Civilinė byla Nr. e2A-1382-324/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00253-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Rūtos Palubinskaitės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Allianz Compa??a de Seguros y Reaseguros S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Allianz Compania de Seguros y Reaseguros S. A. ieškinį atsakovui D. S. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė draudimo kompanija Allianz Compa??a de Seguros y Reaseguros S. A. (toliau – ir ieškovė, draudimo kompanija, draudikė) teismo prašė išreikalauti iš atsakovo D. S. (toliau – ir atsakovas) automobilį Land Rover Range Rover Evoque (suklastotas Nr. (duomenys neskelbtini), tikrasis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį priteisti ieškovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas 2017 m. birželio 27 d. automobilį Land Rover Range Rover Evoque, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis), įsigijo Vokietijoje. Pargabenus automobilį į Lietuvą ir pastačius jį automobilių saugojimo aikštelėje, jis buvo sulaikytas policijos, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39152-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 3061 straipsnio 1 dalį (transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas). Tyrimas nutrauktas 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu. Ieškovė, automobilio savininkei Ispanijos kompanijai (duomenys neskelbtini) išmokėjusi 32 200 Eur draudiminę išmoką ir šiai kompanijai atsisakius bet kokių teisių ir reikalavimų, susijusių su šiuo įvykiu, įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Draudikės įgaliota atstovė UAB ,,Alfa Baltic” 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą su prašymu sulaikytą automobilį grąžinti jo teisėtai savininkei draudimo kompanijai, tačiau buvo nurodyta ieškovei ginti savo nuosavybės teises civilinio proceso tvarka.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tik daikto savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, tuo tarpu ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovas automobilį įgijo 2017 m. birželio 27 d. Vokietijoje, Berlyne už 19 500 Eur iš pil. R. H. Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį, iš sąžiningo įgijėjo daiktas išreikalautas gali būti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Buvęs savininkas automobilį prarado 2017 m. sausio 22 d., ieškinys dėl daikto išreikalavimo buvo pareikštas 2020 m. sausio 27 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovės atstove prisistatančios įmonės UAB „Alfa Baltic“ atstovai informavo policiją apie automobilio buvimo vietą, taigi ieškovei nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo žinoma apie jo buvimo vietą. Ieškovė turėjo 2,5 metų ieškiniui pareikšti, tačiau to per įstatymo nustatytą terminą nepadarė. Atsakovas yra sąžiningas įgijėjas, sumokėjęs itin didelę automobilio įsigijimo kainą pardavėjui. Išreikalavus automobilį iš jo valdymo, jis patirtų itin didelių nuostolių. Ieškovė yra draudimo bendrovė, t. y. automobilis buvo pagrobtas ne iš ieškovės, o iš draudėjo ir ieškovė pati nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su turto praradimu. Ieškovė už automobilio draudimą nuo vagysčių iš buvusio savininko gavo draudimo įmokas. Be to, ieškovė, teikdama draudimo paslaugas, prisiima galimų nuostolių riziką, draudžia savo veiklą ir paprastai draudikui yra atlyginamos išmokėtos draudimo išmokos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 3539,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės 16,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ginčo transporto priemonės areštą.
