismas nevertino, ar skundžiami administraciniai aktai atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodė, kad teismas neišreikalavo visų bylai nagrinėti būtinų dokumentų – Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų apie nuosavybę į sklypus, kurie minimi ginčijamuose sprendimuose; tinkamai ir išsamiai neįvertino pareiškėjų skundo paaiškinimų, ar, parengus ginčijamą projektą, pareiškėjos turės galimybę į savo žemės sklypus įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, nesiaiškino, ar įvažiavimai yra įrengti kitoje vietoje, ar įmanoma (pvz., dėl reljefo ypatumų ar panašių aplinkybių) jais naudotis toje vietoje, kur jie yra numatyti plane; nevertino, ar pareiškėjų teisės realiai buvo užtikrintos viešojo administravimo subjektui vykdant projekto rengimą automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemą (toliau – ŽPDRIS); nevertino fakto, kad ginčijamas procesas pradėtas siekiant rengti projektą dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo prie sodininkų bendrijoje esančių privačių sklypų, pakeitus pirminį įsakymą, papildomai nurodytas ir naujas projekto rengimo tikslas – sujungti du privačius sklypus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai T. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73–74). Pareiškėjui J. C. (pareiškėjos A. C. paveldėtojui) priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 90). Tretiesiems suinteresuotiems asmenimis R. K. ir G. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 100–101).
Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. 2015 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73).
Administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsniu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis ir administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 40-160 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. U. įgaliojimų“ 1.4 papunkčiu, ginčijamu 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu nustatė, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-ais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (1 punktas). Šio įsakymo 2 punktu pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrių dėl 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo (1 t., b. l. 45).
Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. A51-4637/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėjas T. Č. ir A. C. informavo, kad pradedamas rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taip pat nurodė, kad su žemėtvarkos planavimu susijusius veiksmus pareiškėjos gali sekti ŽPDRIS (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) (b. 1. 44).
Pareiškėjos, nesutikdamos su ginčo žemės sklypo privatizavimu, 2016 m. sausio 28 d. Administracijai pateikė skundą, kuriame prašė sustabdyti Miesto plėtros departamento sprendimą pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taip pat prašė patraukti atsakomybėn asmenis, priėmusius neteisėtus ir nepagrįstus, korupcinius sprendimus (1 t., b. 1. 49–50).
Administracija, atsakydama į pareiškėjų 2016 m. sausio 28 d. skundą, 2016 m. vasario 29 d. rašte Nr. A63-140/16(3.2.1-EM4) nurodė, kad sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ neįvykdė Taisyklių 9 punkto reikalavimų ir Administracijai nepateikė prašymo parduoti žemės sklypą, taip pat sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn, todėl, įgyvendindama Taisyklių 10 punktą, Administracija turėjo teisinį pagrindą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą (1 t., b. l. 51).
Administracija ginčijamu 2016 m. kovo 10 d. įsakymu pakeitė minėto 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo 1 punktą ir nustatė, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai: 1) suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-iais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 2) sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į vieną žemės sklypą (1 t., b. l. 48).
Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. A51-18592/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėjas informavo apie 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo pakeitimą (1 t., b. l. 46–47).
Pareiškėjos, nesutikdamos su Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymais, Komisijai 2016 m. kovo 22 d. pateikė skundą, prašydamos šiuos įsakymus panaikinti ir įpareigoti Administracijos direktorę laikytis teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 52–54).
Komisija ginčijamu 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos nuomone, sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, nustatytu laiku nepateikusi prašymo ir reikiamų dokumentų, iš esmės atsisakė pirkti valstybinį žemės sklypą, taigi, Administracija, priimdama ginčijamus įsakymus, savo įgaliojimų neviršijo ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė (1 t., b. 1. 3–5).
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai ir tretieji asmenys yra žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Tyrinėtojas“, savininkai. Tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į Administraciją su prašymu suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiais (jiems priklausančiais) žemės sklypais. Administracija, tenkindama jų prašymą, priėmė ginčijamus įsakymus, su kuriais pareiškėjai nesutinka, nes per ginčo žemės sklypą eina kelias, kuriuo jie ir kiti sodininkų bendrijos nariai naudojasi jau daug metų, šis kelias yra išvažinėtas ir patogus naudotis, todėl nori juo naudotis ir ateityje, be to, privažiuoti prie pareiškėjų sklypų iš kitos pusės yra neįmanoma.
Kaip minėta, ginčijamas 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymas priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsniu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis.
Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi priimant ginčijamus įsakymus) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Miestuose ir miesteliuose žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti, jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės valdos projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas. Miestuose ir miesteliuose žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais: 1) įgyvendinami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai; 2) formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis; 4) formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 5) įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 6) suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi priimant ginčijamus įsakymus) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarka, t. y.: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 4 punkte nustatyti veiksmai, kurie gali būti atliekami rengiant projektus. Šių taisyklių 4.2.3 papunktyje įtvirtinta, kad gali būti sujungiami keli bendras ribas turintys tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypai į vieną. Pagal tų pačių taisyklių 4.4 papunktį, įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Visuomenės informavimo ir supažindinimo su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka detalizuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių V skirsnyje. Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos (63 punktas). Suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (65 punktas). Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Jei nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (66 punktas). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (67 punktas). NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (68 punktas).
Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad miestuose ir miesteliuose žemės sklypų projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta, o Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių V skirsnyje detalizuota žemės valdos projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka, iš kurios matyti, kad žemės sklypų projektas tvirtinamas, tik jį suderinus.
Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, tą patirtino ir teismo posėdyje, kad ginčo žemės sklypų projektas šiuo metu nėra parengtas, suderintas ar patvirtintas.
Pareiškėjai skundą grindžia argumentais, kad, suformavus įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungus trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypus, pareiškėjai neteks patogaus įvažiavimo į savo sodo sklypus.
Kaip minėta, ginčijamame 2015 m. gruodžio 18 d. įsakyme (šio įsakymo 1 punktas pakeistas ginčijamu 2016 m. kovo 10 d. įsakymu) tik nustatyti žemės sklypo projekto tikslai bei pavesta Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo, tačiau jame nėra nustatyti konkretūs sprendiniai (įvažiavimų vietos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslų nustatymas ir pavedimas parengti projekto rengimo reikalavimus sudaro tik sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamąjį etapą.
Pažymėtina, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-95-552/2016, esant panašioms aplinkybėms, nurodė, kad sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjos teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, kuris (-ie) paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar prižiūrintį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas (žr. LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniai dokumentai jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-399-261/2017).
Įvertinus ginčijamų įsakymų turinį ir nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat atsižvelgiant į minėtą LVAT praktiką, konstatuotina, kad ginčijami įsakymai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu tik pradėtos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, tačiau jais nėra nustatyti konkretūs sprendiniai, sukeliantys pareiškėjams kokias nors teisines pasekmes. Pareiškėjams atitinkamas teisines pasekmes galėtų sukelti tik kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas žemės sklypo projektas.
Nustačius, kad Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, nėra pagrindo vertinti pareiškėjų argumentus dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto bei privažiavimo galimybės prie jų sklypų. Šie argumentai galėtų būti reikšmingi ginčijant administracinį aktą, kuriuo būtų patvirtintas žemės sklypo projektas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Konstatavus, kad šie įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjų reikalavimas panaikinti Komisijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų T. Č. ir J. C. (J. C.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Violeta Petkevičienė
Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė