Byla Nr. 1S-134-361/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
2.12. (S)

KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R
T I S
2010
m. balandžio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,
sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant S. G.,
išnagrinėjęs įtariamojo S. G. skundą dėl Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties,
n u s
t a t ė :
2009-07-31 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje
pagal P. B. pareiškimą S. G. buvo
pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir apgaulingos buhalterinės
apskaitos tvarkymo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. bei 222 str. 1 d.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė I. Mačiulienė 2009-12-17
priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl apgaulingo
buhalterinės apskaitos tvarkymo, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą įtariamasis S.
G. apskundė aukštesniajam prokurorui.
2010-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas priėmė nutarimą atmesti įtariamojo skundą. S.
G. šį vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą taip pat apskundė.
2010-03-20 Klaipėdos miesto
apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį, kuria įtariamojo S. G. skundas
buvo atmestas. Nutartyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas ir
vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija. BPK nustato, kad
prokuroras sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam
priima savarankiškai, vienvaldiškai ir vadovaujasi tik įstatymu. Prokuroras
ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja, priima sprendimus dėl ikiteisminio
tyrimo užbaigimo. Prokurorai tinkamai vykdo jiems
priskirtas funkcijas, priimdami sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo krypties ir
apimties. Tiek 2009-12-17 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės, tiek 2010-01-11
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl palikti galioti.
Skundu įtariamasis S. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-03-20 nutartį, esant galimybei
nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš jį arba įpareigoti tai padaryti prokurorus.
Nurodo, kad sutinkama su tuo, jog prokuroras yra savarankiškas baudžiamojo
proceso dalyvis, tačiau BPK numato galimybę apskųsti prokuroro, ikiteisminio
tyrimo pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu priimtus nutarimus ir nutartis.
Skundus nagrinėjantis pareigūnas ar teismas turi teisę naikinti ar keisti
apskųstus nutarimus ar nutartis, t. y. vykdoma ikiteisminio tyrimo metu priimtų
sprendimų teisėtumo kontrolė, todėl negalima sutikti su teismo nuomone, kad
prokuroras visais atvejais ikiteisminio tyrimo metu veikia savarankiškai – jei
prokuroras priima neteisėtą sprendimą, šį sprendimą turi teisę panaikinti
aukštesnysis prokuroras arba teismas. Šiuo atveju prokurorų sprendimai, kuriais
nebuvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nepagrįsti, todėl naikintini. BK
182 str. numatytos nusikalstamos veikos esmė – apgaulės panaudojimas svetimam
turtui įgyti. S. G. skunde teigia, kad apgaulės P. B. atžvilgiu nenaudojo, neketino pasisavinti sumokėtų
pinigų, nepaisant to, kad sutartis buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“
vardu, o pinigai pervesti į jo, S. G., asmeninę sąskaitą,
su P. B. sutartyje aptartus darbus realiai ketino atlikti
ir gauti pinigai laikytini ne pasisavintais, o sumokėtais už darbus. Skunde
aukštesniajam prokurorui išsamiai paaiškintos priežastys, kodėl sutarti darbai
nebuvo atlikti: nepateiktas statybos leidimas, todėl atliekami statybos darbai
pagal Statybos įstatymą būtų laikomi savavališkais, P. B. buvo
įsipareigojęs darbų atlikimui leisti naudotis vandeniu, elektra, paruošti
sklypą, tačiau tai nebuvo padaryta. Po sutarties sudarymo bandyta susisiekti su
P. B., tačiau nepavyko, kadangi jis buvo ne Lietuvoje, o
kito asmens, galinčio bendradarbiauti sutarties vykdymo klausimais, nenurodė. Įtariamasis
skunde teigia, kad, kadangi darbai, nors ir ne dėl jo kaltės, bet nebuvo
atlikti, šiuo metu dalimis P. B. grąžina sumokėtus
pinigus, jau yra grąžinęs 3000 Lt. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys
neskelbtini)“
buhalterinėje apskaitoje neturėjo būti atvaizduota su P. B. sudaryta
sutartis. P. B. buvo pateikęs ieškinį, kuriuo reikalavo iš UAB „(duomenys
neskelbtini)“
priteisti 16656 Lt, bet civilinė byla buvo nutraukta UAB „(duomenys
neskelbtini)“ ir P. B. sudarius taikos sutartį. S. G. skunde
nurodo, kad jo žiniomis, pagal minėtą taikos sutartį, P. B. gavo
vykdomąjį raštą, kurio pagrindu lėšos bus išieškomos iš UAB „(duomenys
neskelbtini)“,
taigi, P. B. tą pačią sumą gali gauti kaip nukentėjusysis
ir kaip ieškovas.
Įtariamasis skunde taip pat teigia, jog ikiteisminio tyrimo atlikimas jam sukelia
papildomų sunkumų, nes apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą,
neapibrėžta teisinė būsena, kenkiama jo, kaip fizinio asmens, reputacijai.
Kadangi nusikalstamos veikos nepadarė, mano, jog ikiteisminis tyrimas turėtų
būti nutrauktas.
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio
tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas įtariamojo S. G. skundas
dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo 2010-01-11 nutarimo bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros
prokurorės 2009-12-17 nutarimo panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam
vadovauja prokuroras. Nors įtariamasis prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą arba
įpareigoti tai padaryti prokurorą, tačiau skundžiamoje nutartyje teisingai
pažymėta, kad būtent prokuroras ikiteisminiame tyrime, kuriam vadovauja, priima
sprendimus dėl tyrimo užbaigimo. Taigi teismas negali įpareigoti prokuroro
nutraukti ikiteisminio tyrimo, kuris nutraukiamas BPK 212 str. numatytais pagrindais.
Šiuo atveju, nustačius BPK 212 str. 1 p. pagrindą, ikiteisminis tyrimas dalyje
dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo nutrauktas. Dėl galimo S. G. sukčiavimo prokurorė ne tik nenustatė, jog yra
pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet, kaip patvirtina bylos medžiaga, ėmėsi
baigiamųjų procesinių veiksmų, kad užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto
surašymu.
Nors įtariamasis skunde pateikia argumentus,
jog statybos darbai neatlikti dėl paties P. B. veiksmų, be
to, pastarasis pinigų sumas gali gauti ir kaip ieškovas, ir kaip nukentėjusysis,
tačiau šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas S. G. kaltumo
ar nekaltumo klausimas, taip pat nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio
pagrįstumas.
Atsižvelgiant į tai,
kas išdėstyta, prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje
bei skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis teisėti ir pagrįsti
procesiniai sprendimai, juos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis
BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r
i a :
įtariamojo
S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2010 m. kovo
20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas
Dalius Jocys