5. Nustatė, kad atsakovas 2017 m. birželio 27 d. Vokietijoje iš pardavėjo R. H. už 19 500 Eur įsigijo 2014 m. laidos automobilį Land Rover Range Rover Evoque (suklastotas Nr. (duomenys neskelbtini), tikrasis Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvoje atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad ginčo automobilis 2017 m. sausio 21 d. buvo pagrobtas Ispanijoje, Madride. Grįžęs į Lietuvą atsakovas ginčo automobilį 2019 m. liepos 1 d. pastatė saugomoje aikštelėje. Pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. A. J., ieškovės atstovės UAB ,,Alfa Bank“ darbuotojo, pranešimą policijai ginčo automobilis buvo sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39152-17 pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ginčo automobilis 2014 m. kovo 21 d. buvo įregistruotas savininko (duomenys neskelbtini) vardu, o išregistruotas iš registro 2017 m. sausio 22 d. dėl jo vagystės. Ieškovė 32 200 Eur draudimo išmoką pervedė (duomenys neskelbtini) pagal draudimo bylą Nr. 563427994, draudimo poliso Nr. 34626941. Apie Vokietijoje pardavinėjamą vogtą ginčo automobilį buvo skelbiama interneto svetainėse. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė buvo apdraudusi bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį ginčo automobilį laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2015 m. kovo 1 d., vėliau draudimo apsauga buvo tęsiama ir galiojo iki 2017 m. vasario 28 d. Ieškovės atstovas 2022 m. kovo 2 d. pateikė į bylą 2020 m. gegužės 15 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir buvusios automobilio savininkės (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrovė (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad ieškovė už pavogtą ginčo automobilį jai išmokėjo 32 200 Eur kompensaciją, kurią išmokėjus nuosavybės teisė į išregistruotą transporto priemonę ir visos kitos su šiuo daiktu susijusios išvestinės teisės (pvz., teisė pareikšti vindikacinį ieškinį, teisė reikalauti atlyginti daiktui padarytą žalą ir pan.) neatšaukiamai perėjo draudimo bendrovei Allianz Compa??a de Seguros y Reaseguros S. A. Š. pareiškia ir sutinka, jog sprendžiant automobilio išreikalavimo iš neteisėto valdymo klausimą būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas yra sąžiningas įgijėjas (ieškovės atstovo pripažintas faktas). Ginčo automobilį jis įgijo pirkimo pardavimo sutartimi, sumokėdamas už jį kainą. Sutartis nėra nuginčyta ir šioje byloje toks reikalavimas pareikštas nebuvo, dalyvaujančiu byloje asmeniu nebuvo trauktas pardavėjas, nebuvo analizuotos reikšmingos įsigijimo aplinkybės, todėl sutartis yra galiojanti. Automobilis buvo pavogtas 2017 m. sausio 21 d. (apie įvykį policijai pranešta 2017 m. sausio 22 d.), ieškovė ieškinį pareiškė tik 2020 m. sausio 27 d., todėl teismas konstatavo, kad įstatymo nustatytas trejų metų terminas ieškiniui dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pareikšti yra praleistas. Atsakovas prašo taikyti vindikacinio ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti.
7. Teismas iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 01-1-39152-17 nustatė, kad būtent ieškovės atstove prisistatančios įmonės UAB „Alfa Baltic“ atstovai 2017 m. rugpjūčio 2 d. informavo policiją apie ginčo automobilio buvimo vietą, o tai reiškia, kad jau po pusmečio nuo daikto vagystės savininkas turėjo teisę ir galimybę reikšti vindikacinį ieškinį, o ieškinio senatis buvo tik prasidėjusi. Teismas nustatė, kad ieškovės teisę ginčą spręsti civilinio proceso tvarka 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi jai išaiškino ir Kauno apygardos teismas. Ieškovei ikiteisminiame tyrime atstovavo Lietuvoje veikianti kompetentinga (tame besispecializuojanti) atstovė UAB ,,Alfa Baltic“, kuri teikė prašymus ikiteisminio tyrimo byloje, rašė skundus. Dar 2019 m. sausio 9 d. UAB ,,Alfa Baltic“ direktoriaus pavaduotojo A. J. prašyme prokurorei nurodoma, kad savininką atstovaujanti įmonė ruošiasi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, tam prašo leisti susipažinti su bylos medžiaga ir pasidaryti nuorašus. Prokurorės 2019 m. sausio 10 d. rezoliucija šis prašymas patenkintas. Iš karto po prašymo, likus metams iki ieškinio senaties termino pabaigos, į baudžiamąją bylą pateiktas advokatui R. R. 2019 m. sausio 25 d. išduotas įgaliojimas atstovauti ieškovę. Su visa bylos medžiaga advokatas supažindintas 2019 m. vasario 6 d., pasidarė jos išrašus ir kopijas. Kai po to ieškovė jokių veiksmų devynis mėnesius nesiėmė, 2019 m. lapkričio 22 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir grąžinti transporto priemonę atsakovui. Šį nutarimą ieškovės įgaliota atstovė UAB ,,Alfa Baltic“ 2019 m. gruodžio 16 d. apskundė. Ir tik 2020 m. sausio 27 d., t. y., po daugiau kaip metų nuo nutarties, išaiškinusios ieškovės teisę ginčą spręsti civilinio proceso tvarka priėmimo ir advokato įgaliojimo veikti tuo klausimu, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Nors į bylą ieškovės atstovas pateikė tik 2020 m. sausio 17 d. išrašą iš sudarytos atstovavimo sutarties, posėdžio metu teigė, kad anksčiau ieškovę atstovavo kitas atstovas, tačiau iš kitų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių įrodymų, matyti, kad įgaliojimas atstovauti ieškovę advokatui R. R. buvo išduotas jau prieš metus, avansinė sąskaita dėl ieškinio parengimo ir atstovavimo išrašyta 2019 m. gruodžio 20 d., kai senaties terminas dar buvo nesibaigęs. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad pati ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių savo teisių neskubėjo įgyvendinti, o atsakovui ir ikiteisminio tyrimo institucijoms galėjo susidaryti įspūdis, jog ieškovė savo teisių atsisakė, dėl ko jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimą vedantį prokurorą, prašydamas jam grąžinti sulaikytą transporto priemonę, ir toks prašymas buvo patenkintas.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė savo teises įgyvendino vangiai, daugiau kaip metus nesikreipė į teismą, nors buvo aišku, kad ikiteisminiame tyrime atgauti sulaikytos transporto priemonės nepavyks. Neturi reikšmės, kad ieškovė yra užsienyje reziduojantis asmuo, nes jos teises gynė atstovai – šioje srityje besispecializuojanti Lietuvos įmonė ir advokatas, kurie dėl nežinomų priežasčių nesiėmė aktyvių veiksmų ieškovės teises ginti ieškinio teisenos tvarka, ir todėl nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti teismo pripažintos pagrįstomis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Priešingu atveju, konstatavus, jog ieškovės vangus dalyvavimas ikiteisminiame tyrime yra pakankamas pagrindas praleistai ieškinio senačiai atnaujinti, būtų sukurtos prielaidos ieškovei piktnaudžiauti savo teise, neskatintų operatyvaus ginčo sprendimo ir teisinės taikos atkūrimo. Konstatavus, kad terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas, nenustačius jo nutrūkimo pagrindų ir nesant pagrindų jam atnaujinti, ieškovės ieškinys tuo pagrindu atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujai pateikiamus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, atsakovės prašymu taikydamas ieškinio senatį ir jos terminą skaičiuodamas nuo automobilio pagrobimo momento (2017 m. sausio 21 d.), neatsižvelgė ir (ar) netinkamai vertino kitas objektyvias priežastis, sudarančias prielaidas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą: 1) terminas praleistas nežymiai (5 dienas), todėl negali sukelti didelių žalingų procesinių pasekmių; 2) į pagrobto automobilio nuosavybės ieškovei perėjimą tik po draudimo išmokos buvusiai savininkei išmokėjimo, t. y. vėliau, nei automobilis buvo faktiškai pagrobtas; 3) į tai, kad baudžiamajame procese automobilis ieškovei buvo grąžintas, tačiau vėliau šis nutarimas panaikintas, o baudžiamasis procesas nutrauktas; 4) į pasaulyje kilusią pandemiją; 5) į tai, kad ieškovė yra užsienyje reziduojantis asmuo. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad su atsakovu buvo deramasi dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, tačiau taikaus susitarimo surasti nepavyko. Dėl to teismas negalėjo atsisakyti ginti jos teisių ir atmesti ieškinį dėl to, jog ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą vindikaciniam reikalavimui pareikšti.
