Civilinė byla Nr. 2-1262-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria leista bankrutavusios J. įmonės „JONAS“ administratorei uždarajai akcinei bendrovei „TOP CONSULT“ nukreipti išieškojimą į J. įmonės „JONAS“ savininkui nuosavybės teise priklausantį turtą,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „JONAS“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis palikta nepakeista.

2.       2020 m. kovo 12 d. bankrutavusios J. įmonės „JONAS“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „TOP CONSULT“ (toliau – bankroto administratorė) pateikė prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į bankrutavusios individualios įmonės savininko turtą.

3.       2020 m. balandžio 30 d. atsiliepimu suinteresuotas asmuo J. J. nesutiko su bankroto administratorės prašymu, nurodydamas, kad prašyme nurodyta netiksli reikalavimų suma, be to, pateikti ieškiniai dėl 628 938,07 Eur sumos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės pašymą ir leido nukreipti išieškojimą į J. įmonės „JONAS“ savininkui J. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms padengti.

5.       Teismas konstatavo, jog bankrutavusios J. įmonės „JONAS“ teisinis statusas yra individuali įmonė, o individualios įmonės bankroto procesas nuo kitų įmonių skiriasi tuo, jog greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas. Individualios įmonės kaip civilinių santykių subjekto atsakomybės už prievoles specifika lemia, kad bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas.

6.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankrutavusios J. įmonės turto jos prievolėms įvykdyti neužtenka, todėl patenkino bankroto administratorės prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonė savininkui nuosavybės teise priklausantį turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Suinteresuotas asmuo J. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti, o kreditorių klausimus spręsti išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytas bylas. Kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2020 m. gegužės 13 d. paklausimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Bankroto administratorė praėjus 9 mėnesiams nuo J. įmonės „JONAS“ pripažinimo bankrutuojančia nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų išieškotos skolos iš įmonės skolininkų, nors jų skolos sudaro 628 318,35 Eur

7.2.       Bankrutuojančios įmonės „JONAS“ bankroto administratorės sudarytas ir teismui pateiktas tvirtinti kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašas yra netikslus.

7.3.       Suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl skolų išieškojimo iš bankrutavusios J. įmonės „JONAS“ skolininkų ir šiuo metu vyksta teisminiai procesai civilinėse bylose Nr. 2-3010-340/2020, Nr. 2-2783-340/2020, Nr. e2-3212-340/2020 bei Nr. e2-3204-340/2020.

8.       Bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais argumentais:

8.1.       Jei suinteresuoto asmens nurodyta J. įmonės „JONAS“ skolininkų skolų suma (628 318,35 Eur) būtų vertinama kaip realus, likvidus turtas bankroto byla įmonei apskritai nebūtų iškelta.

8.2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 išnagrinėtas teisminis ginčas dėl tų pačių objektų, dėl kurių J. J. nurodė pateikęs ieškinius teismui civilinėse bylose Nr. 2-3010-340/2020, Nr. 2-2783-340/2020, Nr. e2-3212-340/2020 bei Nr. e2-3204-340/2020.

8.3.       Jeigu suinteresuoto asmens J. J. pareikšti ieškiniai būtų patenkinti ir lėšų būtų gauta daugiau nei reikia visiems įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti, likusi lėšų dalis būtų išmokėta J. įmonės „JONAS“ savininkui J. J..

8.4.       J. J. iki šiol neperdavė bankroto administratorei visų dokumentų bei turto, tokiu būdu neteisėtai vilkindamas bankroto procedūrą.

9.       Apeliaciniam teismui 2020 m. liepos 14 d. J. J. pateikė rašytinius paaiškinimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

11.       Apeliaciniam teismui po atskirojo skundo pateikimo suinteresuotas asmuo J. J. pateikė rašytinius paaiškinimus. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12.       Susipažinus su rašytinių paaiškinimų turiniu nenustatytas draudimo keisti atskirąjį skundą pažeidimas, todėl šie rašytiniai paaiškinimai priimami.

13.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). J. J. kartu su atskiruoju skundu pateiktame elektroniniame dokumente nurodyta, kad jis surašytas 2020 m. gegužės 13 d., todėl jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki apskųstos nutarties priėmimo.

14.       Kita vertus, pabrėžtina, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Kartu su atskiruoju skundu pateiktas, kaip jame nurodyta, V. P. J. surašytas, bet nepasirašytas, paklausimas nepagrindžia jokių aplinkybių, susijusių su leidimu nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės „JONAS“ savininko turtą, tik išdėsto abejones dėl vieno iš įmonės kreditorių patvirtinto finansinio reikalavimo tikslumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą dokumentą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria leista nukreipti bankrutavusios individualios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų išieškojimą į šios įmonės savininko turtą.

16.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas, analizuojamu atveju turi būti taikomos JANĮ nuostatos, o ne bankroto iškėlimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos.

17.       Kita vertus pastebėtina, jog ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje bei 33 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neturi esminių skirtumų nuo JANĮ esančio reguliavimo, teismui sprendžiant leisti bankrutavusios neribotos civilinės atsakomybės įmonės kreditorių finansinių reikalavimų išieškojimą nukreipti į šios įmonės savininko turtą.

18.       JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto.

19.       Suinteresuotas asmuo J. J. atskirajame skunde išdėstė poziciją, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į jo asmeninį turtą, kadangi teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl bankrutavusios J. įmonės „JONAS“ finansinių reikalavimų priteisimo iš įmonės skolininkų. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-3010-340/2020 ieškinys įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra grąžintas jį padavusiam asmeniui. Civilinėje byloje Nr. 2-2783-340/2020 J. J. pateiktas netiesioginis ieškinys bankrutavusios individualios įmonės „JONAS“ naudai yra priimtas ir byla šiuo metu yra pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje. Ieškinius civilinėse bylose Nr. e2-3212-340/2020 ir Nr. e2-3204-340/2020 teismas atsisakė priimti, tačiau šios pirmosios instancijos teismo nutartys yra apskųstos apeliacine tvarka.

20.       CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai sukuria teismo pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Aptariamu atveju sutiktina su bankroto administratorės atsiliepime išdėstytu argumentu, kad tuo atveju, jei bankrutavusios įmonės „JONAS“ kreditoriniai reikalavimai turimiems skolininkams būtų teismo įvertinti kaip realūs ir likvidūs, bankroto byla šiai įmonei apskritai nebūtų buvusi iškelta. Kaip nustatyta, šios nutarties 20 punkte iš suinteresuoto asmens J. J. atskirajame skunde įvardytų bylų tik viena yra pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir yra pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadinasi, šiuo metu negalima daryti išvados, kad galimai bankrutavusios J. įmonės „JONAS“ turimos reikalavimo teisės į skolininkų prievoles yra realus finansinis turtas, kurį galima panaudoti šios bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Taigi nesutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad byloje nėra prielaidų (bankrutavusio neribotos civilinės atsakomybės asmens turto nepakankamumo), sudarančių pagrindą leisti išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turto.

21.       Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

22.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl suinteresuoto asmens J. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties yra netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Jūratė Varanauskaitė