Civilinė byla Nr. e2A-755-436/2018
Teisminio proceso Nr. 3-28-3-02295-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3758-329/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovams R. A. ir V. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Tomadas” kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. A. bei V. K. 4 940 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. ieškovė su Marijampolės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Marijampolės AVPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. 64-IL-5673 (toliau – Sutartis), kurios 1 ir 2 punktų nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovė gavo Marijampolės AVPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Pagal šį pareigūnų iškvietimą ieškovė atvyko į įvykio vietą ir priverstinai nuvežė automobilį saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu Stoties g. 8 D, Marijampolė. Automobilio savininkas atsakovas R. A. 2015 m. birželio 9 d. yra gavęs Marijampolės AVPK pareigūnų leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, tačiau jos iki šiol neatsiėmė. Atsakovas R. A. 2015 m. liepos 17 d. ir 2017 m. kovo 31 d. pranešimais buvo raginamas sumokėti už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, tačiau atsakovas į pranešimus nereagavo. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus bendra įsiskolinimo suma už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sudaro 4 940 Eur. Kadangi priverstinio automobilio nuvežimo metu 2014 m. gruodžio 10 d. automobilį vairavo atsakovas V. K., kuris Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-774-416/2015 buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje ir 124-1 straipsnio 8 dalyje, todėl ieškovė prašo skolą priteisti solidariai iš transporto priemonės savininko atsakovo R. A. ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo metu jos faktinio valdytojo atsakovo V. K.. Ieškovė reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.233 straipsniu.
Atsakovas R. A. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, kad ieškinys turi būti pareikštas tik atsakovui V. K., kadangi R. A. dėl 2014 m. gruodžio 10 d. įvykio, po kurio ieškovė priverstinai nugabeno jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ją saugojo ir taip turėjo išlaidų, niekada nebuvo baustas administracine ar kitokia tvarka.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų R. A. ir V. K. ieškovei UAB „Tomadas“ 4 940 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 940 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų po 55,50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir po 4,20 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Ieškovė saugojo atsakovo R. A. turtą, nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė šią paslaugą atliko netinkamai, todėl turto tvarkymo (saugojimo) išlaidos reikalų tvarkytojui (saugotojui) turi būti atlygintos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad iš 2014 m. gruodžio 10 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto kopijos matyti, jog 2014 m. gruodžio 10 d. Marijampolės AVPK pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę automobilį FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Stoties g. 8 D, Marijampolė. Tačiau priėmus sprendimą, paaiškėjo, kad nurodytu adresu jokios automobilių saugojimo aikštelės nėra. Susisiekus su ieškove, ieškovė nepateikė automobilio kitos saugojimo vietos adreso, todėl visiškai neaišku ar automobilis yra išsaugotas, kur jis saugomas ir kokios jis yra būklės. Tai patvirtina aplinkybes, kad nagrinėjant bylą pirmosios indtancijos teisme, buvo neatskleista bylos esmė ir nebuvo išsiaiškintos visos faktinės aplikybės susiję su automobilio saugojimu. Paaiškėjus šioms faktinėms aplinkybėms, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinėje instancijoje, nes apeliantas ketina reikšti priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Tai, kur automobilis yra saugomas jis sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu.
Ieškovė UAB ,,Tomadas” atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Atsakovas niekuo nepagrindžia savo teiginių, kad ieškovė nėra išsaugojusi transporto priemonės. Priešingai, kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis yra išsaugotas, pasibaigus Sutarčiai su Marijampolės apskrities VPK, ieškovė transporto priemones, kurių neperėmė kitas saugotojas ar Marijampolės apskrities VPK, tarp jų ir apelianto automobilį, persivežė į Kauną, kur ir yra deklaruotas ieškovės buveinės adresas, tolimesniam transporto priemonių saugojimui.
Atsakovas turi teisę reikšti pretenzijas ir reikalavimus ieškovei atskiroje byloje, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Ieškovės vertinimu atsakovas buvo tinkamai informuotas apie automobilio saugojimą jam siunčiant pranešimus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuriuos jis tyčia ignoravo žinodamas apie mokėtinas sumas už automobilio saugojimą. Be to, aplinkybes apie tai, jog žinojo, kad automobilis priverstinai nuvežtas ir saugojimas, atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respiblikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas teismo sprendimą skundžia iš esmės dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).
Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.
Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašą apie neegzistuojantį asmenį R. A., kuris patvirtina, kad pranešime apie automobilio saugojimą buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant atsakovo vardą; automobilio fotonuotraukų bei Marijampolės apskrities VPK ir UAB „Tomadas“ sutarčių kopijas, patvirtinančias, kad automobilis yra saugomas ligi šiol ir išsaugotas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad prašomi pridėti prie bylos nauji duomenys yra susiję su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomomis aplinkybėmis, kuriomis šalys grindžia savo argumentus, todėl jie priiimtini į bylą (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas skunde taip pat išdėstė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nepagrindžia jokiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas procesinės teisės normų tinkamo taikymo aspektu, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Tomadas” 2013 m. gruodžio 18 d. su Marijampolės AVPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo Nr. 64-IL-5673 (toliau – Sutartis), kurios 1 ir 2 punktų nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka (e. b. l. 10–17). Sutarties 6.1 punkte ir 2014 m. gruodžio 17 d. Susitarimo dėl 2013 m. gruodžio 18 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. 64-IL-5673 pakeitimo 3 punkte nurodyta, kad už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal ATPK normas, ieškovė turi teisę iš transporto priemonės savininko, valdytojo/įgalioto asmens gauti atlygį, kuris nustatytas transporto priemonėms iki 3,5 t svorio: už nuvežimą 254,10 Lt (73,60 Eur) su pridėtinės vertės mokesčiu ir už vienos paros saugojimą 19,36 Lt (5,61 Eur) su pridėtinės vertės mokesčiu; transporto priemonėms virš 3,5 t svorio: už nuvežimą 302,50 Lt (87,61 Eur) su pridėtinės vertės mokesčiu ir už vienos paros saugojimą 22,99 Lt (6,66 Eur) su pridėtinės vertės mokesčiu (e. b. l. 10–16). Sutarties 6.4 punktas numatė, kad tuo atveju, jei transporto priemonė yra saugojama ilgiau kaip 6 mėn., ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti įsiskolinimo išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. 2014 m. gruodžio 10 d. Marijampolės AVPK pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę automobilį FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Stoties g. 8 D, Marijampolė (e. b. l. 18). Automobilis buvo nuvežtas saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu Stoties g. 8 D, Marijampolė. Atsakovas V. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus pažeidimo metu galiojusio ATPK 129 straipsnyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 158 Eur dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo (e. b. l. 54–55). Transporto priemonės FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos priverstinio nuvežimo metu ir iki šiol nepertraukiamai savininkas yra atsakovas R. A. (e. b. l. 23).
Byloje taip pat nustatyta, kad automobilis iš priverstinio saugojimo aikštelės atsiimtas nebuvo, automobilio savininkas į raginimus nereagavo, todėl ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams (automobilio savininkui ir valdytojui), prašydama iš jų solidariai priteisti su automobilio priverstinio pervežimu ir saugojimu susijusias išlaidas.
Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų transporto priemonės savininko ir valdytojo skolą už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko (apelianto) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą, taip pat teisė Sutartyje nustatytomis sąlygomis reikalauti grąžinti transporto priemonę, o ne pagal CK 6.233 straipsnį (kito asmens reikalų tvarkymas), kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pažeidimas nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, transporto priemonės savininko pareiga atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidas yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme.
Apeliantas teigia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kadangi tikėtina, jog automobilis apskritai nėra išsaugotas. Šie argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas tinkamai įvykdė 2013 m. gruodžio 18 d. Sutartimi dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo prisiimtus įsipareigojimus, kurie buvo pratęsti iki 2017 m. birželio 16 d., ankstesnėje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo keliamas abejones dėl netinkamo automobilio saugojimo ar išsaugojimo. Priešingai, ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė fotonuotraukas ir nurodė argumentaus apie tai, kad automobilis, pasibaigus sutarčiai su VPK buvo pergabentas į kitą saugojimo vietą ir yra saugomas bei išsaugotas.
Ginčydamas teismo sprendimą be kita ko apeliantas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie mokamą transporto priemonės saugojimą. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. liepos 17 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. ieškovė atsakovui R. A. registruotu paštu išsiuntė pranešimus Nr. RN113566755LT ir Nr. RN288694747LT jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Marijampolės sav., Liudvinavo sen., Narto k., Liepynų g. 19, kuri nėra pasikeitusi (e. b. l. 21–22, 24–25, 26, 102–105), o toks pranešimas vadovaujantis CPK 121 straipsnio nuostatomis liakytinas įteiktu tinkamai. Be to, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo ir ieškovė, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo buvo siunččiami pranešimai, o apeliantas, pats teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patviritno, kad apie transporto priverstinį nuvežimą saugoti jam buvo žinoma, tiesiog jis mano, kad visas išlaidas turėtų atlyginti faktiškai automobilį valdęs ir kaltas dėl įvykio asmuo – V. K.. Be to, pastebėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme teikdamas atsikirtimus į ieškinį nebuvo nurodęs aplinkybių, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą, o šiuos argumentus išdėstė jau po teismo sprendimo priėmimo, t. y. teikdamas apeliacinį skundą, nors CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atsakovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Algimantas Kukalis
Nerijus Meilutis
Arūnas Rudzinskas