Administracinė byla Nr. I-7956-789/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01577-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjai T. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai Dinai Olševskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja T. G. 2013-05-14 pateikė teismui skundą (b. l. 1–2), kurį 2013-05-27 (b. l. 19–20) ir teismo posėdyje patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) Šalčininkų skyriaus 2013-04-18 sprendimą Nr. (10.1)3-48474; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013-04-30 sprendimą Nr. (6.5)I-2790; 3) priteisti iš Skyriaus 8364,63 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m.

Paaiškino, kad dirba VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centre gydytoja psichiatre. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 jai buvo priskaičiuota 11 200,74 Lt senatvės pensija, išmokėta tik 7262,43 Lt, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 priskaičiuota 11 407,78 Lt senatvės pensija, išmokėta 6981,46 Lt. Per minėtą laikotarpį susidarė 8364,63 Lt senatvės pensijos nepriemoka. Mano, kad senatvės pensijos sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 ir 58 str., nes senatvės pensija jai sumažinta dėl to, kad turėjo draudžiamųjų pajamų. Nurodė, kad 2013-04-24 kreipėsi į Valdybą su prašymu išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, tačiau jos skundas nebuvo nagrinėtas, nes ji praleido terminą skundui paduoti. Su tokiu sprendimu nesutinka ir, pareiškėjos nuomone, termino, kuris turi būti skaičiuojamas ne nuo pirmos sumažintos pensijos gavimo, o nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimo, kuriame konstatuotas senatvės pensijos sumažinimo dirbantiems asmenims neteisėtumas, paskelbimo, nepraleido.

2014-05-20 pareiškėja išsiuntė paštu teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b. l. 117–118), kuriame nurodė, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, vyravusio teisinio neapibrėžtumo ir neaiškumo.

Atsakovas Skyrius atsiliepime (b. l. 39–42) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Valdybos teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais bei Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Be to, pagal Konstitucijos 107 str. įstatymas ar jo dalis negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Mano, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo galia taikytina tik į ateitį, be to, pensijų kompensavimo tvarka nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų ir išmokėti pareiškėjai nepriemoką. Jeigu pareiškėjos reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką būtų patenkintas, prašė priteisti šią sumą išmokėti dalimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime (b. l. 46–51) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, kai jai buvo išmokėta pirma sumažinta pensija. Kadangi pareiškėja yra praleidusi teisės aktuose nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti, byla turėtų būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Valdybos sprendimas nenagrinėti pareiškėjos skundo yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, nesant pensijų kompensavimo įstatymo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą senatvės pensijos dalį.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė remdamosios jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas iš dalies, kita skundo dalis paliktina nenagrinėta.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-09-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3561-624/2013 pareiškėjos T. G. skundą tenkino iš dalies: panaikino Skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-04-18 sprendimo Nr. (10.1)3-48474 dalį, kurioje atsisakyta T. G. senatvės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų; panaikino Valdybos 2013-04-30 sprendimą Nr. (6.5)I-2790 kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjai iš atsakovo Skyriaus 8364,63 Lt senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31; sprendimo vykdymą šioje dalyje išdėstė, įpareigojant atsakovą Skyrių šią sumą išmokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius (penkis mėnesius – po 1394,10 Lt, šeštąjį – 1394,13 Lt); kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 76–83). Dėl minėto sprendimo trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93–96). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-04-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-607/2014 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-17 sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 106–113).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra senatvės pensijos gavėja, kuri su 2013-04-09 prašymu kreipėsi į Skyrių, prašydama apskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai išskaičiuotą senatvės pensijos dalį, kadangi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ji turėjo draudžiamųjų pajamų (b. l. 3). Atsakydamas į šį pareiškėjos prašymą, Skyrius 2013-04-18 rašte Nr. (10.1)3-48474 nurodė, kad, kol nėra nustatyta sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų kompensavimo tvarka, neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo (b. l. 4–7). Pareiškėja 2013-04-24 kreipėsi į Valdybą, prašydama išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 8364,63 Lt (b. l. 8). Valdyba 2013-04-30 rašte Nr. (6.5) I-2790 nurodė, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija, ir tuo pagrindu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-04-24 skundą. Be to, išaiškino pareiškėjai, kad jeigu iki 2013-05-20 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 9). 2013-05-14 Valdyboje gautas 2013-05-14 pareiškėjos raštas, prie kurio ji pridėjo medicininius dokumentus (b. l. 55–58). Valdyba 2014-05-27 raštu                  Nr. (6.5)I-3518 konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė nagrinėti skundą (b. l. 59).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su asmens teisės į pensiją pažeidimu ir jos gynimu teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Valdybos atsiliepimo argumentai iš esmės susiję su tuo, jog pareiškėja praleido įstatymuose nustatytą terminą ginčyti sprendimus dėl sumažintų pensijų mokėjimo, ir tai, kad LVAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja nėra praleidusi minėto termino, konstatuoja, kad pirmiausia būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprūpinimo srityje, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje                    Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėja gavo 2010 m. sausio mėnesį, taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį T. G. sužinojo (turėjo sužinoti) apie sumažintos pensijos išmokėjimą. Pareiškėja dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo 8 d. 1 d., į Skyrių kreipėsi su        2013-04-09 prašymu (b. l. 3). Taigi būtent ši data, t. y. 2013-04-09, laikytina pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymo Nr. V-131 1 p., 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir / ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, Valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Skundžiamas Valdybos 2013-04-30 sprendimas               Nr. (6.5)I-2790 atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2014-04-24 skundą motyvuojant tuo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros, todėl jis pripažintinas neteisėtu ir naikintinas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 3 p.

Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą yra pateiktas Valdybos 2014-05-27 sprendimas               Nr. (6.5)I-3518, kuriame ji, gavusi pareiškėjos 2013-05-14 raštą su priedais, konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-04-24 skundą (b. l. 59). Teismas 2014-05-05 rašte (b. l. 116) ir 2014-10-08 teismo posėdyje išaiškino pareiškėjai teisę skųsti minėtą sprendimą, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad teisės aktai būtent Valdybai suteikia teisę spręsti termino atnaujinimo klausimą. Asmuo, nesutikdamas su priimtu Valdybos sprendimu neatnaujinti termino, turi teisę jį ginčyti teisme. Kadangi šiuo atveju yra priimtas kompetentingo subjekto sprendimas (Valdybos 2014-05-27 sprendimas                     Nr. (6.5)I-3518) neatnaujinti praleisto termino, kurio atžvilgiu pareiškėja nėra suformulavusi reikalavimo skunde, nors teismas jai išaiškino tokią teisę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad termino kreiptis į Valdybą atnaujinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad termino kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėja nėra praleidusi, todėl pareiškėjos 2014-05-20 prašymas (b. l. 117–119) nespręstinas.

Tiek Pensijų įstatymo 45 str., tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką, t. y. skundai turi būti paduodami Valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Taigi pareiškėja, siekdama inicijuoti ginčą dėl galbūt neteisėtų ir nepagrįstų Skyriaus veiksmų perskaičiuojant senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir ją išmokant tam tikru aspektu veikė netinkamai, skundą paduodama ne įgaliotam ginčą nagrinėti subjektui – Valdybai, o teritoriniam skyriui, su kurio veiksmais nesutinka. Tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad Valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, prašymą (dalį dėl pensijų dalies išmokėjimo) turėjo perduoti įgaliotai tokį ginčą nagrinėti institucijai (Valdybai), nes Valdybos teritorinis skyrius spręsti dėl savo paties veiksmų įgaliojimų neturėjo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad pareiškėja 2014-04-09 prašyme buvo suformulavusi vienintelį prašymą išmokėti (grąžinti) pensijos nepriemoką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Skyriaus 2013-04-18 sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas nekompetentingo subjekto, t. y. Skyrius pats išsprendė klausimą dėl pareiškėjos prašymo išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, nors tokia kompetencija teisės aktuose suteikta Valdybai, todėl naikintinas.

Vienas iš pareiškėjos reikalavimų yra priteisti pensijos nepriemoką. Minėta, kad ginčams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo spręsti įstatymų leidėjas yra nustatęs privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau Valdyba nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o apskritai atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto termino. LVAT 2014-09-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS624-618/2014 konstatuota, kad dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo būtina iki galo išnaudoti privalomą valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatytą ikiteisminę tvarką, t. y. neužtenka tik pradėti šią procedūrą, o būtina, kad Valdyba skundą išnagrinėtų iš esmės. Nagrinėjamu atveju Valdyba atsisakė nagrinėti iš esmės pareiškėjos skundą dėl Valdybos teritorinio skyriaus veiksmų, susijusių su pensijos mokėjimu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, tuo užkirsdama kelią pareiškėjai pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka savo pažeistoms teisėms ginti. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių Valdybos 2013-04-30 ir 2013-05-27 sprendimų turinį, daro išvadą, kad Valdyba, kaip ginčus ikiteismine tvarka įgaliota nagrinėti institucija, nėra aiškiai išreiškusi savo pozicijos ginčijamu klausimu (nėra išreiškusi valios dėl ginčo esmės). Tačiau pareiškėja turi teisę kelti ginčą dėl termino kreiptis į Valdybą neatnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui pateiktame prašyme atnaujinti terminą ir teismo posėdyje pateikė daugiau argumentų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis (sutuoktinio sveikatos būklė, susiformavusi teismų praktika dėl valstybinių pensijų ir pan.). Šie argumentai ir su jais susiję paaiškinimai Valdybai nebuvo pateikti. Teismas išaiškina, kad, jeigu pareiškėja turi dar ir kitų įrodymų, kurie galbūt galėtų pateisinti termino praleidimo priežastis, tačiau kurių ji iki šiol nėra pateikusi Valdybai, ji turi teisę kreiptis į Valdybą, pateikdama visus turimus įrodymus. Tokiu atveju Valdyba termino atnaujinimo klausimą turėtų spręsti iš naujo. Taigi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Skyriaus 8364,63 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m., paliktina nenagrinėta, kadangi pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 103 str. 1 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos T. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013-04-18 sprendimą Nr. (10.1)3-48474 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-04-30 sprendimą Nr. (6.5)I-2790.

Palikti nenagrinėtą skundo dalį, kurioje prašoma priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 8 364,63 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai               Egidija Puzinskaitė

              Rasa Ragulskytė-Markovienė

              Ernestas Spruogis