Administracinė byla Nr. eAS-368-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04708-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Lex ano“ dėl įpareigojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga CPO LT (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ CPO LT) 2016 m. gruodžio 6 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 (toliau – ir Išvada) įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 166642 (toliau – ir Pirkimas) procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai (iki įsiteisės sprendimas byloje) sustabdyti Išvados galiojimą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti jos kopiją iš Tarnybos interneto svetainės.

Pareiškėjas nurodė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma žala Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų pacientams, pirkime dalyvavusiems tiekėjams ir pareiškėjui, taip pat valstybei ir viešajam interesui. Be to, valstybės mastu nebus išnaudota viešųjų pirkimų centralizavimo teikiama ekonominė nauda.

Atsakovas pateikta nuomone prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes, netgi priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, neužkertamas kelias atnaujinti viešųjų pirkimų procedūras. Pareiškėjo teisės     ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Pareiškėjas prašymą taip pat grindė Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtais sprendimais kitoje civilinėje byloje, tačiau pastarosios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lex ano“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pateikta nuomone prašė atmesti prašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas negali remtis bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, nes bendrosios kompetencijos teisme nagrinėtų civilinių        bylų ir nagrinėjamos administracinės bylos šalys, dalykas ir pagrindas iš esmės skiriasi. Teigė,    kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra deklaratyvus ir nepagrįstas objektyviais duomenimis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70, 107, 108 str.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1, 3 dalimis, rėmėsi Lietuvos                    vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje          Nr. AS-795-143/2016, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-483/2013.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas suformulavo prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti      jos kopiją iš Tarnybos interneto svetainės. Iš prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turinio matyti, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo būtinybę siejo su tuo, jog Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2-4317-340/2016) ir Lietuvos apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. e2A-1033-236/2016) išnagrinėjo ieškovo UAB „Lex ano“ ieškinį atsakovui VšĮ CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Lex ano“ ieškinį atsakovui VšĮ CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo kaip nepagrįstą, o Lietuvos apeliacinis teismas paminėtą sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje nurodė, jog aplinkybė, kad bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtas susijęs ginčas, nebuvo pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose nebuvo sprendžiamas jo paskelbtų Pirkimo sąlygų nuostatų teisėtumo klausimas. Pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose buvo vertinama, ar pagal pareiškėjo paskelbtus pirkimo dokumentų reikalavimus UAB „Lex ano“ pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, o ne aplinkybės, ar pirkimo sąlygos atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Atitinkamai pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės nelaikytinos susijusiomis su Išvados bei įpareigojimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumu bei pagrįstumu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės dėl nagrinėtų civilinių bylų  taip pat negali būti laikomos prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymais dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Pareiškėjo skundo argumentai dėl galbūt neteisėtų atsakovo Išvados ir įpareigojimo atlikti veiksmus grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su pirkimo organizavimu. Pareiškėjas skunde iš esmės nepagrindė savo reikalavimų pagrįstumo tuo atžvilgiu, jog atsakovas padarė aiškias klaidas, akivaizdžiai piktnaudžiavo įgaliojimais ar peržengė diskrecijos ribas. Pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumas dėl pirkimo organizavimo teisėtumo bus įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrįstumo, paminėti pareiškėjo argumentai nelaikytini prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymais dėl Išvados neteisėtumo.

Teismas pažymėjo, jog viena iš būtinų sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį yra tai, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jo interesai būtų neproporcingai pažeidžiami,    būtų padaroma žala jo reputacijai. Teismas pabrėžė, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius,    jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje buvo konstatuota, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo, kaip centrinės perkančiosios organizacijos,  turinčios tikslą sudaryti preliminariąsias sutartis, kurios leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms  įsigyti reikiamų vaistinių preparatų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, interesai gali būti neproporcingai pažeisti, kartu gali būti neproporcingai pažeisti ir valstybės interesai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje dėl šių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytų argumentų nepasisakė. Tačiau teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš naujo, remdamasis tik tais bylos duomenimis, kurie buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo, neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjo interesų neproporcingą pažeidimą šių priemonių netaikymo atveju. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą jo ir galbūt valstybės interesams.

