Administracinė byla Nr. A-3449-602/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02078-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 28.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-2438, kuriuo paliktas nenagrinėtas jo 2016 m. balandžio 21 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ginčijant Tarnybos sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105.
Argumentavo, jog nėra skolingas už teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, teisinė pagalba jam nebuvo teikiama dėl korupcinių Tarnybos ir jos advokatų veiksmų, jis su vaikais negali apsiginti. Nurodė, jog daug kartų su skundais ir prašymais kreipėsi į įvairias institucijas ir teismus, tačiau jo skundų nepriima ir nenagrinėja, įrodymų neprijungia.
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 16–18) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą arba skundą palikti nenagrinėtą.
Nurodė, jog Tarnybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-75-15 pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir jis įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sudarančias 778,06 Eur. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24310-15 ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimą sustabdyti minėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367 atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas 2016 m. balandžio 7 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367 apskundimo, tačiau Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.3-NO-2-2105 pareiškėjo 2016 m. balandžio 7 d. prašymas paliktas nenagrinėtas, nes jis laikytinas pakartotiniu, dėl kurio Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl 2016 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 2.3-NO-2-2105 nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-2381-386/2016). Atsakovo teigimu, pareiškėjas Tarnybai 2016 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.3-NO-2-2105 apskundimo. Teigė, jog pateikdamas 2016 m. balandžio 21 d. prašymą pareiškėjas pakartotinai siekė gauti teisinę pagalbą ginčijant Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367, tačiau jis prašyme nenurodė ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.3-NO-2-2105 pagrįstumu. Nurodė, kad, nagrinėdama pareiškėjo 2016 m. balandžio 21 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba būtų turėjusi iš naujo įvertinti ir dar kartą nagrinėti pirminį pareiškėjo 2016 m. balandžio 7 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, numatančiu, kad prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, ginčijamu 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (2.3)NO-2-2438 pareiškėjo 2016 m. balandžio 21 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtas, nes jis laikytas pakartotiniu prašymu, dėl kurio Tarnyba jau yra priėmusi 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105 ir 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-2438, kuriuo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis siekia panaikinti Tarnybos sprendimą, priimtą išnagrinėjus jo 2016 m. balandžio 21 d. prašymą Nr. (2.3)KLTP-1-807. Skundo reikalavimą pareiškėjas suformulavo neteisingai, nurodydamas, kad prašo panaikinti savo prašymą. Teismas laikė, kad skundo dalykas yra pareiškėjo prašymas panaikinti būtent šį Tarnybos sprendimą.
Pareiškėjas Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105 ginčijo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2381-386/2016 konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir jį patenkino, o Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105 panaikino nurodydamas, jog pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. prašymai, nors ir yra neatsiejamai susiję, nes jais siekiama to paties tikslo – gauti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24310-15 ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti prašymų pakartotinumą. Teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus Tarnybos apeliacinį skundą ir 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1697-575/2016 palikus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą nepakeistą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendime nurodyta Tarnybos pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 7 d. prašymą. Iš bylos duomenų matyti, jog Tarnyba, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. balandžio 7 d. prašymą, 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-689-20057 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dviem pagrindais, t. y. jog pareiškėjo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus, ir dėl to, jog pareiškėjas nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jam buvo nurodyta sumokėti Tarnybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-75-15 (b. l. 87). Pareiškėjas neginčijo Tarnybos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo, todėl jis yra galiojantis.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3335-386/2016 panaikintas Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ginčijant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24310-15 ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą.
Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, jog pareiškėjas, ginčydamas Tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-2438, siekia gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ginčijant Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105, kuris yra panaikintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, jog pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, siekė, kad būtų panaikintas Tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. (2.3)NO-2-2438, kuris užkirto jam galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą ginčijant Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, realizuodamas teisę kreiptis į teismą, siekė apginti teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administraciniam teismui panaikinus Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105, yra pasiekti pareiškėjo skundo tikslai ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teismui panaikinus Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. aktą, valstybės garantuojama teisinė pagalba šio akto apskundimui pareiškėjui nebėra reikalinga, t. y. pareiškėjo teisės pilna apimtimi yra apgintos nurodytu teismo sprendimu. Dėl šios priežasties ginčijamo Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas nebėra aktualus, o sprendimo motyvas, jog Tarnyba pareiškėjo 2016 m. balandžio 21 d. prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą laiko pakartotiniu, nagrinėjamu atveju neteko teisinės reikšmės, todėl plačiau šis motyvas neanalizuotinas ir sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nevertintinas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-2438 teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas yra nebeaktualus, nes pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimas teismo sprendimu šiuo atveju nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Ginčijamo sprendimo neigiamas poveikis tarp administracinės bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra pasibaigęs, todėl skundo nagrinėjimas tik dėl formalaus sprendimo panaikinimo nebūtų suderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu, nes tai reikštų tam tikrų faktų pripažinimą, o tai nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. aiškiai identifikuojamas interesas apginti objektyviai egzistuojančią, bet ne tariamą, subjektinę teisę (nagrinėjamu atveju – interesas ir teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ginčijant Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105) išnyko Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-2381-386/2016 ir panaikinus nurodytą sprendimą. Ginčo dėl teisės nebeliko, todėl išnyko ir galimi pagrindai dėl reikalavimo patenkinimo.
Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus, jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Įvertinus, jog materialinių teisinių prielaidų ginti V. J. pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių iš esmės nebesukeliančio Tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-2438 (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
III.
Pareiškėjas V. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 106–108), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti.
Apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas palaiko Tarnybos sprendimus ir dangsto Tarnybos veikas. Pažymi, kad nėra skolingas Tarnybai, nes jam nebuvo paskirtas advokatas jokioje byloje. Nurodo, jog dėl tokių Tarnybos veiksmų labai nukentėjo ir patyrė žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-2438, kuriuo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas V. J. 2016 m. kovo 16 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24310-15 ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą (b. l. 23–27), tačiau Tarnyba 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą konstatavusi, jog jis nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias buvo įpareigotas sumokėti Tarnybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (1.31)TPD-75-15 (b. l. 36). Pareiškėjas 2016 m. balandžio 7 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367 apskundimo, tačiau Tarnyba 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.3-NO-2-2105 pareiškėjo 2016 m. balandžio 7 d. prašymą paliko nenagrinėtą, nurodžiusi, jog laiko pareiškėjo prašymą pakartotiniu, dėl kurio yra priimtas sprendimas. Pareiškėjas Tarnybai 2016 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.3-NO-2-2105 apskundimo. Tarnyba ginčijamu 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (2.3)NO-2-2438 paliko nenagrinėtą pareiškėjo 2016 m. balandžio 21 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, konstatavusi prašymo pakartotinumą.
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-2438, kuriuo paliktas nenagrinėtas jo 2016 m. balandžio 21 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ginčijant Tarnybos sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105.
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. aiškiai identifikuojamas interesas apginti objektyviai egzistuojančią, bet ne tariamą, subjektinę teisę išnyko Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-2381-386/2016 ir panaikinus Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-2105.
Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad ABTĮ (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnis, priskirdamas administracinių teismų kompetencijai nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi ABTĮ 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administracinio teismo kompetencijos nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, buvusį jų priėmimo metu, negali paneigti vėlesnis administracinių sprendimų panaikinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucija nenustato teismų, kuriems gali būti skundžiami valstybės įstaigų ar pareigūnų, veiklos ypatumų, todėl dėl jų sprendžiama pagal ABTĮ ir kituose įstatymuose nustatytą administracinių teismų kompetenciją.
Administraciniams teismams priskirtos nagrinėti dvejopo pobūdžio bylos, būtent bylos, kuriose teismas priima sprendimą dėl reikalavimo esmės (pvz., žalos atlyginimo bylos) ir bylos, kuriose teismas nepriima sprendimo dėl reikalavimo esmės, o tik tikrina viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą. Taigi pirmuoju atveju teismas vykdo subjektinių teisių gynimą (recours subjectif), antruoju atveju teismas užtikrina objektyvios teisinės tvarkos apsaugą (recours objectif).
Nagrinėjamoje byloje administracinis teismas turėjo vykdyti kontrolinio pobūdžio (a review) funkciją, kuri nustato galimybę patikrinti viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumą pagal ABTĮ 3 straipsnyje administraciniam teismui suteiktus įgaliojimus. Todėl nepagrįsti teismo motyvai dėl pareiškėjo subjektinių teisių gynimo, nes nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia dėl asmens subjektinių teisių gynimo, bet tikrina administracinio sprendimo teisėtumą, būtent teismas vertina administraciniu sprendimu išspręsto klausimo dėl subjektinių teisių nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo teisėtumą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-2438, kuriuo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.3-NO-2-2105 apskundimo. Taigi net nustačius, kad Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 2.3-NO-2-2105 vėliau, t. y. po nagrinėjamoje byloje ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimo, buvo panaikintas, tai nėra pagrindas teismui atsisakyti vertinti ginčijamo Tarnybos sprendimo teisėtumą, kadangi administracinis teismas vertina administracinio akto teisėtumą jo priėmimo metu. Tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti teisinę pagalbą dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.3-NO-2-2105 apskundimo, minėtas sprendimas dar nebuvo panaikintas, atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, todėl teismas turėjo įvertinti priimto sprendimo teisėtumą ir, nagrinėdamas bylą iš esmės, pasisakyti, ar atsakovo priimtas sprendimas atitiko teisės aktų reikalavimus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nepatikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, nors privalėjo tai padaryti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, o tik konstatavo materialinio suinteresuotumo nebuvimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius