Baudžiamoji byla Nr.1-713-445/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11011-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.1.3.2.;1.1.7.1.;1.1.7.2.3.;1.1.8.1.1;
1.1.8.6.2.;1.1.8.6.6.;1.1.8.7.9.;1.2.4.6.2.1..;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 6 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,
dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,
dalyvaujant nukentėjusiajai J. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
G. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2019-02-25 Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 25 valandas kas mėnesį visuomenės labui,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. V. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m. kovo 17 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas neblaivus (nustatytas 1,62 promilių girtumas), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus konfliktui, tyčia rankomis stūmė savo sutuoktinę J. V. ant lovos, laikė prispaudęs ir kumščiu sudavė du smūgius į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos ir veido sumušimo, hematomų kaktos srityje, pakaušio srityje ir užausinėje srityje bei sukeldamas fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. V. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko ir prokuroras bei nukentėjusioji, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis G. V. parodė, kad 2019-03-17 buvo neblaivus, todėl ne viską prisimena. Galėjo suduoti savo sutuoktinei J. V.. Prisimena, kad susipyko dėl asmeninių dalykų. Jis labai supyko, todėl stūmė J. V. ant lovos ir sudavė kelis kartus į galvos sritį. Tuo metu abu buvo neblaivūs, todėl taip ir įvyko. Pripažįsta aplinkybes pagal pareikštą kaltinimą pilnai ( b. l. 128-130).
Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-17 apie 13 val. parėjo iš (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos sutuoktinis G. V.. G. V. turėjo nusipirkęs alaus, ji įsipylė į stiklinę alaus ir gėrė. Gerdama pastebėjo, kad sutuoktinis telefonu kalba su buvusia sugyventine, todėl bandė atimti telefoną. G. V. sugriebė ją už kaklo ir parvertė ant lovos. Prispaudęs laikė, o kita ranka sudavė smūgius į galvos kairę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ( b. l. 9). Nuo G. V. suduotų smūgių jai labai skaudėjo. 2019-03-17 policijos pareigūnams parodymus davė būdama neblaivi. Tiksliai prisimena, kad G. V. jai sudavė du smūgius kumščiu į kairę galvos pusę. Ji paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė policiją. Ją policijos pareigūnai nuvežė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 34-36).
Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė parodė, kad dirba Varėnos rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėju. 2019-03-17 ryte į Bendrąjį pagalbos centrą skambino (duomenys neskelbtini)gyventojas G. V. ir pranešė, kad kilo konfliktas su žmona ir ji išėjo iš namų sakydama, kad apgadins automobilį. Į vietą vyko veiklos skyriaus pareigūnai. Pareiškimas nebuvo gautas. Vėliau, dienos metu į Bendrąjį pagalbos centrą kelis kartus skambino G. V. žmona J. V. ir kvietė policiją. Pirmą kartą J. V. pranešė, kad konflikto su vyru G. V. metu ji buvo atsirėmusi ranka į durų staktą ir jos vyras durimis jai privėrė pirštus. Nuvykus į vietą kalbėjo su J. V.. Ji sakė, kad policiją iškvietė supykusi ant vyro, kad vyras jai pirštus sužalojo netyčia, kad pretenzijų ji neturi, pareiškimą rašyti atsisakė, medicinos pagalbos taip pat atsisakė. Dar po kiek laiko vėl buvo gautas pranešimas, kad prieš J. V. vėl smurtauja jos sutuoktinis G. V.. Į vietą vyko vyriausieji patruliai Linas Ivanauskas ir Andrius Kosmanas. J. V. sakė, kad tarp jos ir vyro kilo konfliktas dėl to, kad vyrui paskambino buvusi sugyventinė, ji pabandė iš jo atimti telefoną. Tada vyras pargriovė ją ant lovos ir ranka prispaudęs sudavė smūgius į galvos sritį. J. V. sakė turinti pretenzijų savo sutuoktiniui G. V., nes savo veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą. Girtumas buvo nustatytas ir J. V., ir G. V.. J. V. buvo pristatyta į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Jai buvo nustatyta hematoma galvos kairėje pusėje už ausies. (b. l. 60-62)
Liudytojas Linas Ivanauskas ikiteisminio tyrimo metu parodė parodė, kad dirba Varėnos rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje vyr. patruliu. 2019-03-17 ryte Bendrajame pagalbos centre buvo gautas (duomenys neskelbtini) gyventojo G. V. pranešimas, kad konfliktuoja su žmona J. V.. Po konflikto žmona išėjo iš namų sakydama, kad apgadins automobilį. Į įvykio vietą vyko veiklos skyriaus pareigūnai. Jau vėliau dienos metu Bendrajame pagalbos centre buvo gauti keli pranešimai, skambino G. V. žmona J. V. ir kvietė policiją. Pirmą kartą J. V. pranešė, kad konflikto su vyru G. V. metu ji buvo atsirėmusi ranka į durų staktą ir jos vyras durimis jai privėrė pirštus. Tuomet į įvykio vietą važiavo budėtojas D. D.. Dar po kiek laiko buvo gautas kitas pranešimas. J. V. pranešė, kad prieš ją vėl smurtauja jos sutuoktinis G. V.. Į įvykio vietą vyko jis ir A. Kosmanas. J. V. sakė, kad tarp jos ir vyro kilo konfliktas dėl to, kad vyrui į mobilųjį telefoną paskambino buvusi sugyventinė, ji nenorėjo, kad vyras kalbėtų, todėl pabandė atimti telefoną. Tada vyras pargriovė ją ant lovos ir ranka prispaudęs sudavė smūgius į galvos sritį. J. V. sakė, kad turi pretenzijų savo sutuoktiniui G. V., kadangi smurtiniais veiksmais vyras sukėlė jai fizinį skausmą. J. V. ir G. V. alkoholio kiekio matuokliu nustatė girtumus. J. V. pristatė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Gydytojai jai nustatė hematomą galvos kairėje pusėje už ausies. (b. l. 65-67).