Teismo nuomone, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neįrodė, kad, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam kiltų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, taip pat nepateikė prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymų dėl reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį ir patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindė ne tik faktine aplinkybe apie atmestą ieškinį, o bendrosios kompetencijos teismų nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie ginčo viešojo pirkimo reikšmę bei jo procedūrų stabdymu pažeidžiamą viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste šios faktinės aplinkybės taipogi laikytinos prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymais, į kurias nutartį priėmęs teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Civilinėse bylose buvo nagrinėjamas šiai administracinei bylai identiškas konkrečių pirkimo sąlygų teisėtumo bei aiškumo klausimas. Faktinė aplinkybė    yra tai, kad atsakovo išvada prieštarauja pirkimo sąlygas ir procedūras nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimams. Į šį prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Pirkimu yra perkami 1965 pirkimo objektai, o atsakovas tariamus pažeidimus nustatė tik keletui iš jų – 8.

2. Vykdant atsakovo išvados įpareigojimą, daugiau nei metus vykdytos ir teismų nagrinėtos didelės apimties ir vertės viešojo pirkimo procedūros būtų baigtos be rezultato (nutraukus pirkimą). Nesant pirkimo rezultato (sudarytų pirkimo sutarčių), sveikatos įstaigos ir šių įstaigų pacientai bylos nagrinėjimo metu netektų galimybės greitai ir racionaliai įsigyti vaistinių preparatų per centrinę perkančiąją organizaciją, o, nesant tokios galimybės, nukenčia valstybė ir viešasis interesas. Tik reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas stabdant neteisėtą ir negrįžtamą pirkimo nutraukimą yra vienintelė efektyvi priemonė įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nes atnaujinti pasibaigusio pirkimo procedūras, po ilgą laikotarpį galbūt truksiančio bylos nagrinėjimo, faktiškai ir objektyviai yra nerealu. Per kiekvieną neteisėtos atsakovo išvados vykdymo mėnesį, kol bus nagrinėjama byla, sveikatos priežiūros įstaigos (valstybė) tikėtinai praras 2 634 856,16 Eur biudžeto lėšų, kurios būtų sutaupytos išnaudojant vaistinių preparatų pirkimų centralizavimu užtikrinamą masto ekonomiją. Viešai prieinama ir niekuo nepagrįsta atsakovo išvada, kurioje dėstomi teiginiai apie centrinės perkančiosios organizacijos tariami padarytus teisės pažeidimus, objektyviai kenkia jo reputacijai ir verčia abejoti atliekamų procedūrų teisėtumu bei skaidrumu. Išvados viešinimas ir taikymas   sukelia tiek tiesioginę, tiek netiesioginę žalą jam, kaip valstybės institucijai, bei pačiai valstybei. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje yra vienintelė priemonė sudaryti prielaidas išvengti šios žalos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Pareiškėjo teiginiai, kad civilinėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra prima     facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymai sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių          taikymo nagrinėjamoje administracinėje byloje, yra nepagrįsti, kadangi cituojamų civilinių bylų     ir administracinės bylos esminiai elementai – šalys, dalykas ir pagrindas – yra skirtingi. Tai pagrindžia, kad remtis civilinėse bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis arba motyvais negalima. Tai, be kita ko, nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio išaiškinimai buvo privalomi pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį (ABTĮ 148 str. 2 d.). Administracinėje byloje bus nagrinėjamos pareiškėjo parengtos Pirkimo sąlygos, jų neatitikimas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, o civilinėse bylose buvo ginčijami pareiškėjo sprendimai, susiję su UAB „Lex ano“ pasiūlymų atmetimu. Pagal suformuotą teismų praktiką, nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytos faktinės aplinkybės ar teismų išaiškinimai objektyviai negali turėti jokios prejudicinės reikšmės. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo remtis tokiose nutartyse nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ar pateiktais išaiškinimais.

2. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar objektyvių argumentų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsirastų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Tokia žala objektyviai negali kilti, kadangi šiuo metu visuomenėje nėra itin skubaus bei kartu konkretaus poreikio tokiems vaistams. Tai pagrindžia Pirkimo dokumentų 3.1 punktas, kuris nustato, kad         su Pirkimą laimėjusiais dalyviais bus sudaromos tik preliminarios sutartys, o konkretūs vaistų užsakymai bus teikiami tik vėliau pagal konkrečių perkančiųjų organizacijų konkrečius užsakymus, sudarant pagrindines sutartis. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigos, net ir turėdamos Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą įsigyti vaistinius preparatus centralizuotai per pareiškėją, nepraranda teisės įsigyti vaistinius preparatus tiesiogiai Viešųjų pirkimų įstatymo numatytais būdais, užtikrinančiais greitą pirkimo procedūrų įvykdymą (pvz., apklausos būdu). Preliminarios sutartys tam tikrose Pirkimo objekto dalyse su tiekėjais buvo pasirašytos dar 2016 m. kovo mėn. pradžioje. Nepaisant to, jokios pagrindinės sutartys, kurių pagrindu iš tiekėjų būtų įsigyjami vaistiniai preparatai, su tiekėjais nėra ir nebuvo pasirašytos, taigi pagrindinių sutarčių sudarymas gali užtrukti neribotą laiką.

3. Pareiškėjo skaičiavimai, kurie tariamai turėtų pagrįsti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų sutaupymus, perkant vaistinius preparatus per pareiškėją, yra deklaratyvūs ir neatskleidžiantys realios situacijos. Pareiškėjas, pateikdamas praeityje vykdytų pirkimų duomenis, niekaip nepagrindžia realios ekonominės naudos šiam Pirkimui.

4. Viešasis interesas užtikrinti teisėtus ir sklandžius pirkimus yra daug svarbesnis              nei pareiškėjo nurodomas centralizuotų pirkimų ekonominis naudingumas. Dėl to, toliau         tęsiant neteisėtas Pirkimo procedūras ir sudarant sutartis su tiekėjais, valstybei būtų padaroma nepalyginamai didesnė žala, nei nutraukus neteisėtai vykdomas Pirkimo procedūras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas viešoji įstaiga CPO LT inicijavo ginčą dėl atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 166642 procedūras teisėtumo ir pagrįstumo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti jis prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai (iki įsiteisės sprendimas byloje) sustabdyti Išvados galiojimą ir jos kopiją pašalinti iš Tarnybos interneto svetainės. Išvada surašyta atsakovui atlikus pareiškėjo vykdomo Pirkimo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams vertinimą ir konstatavus šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 9 dalies pažeidimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba  teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų        faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo, be kita ko, grindė bendrosios kompetencijos teismo išspręstoje civilinėje byloje tarp ieškovo UAB „Lex ano“ ir atsakovo VšĮ CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo priimtais teismo procesiniais sprendimais, tarp jų ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje administracinėje byloje priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties išvadas, pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje buvo vertinama, ar pagal pareiškėjo paskelbtus pirkimo dokumentų reikalavimus UAB   „Lex ano“ pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, o ne aplinkybės, ar pirkimo sąlygos atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje buvo sprendžiamas tarp UAB „Lex ano“ ir VšĮ CPO LT kilusio ginčo kontekste. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skunde iš esmės nepagrindė ir savo reikalavimų pagrįstumo tuo atžvilgiu, jog atsakovas padarė aiškias klaidas, akivaizdžiai piktnaudžiavo įgaliojimais ar peržengė diskrecijos ribas. Pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumas dėl pirkimo organizavimo teisėtumo bus įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi galima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrįstumo, paminėti pareiškėjo argumentai nelaikytini prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymais dėl Išvados neteisėtumo.

Pareiškėjo teiginiai dėl galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, pagrįsti tik teorinio pobūdžio prielaidomis, spėjimais, todėl nelaikytini įrodančiais būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė šios aplinkybės.

Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros,   viešojo intereso. Viešieji pirkimai turi būti vykdomi teisėtai, skaidriai. Pažeidus viešuosius pirkimus reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, nukenčia viešasis interesas.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

                                                                                                Irmantas Jarukaitis

                                                                                                Skirgailė Žalimienė