Civilinė byla Nr. 3K-3-364/2009 (S)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                             33; 128.20

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2009 m.  gruodžio  21  d.

Vilnius 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą dėl leidimo įgyvendinti teismo pripažintą teisę, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis V. M., A. P., S. P.-F., J. J.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su prašymu leisti įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, pripažintą įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 21 d. sprendimais, išieškant pagal vykdomuosius raštus teismo priteistą 31 554,31 Lt skolą ir 11 548,87 Lt delspinigių bei 44 598,37 Lt skolą ir delspinigių iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003 m. sausio 23 d. UAB „Dieona“ yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, tačiau nuo 2002 m. rugsėjo 17 d. šio pasibaigusio juridinio asmens vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. UAB „Dieona“ turi teismo priteistą, bet nepadengtą skolą pareiškėjui, tačiau, likvidavus ir išregistravus UAB „Dieona“, be teismo leidimo tapo neįmanoma nukreipti išieškojimo į jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Dėl to pareiškėjas, siekdamas atkurti savo pažeistas teises, prašė teismo išduoti leidimą įgyvendinti teismų pripažintą jo teisę.

Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis V. Milevičius prašymui neprieštaravo.

Suinteresuotas asmuo A. P. su pareiškėjo prašymu nesutiko, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 21 d. sprendimai yra šališki, neteisėti, UAB „Dieona“ jokių procesinių dokumentų iš teismo nebuvo gavusi, todėl neturėjo galimybės šių sprendimų apskųsti aukštesnės instancijos teismui. UAB „Dieona“ jokių įsipareigojimų Vilniaus miesto tarybai neturėjo ir nebuvo informuota apie skolos atsiradimą. Butas Vilniuje buvo pastatytas 1992 m. UAB „Dieona“ dalinio dalyvavimo tvarka ir pagal patvirtintą 1993 m. sausio 18 d. akcininkų susirinkimo protokolą perduotas suinteresuotam asmeniui A. P.  Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras, registruodamas šį turtą UAB „Dieona“, o ne A. P. vardu, pažeidė įstatymo reikalavimus.

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, leido įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, pripažintą įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimais, išieškant pagal vykdomuosius raštus teismo priteistą 31 554,31 Lt skolą, 11 548,87 Lt delspinigių bei 44 598,37 Lt skolą ir delspinigių iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris galioja nuo 2002 m. rugsėjo 17 d., butas nuosavybės teise priklauso UAB „Dieona“. Juridinio asmens likvidavimas neužkerta kelio kreditoriui pretenduoti į naujai atsiradusį likviduotos įmonės turtą. Nors suinteresuotas asmuo A. P. teigė, kad priimti Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimai yra neteisėti, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes; neįrodė šių sprendimų tinkamo įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad, nors Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas A. P. ir VĮ Registrų centro ginčas dėl įpareigojimo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, įregistruojant A. P. nuosavybės teisę į ginčo butą, tačiau administracinės bylos nagrinėjimas teismo nutartimi sustabdytas iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę tęsti vykdymo procedūras pagal  pirmiau nurodytus Ūkinio teismo sprendimus iš likusio likviduotos UAB ,,Dieona“ turto.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo prašymą atmetė. Kolegija, įvertinusi byloje kilusio teisinio ginčo ir pareiškėjo reiškiamo reikalavimo pobūdį, konstatavo, kad byla pagrįstai pagal analogiją buvo nagrinėjama pagal ypatingosios teisenos taisykles, nes ieškinio teisenos taisyklių taikymas negalimas nesant byloje atsakovo; be to, pagal savo prigimtį byla artimiausia CPK XXXIX skyriuje numatytoms byloms dėl teismo leidimų išdavimo. Kadangi CPK nėra konkrečios nuorodos dėl pareiškėjo prašomo leidimo išdavimo ir tiesiogiai nenustatyta šios kategorijos bylų nagrinėjimo procesinė tvarka, tai, kolegijos nuomone, teismas pagrįstai bylos nagrinėjimui pasirinko sudėtingesnę - žodinę proceso formą ir bylą nagrinėjo pagal bendrąsias ypatingosios teisenos taisykles, nesilaikydamas CPK 582 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, be to, sudarė galimybę priimtą nutartį skųsti apeliacine tvarka, nors CPK XXXIX skyriuje nurodytų bylų nagrinėjimo taisyklėse tokios galimybės neįtvirtinta. Dėl šios priežasties kolegija nenutraukė apeliacinio proceso byloje CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir atmetė atskirojo skundo argumentus, susijusius su CPK 579 straipsnyje įtvirtintų leistinumo taisyklių pažeidimu.

Kolegija nurodė, kad egzistuojant įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintai pareiškėjo teisei išieškoti skolą iš UAB „Dieona“, leidimas nukreipti išieškojimą į konkretų turtą teismo galėtų būti išduodamas tik tuo atveju, jei bylą nagrinėjančiam teismui nekiltų abejonių dėl atitinkamo turto teisinės priklausomybės. Nors Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas  suinteresuoto asmens šioje byloje A. P. ir VĮ Registrų centro ginčas dėl įpareigojimo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, įregistruojant A. P. nuosavybės teisę į ginčo butą (jo nagrinėjimas teismo nutartimi sustabdytas iki bus išnagrinėta ši civilinė byla), pirmosios instancijos teismas išdavė pareiškėjui leidimą. Kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažino nepagrįsta ir nurodė, kad nevertina įsiteisėjusios administracinio teismo nutarties sustabdyti bylą teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teismuose esant nebaigtam ginčui dėl ginčo turto teisinės priklausomybės ir atitinkamų viešojo registro duomenų teisingumo, leidimas nukreipti išieškojimą į ginčo turtą teismo negali būti išduodamas, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta pareiškėjo teisė nukreipti išieškojimą tik į konkrečiam juridiniam asmeniui priklausantį turtą.

 Pareiškėjo argumentą, kad viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingi, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kolegija pripažino nepagrįstu, nes prašymą dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjantis teismas negali ignoruoti teismuose vykstančių teisinių ginčų dėl ginčo turto teisinės priklausomybės ir šio turto nuosavybės teisinės registracijos teisėtumo klausimų. Kolegija sprendė, kad teismas, nustatęs, jog administraciniuose teismuose nėra pasibaigęs ginčas dėl turto teisinės registracijos UAB „Dieona“ vardu teisėtumo, turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą ir neišduoti leidimo nukreipti išieškojimą į ginčo turtą, todėl teismo nutartį panaikino ir pareiškėjo prašymą atmetė. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teismo leidimo nukreipti išieškojimą į ginčo turtą išdavimas negalimas iki teismuose nėra baigtas spręsti šio turto priklausomybės ir turto teisinės registracijos likviduoto skolininko vardu teisėtumo klausimas – pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėjui neužkertamas kelias iš naujo kreiptis į teismą, prašant teismo leidimo išdavimo.

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

            Kasaciniu skundu pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1) apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio normą bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad duomenys, įrašyti į  viešą registrą, pripažįstami teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v.  L. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1165/2002; 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1117/2002). Kasatorius nurodo, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, jog butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso UAB ,,Dieona“, laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, bei patvirtinančiu, kad kasatoriaus interesai gali būti tenkinami, nukreipiant išieškojimą į šį butą. Be to, kasatoriaus teisė išieškoti nurodytas sumas iš UAB ,,Dieona“ turto yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatoriaus argumentą, kad viešųjų registrų duomenys laikomi teisingi, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, nepagrįstu, paneigė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio prasmę, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialiųjų rašytinių įrodymų vertinimo taisyklę bei padarė išvadą, prieštaraujančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai;

2) apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs kasatoriaus prašymo pagrįstumą, tačiau konstatavęs, kad jo tenkinimas negalimas dėl administracinių teisminių ginčų, nepagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą. Kasatorius pažymi, kad reikalavimų atmetimas galimas tada, kai teismas iš esmės pripažįsta reikalavimų nepagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pasibaigus administraciniams ginčams neužkertamas kelias kreiptis iš naujo su prašymu dėl leidimo įgyvendinti teismų pripažintą teisę, prašymą atmetė. Kasatorius mano, kad toks teismo sprendimas nepagrįstas, nes, nustatęs šios situacijos specifiškumą ir pagal analogiją taikęs CPK normas, teismas galėjo prašymą palikti nenagrinėtą;

            3) apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiais Ūkinio teismo sprendimais yra priteistos sumos iš UAB ,,Dieona“ kasatoriaus naudai. Esant tokiai situacijai, kai bendrovė yra likviduota,  galimybė išsiieškoti priteistas sumas yra tik teismo leidimas tai padaryti iš bendrovei priklausančio turto. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas kasatoriaus teisę, pažeidė teisingumo principą. Be to, teismas neturėdamas teisinio pagrindo, kvestionavo administracinių teismų nutartis, kuriomis buvo sustabdytas minėtos administracinės bylos nagrinėjimas pagal suinteresuoto asmens  A. P.  skundą VĮ Registrų centrui. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartimi, kuria yra sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, nors dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

 

            Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. P. prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi argumentai dėl ginčo buto įsigijimo, skolos atsiradimo aplinkybių ir jos priteisimo pagrįstumo, kasatoriaus veiksmų vertinimo ir pan. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į kasacinį skundą nenurodo jokių argumentų dėl pateikto kasacinio skundo teiginių ir nurodytų teisės normų pažeidimų.

            Suinteresuoto asmens S. P.-F. atsiliepimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakyta priimti kaip  paduotą nesilaikant CPK 347 straipsnio 3 dalies, 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

            Kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir pasisako tik dėl jame išdėstytų argumentų teisės taikymo klausimais. Kasacinis teismas, aiškindamas teisę, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

            Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad byla pirmosios instancijos teisme pagrįstai nagrinėta pagal ypatingosios teisenos taisykles ir pripažinęs, kad, egzistuojant įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintai pareiškėjo teisei išieškoti skolą iš likviduotos  UAB ,,Dieona“, leidimas nukreipti išieškojimą į šios bendrovės turtą gali būti išduotas,  atmetė pareiškimą dėl turto teisinės priklausomybės, nes administraciniuose teismuose nepasibaigęs ginčas dėl turto teisinės registracijos UAB ,,Dieona“ vardu teisėtumo. Taigi, šioje byloje aktualus teisės klausimas, ar vykstant administraciniame teisme ginčui dėl turto teisinės registracijos teisėtumo, galima šią bylą užbaigti ir nukreipti skolos išieškojimą į skolininko vardu registruotą turtą.

 

            Dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos

 

            CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos paštas“ v.  Susisiekimo ministerija, AB ,,TEO LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. ,,Pramoninis servisas“, UAB ,,Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras, A. P., B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2009). Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Tokia teisinį registravimą vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

            Dėl administracinio teismo bylos įtakos išduodant leidimą tęsti vykdomosios bylos procedūras iš likviduotos įmonės turto

 

 

            Byloje teismų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. P.  ginčija Registrų centro įrašo teisėtumą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB ,,Dieona“ 1992 m. pasirašė lėšų gyvenamiesiems namams statyti perdavimo Vilniaus m. valdybai protokolą, pervedė pinigus ir tais pačiais metais gavo nuosavybėn trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini); butas, kaip bendrovės nuosavybė, 2002 m. rugsėjo 17 d. įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje, tačiau dar 1993 m. nuosavybės teises į butą perdavė jam, todėl kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti buto registraciją UAB ,,Dieona“ vardu ir įpareigoti Registrų centrą jį įregistruoti buto savininku.  Administracinis teismas bylą dėl registro duomenų teisėtumo sustabdė iki bus išspręsta ši byla. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo leidimo nukreipti išieškojimą į ginčo turtą išdavimas negalimas, kol teismuose nebaigtas spręsti šio turto priklausomybės ir turto teisinės registracijos likviduoto skolininko vardu teisėtumo klausimas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Vertindama nustatytas aplinkybes pirmiau aptarto teisės aiškinimo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje ar kitoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl įstatymuose nustatytų nuosavybės įgijimo pagrindų, suteikiančių nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, t. y. nėra ginčo dėl vertinamųjų nuosavybės teisę sukuriančių faktų, nes registro įrašo teisėtumo ginčas nėra ginčas dėl nuosavybės teisių; tai ginčas dėl turto registrą tvarkančios institucijos veiksmų ir įrašo apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, kuris, kol nenuginčytas, laikomas patikimu, išsamiu ir teisėtu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja CK 4.47 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio bei CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl teisinės registracijos.  Be to, ši apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja CPK 7 straipsnyje nustatytam proceso koncentruotumo principui, kuris įpareigoja teismą veikti operatyviai ir efektyviai, kad kuo greičiau būtų išnagrinėta byla. Pareikšto šioje byloje pareiškimo atmetimas dėl administracine teisena nagrinėjamos (šiuo metu sustabdytos) bylos gali suponuoti situaciją, kad pareiškėjas, siekdamas toliau ginti savo teises, turės ateityje užvesti naują bylą ir neapibrėžtam laikui atidėti šioje byloje pareikšto ir apeliacinės instancijos teismo pripažinto iš esmės pagrįstu, tačiau netenkinto dėl administraciniame teisme nagrinėjamos bylos, pareiškimo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos užbaigimas, tenkinant pareikštą pareiškimą, nevaržo suinteresuoto asmens A. P. teisių administracinio teismo byloje dėl registro duomenų teisėtumo ir neužkerta kelio ginti pažeistas teises įstatyme nustatytais pagrindais. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, tik pasibaigus atitinkamiems ginčams ir nustačius, kad ginčo turtas iš tiesų priklauso likviduotai UAB ,,Dieona“, yra galimas kasatoriaus prašymo tenkinimas, neatitinka teisės aktų nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

            Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas, todėl aptartų kasacinio skundo argumentų pagrindu naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pripažindama kasatoriaus argumentus dėl materialiosios teisės taikymo pagrįstais ir priimdama byloje naują sprendimą, teisėjų kolegija dėl kitų kasatoriaus nurodytų argumentų nepasisako.

 

 Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

 

Kasacinės instancijos teisme patirta iš viso 116,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų. Tenkinus pareiškėjo kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį bei paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškimas tenkintas, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš suinteresuoto asmens A. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies  3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 116,65 Lt (vieną šimtą šešiolika litų 65 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.  

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                              Virgilijus Grabinskas

 

 

         Janina Januškienė

 

 

         Vincas Verseckas