1.2. Ieškovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau įgyvendindama proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus nesiekė betiksliai užvesti dar vieno proceso dėl automobilio grąžinimo, kadangi pagrįstai tikėjosi, kad bus galimybė žalos atlyginimo klausimą išspręsti taikiai ir (arba) automobilis bus atgautas baudžiamojoje byloje (kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jis ir buvo atgautas, tačiau vėliau prokuratūros nutarimas grąžinti automobilį buvo panaikintas). Tik galutinai paaiškėjus, kad taikiai susitarti nepavyksta, o ikiteisminis tyrimas nenusisekė, skubiai, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra kitoje užsienio valstybėje reziduojantis asmuo, o nuo 2020 metų pradžios prasidėjo pasaulinė pandemija, buvo parengtas ir teismui pateiktas vindikacinis ieškinys, trijų metų ieškinio senaties terminą, jei jis būtų skaičiuojamas nuo automobilio pagrobimo, praleidžiant tik penkiomis dienomis.
1.3. Teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino, kadangi apeliacinio skundo 18 punkte nurodytos aplinkybės (išdėstytos šios nutarties 9.1 punkte) yra pakankamos spręsti apie ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindo egzistavimą. Atsižvelgtina ir į formuojamą teisminę praktiką šiuo klausimu, kai identiškomis šiai bylai aplinkybėmis ieškinio senaties terminas yra atnaujinamas jį praleidus net daugiau nei dvylika metų (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-646-881/2017), todėl šiuo atveju, kai terminas praleistas tik kelias dienas ir dėl pateisinamų priežasčių, atsisakyti ginti ieškovės teises nesąžininga. Tokiu būdu suformuojamas precedentas piktnaudžiauti savo padėtimi kitai šaliai, o ieškovei, kaip teisėtai turto savininkei, patirti neproporcingus nuostolius.
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį, daiktas išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo gali būti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Buvęs savininkas automobilį prarado 2017 m. sausio 21 d., ieškinys dėl daikto išreikalavimo buvo pareikštas 2020 m. sausio 27 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Trejų metų terminas, per kurį galima išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, prasideda nuo daikto praradimo, o ne nuo sužinojimo apie pažeistą teisę, dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tik 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą „faktiškai paaiškėjo, kad automobilio baudžiamajame procese atgauti nepavyks“.
2.2. Ieškovės, kaip draudimo paslaugas teikiančios įmonės, kuri dažnai susiduria su analogiškomis situacijomis ir kurią jau 2017 m. rugpjūčio 2 d. atstovavo įgalioti asmenys, vėliau ir advokatas, elgesys nereiškiant ieškinio 2,5 metų nuo sužinojimo apie aplinkybę, kad atsakovas įgijo automobilį, negali būti vertinamas kaip atidaus, sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesys. Apie automobilio buvimo vietą policiją dar 2017 m. rugpjūčio 2 d. informavo pačios ieškovės atstovas, tokiu būdu ieškovė turėjo galimybę netgi 2,5 metų ieškiniui pareikšti, tačiau to nepadarė per įstatymo nustatytą terminą. Be to, Kauno apygardos teismas dar 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, t. y. likus daugiau nei vieneriems metams iki ieškinio senaties pabaigos, išaiškino, kad būtent prarasto daikto savininkas turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka norėdamas atgauti prarastą turtą, tačiau ieškovė net ir po šios nutarties daugiau nei metus nesikreipė į teismą dėl automobilio išreikalavimo, todėl be pateisinamų priežasčių praleido ieškinio senatį. Dėl to ieškovė nepagrįstai nurodo, kad apie savo pažeistą teisę sužinojo tik tuomet, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jai tapo aišku, kad savo pažeistų teisių neapgins baudžiamojo proceso tvarka.
2.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad savo pažeistas teises mėgino ginti baudžiamojoje byloje, todėl neva yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Ji baudžiamajame procese nereiškė civilinio ieškinio, tik prašė jai perduoti automobilį, tačiau tai nėra prilyginama civiliniam ieškiniui, todėl dar 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ir buvo nurodyta, kad ji savo pažeistas teises turi teisę ginti civilinio proceso tvarka.
2.4. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tik nuo 2017 m. balandžio mėnesio pabaigos tapusi pagrobto automobilio teisėta savininke įgijo galimybę ginti savo pažeistas teises. CK 1.128 straipsnis nustato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Juo labiau, kad iki termino pabaigos dar buvo likę beveik treji metai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos atveju draudikas tik perima draudėjo teises, todėl ieškinio senaties pradžia nepriklauso nuo draudimo išmokos išmokėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
2.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad 2019 m. viduryje ir antroje pusėje šalys derėjosi dėl automobilio išpirkimo, jie prieštarauja su apeliaciniu skundu pateiktiems įrodymams, nes ieškovės pateiktas laiškas yra 2019 m. gegužės 15 d., tačiau atsakovas tokio laiško nerado. Ieškovė klaidingai teigia, kad su atsakovu vyko derybos. Kiek atsakovas pamena, 2019 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodyta: „sveiki, kokia situacija?“, jis klausė, ar ieškovė ketina kreiptis į teismą dėl civilinio ieškinio, nes tokį ketinimą buvo nurodęs prokurorui, o automobilis buvo areštuotas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, nenaudojamas, jo vertė nuolat krito, todėl, jeigu ieškovė neketino teikti ieškinio teismui, atsakovas būtų tuo pagrindu reikalavęs prokurorą grąžinti areštuotą automobilį. 2019 m. gegužės 15 d. elektroniniame laiške (ieškovas negali patvirtinti, ar gavo tokį laišką, nes tarp laiškų jo nerado) nurodyta, kad siunčiamas taikos sutarties pavyzdys (nors iš laiško nematyti, kad būtų pridėtas koks nors priedas), tuo tarpu prie apeliacinio skundo pridėta 2019 m. gegužės 16 d. Pardavimo ir pirkimo sutartis. Akivaizdu, kad jokio susitarimo su atsakovu nebuvo ir ieškovė dar 8 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų kreiptis į teismą dėl daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo. Atsakovas iki civilinės bylos iškėlimo nesutiko derėtis dėl jokių taikos sutarties sąlygų, nes atsakovui nebuvo pateikti originalūs įgaliojimai, pagal kuriuos UAB „Alfa Baltic“ būtų įgaliota atstovauti ieškovę, o turint omenyje, kad būtent ši įmonė ir pranešė apie vogto automobilio buvimo vietą (ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti šios aplinkybės), turėjo pagrįstų įtarimų, kad šios įmonės atstovai yra susiję su automobilio vagyste ir tokiu būdu siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Prie apeliacinio skundo pridėtoje Pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovės nurodytas banko sąskaitos numeris skiriasi nuo ieškovę atstovavusiam advokatui atlikto mokėjimo už teisines paslaugas, kas patvirtina atsakovo nuogąstavimus dėl dokumentų klastojimo ir galimo mėginimo sukčiauti jo atžvilgiu.
2.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio senatis praleista nežymiai, todėl tai yra savaime pagrindas atnaujinti senatį. Teismai atnaujina ieškinio senatį, kai ji praleista nežymiai, tik ypatingais atvejais, pvz., kai ir paties skolininko elgesys lėmė ieškinio praleidimą ir pan. Priešingas traktavimas, kad ieškinio senaties terminas nėra tikslus, o gali būti praleistas savaitę ar mėnesį be jokių neigiamų pasekmių, prieštarautų ieškinio senaties esmei ir paskirčiai, civilinių santykių stabilumo principui. Ieškinio senaties terminas – 3 metai – yra pakankamai ilgas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei buvo išaiškinta jos teisių gynimo tvarka, ji itin ilgą be jokių objektyvių svarbių priežasčių nesikreipė į teismą, todėl šiuo atveju nėra jokių svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senatį.
2.7. Apeliacinio skundo argumentas dėl Covid-19 pandemijos keliamas tik apeliaciniame skunde, tačiau bet kokiu atveju yra nepagrįstas. Pirmasis Covid-19 atvejis Ispanijoje nustatytas 2020 m. sausio 31 d., t. y. jau po ieškinio pateikimo, todėl tai niekaip neįtakojo ieškinio pateikimo.
2.8. Ieškovė neturi teisės reikalauti daikto iš sąžiningo įgijėjo, nes daiktas buvo pavogtas ne iš ieškovės, o iš kito asmens, t. y. ieškovė nuosavybės teises į automobilį įgijo jau po jo vagystės.
2.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 16/06-69/06-10/07, pasisakydamas dėl savininko bei sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių apsaugos, nurodė, jog tai, kad turi būti ginamos savininko, praradusio savo turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, nuosavybės teisės, nereiškia, kad neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant šiuos klausimus svarbu vadovautis proporcingumo principu. <...> Tačiau, atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją ir siekiant sąžiningo įgijėjo ir savininko interesų pusiausvyros, spręstina, ar taikant tokį savininko teisių gynimo būdą nebus pernelyg suvaržytos sąžiningo įgijėjo teisės ir ar nebus pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Tam būtina įvertinti konkrečias daikto praradimo aplinkybes, sąžiningo įgijėjo valdymo tęstinumą ir trukmę, kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017)
2.10. Ieškovė už automobilio draudimą nuo vagysčių iš buvusio savininko gavo draudimo įmokas, be to, teikdama draudimo paslaugas, prisiima galimų nuostolių riziką, draudžia savo veiklą ir paprastai draudikui yra atlyginamos išmokėtos draudimo išmokos. Tenkinus ieškinį būtų pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pasibaigusio ieškinio senaties termino daikto išreikalavimui iš sąžiningo įgijėjo.
Dėl naujų įrodymų
14. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą dėl taikaus ginčo sprendimo, prašo juos priimti.
15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė teikia į bylą įrodymus dėl tariamo susirašinėjimo su atsakovu, nors minėtais dokumentais disponavo dar iki ieškinio pateikimo. Nėra aišku, kodėl ieškovė nepateikė šių dokumentų bylos nagrinėjimo metu ir kaip pasireiškia, kad būtinybė juos teikti atsirado tik antrą kartą teikiant apeliacinį skundą, kadangi bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2020 metų, teismo posėdžiai būdavo atidedami daug kartų išimtinai dėl ieškovės prašymų sudaryti galimybę pateikti naujus įrodymus.
16. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).
17. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ginčija apeliantės nurodomo susirašinėjimo buvimą bei derybas su ieškove, taip pat kad susirašinėjimo, jei toks buvo, duomenis ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, juolab atsižvelgiant į aplinkybę, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą (ieškovė nepagrindė, kad būtinybė juos teikti atsirado tik su antruoju apeliaciniu skundu), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinio senaties terminas vindikaciniam ieškiniui pareikšti prasidėjo 2017 m. sausio 21 d. (nuo daikto praradimo momento), todėl ieškovė, ieškinį pareiškusi 2020 m. sausio 27 d., yra praleidusi CK 4.96 straipsnyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nėra pagrindo atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
19. Pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintomis objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, apeliantė nurodė pagrobto automobilio nuosavybės ieškovei perėjimą tik po draudimo išmokos buvusiai savininkei išmokėjimo, t. y. vėliau, nei automobilis buvo faktiškai pagrobtas; aplinkybę, kad baudžiamajame procese automobilis ieškovei buvo grąžintas, tačiau vėliau nutarimas panaikintas, o baudžiamasis procesas nutrauktas; kad ieškovė yra užsienyje reziduojantis asmuo; Covid-19 pandemiją; derėjimąsi su atsakovu dėl taikaus ginčo sprendimo būdo; nežymų (penkių dienų) termino praleidimą.
20. Pasisakydamas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino atnaujinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šį proceso institutą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Apeliacine tvarka vertinamu atveju nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką už pagrobtą automobilį, negavo dėl to patirtos žalos atlyginimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, todėl vindikacinį ieškinį reiškia kaip to automobilio savininkė. Pasikeitus prievolės asmenims ieškinio senaties terminas ir jo skaičiavimo tvarka nepasikeičia (CK 1.128 straipsnis), apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškinio senaties pradžios momento, todėl apeliantės pageidavimas svarbia termino praleidimo priežastimi pripažinti pagrobto automobilio nuosavybės ieškovei perėjimą tik po draudimo išmokos buvusiai savininkei išmokėjimo, t. y. vėliau, nei automobilis buvo faktiškai pagrobtas, atmestinas kaip nepagrįstas.
22. Apeliantė nepagrįstai teigia ir apie tai, kad svarbi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis yra jos pagrįstas lūkestis ginčą išspręsti taikiai (automobilį atgauti baudžiamojoje byloje). Tokį lūkestį paneigia ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39152-17 eiga: nors 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo priimtas prokurorės nutarimas automobilį sugrąžinti ieškovei, o atsakovui šį nutarimą apskundus Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė jo skundą dėl Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas atsakovo skundas dėl 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimo sugrąžinti automobilį panaikinimo, Kauno apygardos teismas galutine ir neskundžiama 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimą dėl automobilio grąžinimo ieškovei ir Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. spalio 8 d. nutarimą dėl atsakovo skundo netenkinimo; ši teismo nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos; be kita ko, joje buvo konstatuota, kad prokuroras iš esmės išsprendė ginčą tarp automobilio savininko ir jo sąžiningo įgijėjo, ginčas yra ne baudžiamojo proceso, o civilinio proceso reguliuojama sritis, jis spręstinas civilinio proceso tvarka; 2019 m. sausio 9 d. ieškovės atstovė pateikė prašymą leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir pasidaryti juos nuorašus, nurodė, kad ieškovė rengiasi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (ieškovė reikiamus nuorašus pasidarė 2019 m. vasario 6 d.). Šie faktai paneigia apeliantės teiginį, jog tik 2019 m. pabaigoje jai paaiškėjo, kad automobilio atgauti nebepavyks (2019 m. lapkričio 22 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir transporto priemonę grąžinti atsakovui), taigi jokio lūkesčio ji akivaizdžiai neturėjo jau nuo 2018 m. gruodžio 6 dienos.
23. Aplinkybė, kad ieškovė yra užsienio valstybėje reziduojanti asmuo, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė nereikšminga, nes ieškovės teises gynė atstovai – šioje srityje besispecializuojanti Lietuvos įmonė UAB „Alfa Baltic“ ir pastarosios įgaliotas advokatas (nors į bylą ieškovės atstovas pateikė tik 2020 m. sausio 17 d. išrašą iš atstovavimo sutarties, o posėdžio metu teigė, kad anksčiau ieškovę atstovavo kitas atstovas, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog įgaliojimas atstovauti minėtą ieškovės atstovę visose teisėsaugos ir teisminėse institucijoje Lietuvoje praktikuojančiam advokatui buvo išduotas prieš metus (2019 m. sausio 25 d.), o avansinė sąskaita dėl ieškinio parengimo ir atstovavimo išrašyta 2019 m. gruodžio 20 d., kai ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs).
24. Apeliantė skunde nekonkretizavo, kokius trūkstamus dokumentus, reikalingus civiliniam procesui inicijuoti, sukliudė perduoti jos atstovams Lietuvoje Covid-19 pandemija (pažymėtina, kad faktiškai visų prie ieškinio pateiktų priedų kopijas ieškovės atstovai 2019 m. pradžioje gavo iš minėtos ikiteisminio tyrimo bylos), todėl atmestinas jos argumentas pripažinti, jog 2020 m. pradžioje Ispanijoje pradėjusi plisti Covid-19 pandemija yra svarbi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Apeliantė nepagrindė, kaip pastaroji aplinkybė įtakojo jos atstovių, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio aiškiai žinojusių, jog ieškinį dėl daikto išreikalavimo turi pareikšti teisme civiline tvarka, neveikimą, dėl kurio ieškinys nebuvo pareikštas ilgiau kaip metus, o nuo daikto pagrobimo – ilgiau kaip trejus metus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių savo teisių visiškai neskubėjo įgyvendinti, o toks neveikimas negali būti pripažintas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi (CPK 185 straipsnis).
25. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas vien dėl to, kad yra praleistas tik keletu dienų.
26. Pasisakydamas apie ieškinio senaties termino reikšmę ir paskirtį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
27. Atsakovas – sąžiningas įgijėjas – byloje pagrįstai teigia, kad, ieškovei nepateikus vindikacinio ieškinio ilgiau kaip trejus metus, jis įgijo teisę pagrįstai tikėtis, jog ieškovė šios savo teisės yra atsisakiusi. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ginčo automobilį yra įsigijęs sumokant pardavėjui didelę kainą, todėl išreikalavus šį daiktą iš jo valdymo, jis patirtų itin didelių nuostolių. Automobilis buvo pagrobtas iš draudėjo, ieškovė už automobilio draudimą nuo vagysčių iš jo gavo draudimo įmokas, be to, teikdama draudimo paslaugas prisiėmė galimų nuostolių riziką, draudžia savo veiklą, todėl labiau tikėtina, kad įprastai draudikui yra atlyginamos išmokėtos draudimo išmokos. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl ieškovės neveikimo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas pažeistų proporcingumo principą bei teisėtus sąžiningo įgijėjo lūkesčius tikėtis ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių, sukurtų prielaidas ieškovei piktnaudžiauti savo teise, neskatintų operatyvaus ginčo sprendimo ir teisinės taikos atkūrimo, nes aktyvių veiksmų savo teises ginti ieškinio teisenos tvarka ieškovė nesiėmė dėl nežinomų priežasčių.
28. Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra pagrindo ir remiantis horizontaliąja teismų praktika – apeliantės nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-646-881/2017. Teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015), tačiau minimoje bei apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susiję su ieškovių galimybėmis apginti savo teises nepraleidžiant ieškinio senaties termino, yra netapačios – civilinėje byloje Nr. e2A-646-881/2017 nustatyta, kad ieškovė (draudimo bendrovė), sužinojusi apie ginčo automobilio buvimo vietą ir asmenį, kuriam gali būti reiškiamas vindikacinis ieškinys, nedelsdama per protingą terminą ėmėsi priemonių savo teisių gynimui ir dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, nuo 2017 m. sausio 21 d. žinodama apie tas pačias aplinkybes, savo teisių ieškinio teisenos tvarka nesiėmė ginti dėl nežinomų priežasčių, todėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
29. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 605 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija numatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl jam priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Priimant ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi atidėjo už apeliacinį skundą mokėtiną 450 Eur žyminio mokestį, todėl ši suma valstybei iš ieškovės priteistina netenkinus jos apeliacinio skundo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Allianz Compa??a de Seguros y Reaseguros S. A., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės Allianz Compa??a de Seguros y Reaseguros S. A., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Virginija Gudynienė
Rūta Palubinskaitė
Edita Šliumpienė