2019-03-17 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, J. V. nurodė, kad 2019-03-17 apie 13 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sutuoktinis G. V. sugriebė už kaklo, parvertė ant lovos ir sudavė smūgius į galvą ( b.l. 8-14).
2019-04-18 apžiūros protokolo duomenimis apžiūrėta CD laikmena su 2019-03-17 garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro, kurioje įrašyta, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami į (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-71)
2019-05-21 apžiūros protokolo duomenimis apžiūrėta CD laikmena su 2019-03-17 vaizdo-garso įrašu, įkeltu iš PRĮR sistemos, kuriame užfiksuotas policijos pareigūno pokalbis su J. V.. (b. l. 79-81).
Specialisto išvadoje Nr. G 361/2019 (06) nurodyta, kad pil. J. V. kliniškai nustatyta galvos ir veido sumušimas, hematomos kaktos srityje, pakaušio srityje ir užausinėje srityje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą ( b. l. 45).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Kaltinamojo G. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia stūmė ir sudavė smūgius ranka nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgius ranka.
BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis mušimo atveju turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai - tai kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų D. D., L.Ivanausko parodymai, teismo medicinos specialisto išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai – smūgių sudavimas nukentėjusiajai, buvo pavojingi, priešingi teisei ir tyčiniai veiksmai baudžiamąja prasme, nukentėjusiosios atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji juto skausmą. Esminė įvykių aplinkybė, jog kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai, sudaro pagrindą vienareikšmiai išvadai, jog G. V. minėtus veiksmus atliko tyčia ir, kad tai nebuvo nevalingi jo veiksmai, o tiesioginis siekimas smurtauti, žaloti nukentėjusios kūną, sukelti jai fizinį skausmą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Tokios aplinkybės nustatytos ir tai patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentų įrašai, skausmo sukėlimo faktas nustatytas ir surinktais ir ištirtais medicininiais duomenimis, nukentėjusios aiškinimu, kad nuo suduotų smūgių jautė skausmą. Medicinos dokumentuose fiksuota, kad J. V. kaktoje, pakaušio srityje, už ausies hematomos.
BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju BK 140 straipsnio 2 d. veiką kvalifikuoja kaltinamojo veika padaryta asmeniui, kuri yra jo sutuoktinė, su kuria gyvena tame pačiame būste. Nusikalstama veika baigta.
Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusioji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konfliktavo su kaltinamuoju, taip pat neblaiviu asmeniu, nesugebėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos, to pasekoje žodinis konfliktas peraugo į kaltinamojo smurtinius veiksmus.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis praeityje teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal 2019-02-25 Alytaus apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kur jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo sutuoktinei J. V..
Kaltinamasis G. V. baustas už administracinius teisės pažeidimus: 2018-09-03 pagal LR ANK 209 str. 1 d.; 2018-11-17 pagal LR ANK 432 str. 1 d. (b. l. 88).
G. V. bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, kaip ieškantis darbo, neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamasis G. V. tarpusavio asmeninius konfliktus su sutuoktine sprendė smurtinių veiksmų pagalba ir tokiam elgesiui įtakos turi abiejų kaltinamojo ir nukentėjusios apsvaigimas nuo alkoholio. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina laisvės apribojimo bausmė, kadangi už ankstesnį nusikaltimą buvo taikyta viešųjų darbų bausmė, bet bausmės tikslai nebuvo pasiekti.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina nustatytas lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaip asmenį nenorintį laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti nusikalstamų veikų, bei įvertinus aplinkybes, kad nusikalstamas veikas daro apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamajam, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, bausmės paskirčiai užtikrinti. Kadangi kaltinamasis pats pripažįsta, kad pagrindinė priežastis dėl atliktų nusikalstamų veiksmų yra svaiginimasis alkoholiniais gėrimais, tai parinktini draudimai ir įpareigojimai, kurie teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Kaltinamasis G. V. laikinai sulaikytas buvo 2019-03-17 14.10 val., o paleistas iš sulaikymo 2019-03-18 14.10 val., sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir ši kardomoji priemonė taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Taikytinos BK 64 1 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti įpareigojimą ir draudimą (pareigą) bei baudžiamojo poveikio priemonę: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio); dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per aštuonių (8) mėnesių terminą. Paskirtą įpareigojimą ir draudimą (pareigą) vykdyti visą paskirtos bausmės laiką.
Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad G. V. paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą ir draudimą (pareigą) bei baudžiamojo poveikio priemonę: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio); dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per aštuonių (8) mėnesių terminą. Paskirtą įpareigojimą ir draudimą (pareigą) vykdyti visą paskirtos bausmės laiką.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikinajam sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-03-17 iki 2019-03-18, vieną dieną (parą), prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis